linas kojala

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Sekmadienį Talibanas užėmė Afganistaną, o šalies prezidentas Ashrafas Ghani pripažino Talibano pergalę ir pabėgo iš šalies. Pasak politologo Lino Kojalos, esminė problema yra ne patys talibai, o šalyje galinčios suklestėti teroristinės organizacijos. Pokalbis su politologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo vakar dienos mes matome neįtikėtinus vaizdus – žmonės Afganistane lipa ant lėktuvo važiuoklės, bando įsikabinti ir skristi kartu, o paskui krenta į žemę.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Kiekvieną dieną girdime naujienas apie šimtus migrantų, kurie nelegaliai kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir pateko į mūsų šalį. Nemaža dalis šių migrantų – iš Irako.

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Baltarusijos prokuratūra kreipėsi į Lietuvą su prašymu apklausti prezidentą Valdą Adamkų. Ekspertai ir politikai teigia, kad tokie veiksmai rodo Minsko režimo desperaciją, o tokių provokacijų ir atakų ateityje galime sulaukti ir daugiau. Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę kreipėsi ir rusus, ir į Vakarus teigdamas, kad kas perpildys Kremliaus kantrybės taurę – sulauks negailestingo atsako. Daug nerimo kėlė Rusijos kaupiamos didžiulės karinės pajėgos Ukrainos pasienyje, tačiau, panašu, kad Kremlius atsitraukė. Ekspertų teigimu, nors Ukrainos visuomenė per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė, narystė NATO šiai šaliai dar tolima svajonė, o Rusija ir toliau stengsis išlaikyti varginančią pato situaciją.

Europos Sąjunga gerokai atsilieka pandemijos valdyme nuo kitų vakarų pasaulio jėgų. Kas dėl to kaltas? Ar Europai reikalinga labiau centralizuota politinė tvarka? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi politologas Linas Kojala. Vakcinavimo tempais Europos Sąjunga atsilieka ne tik nuo Jungtinių Valstijų, ne tik nuo Izraelio, bet ir nuo Britanijos, net nuo Serbijos.

Baltarusiai Rusiją mato kaip didžiausią grėsmę, bet kartu tai ir palankiausiai vertinama valstybė, o Vladimiras Putinas – populiariausias tarp užsienio lyderių. Tuo metu į mus kaimynai žiūri palankiai, tačiau Lietuvos teigiamas vertinimas yra mažiausias tarp kaimynų, o tarp dalykų, kurie asocijuojasi su Lietuva, baltarusiai įvardijo ir... Jūrmalos muzikos festivalį.

Siekis pradėti dialogą su Maskva Europos Sąjungai baigėsi fiasko. Dar nesibaigus retam Eurobloko diplomatijos vadovo vizitui Maskvoje, Kremlius iš šalies išmetė Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos diplomatus. Europos sostinės suskubo pasmerkti šį žingsnį. O šalių lyderiai pripažįsta, kad vietoj bandymo kalbėtis, santykiai tarp Europos šalių ir Rusijos pasiekė naują dugną.

Prieš metus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustatė diagnozę NATO – karinį aljansą ištiko smegenų mirtis. Pats aljansas suskubo stengtis įrodyti, kad gandai apie mirtį yra gerokai perdėti.

Trečiadienį prie Kapitolijaus įvyko tai, ką viešojoje erdvėje ne vienas vadino „juoda diena Amerikos demokratijai“. Prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų prieštaraudami rinkimų rezultatams ir taip sukėlė smurto protrūkį, kuris pareikalavo ir aukų. Ar tai reiškia, kad Amerikoje prasideda chaosas? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologu Linu Kojala.

Trečiadienį prie Kapitolijaus įvyko tai, ką viešojoje erdvėje ne vienas vadino „juoda diena Amerikos demokratijai“. Prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų prieštaraudami rinkimų rezultatams ir taip sukėlė smurto protrūkį, kuris pareikalavo ir aukų. Mūsų šalies ekspertai teigė, kad nors neramumų Vašingtone galima buvo tikėtis, jų rezultatas nustebino, o D. Trumpo veiksmai ir šalies ateitis kelia nemažai klaustukų.

Nesibaigiant įtampai Baltarusijoje, nelegitimaus šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas nukreipė savo žvilgsnį į jį spaudžiančias valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Iš savo darbo vietų atšaukinėjami diplomatai, o valstybinė Baltarusijos žiniasklaida kaimynes pašaipiai vadina buvusiomis tarybinėmis respublikomis. Visgi politikos ekspertai tikina, kad tokie režimo veiksmai rodo silpnumą ir bejėgiškumą atsakyti Vakarų taikomoms sankcijoms.

Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikimo metu abu prezidentai aptarė Baltarusijos, bendradarbiavimo su Rytų valstybėmis klausimus, diskutuota ir apie klimato kaitą, ekonomiką bei kibernetinį saugumą. Emmanuelis Macronas susitiko ir su Sviatlana Cichanouskaja, kuriai pažadėjo padėti siekti derybų dėl politinės krizės Baltarusijoje sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.

