lkp ck

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Pokalbio su Aleksandru Jakovlevu 1990 m. balandžio 3 d. Maskvoje, TSKP CK rūmuose, rekonstrukcija. Šis tekstas niekur nebuvo skelbtas. Jis – pirmo neoficialaus diplomatinio bandymo deryboms su TSRS pradėti ataskaita Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui.

Vaclovo Sakalausko (g. 1938 01 30 Gargžduose) palikimas LŽ skaitytojams jau ne naujiena - didelio atgarsio sulaukė jo dokumentų, išverstų iš rusų kalbos, ištraukos, skirtos Valdui Adamkui. Kas tas V.Sakalauskas? Tai tikrai ne pilkos biografijos žmogus: 1962 11 04 - j.ltn. 1964 12 14 - ltn. 1968 02 21 - vyr.ltn. Čia būtina prie karinių laipsnių santrumpų pridurti dar tris raides: KGB.

Operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti "Lietuvos žinias" ir sukompromituoti dienraščio autorius, išsikvėpė. Nors čia nesunkiai galėjai įžvelgti vienos krašto slaptosios tarnybos šešėlį, kodėl jis priminė senas KGB grimasas? Metas mėtyti akmenis, metas juos rinkti.

Šiandien sukanka 20 metų, kai Klaipėdos tikintiesiems buvo grąžinta eksproprijuota Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Paminėti šių iškilmių turėtų susirinkti pusė Klaipėdos. Mat kadaise, 1956-aisiais ir vėlesniais metais, visa Klaipėda aukojo jos statybai ir beveik kiekvienas miestelėnas buvo susijęs su ja. Kai beveik užbaigta bažnyčia buvo atimta, tikintieji ir juos palaikantieji beldėsi į visas įmanomas sovietines ir užsienio instancijų duris.

LSDP tarybos narys LSDP kandidatas vienmandatėje Plungės - Rietavo rinkimų apygardoje Nr. 35 LSDP daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 29 Gimė 1949 m. birželio 20 d. Tytuvėnuose, Kelmės rajone, tarnautojo šeimoje. Mokėsi Tytuvėnų pradinėje ir vidurinėje mokyklose. Būdamas 15 metų pradėjo darbinę biografiją. Dirbo Tytuvėnų durpių įmonėje darbininku, šaltkalviu remontininku. Vėliau baigęs traktorininkų kursus dirbo traktorininku Kelmės MSV, Tytuvėnų miškų ūkyje.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Socialdemokratų daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 1.   Gediminas Kirkilas gimė 1951 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje septynių vaikų šeimoje. Tėvai mirę. Mama dirbo mokytoja, tėvas – inžinieriumi. Nuo 1958 m. mokėsi ir 1969 m. baigė Vilniaus 23-iąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus „Ąžuolo“ vidurinė mokykla). 1969–1972 m. tarnavo tarybinėje armijoje Šiaurės laivyne.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Norėčiau iš karto nuraminti skaitytoją, jog čia visai nesiruošiu advokatauti D. Kuoliui įprasta to žodžio prasme, nebandysiu per anksti  pradėti politinės agitacijos proteguojant vieną ar kitą kandidatą į šį nepaprastai svarbų mūsų politinėje sistemoje postą. Kaip visi žinome, D. Kuolys per visą prabėgusį laiką neteikė nė menkiausio preteksto manyti, jog pats puoselėtų kokius nors planus dalyvauti artimiausiuose LR prezidento rinkimuose.

Buvęs šalies aplinkos apsaugos vadovas stebisi, kodėl Prezidentui jo šalies gamta tapo nemiela. Skambutis Prezidentui. „Geriau mirti, nei matyti kaip Lietuvoje naikinama gamta valdant gamtosaugininkui Prezidentui“, - pareiškė buvęs šalies gamtosaugos vadovas Kazys Giniūnas.

Skirmantas Pabedinskas, daugiau nei trisdešimt metų buvęs nepamainomas Lietuvos televizijos ir radijo korespondentas Panevėžio krašte, susiviliojęs „darbiečių“ pažadais pateko į Seimą, tačiau mano, kad pataikė ne į tą galerą, rašo „Lietuvos žinios“. Trapiojo Viktoro aura - Daug metų buvote vienas populiariausių laidos „Panorama“ televizijos žurnalistų.

Nepaisant to, kad Valdovų rūmų ekspozicijų kūrėjai jau seniai peržengė bet kokias etikos ir sveiko proto ribas, jie vis dar sugeba nustebinti. Paskelbta žinia, kad Algirdo Brazausko vadovaujama Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo komisija nutarė išpuošti rūmus to paties Algirdo Brazausko nomenklatūrinių medžioklių trofėjais, kurių dalį buvęs LKP CK sekretorius žada padovanoti, o dalį – parduoti. Naujieji Valdovų rūmų valdovai čia pranoko patys save.

Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste ir jo išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių parlamentinio tyrimo lauktas valstybės gyvenimo apsivalymas neįvyko, o „valstybininkų“ klanas liko nepaliestas, rašo „Lietuvos žinios“. O gal „valstybininkų“ klano niekad nebuvo, tai tik prielaidos, fikcija? Tada ir pulkininko auka būtų beprasmė? Bet tai ir siekė įrodyti Seimo tyrimo priešininkai, šmeiždami pulkininką po mirties ir drabstydami purvais, persekiodami visus, kurie bandė aiškintis, kam trukdė V.Po...

Buvusiųjų kompartijos vadų atžalos sėkmingai įsiliejo į mūsų „elitą“. „Kas išryškėjo, ko gero, ir yra viena iš mūsų baisaus atsilikimo priežasčių. Lietuvą iki šiol valdo kompartijos sekretoriai, kompartijos centro komiteto instruktoriai, kaime - buvusi kolūkinė valdininkija, policijoje - milicijos pulkininkai. Tai - nepaneigiami faktai. Visi jie gyvena gerai ir labai gerai.

Būtų įdomu, jei ministras pirmininkas ir jo „politbiuras“ su visais partiniais ir nepartiniais „valstybininkų“ strategais kreiptųsi pagalbos į tautą.Jei Valdas Adamkus vetuos „Leo LT“ įstatymą – neteksime Gedimino Kirkilo, kaip premjero. Taip „leidžia suprasti“ jis pats. Nežinia, ar Lietuva išgyventų šią šiurpią netektį ir skausmą, juolab, kad tuo pačiu grėstų bent laikinai – iki persėdimo į kokį nors kitokį postą – likti be Albino Januškos. Tai tikriausiai sunkiai išgyvenamas smūgis.

Jubiliejų švenčiantis ekspremjeras Adolfas Šleževičius atrodo atjaunėjęs, dar labiau pasitikintis savimi.Adolfas Šleževičius, šešiasdešimtmetį švenčiantis ekspremjeras, praėjus dvylikai metų nuo priverstinio atsistatydinimo iš posto išleido knygą "Metai, kai nebuvo didvyrių". Apie ekspremjerą savaitraštyje “Veidas” pasakoja Jonė Kučinskaitė.

Štai jau keletą metų garsiai ir atvirai kalbama apie Lietuvoje veikiančias nelegalias Rusijos ir Baltarusijos aukštąsias mokyklas - ir tai, kad jose pagal ideologizuotas programas studijuoja Lietuvos, NATO ir ES valstybės narės, vidaus reikalų sistemos pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Ministrai ir Seimo nariai, prezidentas ir premjeras, profesoriai ir net studentai jau yra daugybę kartų yra raginę, o atsakingi pareigūnai ir žadėję, kilti su jomis į kovą.

Prieš 20 metų mirė 13-a metų Lietuvą valdęs LKP pirmasis sekretorius Petras Griškevičius. Jo erą primena savaitraštis „Veidas“. Vėlyvas 1987-ųjų ruduo. Antrieji Michailo Gorbačiovo paskelbtos pertvarkos metai. Rusijoje – iki tol imperijoje neregėta laisvės lavina. Lietuvoje – gili stagnacija. Oficiali spauda apdainuoja viešumą ir "perestroiką", tačiau į šipulius daužo "atskalūnus", išdrįsusius surengti mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir viešai pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Štai jau keletą metų garsiai ir atvirai kalbama apie Lietuvoje veikiančias nelegalias Rusijos ir Baltarusijos aukštąsias mokyklas - ir tai, kad jose pagal ideologizuotas programas studijuoja Lietuvos, NATO ir ES valstybės narės, vidaus reikalų sistemos pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Ministrai ir Seimo nariai, prezidentas ir premjeras, profesoriai ir net studentai jau yra daugybę kartų yra raginę, o atsakingi pareigūnai ir žadėję, kilti su jomis į kovą.

Pirmojoje dalyje prakalbome apie tai, kad „žydų kortą“ Maskva būtų linkusi išnaudoti prieš Lietuvą nei kiek ne mažiau džiugiai, nei paminklų reikalus Taline. Ir nebūtinai pretekstu tampa paminklinio mastelio įvykiai. Štai „antros lietuvių religijos“ jubiliejuje kažko nepasidalino lietuvis Šarūnas Marčiulionis ir žydas Šabtajus Kalmanovičius. Ko nepasidalino – vienas Dievas težino. Tačiau tūlas Mauša Bairakas iš to išpūtė visatos masto incidentą.

Kad ir kokia tokia bei anokia buvo senoji Vilniaus valdžia, savivaldybės iškeldinimas iš Gedimino prospekto buvo teisingas žingsnis. Dar geriau tai, kad investuotojai „Duke House Asset Managers“, už 45,5 mln. litų nusipirkę pastatą jo nepavertė kokiais nors kvailais butais ar apartamentais, o gražino jį visuomenei.

