litgrid

Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Tai neramina „Sąjūdžio prieš Astravą“ kūrėjus, kurie mano, kad netrukus įvyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, Lietuvai nesugebėjus pasipriešinti, bus įtvirtinta Baltarusijos teisė turėti ir eksplotuoti Astravo atominę elektrinę. Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus.

Palangoje kitą penktadienį bus laikinai atjungta elektra pusei vartotojų, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.   „Įvertinome linijų būklę ir miesto savivaldybei siūlėme kelis darbų laikotarpius – miestas priėmė sprendimą pasirinkti šią dieną, kai karantino metu tai paveiks ir mažesnę dalį verslų, ir paslaugų  organizacijų“, – pranešime sako „Litgrid” vadovas Daivis Virbickas.

Valstybės kontroliuojama elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ už praėjusius metus išmokės 4,085 mln. eurų dividendų – beveik visą 2019-ųjų metų grynąjį pelną. Pirmadienį „Litgrid“ akcininkai patvirtino audituotą praėjusių metų veiklos ataskaitą, pritarė pelno paskirstymui. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, nors šiuo metu Lietuva ir pasaulis dėl koronaviruso krizės gyvena ekstremaliomis sąlygomis, bendrovė yra pajėgi pelno dalį skirti dividendams.

Statomoje 110 kilovoltų (kV) elektros linijoje Pagėgiai-Bitėnai, ties Birštoniškiais, Pagėgių rajone, sekmadienį nuvirto keturios gelžbetoninės atramos.

Seimas galutinai pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlomoms papildomoms priemonėms į Lietuvą neįleisti Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. 105 Seimo nariai balsavo už, 9 susilaikė. Nuo kitų metų sausio 1 d. įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos. Be to, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, bus stabdoma jo licencija.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

„Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ pareiškė, kad dėl netikėto gamybos sustabdymo praėjusią savaitę yra atsakinga valstybės valdoma elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pastaroji kol kas nekomentuoja incidento ir laukia įmonės bei nepriklausomo tyrimo išvadų.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2020 metams didėja, tai turėtų padidinti ir galutinį tarifą vartotojams.    Pasak bendrovės, kainos augimą, be kita ko, lemia žemės servitutų vienkartinių kompensacijų mokėjimo ir administravimo išlaidos.

 Lietuvai ruošiantis blokuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importą, ją importuoti žada Latvijos elektros perdavimo bendrovė AST. Todėl elektros prekyba su trečiosiomis valstybėmis Baltijos šalyse vyks nebe per Lietuvą, o per Latviją, rašo 15min.lt.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pašalino gedimą ir atnaujino elektros tiekimą Marijampolės mieste ir jo apylinkėse esantiems vartotojams. „Litgrid“ komunikacijos vadovė Jurga Eivatė BNS informavo, kad gedimas buvo pašalintas apie 15.30 valandą. Gedimas „Litgrid“ tinkle įvyko pirmadienį prieš 14 valandą. Anot J. Eivaitės, jis įvyko atliekant rekonstrukcijos darbus, rangovui užkliudžius Kapsų pastotės Marijampolėje techninę įrangą.

Elektra Lietuvoje praėjusią savaitę brango 23 proc. iki 47,4 euro už megavatvalandę (MWh), praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra brango dėl itin nepalankių meteorologinių sąlygų vėjo ir saulės elektrinių generacijai bei augusios apyvartinių taršos leidimų kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina taip pat augo 23 proc. ir siekė 38,7 euro už MWh.

Alytaus rajone praėjusį penktadienį žuvus darbuotojui, bendrovė „Žilinskis ir Co“ pradėjo vidinį tyrimą, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pasak jos, 400 kilovoltų (kV) linijoje Alytus-Elkas žuvo rangovės „Žilinskis ir Co“ darbuotojas. Policijos departamentas šeštadienį pranešė, kad elektros srovė nukrėtė 39 metų amžiaus vyrą keičiant elektros lankus ant aukštos įtampos linijos stulpo, jam paslydus ir prisilietus prie laidų. Nelaimė įvyko Daugirdų kaime Alytaus rajone.

