litgrid

Rugpjūčio viduryje pradėjus elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontą, Lietuvos pusėje darbai jau baigti, teigia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Viskas pagal planą, labai tvarkingai, mūsų pusėje (Lietuvoje – BNS) darbai baigti, dabar jie vyksta Švedijos pusėje. Jokių nukrypimų nuo plano kol kas nėra“, – BNS komentavo „Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl sąlygų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Tai atvers kelią rengti technologiškai neutralius aukcionus, kuriuose galės varžytis vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai. Jiems ketinama taikyti naują paramos schemą.

Energetikos įmonių grupė „E energija“ ketina investuoti apie 150 mln. eurų į vėjo jėgainių parko Kelmės rajone statybas, rašo „Verslo žinios“. Pasak naujojo įmonės vadovo Gedimino Ulozos, Kelmės vėjo parkui jau gautas plėtros leidimas, o pradėti statybas planuojama 2020 metų pavasarį.

Briuselyje penktadienį pritarus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa scenarijui, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasiekė ilgai ieškoto sutarimo, leidžiančio toliau vystyti svarbų regionui energetikos projektą. „Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą.

Baltarusijai pareiškus apie neva vykstančias derybas su kaimynais dėl statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros pardavimo, Lietuvos energetikos ministerija dar kartą pareiškė nesideranti su Baltarusija, o draudimas šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą yra įtvirtintas įstatymu.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Liepą išaugusiai elektros kainai Lietuvoje kristi neleis ir ketvirtadienį prasidėjęs jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, tačiau elektros prekybos bendrovės nesitiki, kad ir po remonto artimiausiu metu elektra pigs iki pernykščio lygio, rašo „Verslo žinios“. „Paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmąjį ateinančių metų ketvirtį elektros kaina, matome, bus tikrai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ar ji bus žemesnė negu šiuo metu (apie 55 eurus už megavatvalandę) – nelabai tuo tikime.

Didelę elektros kainą Lietuvoje bei Latvijoje iš dalies ir toliau lemia šilti orai, dėl kurių mažėja vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Elektros perdavimo sistemos operatorė„Litgrid“ teigia, kad elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę buvo viena didžiausių regione šiais metais. Aukštesnė savaitės kaina buvo tik vasario mėnesį Suomijoje – 63,3 euro.

Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus. 700 megavatų (MW) galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms.

Nutrūkęs elektros tiekimas, šildymas, visiška tamsa, sustoję visi darbai ir būtinųjų paslaugų užtikrinimas. Apie tokį galimą scenarijų Lietuvoje prabilo buvęs Energetikos ministras. Esą tokią apokalipsę mūsų šalyje gali sukelti Rusijos valdoma Astravo atominė elektrinė, kai tik pradės veikti. Visgi „Litgrid“ ramina, kad netikėtiems atvejams ruošiamasi, o padažnėjusias kibernetines atakas sugeba atremti. Lietuvos pašonėje Astravo atominė elektrinė turėtų pradėti darbą jau kitais metais.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Kaišiadorių rajone pirmadienį sunkiai sužeistas elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ antrinės įmonės „Tetas“ darbuotojas – 61 metų vyras patyrė sunkią traumą. Nelaimė įvyko apie 14 val. 40 min. Rumšiškių seniūnijoje, Baniškėse, atliekant 110/10 kV transformatorių pastotės elektros įrenginių priežiūros darbus, BNS pranešė „Litgrid“ Komunikacijos skyriaus vadovė Jurga Eivaitė. Įmonėje pradėtas vidinis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo darbo vietose.

Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. eurų, teigia elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas. „Bendras rezultatas nuo jungčių pradžios 69 mln. eurų. Tai yra ta suma, kurią Lietuvos vartotojai mokėjo mažiau už elektrą. Tai yra vidutiniškai 30 mln. eurų kasmet“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Daivis Virbickas. Pasak jo, pernai jungties „LitPol Link“ prieinamumas siekė 99 proc.

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa studijai. Studijos, kurios bendra jos vertė yra 250 tūkst. eurų, rezultatus ketinama pristatyti birželį. Dotacijos sutartis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) pasirašyta Sofijoje, kur ketvirtadienį įvyko neoficialus Energetikos tarybos posėdis, pranešė Europos Komisija.

Lietuvai 2020 metais ketinant išardyti galingiausią Europoje elektros liniją į Baltarusiją, energetikos ministras sako, jog tai yra aiškus signalas Minskui, jog Lietuva vykdys savo sprendimą neįsileisti baltarusiškos elektros iš, jos manymu, nesaugiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE). „Manau, kad taip, tai labai aiškus signalas Baltarusijai, kad tie planai, kurie mūsų patvirtinti, jie nuosekliai įgyvendinami“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

 Savaitę neveikusi elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ vėl prieinama rinkai. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas pranešė, kad jungtis pradėjo veikti pirmadienį vakare apie 22.50 valandą. Jungtis neveikė nuo sausio 15 dienos.

