mantas bartuška

Oficialias skyrybas su sutuoktine Indre Bartuškiene išgyvenantis buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška jau kurį laiką mėgaujasi naujais jausmais. Šalia vyro – buvusi „Olialia“ mergaitė, krepšininko Laimono Kisieliaus sesuo Vaida Kisieliūtė. Pirmą kartą viešumoje pora buvo užfiksuota praėjusių metų vasarą Lentvaryje, kai kartu atvyko į Čikagoje gyvenančios buvusios „Olialia“ mergaitės Ievos Voveris vestuves.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška skiriasi su žmona Indre Bartuškiene. Vilniaus miesto apylinkės teisme skyrybų procesas bus pradėtas paskutinę vasaros dieną: rugpjūčio 31-ąją įvyks parengiamasis posėdis. Kaip skelbiama, santuoka nutraukiama „dėl abiejų sutuoktinių kaltės“. M. Bartuškai teisme atstovaus dvi advokatės – Rita Elzbergienė ir Dovilė Užkurėnė. I. Bartuškienės interesus gins advokatė Gražina Versockienė.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ ir naftos ir SGD terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mantas Bartuška pradeda dirbti Nyderlandų dujų transportavimo ir saugojimo bendrovėje „Gasunie“, BNS pirmadienį pranešė M. Bartuška.  „Gasunie“ jis dirbs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų projektų vystymo patarėju ir bus atsakingas už dviejų plaukiojančių laivų-saugyklų (FSRU) statybą Nyderlanduose ir Vokietijoje.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, pastaroji pareiškė ketinanti reikalauti atlyginti visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius.    „Lietuvos geležinkeliai“ BNS patvirtino gavę bendrovės „Belaruskalij“ raštą, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“.  „Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančio...

Dar vienerius metus dirbti turėjęs, tačiau šalių sutarimu iš „Lietuvos geležinkelius“ paliekantis bendrovės vadovas Mantas Bartuška gaus penkiaženklę išeitinę išmoką. Dar daugiau pinigų jis galės gauti patvirtinus šių metų įmonės veiklos rezultatus. Kilus skandalui, kad net įsigaliojus JAV sankcijoms per Lietuvą ir toliau vežamos baltarusiškos trąšos, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nusprendė, kad su įmonės vadovu reikia atsisveikinti, nors didesnių priekaištų jam esą neturėjusi.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu Prezidentūra pareiškė pasigedusi dialogo iš Vyriausybės pusės sprendžiant baltarusiškų trąšų klausimą. Apie tai po prezidento ir M. Skuodžio susitikimo pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas turi mandatą toliau eiti pareigas. Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru M. Skuodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija. Klaipėdos uosto vadovas gali toliau eiti pareigas Po susitikimo su G. Nausėda ministras M. Skuodis pranešė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali dirbti toliau.

Baltarusiškų trąšų skandale Vyriausybė nusprendė didžiausiu kaltininku palikti ir aukoti Lietuvos geležinkelių vadovą Mantą Bartušką. Vienu metu jis sugeba sėdėti ant dviejų kėdžių skirtingose valstybės įmonėse.  Valstybinei geležinkelių įmonei jis vadovauja, o „Klaipėdos naftoje“ – valdybos narys. Taip kas mėnesį susižeria apie 10 tūkst eurų atlygį į rankas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, paraginta susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė sprendimą dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos ateities. Per nustatytą laiką jis dar vadovaus įmonei, tačiau vėliau pasitrauks. Tai paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Tačiau jis nepatikslino, kada tiksliai bus nuspręsta, per kiek laiko M. Bartuška atsistatydins.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybė galėtų skolintis geležinkelių infrastruktūros išlaikymui tik su sąlyga, jog tai nedidins viešųjų finansų deficito. Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą. „Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP.

Buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, dabartinė Lietuvos užsienio politika yra nesolidi ir nešanti visokeriopus nuostolius šaliai. Politikas mano, kad Lietuva turėtų daryti viską, jog sankcijos Baltarusijos trąšų įmonei būtų įgyvendintos. Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją situacijai aptarti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kelia klausimą, kodėl 2011–2012 metais audituoti „Klaipėdos naftą“ parinktas „niekam nežinomas žmogus“ per kiek daugiau nei metus sugebėjo užsidirbti 13 mln. litų (3,76 mln.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, vertindamas Ramūno Karbauskio paviešintą jo buvusių darbuotojų sąrašą, svarsto, kad taip politikas pasielgė bandydamas užkirsti kelią R. Masiuliui grįžti į politiką ir pasirūpinti, kad „šiltas vieteles“ ministerijose gautų būtent R. Karbauskio komandos draugai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketvirtadienį paviešino sąrašą su pavardėmis asmenų, kuriuos buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis įdarbino susisiekimo sektoriuje.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį pasirašė 363 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo sutartį su Ispanijos kompanija „Elecnor“. Sutartį pasirašė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, bendrovės direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovskis ir „Elecnor“ geležinkelių valdybos direktorius Juanas Gardeazabalis Eguia. M. Bartuška pažymėjo, kad projektas sukurs apie 500 mln.

  Strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai suabejojus „Lietuvos geležinkelių“ skelbto ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje atstatymo rangovo konkurso skaidrumu bei jo laimėtojos vadovų bei akcininko galimais ryšiais Rusijoje, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pareiškė, kad viešasis pirkimas buvo skaidrus, todėl ji neatliks išsamaus jo vertinimo.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ ieškos partnerių keleivių maitinimo paslaugoms teikti. Bus siekiama pritraukti privačias įmones, kurios geležinkelio stotyse pasiūlytų keleiviams šviežio ir kokybiško maisto. Artimiausiu metu bus sukurta maitinimo tinklo stotyse ir traukiniuose koncepcija. Pagal šią koncepciją privatus verslas bus kviečiamas pasiūlyti savo paslaugas. Planuojama, kad maitinimo tinklas veiks dvylikoje taškų, pranešė bendrovė.

Kalėdos sostinėje šiais metais stebina naujovėmis ir netradiciniais sprendimais – šiandien duris atvėrė nepriklausomas Kalėdų miestelis „Šv. Stotis“, įsikūręs Vilniaus geležinkelio stotyje. Sostinės savivaldybė, „Lietuvos geležinkeliai“, „Turgus 2.0“ organizatoriai ir „Go Vilnius“ kviečia visus vilniečius ir miesto svečius atrasti atgimstantį Stoties rajoną ir į savo kalėdinį maršrutą įtraukti alternatyvų Kalėdų miestelį.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo beveik 19 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – maždaug 38 kartus daugiau nei 2017-ųjų sausio–birželio mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 0,5 mln. eurų. Grupės pajamos per šešis mėnesius siekė 223 mln. eurų ir buvo 7 proc. didesnės nei pirmąjį 2017 metų pusmetį (208 mln. eurų), pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. „Pradėti įgyvendinti strateginiai pokyčiai leido pasiekti įspūdingą efektą.

Vilniuje planuojant iš esmės pertvarkyti geležinkelio stoties rajoną, miesto savivaldybė pradėjo teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detaliojo plano rengimą.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška penktadienį susitinka su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS teigė, kad ministrui bus pristatyta naujausia įmonės ilgalaikė strategija, taip pat aptarti geležinkelio ruožų elektrifikavimo projektai. „Lietuvos geležinkeliai“ praėjusią savaitę visuomenei pristatė įmonės strategiją iki 2030 metų, pagal ją per 12 metų numatoma investuoti 7 mlrd.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų ketina investuoti 7 mlrd. eurų ir pasiekti 725 mln. eurų apyvartą – 60 proc. didesnę nei pernai. Įmonės pelnas, prognozuojama, per 12 metų padvigubės. „Lietuvos geležinkelių“ misija – sujungti žmones ir verslui geresnei ateičiai. (...) Norime kurti vidinę pergalės ir laimėtojų kultūrą. Veikiama tarptautinėje konkurencingoje aplinkoje, kur yra daug iššūkių ir daug galimybių.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ į pervažų modernizavimą ketina investuoti daugiau kaip 10 mln. eurų, taip siekiant padidinti saugumą geležinkelio zonoje. 85 proc. investicijų planuojama finansuoti ES lėšomis, „Lietuvos geležinkelių“ dalis sudarys 15 proc., BNS informavo bendrovės atstovas Tadas Valančius. „Per artimiausius dvejus metus pagal pervažų modernizavimo programą, bus investuota daugiau kaip 10 mln. eurų.

Sostinę aplenkiantys krovininiai sąstatai, greitesnis ir efektyvesnis susisiekimas traukiniais bei aplinkai draugiškesnė infrastruktūra – tai tik dalis tikslų, kurių įgyvendinimo jau ėmėsi atsinaujinantys „Lietuvos geležinkeliai“. „Augantys keleivių ir krovinių srautai įpareigoja imtis neatidėliotinų sprendimų.

