linas linkevičius

Reikalavimai tranzitui iš Karaliaučiaus per Lietuvą sugriežtinti, bet ši schema veiks toliau, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Stengiamės išsaugoti tą tranzitą iš principo, bet, be abejo, jis yra ribojamas: traukinių skaičius ribojamas, keleivių traukinyje – ne daugiau nei 100 su atitinkamais reikalavimais, vyksta tik per Kenos–Kybartų sienos kirtimo postus.

Į Lietuvą per savaitę grįžo beveik 5 tūkst. užsiregistravusių lietuvių, pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Beveik 5 tūkst. grįžo padedami ir mūsų diplomatinių atstovybių ir kitais būdais. Aišku, dar grįžo, matyt, žymiai daugiau, kurie nesiregistravo, tačiau dinamika labai didelė“, – po Vyriausybės posėdžio sakė ministras. Jo pateiktais duomenimis, kovo 18 dieną pageidavusių namo grįžti lietuvių buvo apie 6 tūkst.

Užsienio šalyse įstrigę lietuviai namo jungiamuoju skrydžiu per Varšuvą galės parskristi penktadienį, pranešė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. „Pagal susitarimą mūsų piliečiams galima būtų atskristi į Varšuvos oro uostą, iš ten organizuojame skrydį į Vilnių. Jis numatomas 20-tą dieną“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius. „Jei dar kas atskris į Varšuvą kitomis linijomis, tai 20 dieną bus galima atskristi į Vilnių“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad keltas ir traukinys laukia Vokietijos-Lenkijos pasienyje užstrigusių lietuvių. Ministro teigimu, jei bus būtinybė, su Lenkijos pareigūnais bus derinamos naujų keleivinio transporto konvojų galimybės. Kitose šalyse užstrigusius lietuvius skraidins komerciniai reisai, tačiau, anot ministro, už tai susimokėti turės namo besiveržiantys tautiečiai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad NATO būtina išlaikyti savo efektyvumą, kartu vystyti „kritinį dialogą“ su Rusija. Anot ministro, Vilniuje diskutavusio vadinamojo „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrai sutarė darkart įvertinti aljanso efektyvumą. „Kartais trūksta koordinavimo, kai kurios iniciatyvos dienos šviesą išvysta nepasitarus su kolegomis.

Lietuva atidžiai vertins JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo prašymą neratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos sutarties, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministro teigimu, Lietuva vengia situacijų, kai reikia rinktis tarp ES ir JAV interesų, ir ieškos optimalaus sprendimo.  „Atidžiai įvertinsime šitą prašymą kaip ir visus mūsų strateginių partnerių prašymus, nes mums tai labai svarbu“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius siūlo Seimui pasmerkti Rusijos bandymus perrašyti istoriją, dėl Antrojo pasaulinio karo apkaltinant Lenkiją bei pateisinant Europą padalijusį Molotovo-Ribentropo paktą.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Lietuva deramai rūpinsis penktosios kartos mobiliojo ryšio (5G) saugumu ir diegdama technologiją įvertins Kinijos keliamas grėsmes, sako naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas. „JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Baltijos šalys artėja prie bendro sprendimo nepirkti elektros iš Lietuvos pašonėje statomos Astravo atominės elektrinės. Baltijos šalių ministrai pirmininkai penktadienį Taline aptarė Baltijos šalių energetikos rinkos vystymą. „Džiugina, kad artėjame prie bendros Baltijos šalių pozicijos nepirkti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės“, – po susitikimo išplatintame pranešime sakė S. Skvernelis.

Vakarai savo dėmesiu siekia amortizuoti Rusijos spaudimą Baltarusijai, ir Lietuvos pastangos pradėti aktyvesnį dialogą su kaimyne pastebėtos, sako iš vizito Baltarusijoje grįžęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Akivaizdu, kad procesai, kurie vyksta Baltarusijoj, arba gal, geriau pasakius, tame regione, pritraukia daugiau dėmesio iš Vakarų nei anksčiau“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė L. Linkevičius.

Baltarusijoje apsilankęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Minskas ima konstruktyviau kalbėti apie Astravo atominės elektrinės (AE) saugumą. Ministras trečiadienį žurnalistams sakė sveikinantis Baltarusijos sprendimą priimti ekspertus iš Europos Komisijos.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Jungtinės Valstijos sveikina aktyvesnį Lietuvos įsitraukimą į dialogą su Baltarusija. Tai ministras teigia išgirdęs iš JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Philipo T. Reekerio per sekmadienį vykusį judviejų pokalbį telefonu. Į Minską kitą savaitę vykstantis L. Linkevičius su JAV diplomatu aptarė savaitgalį vykusį valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo vizitą Baltarusijoje.

Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos kovą dėl susisiekimo ministro viešoje erdvėje pralaimi Vyriausybės vadovas – jo reitingas per mėnesį dar krito, tuo metu prezidento pakilo, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  Sausį gyventojų nepalankumas S. Skverneliui išaugo beveik devyniais procentiniais punktais – nuo 29,9 proc. gruodį iki 38,6 proc. sausį.  Palankiai premjerą įvertino 36,4 proc.

Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi permainų Rusijos užsienio politikoje nepriklausomai nuo to, kas bus šios šalies valdžioje. Taip jie kalbėjo Rusijai rengiantis patvirtinti naują ministrą pirmininką vietoje atsistatydinusio Dmitrijaus Medvedevo ir svarstant konstitucinius pokyčius, kurie pakeistų šalies valdymo sistemą.

Pasikeitimai Rusijos valdžioje kol kas nesukuria prielaidų tikėtis rimtų permainų šioje šalyje, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tie visi perstumdymai sukuria iliuziją, o kai kam suteikia viltį, kad štai kas nors pasikeis (...) bet aš nemanau, kad tai tikrai pakeis: jeigu ne valdžios piramide, gal kitokia geometrine forma vadinsis, bet ji išliks ta pati.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai trečiadienį pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“ nacionaliniam biudžetui ir rizikuoja įklimpti į vidutinių pajamų spąstus, jeigu Europos Sąjungos (ES) lėšos sanglaudai mažės. 2021 – 2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.

Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų vaidmenį deeskaluojant įtampą Irake, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, įtampa šiame regione jau pakenkė Irako ir regiono saugumui bei stabilumui, taip pat turi padarinių ir už šio regiono ribų. „Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį deeskaluojant.

Pirmadienį skubiai sukviestame neeiliniame NATO Tarybos posėdyje išreikštas solidarumas JAV dėl operacijos Bagdade, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Išsakytas vieningas palaikymas JAV kaip sąjungininkui. Aišku, pabrėžta svarba tęsti kovą su terorizmu, kadangi jis regione iš tikrųjų neslopsta“, – po posėdžio BNS sakė Linas Linkevičius.

Neeilinis incidentas Šiaulių Kryžių kalne. Paviešinti vaizdo įrašai, kaip čia apsilankę kinų turistai išniekino kryžius su užrašais apie laisvą Honkongą. Kryžius turistai ir mėtė, ir ant jų rašė prakeiksmus Honkongui. Dalis politikų mano, kad už šio vandalizmo kyšo pačios Kinijos ausys. Esą tai suplanuota provokacija, į kurią turi reaguoti Užsienio reikalų ministerija. Kinų turistė ištraukia į žemę įsmeigtą kryželį ir skaito, kas parašyta.

Lietuvos laikysena dėl Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės neturi būti pernelyg radikali, nes gali nesulaukti ES institucijų palaikymo, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tikrai dirbame intensyviai su ES institucijomis ir norime, kad mūsų laikysena būtų tokia, kurią suprastų mūsų sąjungininkai. Noriu pabrėžti, kad jei bus pernelyg radikali, tokia nelabai praktiškai įgyvendinama, nerasime palaikymo savo sąjungininkų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad NATO parengtam atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui jokių politinių kliūčių nebėra, o tolesnės techninės procedūros nebus komentuojamos. NATO generalinis sekretorius ir Lietuvos prezidentas trečiadienį po NATO viršūnių susitikimo paskelbė, kad NATO sutarė patvirtinti gynybos planą, kuriam iki šiol prieštaravo Turkija.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį pareiškė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) svabiausiu saugumo iššūkiu išlieka besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kitas kaimynes. Taip jis kalbėjo ESBO užsienio reikalų ministrų posėdyje Bratislavoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyksta į Londoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime. Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pareiškimai apie NATO problemas ir santykius su Rusija.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad penktadienį įvykdyti „šnipų mainai“, per kuriuos iš Rusijos susigrąžinti du lietuviai ir norvegas, yra glaudaus Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimo pavyzdys. Ministro teigimu, šis įvykis parodė, kad „mums svarbūs ne tik mūsų, bet ir mūsų sąjungininkų interesai“. „Be abejo, pirmiausia džiaugiamės dėl savo piliečių.