Kainų komisijai patvirtinus mažesnę paramą „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei už strateginį rezervą 2018 metais, LEG teigia iš šios paslaugos patirsianti nuostolių. Nuomonės dėl mažesnės paramos išsiskyrė ir Kainų komisijoje – sprendimas dėl finansavimo priimtas vieno balso persvara, o kai kurie analitikai pažymi, kad energetikos sektoriuje reikėtų vengti į trumpą laikotarpį orientuotų sprendimų.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai. „Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų.

Bendrovei „Litgrid“ remontuojant elektros pastotę šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, šeštadienį mažesne galia veikia elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros biržoje „Nord Pool“ nurodoma, kad 700 MW galios jungtis iš Švedijos į Lietuvą veiks maksimalia 452 MW galia. Šalia Kruonio HAE esančioje pastotėje nuo 7 val. iki 19 val. atliekami planiniai remonto darbai, todėl tuo metu 900 MW galios Kruonio HAE negalės tiekti elektros rinkai ir nebus užtikrintas elektros galios rezervas.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Klaipėdos uostas laukia Susisiekimo ir Energetikos ministerijų pagalbos, skiriant finansavimą aukštos įtampos elektros linijai per Kuršių neriją pakeisti povandeniniu elektros kabeliu. 110 kilovoltų elektros perdavimo linija, kuria perduodama elektra Neringos vartotojams, trukdo laivybai, potencialiai uosto plėtrai, ją dažnai kliudo pramoginiai laivai, dėl to bendrovei „Litgrid“ ją reikia nuolat remontuoti.

Baltijos šalims iki 2025 metų reikia pastatyti 200 megavatų galios jėgainę, kuri prireikus galėtų greitai įsijungti ir užtikrinti elektros rezervą. Tokias jėgainės gali statyti tiek Lietuva, tiek Estija, tačiau Energetikos ministerija nėra linkusi derinti planų su Estija, kuri elektrinė turėtų iškilti Baltijos šalyse. Anot energetikos viceministro, į lietuviškąjį projektą žvelgiama ne tik kaip į reikalingą rezervui, tad šalis pati apsispręs, ar jį įgyvendinti.

Rekonstruodama Ignalinos atominės elektrinės (AE) pastotę, Lietuva atjungs vieną iš penkių elektros linijų su Baltarusija. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, vienu projektu bus įgyvendinti kali tikslai. Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Ignalinos AE ir Utenos pastočių rekonstrukciją, kuri yra svarbi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys birželį turėtų pasirašyti supratimo memorandumą dėl Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją. Po šio dokumento pasirašymo turėtų paspartėti darbai, ruošiantis elektros tinklų sinchroniniam darbui. „Realus birželio mėnesio projektas tai sinchronizacija, tai bus pasirašyti konkretūs, realūs susitarimai“, - ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Ketvirtadienį ir penktadienį Neringai bus atjungtas elektros tiekimas. Savivaldybė informuoja, kad nuo 7.30 iki 19 val. planuojamas elektros atjungimas visoje Neringoje. Be to, kol nebus elektros, nebus tiekiamas vanduo Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės gyvenvietėse. Nidoje bus tiekiamas tik šaltas vanduo. Juodkrantėje nebus tiekiamas ir centrinis šildymas. Elektrą planuojama atjungti dėl tinklo remonto darbų.

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.

Rinkos dalyvių bei dviejų ministrų kritikos sulaukusios bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), laimėjusios tretinio elektros galios rezervo aukcioną, vadovė teigia, kad dujų infrastruktūros išlaikymo problemos neturėtų būti sprendžiamos elektros vartotojų sąskaita. Eglė Čiužaitė interviu BNS sako, kad Energetikos ministerija ir bendrovė „Litgrid“ aukcioną organizavo skubotai, todėl kilo nesusipratimų.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Energetikos ministerija teigia, kad neinvestuojant į elektros gamybą, po dešimtmečio Lietuvoje ims trūkti elektros pajėgumų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, sugedus elektros jungtims su Lenkija ar Švedija, maždaug nuos 2023 metų Lietuva pati nepajėgtų apsirūpinti elektra. Kadenciją baigiantis energetikos ministras teigia, kad realiausia alternatyva - statyti dujines elektrines, kurios garantuotų rezervinius pajėgumus, o dėl jų statybos reikėtų apsispręsti jau per dvejus artimiausius metus.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Lietuvoje nieko nekeičiant po kiek daugiau nei dešimtmečio ims trūkti elektros energijos ir vien jungčių apsirūpinti energija nepakaks, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, Lietuvoje būtina svarstyti apie dujinių arba branduolinių elektrinių statybas. Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų.

Elektros kainoms Lietuvoje ir ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje suvienodėjus, energija jungtimi su Švedija „NordBalt“ teka iš Lietuvos į Švediją. Tačiau elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigia, kad tai - pavienis atvejis.

