maxima lt

Jau netrukus kiekvienas vartotojas galės matyti dar daugiau oficialios informacijos apie svarbiausių maisto produktų kainas, taikomas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kiekvieną savaitę atnaujinamą informaciją bus galima sužinoti specialioje interneto svetainėje. Be to, joje bus skelbiama ne tik produktų krepšelio kainos skirtingose parduotuvėse, bet ir kokia tos kainos dalis atitenka produkcijos gamintojams ir prekybininkams.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė pakviesiantis 12 Europos didžiųjų prekybos tinklų investuoti Lietuvoje. „Šią savaitę pasirašysiu kreipimąsi – siūlymą dvylikai didžiųjų investuotojų, kalbant apie ES valstybes, kurie turi prekybos tinklus, atvykti investuoti į Lietuvą, nes šiuo metu Vyriausybės sprendimai leidžia drąsiai investuoti, turėti saugias investavimo sąlygas, turėti gerą grąžą, ir tie sprendimai bus padaryti“, – trečiadienį po susitikimo su didžiųjų Lietuvos prekybos centrų vadova...

Mokyklinių prekių skyriai parduotuvėse perpildyti rugsėjo 1-ajai besiruošiančių tėvų ir vaikų. Jiems prekybos centrų atstovai tvirtina, kad būtiniausių mokyklinių prekių krepšelį – gerai suplanavus – šiemet galima surinkti ir už 30 eurų. Tačiau tėvų skaičiavimai kitokie – esą ir su trissyk didesne suma šiemet išruošti vaiką į mokyklą sunku. Didžiųjų prekybos centrų atstovai tikina, kad šiemet mokyklinis apsipirkimas didesniu išbandymu tėvelių piniginei nei pernai neturėtų būti.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ nusprendė nebesibylinėti su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėl bendrovės surengtos į vaikus nukreiptos akcijos „Smegenistai“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį priėmė „Maximos LT“ atsisakymą nuo skundo ir nutraukė bylą. „Maxima LT“ skundė Vilniaus apygardos administracijos teismo (VAAT) pernai gruodį priimtą sprendimą, kuriuo jai nepavyko apskųsti tarnybos skirtos 9 tūkst. eurų baudos.

Mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai bendrovei „Maxima LT“ nepavyko apskųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 15 tūkst. eurų baudos. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį atmetė „Maximos LT“ skundą, BNS informavo teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Lojalūs klientai ne tik svarbūs mažiesiems verslams, tačiau ir didžiuosius verčia pasitempti. Tai konferencijoje atskleidė ir „Maxima LT“ generalinė direktorė, pasakodama kokį poveikį patyrė didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje, atėjus naujiems mažų kainų žaidėjams, kaip „Lidl“ ir „Pepco“. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė kalbėjo, kad prekybos sektoriuje – nuolatinė konkurencija.

Siekiant išspręsti ginčą su Aplinkos ministerija dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“, verslas siūlo steigti beveik 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą. Jis turėtų užtikrinti, jog gamintojai ir importuotojai laikysis pažado per penkerius metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą.

Turtingiausio Lietuvos verslininko Nerijaus Numavičiaus ir su juo dėl „Vilniaus prekybos“ įmonių akcijų kainos konfliktuojančio smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus interesai susikirto ir nekilnojamojo turto (NT) versle. N. Numavičiaus kontroliuojama NT plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“ įsigijo dalį buvusio „Audėjo“ fabriko teritorijos Vilniuje. Tačiau verslininko atstovai neigia, kad sandoris susijęs su jo ir M. Marcinkevičiaus konfliktu.

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Valstybės energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Verslo aptarnavimo centrui (VAC) anksčiau vadovavusi Eglė Šimė tapo „Maxima grupės“ bendrovės „Franmax“ IT vadove. Prie didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios „Maxima grupės“ prisijungė ir buvęs Lietuvos pašto atstovas Tomas Bašarovas.