Su Ukrainos prezidentu antradienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad dalį karinių pajėgų nuo kontaktinės linijos atitraukiantis Volodymyras Zelenskis nuoširdžiai tikisi proveržio siekiant taikos, bet kartu nerimauja dėl visuomenės nuotaikų. L. Linkevičius su Ukrainos prezidentu susitiko Mariupolyje po apsilankymo karo sugriautoje Šyrokinės gyvenvietėje.

Valdančiųjų valstiečių pasisakymai dėl Rusijos grėsmės prieš vizitą į Armėniją galėjo sugadinti dvišalius santykius, sako iš Jerevano grįžęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Ta grėsmė turbūt buvo didžiausia čia, viduje, ir tas pareiškimas buvo toks, kad gali netgi sugadinti mūsų tarptautinius santykiu su Armėnija, o mes dabar juos turime kurti, o ne gadinti“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė V. Pranckietis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad siūlydami vengti dialogo su Baltarusija opoziciniai konservatoriai atstovauja Rusijai. Taip jis reagavo į konservatorių pareikštą nerimą, kad Lietuva gali keisti poziciją ir nebeblokuoti Europos Sąjungos (ES) sutarties su Baltarusija dėl bendradarbiavimo. „Vietoje to, kad kas savaitę klaustų apie pozicijos pasikeitimą, jie galėtų susirūpinti, kad nėra normalaus dialogo su Baltarusija.

Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Ramiojo vandenyno baseino valstybe – Maršalo Salomis. Antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Maršalo Salų užsienio reikalų ministras Johnas M. Silkas Niujorke vykstančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu pasirašė bendrąjį komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Lietuvos vadovams svarstant labiau atsiverti dialogui su Baltarusija, Niujorke dvišalio pokalbio susitiks Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai. Ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS antradienį patvirtino, kad ministrų susitikimas numatomas trečiadienį. Abu ministrai Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose.

  Baltarusijai atmetant Lietuvos kritiką dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir, savo ruožtu, kritikuojant Ignalinos AE uždarymo saugumą, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) tokią Minsko poziciją vadina stebinančia.   „Stebina viešojoje erdvėje Baltarusijos URM išsakyti teiginiai tiek dėl Astravo AE, tiek dėl Ignalinos“, – teigiama BNS atsiųstame URM komentare. Ministerija pažymi, kad Baltarusijos dėmesys abiejų branduolinių objektų saugumui neatrodo objektyvus.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Pasibaigusios Seimo pavasario sesijos metu parlamentarai plušėjo nevienodai aktyviai, rašo portalas 15min.lt. Kaip rodo Seimo narių aktyvumo statistika, kovo–liepos mėnesiais nebuvo nė vieno tautos išrinktojo, kuris būtų dalyvavęs visuose, 57-iuose, plenariniuose posėdžiuose, ne visi politikai inicijavo įstatymų projektus. Daugiausia plenarinių posėdžių praleido Vyriausybėje dirbantys parlamentarai.

Po ilgų diskusijų Vyriausybė ir Prezidentas pritarė inovacijų ir ekonomikos ministrą Virginijų Sinkevičių skirti kandidatu į Europos komisarus, tačiau tam dar turės pritarti Seimas. Apie laukiamus išbandymus ir perspektyvas siūlomame poste su ministru Virginijumi Sinkevičiumi kalbėjo TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Tapote realiu kandidatu į eurokomisarus.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Valdantieji žadėjo dar iki prezidento inauguracijos išspręsti Vyriausybės likimą, tačiau ministrų dėlionė stringa ir laiko deryboms prireiks daugiau. Nors dalis dabartinių ministrų kabineto narių turėtų išlaikyti savo postus, Prezidentūra į kai kuriuos ministrus žiūri skeptiškai ir siekia, kad naujojoje Vyriausybėje jų nebūtų. Tarp jų – ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad norėtų, jog Seimo nariai slapta balsuotų dėl jo kandidatūros toliau eiti ministro pirmininko pareigas. „Galbūt net geriau būtų, jeigu būtų slaptas balsavimas. Tada būtų realus situacijos suvokimas, kiek to palaikymo turi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas. „Viešai balsuojant žmogiška savybė – į akis žiūrint, nors galvoja kitaip, bet padaro (kaip reikia – BNS), nes galbūt bus iš to kokios naudos“, – svarstė S. Skvernelis.

Jau kelinta savaitė girdim tikinimus, kad viskas dėl valdžios koalicijos praplėtimo sutarta ir tuoj tuoj ji bus pasirašyta. Tačiau ta data vis nukeliama.  Kas vyksta pas valdančiuosius – nesutaria su galimais partneriais ar su saviškiais? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbamasi su BNS vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Kas vyksta su koalicijos lipdymu? Atrodo, politikai sako, kad tuoj pasirašys sutartį, bet ji vis nukeliama.