Po vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose – sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę Maryją Kalesnikavą, o šalyje nesiliauja protestai – pirmadienį ir Baltarusijos valstybiniame universitete.

Kaimynėje Baltarusijoje rinkimų naktį prasidėjęs smurtas tęsiasi iki šiol – žmonės mušami, uždaromi į izoliatorius arba dingsta be pėdsakų. Visa tai vyksta šiandien, visai šalia, apie tai TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovams jau šį sekmadienį papasakos Lietuvoje studijavusi baltarusė Vika Andrukovič, Gardine kartu su kitais kovojanti už laisvę.

Aleksandro Lukašenkos varžovė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja su dviem vaikais – Lietuvoje. Tokia netikėta jos istorijos atomazga. Net septynias valandas gimtinėje praleidusi už uždarų durų su režimo pareigūnais Cichanouskaja paryčiais atgabenta iki mūsų sienos, o Lietuvoje jai suteikta gyvenamoji vieta ir apsauga. Tiesa, aiškėja, kad ji čia atvyko ne savo noru.

Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Lietuvą ir yra saugi, pranešė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ekspertai tikina, kad nieko keisto, kad savo pergalę šalies prezidento rinkimuose paskelbusi opozicionierė prieglobstį rado jau nuo seno Aleksandro Lukašenkos oponentus priimančiame Vilniuje. S. Cichanouskaja pirmadienį atsisakė pripažinti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pergalę prezidento rinkimuose.

Ilgametis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus gavęs 80,236 proc. balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama Centrinės rinkimų komisijos paskelbtus preliminarius balsų skaičiavimo rezultatus. Komisija pridūrė, kad autoritarinio prezidento pagrindinė varžovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų. Trys kiti kandidatai gavo mažiau kaip po 2 proc.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą ir naująjį Bendrijos biudžetą, politologas Linas Kojala sako, jog pasiektas susitarimas – svarbus signalas visuomenei ir rinkoms, kad ES geba imtis ryžtingų veiksmų krizės akivaizdoje. Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo teigimu, Bendrija pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį.

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, Europos Sąjunga parodė neveiklumą ir negalėjimą dorotis su šia situacija. Kritikai pirštu beda ir į šalių veiksmus pandemijos akivaizdoje, kai šalys kartais pamiršta europietiško solidarumo bei vienybės idealus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad kartais mes iš Europos Sąjungos norime to, ko ji negali padaryti.

Asmenys, netekę pajamų karantino laikotarpiu ir norintys gauti subsidijas už prastovas ir išmokas už savarankišką darbą, Užimtumo tarnyboje galės registruotis nuo balandžio 5 dienos, nepaisant to, kad Seimas tam reikalingas įstatymų pataisas atidėjo iki balandžio 7-osios, trečiadienį patikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Dabar, kai įstatymas yra atidėtas, mes ir toliau planuojame šitą registraciją įgyvendinti.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, rodo BNS gauti duomenys. Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui.

Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, arba skambėjo kaip raginimas gerinti santykius su Maskva. Kur link mus veda šių metų Miunchenas – studijoje klausėme politologo Lino Kojalos. Miuncheno saugumo konferencijoje, pasibaigusioje prieš kelias dienas, matėme, kad dėmesys Kinijai didėja, jos grėsmei, o Rusijos – kaip tik mažėja.

Pasitikėjimas NATO Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo, kai tuo metu Vokietijoje ir Prancūzijoje – smuko, teigiama šią savaitę paskelbtoje „Pew Research Center“ analizėje. Tyrimų centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje Aljansą palankiai vertino 77 proc. apklaustųjų, 2007 metais tokių žmonių buvo 59 procentai.

Tragiškos ir grėsmingos žinios iš Artimųjų Rytų. Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų slėpėsi ir Lietuvos kariai, o netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasIekia virImo temperatūrą.

Jau daugiau nei trejus metus vykstanti „Brexit“ epopėja šiais metais turėtų pasiekti finišo tiesiąją. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad konservatorių pergalė britų parlamento rinkimuose atneš daugiau stabilumo išstojimo iš Europos Sąjungos procese, tačiau tai nebūtinai reiškia lengvą gyvenimą Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems lietuviams ar tiems, kurie dar tik planuoja ten vykti.

Politologas Linas Kojala prieš pat žengiant į Naujuosius metus pristatė savo širdies draugę, šešto kurso medicinos studentę Ieva Radzevičiūtę. Žinomas politologas pasakoja, kad jų pažintis buvo visiškai netikėta – I. Radzevičiūtei perskaičius jo parašytą knygą „Europa?“. „Praėjusiais metais parašiau knygą ir labai džiaugiausi, kad sulaukiau labai daug vertinimų ir komentarų – tiek viešai, tiek privačiai. Vienas iš tų žmonių, kurie man parašė ir buvo Ieva.