Mažmeninės prekybos tinklams prekes tiekiantys gamintojai sako, kad jų diktatas varo į neviltį, nes derybos niekuomet nebuvo lengvos, bet dabar, vadeles perėmus Y kartos jauniems vadybininkams, susikalbėti darosi dar sunkiau, rašo „Verslo žinios“. Dažniausiai besikartojantys gamintojų priekaištai yra šie: tinklai spaudžia mažinti kainas, neklauso svarių argumentų, rodančių, kad sąnaudos auga, taiko per griežtas sankcijas, jei neišpildomi sutartyse numatyti įsipareigojimai, reikalauja apmokėti pr...

„Lietuvos energijos“ grupės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo ir prekybos bendrovę „Litgas“ paliekantis vadovas Vytautas Čekanavičius karjerą tęs didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančioje „Maximos grupėje“. V. Čekanavičius nuo kovo 12 dienos dirbs grupės įmonės „Franmax“ operacijų vadovu, BNS pranešė bendrovės „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Keičiasi dvi narės bendrovės „Maxima LT“ valdyboje, į ją ateina dirbti operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė ir komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Kaip ketvirtadienį pranešė bendrovė, I. Ščerbavičienė valdyboje pakeis prekybos vadovę Liną Trinkūnienę, o E. Dapkienė – motinystės atostogų išėjusią rinkodaros departamento direktorę Neringą Vaitelytę.

Dalius Misiūnas pradės eiti „Maxima grupės“ generalinio direktoriaus pareigas. Jis taip pat išrinktas bendrovės valdybos vicepirmininku ir paskirtas franšizės bei agentavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Franmax“ generaliniu direktoriumi. „Esame didžiausia lietuviško kapitalo grupė Baltijos šalyse ir džiaugiamės galėdami pritraukti aukščiausio lygio vadovus. Tinkamų klausimų iškėlimas ir greiti, pamatuoti sprendimai – brandžios organizacijos požymiai.

Didieji prekybos tinklai pernai išliko reklamos rinkos lyderiais. Jų išlaidos sausį-lapkritį, palyginti su 2016-ųjų tuo pačiu metu, išaugo 38 proc., o pirkėjo lojalumo kortelių – 77 proc., rodo naujausi tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenys. Didžiausių reklamuotojų dešimtuke yra trys prekybos tinklai – „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“ ir „Iki“ tinklą valdanti „Palink“, jų reklamos biudžetas per metus augo atitinkamai 83 proc., 52 proc. ir 24 procentais.

Šiemet didieji prekybos tinklai į parduotuvių plėtrą bei atnaujinimą investavo mažiausiai 48 mln. eurų. Daugiausiai lėšų plėtrai skyrė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Maxima LT“ ir verslininko Dainiaus Dundulio valdoma „Norfos mažmena“. Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“, tačiau ji plėtros tempus, palyginti su 2016 metais, mažino daugiau nei perpus. 48 mln.

Pagal pardavimus, tenkančius vienam darbuotojui, geriausias rezultatas tenka „Norfos mažmenai", o žemiausias rodiklis - parduotuvių tinklą „Iki" valdančioje įmonėje „Palink“, rašo „Verslo žinios“. Remiantis „Verslo žinių“ ir „Strategy Labs“ surinktais duomenimis, pagal pajamas, tenkančias vienam darbuotojui, labiausiai išsiskiria „Norfos mažmena“, konkurentus lenkianti bene trečdaliu. Šiame prekybos tinkle per metus vienam darbuotojui tenka 118 tūkst. eurų.

Pirmąjį šių metų Vilniuje baigti statyti trys biurų pastatai, jų užimtumas atidarymo dieną buvo didelis. Bendras neišnuomotų patalpų ir nuomos kainų lygis sostinės modernių biurų rinkoje kol kas išlieka stabilus, tačiau iki metų pabaigos dėl rekordiškai augsiančios pasiūlos turėtų keistis, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE. „Pirmąjį pusmetį dominavo išankstiniai nuomos sandoriai, kuriais išnuomota 28,8 tūkst. kv.