Palankiausiai vertinamu Lietuvos politiku laikomas išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamais apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 64,7 proc. respondentų. Jis aplenkė anksčiau reitingų viršūnėje buvusią kadenciją baigiančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, jos reitingas šiek tiek sumažėjo: nuo 63,9 proc. balandį iki 61,3 proc. birželį.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino gruzinus vengti smurto, kilus susirėmimams prie parlamento rūmų Tbilisyje. Per protestus dėl Rusijos įstatymų leidėjo Sergejaus Gavrilovo kalbos Gruzijos parlamente sužeisti dešimtys žmonių – tiek aktyvistų, tiek pareigūnų. „Mes galime suprasti kilusį pasipiktinimą, tačiau norime raginti tiek valdžią, tiek protestuotojus laikytis įstatymų ir Konstitucijos bei vengti smurto“, – BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) penktadienį Vilniuje aptarė Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos ateitį. „Rytų kaimynystės politika neturi tapti techniniu procesu, privalome išlaikyti bendradarbiavimo dinamiką ir labiau atsižvelgti į mūsų partnerių pageidavimus“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas L. Linkevičius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį su Baltarusijos opozicijos atstovais aptarė žmogaus teisių situaciją šioje autoritarinėje šalyje.

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Jau aiški data, kada išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda vyks pirmojo vizito į užsienį. Kaip ir žadėjo, Nausėda pasirinko Lenkiją ir ten vyks tuoj po inauguracijos – liepos viduryje. Tai pranešė iš pat ryto Prezidentūroje apsilankęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis mano, kad, pasikeitus šalies vadovui, užsienio politikos kryptis neturėtų smarkiai keistis. Į Prezidentūrą iš pat ryto užsienio reikalų ministras atskuba netgi anksčiau už patį Gitaną Nausėdą.

Netrukus Lietuvos valdantiesiems reiks apsispręsti, kas Europos Komisijoje pakeis Vytenį Povilą Andriukaitį. Neoficialiai Vyriausybės koridoriuose skamba net kelios galimų kandidatų pavardės. Vienas jų – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Dviejų nesusijusių portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, Vyriausybei sprendžiant, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos eurokomisaru, premjeras Saulius Skvernelis mini teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pavardę.

Minint penktąsias ukrainiečių režisieriaus Olego Sencovo įkalinimo metines, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino Rusiją paleisti kūrėją iš nelaisvės. „Praėjo penkeri metai nuo tada, kai O. Sencovas, Ukrainos kino kūrėjas ir aktyvistas, buvo Kremliaus įkalintas dėl absurdiškų kaltinimų. Kartu su tarptautine bendruomene mes kartojame raginimą Rusijai paleisti Olegą ir kitus politinius kalinius iš Ukrainos“, – penktadienį tviteryje parašė ministras.

Amerikoje, Čikagoje savaitgalį atidengtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui toliau kursto ginčus. Dėl A. Ramanausko – Vanago ginčijasi ne tik Rusija su Lietuva. Istorija sudomino ir britų transliuotojus, BBC išleido publikaciją, kurioje „nacių medžiotojas“ žydų istorikas Efraimas Zuroffas aiškina, kad Ramanauskas-Vanagas ne Lietuvos didvyris, o kolaborantas, kuris prisidėjo prie žydų persekiojimo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į britų transliuotojus.

Prieš mažiau nei savaitę JAV Čikagos priemiestyje buvo atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago garbei. Toks veiksmas sulaukė Rusijos kritikos ir atsakomųjų Lietuvos veiksmų. Rusijos ambasada JAV ir Simono Wiesenthalio centras kritikavo partizanų vadą pagerbusį veiksmą, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) dėl tokios kritikos pliūpsnio iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir pasiūlė geriau susipažinti su A. Ramanausko-Vanago biografija, paskelbė BBC.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmasis iš tokio aukšto rango užsienio diplomatų susitiko su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Rinkimuose aktorius ir komikas sulaukė įspūdingo tautiečių palaikymo: už jį balsavo daugiau nei 70 procentų ukrainiečių. Pasak L. Linkevičiaus, V. Zelenskis jam paliko gero ir nuoširdaus žmogaus įspūdį. „Jis iš kitos planetos, iš kito pasaulio, kas nebutinai yra blogai, nes matyt Ukrainai reikėjo dar vieno tvarumo testo.