Pastebėjote: dingo iš žiniasklaidos akiračio ir TV ekranų V. Uspaskichas. Mėnesių mėnesiais rodė jį marširuojantį Raudonąja aikšte, politikuojantį ir dainuojantį, dosniai dalijantį interviu jo durų rankeną atsargiai klebinusiems korespondentams.  Veikiantys politikai ir juos aptarnaujantys žurnalistai neužsikirsdami barškėjo apie šį veikėją „spaudos klubuose“ ir „TV forumuose“, lyg apie didžiausią Lietuvos problemą.

Laisvosios prekybos pagrindus dar sovietinėje „perestroikos“ ir kooperatyvų eroje tautai paaiškino tarybinis animacinis filmukas: norint parduoti, kas nereikalinga, reikia pirma nusipirkti tai, kas nereikalinga. Mat ir anais laikais buvo išmanančių šį procesą – „spekuliantų“ ir jų klientų. Kiek blogiau klostėsi su vakarietiškos politikos aksiomomis. Čia nepadėjo jokia animacija.

Profesionalaus auksuotojo įgūdžius į politiką perkėlusiam Gediminui Kirkilui pakyrėjo metų metus poliruoti gyvenimo apnašų temdomą partijos įvaizdžio žvilgesį. Kaip buvęs restauratorius puikiai žinodamas, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba, nuo antradienio jis pasiryžo auksuoti Vyriausybę.

Profesionalaus auksuotojo įgūdžius į politiką perkėlusiam Gediminui Kirkilui pakyrėjo metų metus poliruoti gyvenimo apnašų temdomą partijos įvaizdžio žvilgesį. Kaip buvęs restauratorius puikiai žinodamas, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba, nuo antradienio jis pasiryžo auksuoti Vyriausybę. Politika, tenisas, pypkė – tai tik kelios iš kandidato į premjerus Gedimino Kirkilo (http://lt.wikipedia.

Darbo partija pastaruoju metu griūva ne dienomis, o valandomis. Atrodo, vos vakar visą tautinę, pilietinę ir patriotinę Lietuvos visuomenę bauginęs „Archangelsko baubas“ išgyvena paskutines dienas. Stambiųjų verslo grupių ir netgi užsienio įtakos grėsmė, kurią daugelis politikos apžvalgininkų – galbūt, ne be pagrindo – įžvelgė Darbo partijos ir jos lyderio veiksmuose, netikėtai atslūgo. Tiek šios partijos iškilimas, tiek nenumaldomas jos griuvimas – vertas, kad į juos įsigilintume.

Girdi, niekaip iš skandalų neišbrendanti valdžia nubloškė Lietuvą į 1926 m. gruodžio perversmo išvakares. Dar daugiau, girdi, opozicijos teises sugniaužę valdantieji mus bloškia dar giliau – į gūdžius caro laikus, kur opozicijos teisių apskritai nebūta. Vadinasi, mūsų politika grįžo keletą amžių atgal.

Atėmęs teisę dalyvauti politinėje veikloje, Konstitucinis Teismas, laimei, neuždraudė man stebėti mūsų valstybėje vykstančių procesų ir pareikšti savo nuomonę apie juos. Kas ir kaip šiandien Lietuvoje klostosi, stebiu ne tik kaip politinei apatijai nepasidavęs Lietuvos Respublikos pilietis, Liberalų demokratų partijos pirmininkas, bet ir kaip buvęs valstybės, kurios žmonių labui norėjau dirbti, vadovas.

"Valdovų rūmus reikia nugriauti", - ši iš pirmo žvilgsnio nekonstruktyvi ir neūkiška mintis mane ištinka kiekvienąkart einant Katedros aikšte ir žvelgiant į kylantį gelžbetonio monstrą. Ir ne vien dėl estetinių sumetimų. Juos nugriauti, arba, kultūringai sakant, demontuoti, galima ir reikia būtent dabar. Suprantu, kad šie žodžiai gali priminti pamišėlio kliedesius. Tačiau iš tiesų yra priešingai: tai paprastas, sveiko proto padiktuotas sprendimas.

Po Antrojo pasaulinio karo, SSRS gavus administruoti Rytų Prūsiją, grupė žymių Lietuvos komunistų pateikė planą steigti šioje teritorijoje žydų autonominę sritį, kadangi Tolimuosiuos Rytuose įsteigta Birobidžano autonominė žydų sritis nebuvo populiari tarp SSRS žydų, teigia žinomas Izraelio istorikas, Kaune gimęs ir augęs Jeruzalės Hebrajų universiteto prof. Dovas Levinas. Tai jis skelbia žurnalo “Jews in Russia and Eastern Europe” vasaros numeryje (2003, Nr.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pataria prezidentui Rolandui Paksui "daug atsargiau rinktis savo politinius partnerius". Interviu Žinių radijui ketvirtadienį, reaguodamas į radikalios Lietuvos laisvės sąjungos lyderio parlamentaro Vytauto Šustausko teiginius, esą Lietuvoje politikai rezga sąmokslą prieš "tautos prezidentą" Rolandą Paksą, V.Adamkus teigė, kad vienas tokių politikų yra pats V.Šustauskas, "pagarsėjęs savo antisemitiniais pareiškimais ir necenzūriniais išpuoliais". "...