Baltijos šalims įgyvendinant elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą ir tiesiant jungtį Baltijos jūra tarp Lietuvos ir Lenkijos, Rusija gali tam trukdyti, perspėja energetinio saugumo ekspertas. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Strateginės analizės ir tyrimų skyriaus vadovas Artūras Petkus, teigia, kad dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos dugnu nutiesusi Rusija jo apsaugai tikriausiai skirs ypač didelį dėmesį, tad reikia stengtis išvengti rizikų.

Lietuvos žvalgybai perspėjus, kad pastaruoju metu Rusijos žvalgybos tarnybos ypač domisi Lietuvos energetikos objektais, didžiausių šalies energetikos įmonių „Lietuvos energija“ ir „Litgrid“ atstovai sako, jog jų informacinių technologijų (IT) sistemos yra gerai apsaugos.

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“ ir PSE penktadienį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo, Baltijos šalims sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradeda mokėti pirmąsias vienkartines kompensacijas už gyventojų žemės sklypuose esančius elektros stulpus. Vidutinė kompensacija sieks 65 eurus. Kaip penktadienį LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė ESO atstovas ryšiams su visuomene Tomas Kavaliauskas, šį ir kitą penktadienį pinigaus gaus virš 8 tūkst. gyventojų. „Tos kompensacijos, kurios dabar paskaičiuotos, jos varijuoja nuo trijų centų iki 7 tūkst. eurų.

Sisteminių paslaugų, užtikrinančių elektros tiekimo kokybę ir patikimumą, kaina kitais metais auga 16 proc. Ji lemia galutinį elektros tarifą vartotojams.

Kainų komisija nustatė 20 proc. didesnę elektros rinkos kainą kitiems metams. Padidėjusi rinkos kaina sudaro apie trečdalį galutinės elektros kainos buitiniams vartotojams ir neabejotinai ją didins.

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20 proc. didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį elektros tarifą buitiniams vartotojams. Kainų komisija pirmadienį spręs, ar nustatyti prognozuojamą 4,348 cento už kilovatvalandę (kWh) kainą 2019-iems metams (šiemet ji yra 3,613 cento). Pasak komisijos specialistų, didžiausios įtakos kainos pokyčiui turėjo palyginti sausa vasara, jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, dėl kurio nebuvo galima įsigyti pigesnės energijos, bei padidėjusios...

Nuo rugpjūčio vidurio remontuojama jungtis su Švedija „NordBalt“ pradės veikti kur kas anksčiau nei planuota – spalio 12 dieną, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Visus remonto darbus pavyko atlikti sklandžiai, oro sąlygos buvo palankios. Rangovai savo darbe laikėsi griežčiausių kokybės reikalavimų, ir mes kartu dedame visas pastangas, kad rinka galėtų kuo daugiau išnaudoti infrastruktūrą“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Rugpjūčio viduryje pradėjus elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontą, Lietuvos pusėje darbai jau baigti, teigia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Viskas pagal planą, labai tvarkingai, mūsų pusėje (Lietuvoje – BNS) darbai baigti, dabar jie vyksta Švedijos pusėje. Jokių nukrypimų nuo plano kol kas nėra“, – BNS komentavo „Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl sąlygų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Tai atvers kelią rengti technologiškai neutralius aukcionus, kuriuose galės varžytis vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai. Jiems ketinama taikyti naują paramos schemą.

Energetikos įmonių grupė „E energija“ ketina investuoti apie 150 mln. eurų į vėjo jėgainių parko Kelmės rajone statybas, rašo „Verslo žinios“. Pasak naujojo įmonės vadovo Gedimino Ulozos, Kelmės vėjo parkui jau gautas plėtros leidimas, o pradėti statybas planuojama 2020 metų pavasarį.