Didmeninės prekybos maisto produktais, gėrimais ir plataus vartojimo prekėmis bendrovė „Eugesta“, pernai sumažinusi pajamas beveik 4 proc., sako, jog tai lėmė smukusi „Maxima LT“ rinkos dalis, į šalį atėjus Vokietijos pigių prekių tinklui „Lidl“. „Pagrindinė tokio pardavimo pajamų sumažėjimo priežastis - didžiausio bendrovės prekių pirkėjo, bendrovės „Maxima LT“ prekių apyvartos ir rinkos dalies sumažėjimas, kurį sąlygojo aktyvi naujos rinkos dalyvės „Lidl Lietuvos“ veikla Lietuvoje, perimant da...

„Norfos mažmenos“ prekybos tinklo kasininkų algos nuo birželio mėn. didės 15 procentų. Po atlyginimų padidinimo, mėnesinis vidutinis „Norfų“ kasininkų bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis turėtų siekti apie 680 EUR, teigiama pranešime spaudai.  „Norfos mažmena“ lieka ištikima stabiliai didinamų atlyginimų politikai. Tiek šiemet, tiek pernai įvairių kategorijų bendrovės darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis ir labiausiai jis didėjo mažiau uždirbantiesiems.

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias kainas. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvos daržovių augintojai atskleidė, kad šalčiai praėjo ne tik per Lietuvą, bet ir per Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tai gali lemti apskritai visos produkcijos sumažėjimą.

Atlikus auditą, prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta išaugo, tačiau pelnas smuko. Visose grupės rinkose, išskyrus Lietuvą, jos apyvarta pernai augo. „Pelno sumažėjimą daugiausiai lėmė vienkartinės – turto nuvertėjimo sąnaudos (22 mln. eurų), Konkurencijos tarybos skirta bauda (15 mln. eurų), išmokos nukentėjusiųjų dėl Zolitūdės tragedijos šeimoms Latvijoje (5 mln.

Suomijos mažmeninės prekybos įmonei „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) trečiadienį pranešus apie jos valdomo prekybos tinklo „Prisma“ pasitraukimą iš Lietuvos, analitikai ir rinkos dalyviai sako, kad Suomijos mažmenininkas neatlaikė didelės konkurencijos, kurią itin paaštrino pernai atėjęs Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“. Vilniaus „Ozo“ prekybos centro, kuriame veikia „Prisma“, vadovė Inga Navickaitė sako, kad dėl parduotuvės ploto jau vyksta derybos su kitais potencialiais nuomininkai...

Daugelyje Lietuvos įmonių jau tapo įprasta skatinant darbuotojus siūlyti jiems papildomus bonusus už pasiektą rezultatą. Vieni įsitikinę, kad svarbiau – piniginės priemokos, kiti – kad galima atsiskaityti ir kitaip. Didėjant gyventojų emigracijai darbdaviai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų – vis sunkiau. Tad dėl darbuotojų kovojantys mažmeninės prekybos tinklai taip pat siūlo įvairias paskatos priemones. Tačiau – skirtingas.

Švedijos bendrovės „ICA Gruppen“ valdomam mažmeninės prekybos tinklui „Rimi“ jungiantis su Vokietijos „Rewe“ kontroliuojamu tinklu „Iki“, rinkos analitikai svarsto, kad dalis šių tinklų parduotuvių gali būti perduota kitiems rinkos žaidėjams. Jiems tai - puiki galimybė plėstis.  Anot jų, „Rimi Lietuva“ gali būti įpareigota perduoti kitiems rinkos dalyviams kai kurias parduotuves ten, kur dabar „Rimi“ ir „Iki“ veikia šalia.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Dar praeitais metais buvus tik kalboms, šiandien tai virto realybe. Kiekviena Lietuvoje veikianti įmonė, turinti daugiau nei tris darbuotojus, privalo nurodyti, koks vidutinis jų mokamas atlyginimas neatskaičius mokesčių.  Tokia nuostata buvo įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tai reiškia, kad įvedus bet kurios įmonės juridinio asmens kodą – kaip ant delno gulės atsakymas, kiek maždaug ten mokama. Ši informacija viešai prieinama visiems, „Sodros“ puslapyje.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdanti bendrovė „Maxima LT“ vartotojams pateikė klaidinančios informacijos apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas, todėl turi sumokėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTA) jai skirtą 4,3 tūkst. eurų baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio 30 dieną atmetė „Maximos LT“ skundą ir patvirtino, kad bendrovė vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, pranešė VVTA.

Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ bendrovė „Maxima grupė“, prižiūrinti mažmeninės prekybos verslą Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje, turi naujus vadovus. „Maximos grupės“ generaliniu direktoriumi nuo vasario 8 dienos paskirtas Robertas Čipkus, iki šiol dirbęs įmonės finansų direktoriumi.

Pastaruoju metu pasikeitus prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ vadovams, rinkoje kilo diskusijų banga - vieni tokios didelės korporacinės struktūros permainas laiko įprastomis, kiti pasigenda skaidrumo ir aiškesnio pokyčių pagrindimo. Dauguma BNS kalbintų įvairių sričių ekspertų sutaria, kad naujai „Maxima LT“ vadovybei keliama užduotis įgyvendinti naują prekybos tinklo strategiją, skirtą atremti pokyčius rinkoje ir išlaikyti savo pozicijas.

Prekybos tinklą „Maxima“ valdančią bendrovę „Maxima LT“ palieka įmonės komercijos direktorius Paulius Dambrauskas ir Korporacinių reikalų departamento vadovas Rosvaldas Gorbačiovas. Bendrovė pranešė, kad valdybos sprendimu keičiama bendrovės valdymo struktūra - Pirkimų, Komercinės analizės ir Marketingo departamentai nuo antradienio bus tiesiogiai pavaldūs naujajai „Maxima LT“ generalinei direktorei Kristinai Meidei.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

UAB „Maxima LT“ valdybos sprendimu nuo sausio 9 dienos keičiasi bendrovės vadovas – „Maxima LT“ generaline direktore tapo Kristina Meidė, kuri pakeitė „Vilniaus prekybos“ grupę palikusį Žydrūną Valkerį. K. Meidė taip pat dirbs bendrovės valdyboje. Iki šiol K. Meidė vadovavo kitai „Vilniaus prekybos“ įmonei „Euroapotheca“ ir buvo jos direktorė bei valdybos pirmininkė. „Bendrovėje vykstančių pokyčių kokybė ir greitis – nepakankami.

Siekiant išgryninti ir susitelkti į pagrindinę bendrovės „Maxima LT“ veiklą, mažmeninę prekybą, nuo įmonės atskiriama fizinės apsaugos paslauga. „Maximos LT“ Saugos departamentui priklausę fizinės apsaugos padaliniai pagal savo regioninį išsidėstymą perskirstyti į keturias atskiras uždarąsias akcines bendroves, kurios ir toliau teiks saugos paslaugas visiems bendrovės „Maxima LT“ padaliniams. „Mažmeninės prekybos rinka yra labai dinamiška ir konkurencinga.

Šią savaitę „Maximos“ prekybos centrus valdanti bendrovė „Maxima LT“ savo pirkėjams pristatė bekontakčio atsiskaitymo galimybę. Nuo šiol naujos kartos bekontakčių mokėjimo kortelių turėtojai už smulkius pirkinius iki 10 eurų sumos galės atsiskaityti vos priglaudę kortelę prie bekontakčiams atsiskaitymams pritaikyto terminalo. Tai padės ne tik supaprastinti kasdienius atsiskaitymus už prekes, bet ir sumažinti prekybos centruose susidarančias eiles.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal vartotojų pateiktus skundus pradėjo tyrimą, ar prekybos centrai pateikia vartotojams klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pasirodo, 4 prekybos centrai – „Maxima LT“,  „Rimi Lietuva“,  „Prisma LT“ bei  „Norfos mažmena“ klaidino vartotojus pateikdami prekių kainas. Prekybos centrams skirtos ekonominės sankcijos už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, rašoma pranešime spaudai.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

Šaldytos tešlos produktų gamintoja, Marijampolės „Mantinga“ sumokėjo valstybei 2,151 mln. eurų baudą, kurią Konkurencijos taryba jai skyrė už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su bendrove „Maxima LT“. Konkurencijos taryba pranešė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo „Mantinga“ praėjusią savaitę į valstybės biudžetą sumokėjo 2,151 mln. eurų baudą bei 192,6 tūkst. eurų palūkanas.