Šiąnakt iš Šeštokų stoties netoli Lenkijos ir Lietuvos sienos pajudėjo pirmasis „Amber Train“ traukinys, vežantis krovinį į Paldisko uostą Estijoje. „Amber Train“ yra intermodalinis traukinys, važiuosiantis maršrutu Šeštokai-Ryga-Talinas ir tokiu būdu sujungsiantis geležinkeliu tris Baltijos valstybes bei atversiantis naujas verslo galimybes krovinių vežėjams.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ketina parduoti poilsio bazes Ignalinoje ir Giruliuose, o įmonės darbuotojus motyvuoti kitomis priemonėmis. „Per metus abiejų poilsio bazių išlaikymo kaštai užkraudavo apie 0,5 mln. eurų naštą bendrovei, o jose poilsiaudavo vos mažiau nei ketvirtadalis darbuotojų. Jų išlaikymas kasmet reikalavo ir papildomų investicijų“, – pranešime spaudai teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų ketina investuoti beveik 7 mlrd. eurų. Didžiausia investicija – europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“. Įmonės valdyba patvirtino ilgalaikių investicijų planą į geležinkelių plėtrą, modernizavimą ir pajėgumų didinimą, pranešė bendrovė. „Tai esminis visos įmonių grupės valdymo pokytis. Investicijos, jų valdymas ir prioritetų nustatymas iki šiol grupėje nebuvo vykdytas nuosekliai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog trečiadienį vykstančiose strateginių susisiekimo įmonių, kariuomenės ir „Aro“ pajėgų pratybos leis geriau pasiruošti hibridinių grėsmių keliamiam pavojui. „Turime būti pasiruošę įvairioms grėsmėms – tiek fizinėms, tiek kibernetinėms. Šiandien pirmą kartą darome tokio plataus masto pratybas, kai dalyvauja visas susisiekimo sektorius ir dalyvauja kariškiai bei visos specialiosios tarnybos ir policija“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.

Lietuvoje dingsta GSM ryšys, tuo pat metu fiksuojama uostamiesčio link grėsmingai judanti, kelio ženklų nepaisanti sunkiasvorė kolona, virš uosto pasirodo neatpažintas orlaivis, o dvejose Lietuvos vietose kyla avarijos geležinkelio ruožuose grėsmė – tai tik maža vasario 28 dieną strateginius susisiekimo objektus apimsiančių, „Lietuvos geležinkelių“ grupės koordinuojamų pratybų scenarijaus dalis.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė du tarptautinius geležinkelio priežiūros ir remonto rangovų konkursus. Bendra darbų vertė gali siekti iki 97 mln. eurų. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad anksčiau remonto paslaugos būdavo perkamos vidaus sandoriais, tačiau dabar įmonė nori dirbti su aukščiausią kompetenciją ir palankiausias sąlygas galinčiais pasiūlyti tiekėjais, o tai užtikrins konkurencija.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį sumokės Europos Komisijos skirtą beveik 28 mln. eurų baudą dėl išardyto Rengės ruožo. Tai BNS patvirtino įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška. Galutinis terminas sumokėti baudą už prieš dešimtmetį išardytą geležinkelio ruožą į Latviją yra sausio 7-oji. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovos Manto Dubausko, baudą įmonė sumokės iš sukaupto rezervo, nesinaudodama banko garantija.

Europos Komisijos (EK) skirtą beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sumokės iki kitų metų 7 dienos, tam panaudos sukauptą rezervą, sako įmonės vadovas Mantas Bartuška. „Pagal procedūrą baudą turime sumokėti iki sausio 7 dienos, mes tą ir padarysime. Praeitą savaitę mes baudą apskundėme, sieksime ją sumažinti ar panaikinti. Kadangi įmonė turi sukaupusi finansinį rezervą, iš jų baudą ir sumokėsime.

Lietuvos Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl Europos Komisijos (EK) „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos beveik 28 mln. eurų baudos už išardytą geležinkelį į Rengę Latvijoje, susisiekimo ministras ketina dėl to pasitarti su už konkurenciją atsakinga eurokomisare. „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl Komisijos skirtos baudos. Prieš priimant galutinį sprendimą dėl mūsų pozicijos, norime pasitarti su komisare M. Vestager.

Pertvarkant valstybės valdomą įmonę „Lietuvos geležinkeliai“, mažėja grupės išlaidos. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad pradėjus dirbti efektyviau, per metus tikimasi sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų. „Tiek įrengimai, tiek patalpos buvo išnaudojamos neracionaliai, o darbuotojai turėjo atlikti daugybę nereikalingų funkcijų.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ketinanti teismui skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą, per tris mėnesius turi ją sumokėti arba pateikti EK priimtino banko garantiją. Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia, kad geležinkeliams logiškiau būtų rinktis banko garantiją. „Manau, kad garantija yra pigesnis variantas nei sumokėti baudą.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą už 2008 metais išardytą „Orlen Lietuvai“ svarbų geležinkelį iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, trečiadienį pranešė įmonės vadovas. Mantas Bartuška sako, jog taip bus bandoma sumažinti baudą ir apginti įmonės reputaciją. „Sprendimą esame kruopščiai išanalizavę ir nėra jokios abejonės, kad mes Europos Komisijos sprendimą skųstime.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki šių metų pabaigos ketina panaikinti antrines įmones Geležinkelių aplinkosaugos centras (GAC) ir „Geležinkelių projektavimas“. Jų paslaugas numatoma pirkti rinkoje arba iš kitų grupės įmonių. Teigiama, kad tai leis sutaupyti 13,74 mln. eurų per metus. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, jog analizavus antrinių įmonių veiklą, tapo aišku, kad yra didelis potencialas joms veikti efektyviau ir stiprinti konkurencingumą.

Valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ iniciatyva pirmą kartą bus organizuojamos hibridinės saugumo pratybos. Jų metu bus testuojamos skirtingos saugos priemonės ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Vilniaus apskrityje vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 10 skirtingų valstybės institucijų ir tarnybų, per 1000 „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų. Pratybos vyks rugsėjo 11 – 13 dienomis.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bando atsikratyti dėl neskaidrios ir uždaros veiklos per daug metų įgytos „valstybės valstybėje“ etiketės. Liepos 6-osios išvakarėse bendrovė simboliškai atidengė ant traukinio pavaizduotą Vytį, kuris turėtų simbolizuoti, kad bendrovė tampa atvira.

Teisėsauga tiria galimą piktnaudžiavimą valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ filiale „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, kuriam vadovauja Julius Mikšys. Ikiteisminį tyrimą atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad filialo direktorius, kurio pavardės tarnyba nenurodo, savo veiksmais padarė didesnę kaip 9,5 tūkst. eurų (250 MGL) turtinę žalą. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi šiemet iš Kinijos sulaukti iki 20 traukinių su įvairiais kroviniais. Bendrovės vadovo Manto Bartuškos teigimu, kol kas šie kroviniai nesudarys didelės dalies, tačiau ateityje Lietuva gali tapti patrauklia tranzito šalimi Kinijos įmonėms. „Tikimės, kad sulauksime iki 20 kiniškų traukinių tranzito per Lietuvą šiemet“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė M.Bartuška.

Naftos ir dujų krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovaus buvęs finansų grupės „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius. Jis daugiau nei 5 metus dirba ir įmonės valdyboje. M.Jusius laimėjo įmonės skelbtą generalinio direktoriaus konkursą ir pareigas pradės eiti nuo balandžio 11 dienos, pranešė „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Gavusi informacijos apie galimą piktnaudžiavimą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ iš anksto neįspėjusi patikrino „Kauno geležinkelių infrastruktūros“ filialo veiklą. Po šio patikrinimo iš pareigų pasitraukė filialo vadovas. Patikrinimo metu nustatyta nemažai veiklos trūkumų ir kitų galimų pažeidimų. Įtariama, kad „Lietuvos geležinkelių“ turtas galėjo būti naudojamas asmeninėms reikmėms. Dėl galimų pažeidimų tyrimą toliau atlieka „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta darbo grupė.

Du mėnesius valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška sako, kad įmonėje pradėtos permainos negali būti labai greitos, tačiau jau gerokai pasistūmėta į priekį, formuojant komandą ir keičiant procesus. Klaipėdos SGD terminalo projektą įgyvendinęs finansininkas ir vadybininkas M.Bartuška sako, kad svarbiausias jo tikslas - padaryti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria, efektyviai veikiančia įmone, duodančia gerą grąžą valstybei.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis savo antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. visų lėšų. Didžiausią lėšų dalį subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“ - ji sudarė daugiau kaip 60 procentų. „Vidaus sandoriai kai kuriais atvejais gali padėti įmonei veikti efektyviau, nes galima reikalingą prekę ar paslaugą nusipirkti per labai trumpą laikotarpį.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pasikeitus valdybai nusprendė paviešinti per pastaruosius trejus metus paskirstytą paramą. Matyti, kad nemažai buvo skirta ne tik mokymo įstaigoms, bet ir automobilių sportui. Įmonė informuoja, kad paramą iki 3 tūkst. skirdavo „Lietuvos geležinkeliai“, didesnę – valdyba, tačiau iki šiol skirtos paramos kriterijai nėra žinomi.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientams nebebus taikomos išimtys ir privilegijos, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo, geležinkelių sprendimas panaikinti krovinių vežimo tarifų išimtis „Achemos grupės“ valdomai jūrų krovinių krovos bendrovei „Klasco“ niekaip nesusijusi su tuo, kad grupė įtraukė jį į bylinėjimąsi teismuose. „Aš teigiamai vertinu tokį „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą, nes išimtys ir privilegijos yra praeitis“, - BNS sakė R.Masiulis.