Briuselyje penktadienį pritarus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa scenarijui, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasiekė ilgai ieškoto sutarimo, leidžiančio toliau vystyti svarbų regionui energetikos projektą. „Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą.

Baltarusijai pareiškus apie neva vykstančias derybas su kaimynais dėl statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros pardavimo, Lietuvos energetikos ministerija dar kartą pareiškė nesideranti su Baltarusija, o draudimas šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą yra įtvirtintas įstatymu.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Liepą išaugusiai elektros kainai Lietuvoje kristi neleis ir ketvirtadienį prasidėjęs jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, tačiau elektros prekybos bendrovės nesitiki, kad ir po remonto artimiausiu metu elektra pigs iki pernykščio lygio, rašo „Verslo žinios“. „Paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmąjį ateinančių metų ketvirtį elektros kaina, matome, bus tikrai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ar ji bus žemesnė negu šiuo metu (apie 55 eurus už megavatvalandę) – nelabai tuo tikime.

Didelę elektros kainą Lietuvoje bei Latvijoje iš dalies ir toliau lemia šilti orai, dėl kurių mažėja vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Elektros perdavimo sistemos operatorė„Litgrid“ teigia, kad elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę buvo viena didžiausių regione šiais metais. Aukštesnė savaitės kaina buvo tik vasario mėnesį Suomijoje – 63,3 euro.

Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus. 700 megavatų (MW) galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms.

Nutrūkęs elektros tiekimas, šildymas, visiška tamsa, sustoję visi darbai ir būtinųjų paslaugų užtikrinimas. Apie tokį galimą scenarijų Lietuvoje prabilo buvęs Energetikos ministras. Esą tokią apokalipsę mūsų šalyje gali sukelti Rusijos valdoma Astravo atominė elektrinė, kai tik pradės veikti. Visgi „Litgrid“ ramina, kad netikėtiems atvejams ruošiamasi, o padažnėjusias kibernetines atakas sugeba atremti. Lietuvos pašonėje Astravo atominė elektrinė turėtų pradėti darbą jau kitais metais.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Kaišiadorių rajone pirmadienį sunkiai sužeistas elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ antrinės įmonės „Tetas“ darbuotojas – 61 metų vyras patyrė sunkią traumą. Nelaimė įvyko apie 14 val. 40 min. Rumšiškių seniūnijoje, Baniškėse, atliekant 110/10 kV transformatorių pastotės elektros įrenginių priežiūros darbus, BNS pranešė „Litgrid“ Komunikacijos skyriaus vadovė Jurga Eivaitė. Įmonėje pradėtas vidinis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo darbo vietose.

Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. eurų, teigia elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas. „Bendras rezultatas nuo jungčių pradžios 69 mln. eurų. Tai yra ta suma, kurią Lietuvos vartotojai mokėjo mažiau už elektrą. Tai yra vidutiniškai 30 mln. eurų kasmet“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Daivis Virbickas. Pasak jo, pernai jungties „LitPol Link“ prieinamumas siekė 99 proc.

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa studijai. Studijos, kurios bendra jos vertė yra 250 tūkst. eurų, rezultatus ketinama pristatyti birželį. Dotacijos sutartis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) pasirašyta Sofijoje, kur ketvirtadienį įvyko neoficialus Energetikos tarybos posėdis, pranešė Europos Komisija.

Lietuvai 2020 metais ketinant išardyti galingiausią Europoje elektros liniją į Baltarusiją, energetikos ministras sako, jog tai yra aiškus signalas Minskui, jog Lietuva vykdys savo sprendimą neįsileisti baltarusiškos elektros iš, jos manymu, nesaugiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE). „Manau, kad taip, tai labai aiškus signalas Baltarusijai, kad tie planai, kurie mūsų patvirtinti, jie nuosekliai įgyvendinami“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

 Savaitę neveikusi elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ vėl prieinama rinkai. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas pranešė, kad jungtis pradėjo veikti pirmadienį vakare apie 22.50 valandą. Jungtis neveikė nuo sausio 15 dienos.