Pertvarkius „Maxima LT“ bendrovę atskirtos skirtingus verslo procesus apimančios garndys ir išplėsta vadovų komanda.  Prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje bendrovėje „Maxima LT“ šių metų liepą įgyvendinti struktūriniai pokyčiai. Į atskiras grandis sujungti glaudžiausiai susiję verslo valdymo procesai ir juos įgyvendinantys departamentai.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ sieks atnaujinti ginčą teismuose su Konkurencijos taryba dėl milijoninių baudų už dešimtmetį trukusį kartelinį susitarimą. „Mes svarstome dabar visus variantus, nes, mūsų manymu, sprendimas neatitinka faktinės bylos aplinkybių.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ už 10 metų trukusį kartelinį susitarimą privalės sumokėti milijonines baudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį patvirtino, kad įmonės sudarė draudžiamą susitarimą, tačiau sumažino joms skirtas baudas. Iš dalies bendrovių skundus patenkinusio teismo sprendimu „Maxima LT“ privalės sumokėti 13,666 mln. eurų baudą - 3,1 mln.

Po pirmos dienos boikoto pirkėjai nežada sudėti ginklų, o prekybos tinklai teigia, kad nukraujavo nedaug. Nors vakar nuo ankstyvo ryto socialiniuose tinkluose mirgėjo nuotraukos, kuriose užfiksuotos tuščios parduotuvės arba vos vienas kitas pirkėjas, prekybos tinklai to nesureikšmina. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė teigia, kad realų vaizdą galima bus matyti tik savaitės pabaigoje, tačiau, lyginant su praėjusiu antradieniu, lankytojų buvo mažiau.

Po dainininko Marijono Mikutavičiaus socialiniame tinkle pasidalintomis mintimis apie pabrangusias maisto kainas, socialinėje erdvėje pradėta diskutuoti kaip iš tiesų yra. Prekybos tinklas „Maxima“ taip pat sureagavo į atlikėjo išsakytus priekaištus dėl didelės kalafiorų kainos. Pirmojo derliaus kaina - didesnė?  Prekybos tinklas teigia, kad šviežios lietuviškos daržovės parduotuvėse šiemet pasirodė net keliomis savaitėmis anksčiau nei praėjusiais metais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) vasario 1 dieną gavo skundą ir pradėjo tyrimą dėl prekybos centro „Maxima“, esančio Druskininkuose, nepritaikymo judėjimo negalią turintiems asmenims. Skunde teigiama, kad prekybos centras yra išsidėstęs per du aukštus, o į antrąjį aukštą galima patekti tik laiptais, kurie nėra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos stovykloje – viltingos laukimo nuotaikos. Lietuvos čempionai jau kitą sezoną gali smarkiai sumažinti savo skolas ir gerokai padidinti klubo biudžetą. Patikimomis portalo tv3.lt žiniomis, stipriausią Lietuvos klubą gali paremti viena turtingiausių Lietuvos bendrovių „Maxima LT“. Šią informaciją portalui suteikė buvęs garsus krepšininkas, kuris ją sužinojo tiesiogiai iš „Žalgirio“ vadovų.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Pagal 2015 metų „Google“ paieškos duomenis iš prekės ženklų daugiausia lietuviai ieškojo netrukus į rinką įžengsiančio prekybos tinklo „Lidl“. Akivaizdu, kad šis prekybos tinklas garsėjantis itin žemomis kainomis patraukė lietuvių dėmesį. Paslaptingoji „Lidl“ prekybos tinklo komunikacija kelia dar didesnį susidomėjimą, spėliones, kada tinklas pradės veikti ir kokios bus kainos. Dalis lietuvių „Lidl“ laukia, lyg stebuklo ir tikisi, kad tai pakeis maisto prekių kainas visoje Lietuvoje.