  Elektros kaina vartotojams kitąmet turėtų sumažėti, tačiau kiek konkrečiai dar neaišku, mat Kainų komisija neturi visų reikiamų duomenų. „Turbūt galima pasakyti, kad tikimybė yra, kad tarifas mažės“, - BNS teigė Kainų komisijos narys Darius Biekša. Tačiau jis teigė, kad kol kas negalima tiksliai atsakyti, kiek mažės elektros kaina, nes Vyriausybė dar nepateikė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, nors tai jau turėjo padaryti.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos „LitPol Link“ poveikį aplinkai vertins Lietuvos ornitologų draugijos ir Gamtos fondo specialistai. Šios organizacijos laimėjo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtą konkursą. „Teritorijas palei elektros liniją stebėti patikime patyrusiems aplinkos apsaugos specialistams. Galimas elektros jungties poveikis aplinkai buvo kruopščiai tiriamas dar prieš pradedant statybas, vėliau jų metu visa teritorija buvo prižiūrima.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Lenkija politinį sprendimą, ar sinchronizuoti elektros tinklus su Baltijos šalimis, priims po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras rudenį paskelbs savo išvadas. Tokią Lenkijos poziciją Lietuva išgirdo šalių energetikos darbo grupių susitikime. „Matomai po tų rezultatų paskelbimo, nedelsiant Lietuva ir Lenkija priims politinį sprendimą, kuris reikalingas pradėti projektams vykdyti“, - BNS telefonu iš Varšuvos po susitikimo sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio mėnesį buvo 40,5 euro už megavatvalandę (MWh) - 23 proc. didesnė nei gegužę ir 5 proc. mažesnė nei praėjusių metų birželį. Aukštesnę mėnesio kainą lėmė paskutinę birželio savaitę iki 65 eurų už MWh pakilusi vidutinė kaina Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Praėjusią savaitę Lietuva importavo 62 proc. suvartotos elektros.

Žemos elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool“ gali sukelti problemų dėl vis didėjančio elektros trūkumo Baltijos šalyse. Į naujas jėgaines, jei jų neremia valstybė ar Europos Sąjunga, investuoti nepatrauklu, nes gamybos savikaina yra didesnė nei kaina rinkoje. Kaip dėl to ateityje atrodys Lietuvos elektros rinka, jos dalyviai vienareikšmiškai prognozuoti nesiryžta, mat elektros trūkumas Baltijos šalyse gali būti kompensuojamas skandinaviškos elektros pertekliumi.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.

Šių metų pradžioje pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ baigia veikti bandomuoju režimu ir pradeda normalią veiklą, sako elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas. „Bandomojo režimo laiką nustato kontraktas, tą riboja laikas, kada pasibaigia kontraktas, ir yra sąrašas testų, kuriuos turi padaryti, tai visi testai eina į pabaigą - paskutiniai jau padaryti. Dabar liko sutvarkyti kontakto (priėmimo-perdavimo akto - BNS) sąlygas ir tada liks garantija.

Siekdama plačiau informuoti visuomenę apie naujas ir šiemet pradėjusias veikti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ketina kurti informacinius filmus apie „NordBalt“ bei „LitPolLink“. Bendrovė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė filmų gamybos konkursą - jo laimėtojai kurs filmų scenarijus, filmuos ir montuos filmus.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugos kainos gyventojams viršutinės ribos mažės, pirmadienį nusprendė Kainų komisija. Elektros iš vidutinės įtampos tinklų kainos viršutinė riba nuo liepos sieks 7,499 cento už kilovatvalandę - 15,4 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį, o žemos įtampos - 9,53 cento, arba 3,3 proc. mažiau. Praėjusią savaitę komisija skaičiavo, kad vidutinės įtampos tinklų kainos riba turėtų mažėti 5,3 proc., o žemos - 4,4 proc.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdybą paliko bendrovės informacinių technologijų, telekomunikacijų ir administravimo departamento direktorius Rolandas Masilevičius. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pirmadienį gavusi R.Masilevičiaus pranešimą apie atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo gegužės 9 dienos. „Litgrid“ stebėtojų taryba sutiko su R.Masilevičiaus atsistatydinimu. Bendrovės valdyboje jis dirbo nuo 2013 metų gruodžio.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

Buvęs energetikos ir užsienio reikalų viceministras, energetikos konsultantas Romas Švedas mano, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva statoma Astravo atominė jėgainė (AE) tikrai bus pastatyta, tačiau, jo įsitikinimu, Lietuva turi kelti klausimą Briuselyje dėl galimybių riboti jos gaminamos elektros importą. R.Švedas, be kita ko, mano, jog dviejų atominių elektrinių statyba šalia Lietuvos ir Lenkijos yra geopolitinis sprendimas, ir juo norėta apsunkinti gyvenimą visam Baltijos regionui.