Kainų komisijai patvirtinus mažesnę paramą „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei už strateginį rezervą 2018 metais, LEG teigia iš šios paslaugos patirsianti nuostolių. Nuomonės dėl mažesnės paramos išsiskyrė ir Kainų komisijoje – sprendimas dėl finansavimo priimtas vieno balso persvara, o kai kurie analitikai pažymi, kad energetikos sektoriuje reikėtų vengti į trumpą laikotarpį orientuotų sprendimų.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai. „Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų.

Bendrovei „Litgrid“ remontuojant elektros pastotę šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, šeštadienį mažesne galia veikia elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros biržoje „Nord Pool“ nurodoma, kad 700 MW galios jungtis iš Švedijos į Lietuvą veiks maksimalia 452 MW galia. Šalia Kruonio HAE esančioje pastotėje nuo 7 val. iki 19 val. atliekami planiniai remonto darbai, todėl tuo metu 900 MW galios Kruonio HAE negalės tiekti elektros rinkai ir nebus užtikrintas elektros galios rezervas.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Klaipėdos uostas laukia Susisiekimo ir Energetikos ministerijų pagalbos, skiriant finansavimą aukštos įtampos elektros linijai per Kuršių neriją pakeisti povandeniniu elektros kabeliu. 110 kilovoltų elektros perdavimo linija, kuria perduodama elektra Neringos vartotojams, trukdo laivybai, potencialiai uosto plėtrai, ją dažnai kliudo pramoginiai laivai, dėl to bendrovei „Litgrid“ ją reikia nuolat remontuoti.

Baltijos šalims iki 2025 metų reikia pastatyti 200 megavatų galios jėgainę, kuri prireikus galėtų greitai įsijungti ir užtikrinti elektros rezervą. Tokias jėgainės gali statyti tiek Lietuva, tiek Estija, tačiau Energetikos ministerija nėra linkusi derinti planų su Estija, kuri elektrinė turėtų iškilti Baltijos šalyse. Anot energetikos viceministro, į lietuviškąjį projektą žvelgiama ne tik kaip į reikalingą rezervui, tad šalis pati apsispręs, ar jį įgyvendinti.

Rekonstruodama Ignalinos atominės elektrinės (AE) pastotę, Lietuva atjungs vieną iš penkių elektros linijų su Baltarusija. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, vienu projektu bus įgyvendinti kali tikslai. Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Ignalinos AE ir Utenos pastočių rekonstrukciją, kuri yra svarbi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys birželį turėtų pasirašyti supratimo memorandumą dėl Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją. Po šio dokumento pasirašymo turėtų paspartėti darbai, ruošiantis elektros tinklų sinchroniniam darbui. „Realus birželio mėnesio projektas tai sinchronizacija, tai bus pasirašyti konkretūs, realūs susitarimai“, - ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Ketvirtadienį ir penktadienį Neringai bus atjungtas elektros tiekimas. Savivaldybė informuoja, kad nuo 7.30 iki 19 val. planuojamas elektros atjungimas visoje Neringoje. Be to, kol nebus elektros, nebus tiekiamas vanduo Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės gyvenvietėse. Nidoje bus tiekiamas tik šaltas vanduo. Juodkrantėje nebus tiekiamas ir centrinis šildymas. Elektrą planuojama atjungti dėl tinklo remonto darbų.

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.

Rinkos dalyvių bei dviejų ministrų kritikos sulaukusios bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), laimėjusios tretinio elektros galios rezervo aukcioną, vadovė teigia, kad dujų infrastruktūros išlaikymo problemos neturėtų būti sprendžiamos elektros vartotojų sąskaita. Eglė Čiužaitė interviu BNS sako, kad Energetikos ministerija ir bendrovė „Litgrid“ aukcioną organizavo skubotai, todėl kilo nesusipratimų.