Vertinant Virginijaus Sinkevičiaus gautą aplinkos apsaugos ir vandenyno klausimų eurokomisaro postą, portalo tv3.lt kalbintų ekspertų nuomonės išsiskyrė. Nors svarstoma, kad Lietuva pretenduoja į gana reikšmingą portfelį, pasiūliusi kitą kandidatą galėjo tikėtis daug aukštesnių pozicijų būsimoje Europos Komisijoje.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Lietuvoje užvirė tikri sostų karai. Valdžia intensyviai ieško ne tik naujų ministrų, bet ir eurokomisaro, pakeisiančio Vytenį Andriukaitį. Aukštas postas Briuselyje vienam laimingajam užtikrins Lietuvoje sunkiai suvokiamą įspūdingą atlyginimą. Tad nenuostabu, kad norinčių keliauti į ten netrūksta. Kas slapta taikosi į postą svetur ir kodėl šiems varžovams svarbu, kad Daliai Grybauskaitei karjera Vakaruose po kadencijos nenusisektų, visos intrigos – išsamiau.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip draugų virtusių priešais, o vėliau ir vėl draugais, – bendrame lenkų ir lietuvių kelyje būta visko. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad nors dabartiniai santykiai ir yra neblogi, tačiau džiaugtis dar anksti, o pereinamuoju laikotarpiu jie dar gali pasikeisti.

Kokiu keliu pasuks kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė – taps viena svarbiausių Europos lyderių ar ramiai augins taip mėgstamas gėles ir bites savo naujame name prie miško Vilniaus pašonėje? Atsakymą gausime jau ilgai netrukus, mat Europos politikai aukščiausius postus dalinsis jau artimiausiu metu. Politikos ekspertai vardija ir Grybauskaitės privalumus, ir trūkumus, tačiau neslepiama, kad rezultatą nulemti gali ir paprasčiausia sėkmė.

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre? Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc.

Po dešimties metų prezidentavimo Dalia Grybauskaitė netrukus užvers prezidentūros duris. Tačiau apie savo karjeros perspektyvas šalies vadovė vis dar kalba miglotai. Politologai vieningai sutaria, kad prezidentė gali planuoti ateitį didžiausiose pasaulio tarptautinėse institucijose, nes Lietuvos politinis laukas D. Grybauskaitei gali būti ir per mažas.

Šią savaitę sukako lygiai 15 metų nuo akimirkos, kai Lietuva įstojo į ES. Per 15 metų daug visko pasikeitė, o lietuviai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga iš visų europiečių. Tiesa, toli gražu ne viskuo esame patenkinti. Netrukus bent trumpam nukelsime jus 15 metų atgal – į 2004-ųjų gegužės 1-ąją. Praėjus lygiai 15 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, Europos aikštėje kalbinta moteris teigė, kad per tuos metus gyvenimo kokybė itin pagerėjo: „Gyvenimas pagerėjo stipriai.

Gegužės 1 d. sukanka penkiolika metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Per tą laiką pasikeitė ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos veidas. Bendrija, kurios pilnateise nare Lietuva tapo 2004 m., pastaruoju metu susidūrė su daugybe iššūkių: nuo migrantų krizės, „Brexito“ ar kylančios populizmo bangos.

Praėjo penkeri metai nuo Maidano protestų Ukrainoje pabaigos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad šis laikas žymi teigiamus pokyčius vykstančius Ukrainoje, tačiau daugumos ryžtingų žingsnių, kurių tikėjosi protestuotojai, dar teks palaukti. 2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet.

Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada, tačiau tai nereiškia, kad žymūs politikai nekėlė tokios idėjos. Tiesa, prieš 20 metų sumanius, kad derėtų Lietuvoje kurti viceprezidento pareigybę, ši idėja palaikymo nesulaukė. O ar sulauktų dabar? Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada.

Lenkijos Seimas atšaukė prieštaringai vertinamą Aukščiausiojo teismo reformą, kurią Europos Teisingumo Teismas įvardijo kaip galinčią pakenkti teismų nepriklausomumui šalyje. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad tai dar nereiškia paliaubų tarp Europos Sąjungos ir Lenkijos valdžios, tačiau Lietuva šioje situacijoje gali laimėti. 2015 m. kai Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ (lenk.

Prieš trejus metus, lapkričio 13 dieną, Prancūziją ir visą Europą sukrėtė teroristiniai išpuoliai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad šie įvykiai iš esmės pakeitė Senojo žemyno politinį veidą ir požiūrį į saugumą. Velnio tuzinu pažymėtą penktadienį futbolo sirgaliai užpildė stadiono tribūnas ir ruošėsi stebėti Prancūzijos ir Vokietijos rinktinių mūšį. Paryžiečiai ir miesto svečiai gatvėse esančiose kavinukėse bei baruose mėgavosi vyno taure ar alaus bokalu.

Iki prezidento rinkimų Lietuvoje teliko geras pusmetis. Kol visi suka galvas ir spėlioja, kas pakeis Dalią Grybauskaitę, pačiai prezidentei tenka spręsti, ką veikti toliau – ar eiti užtarnauto poilsio ir likti Lietuvoje, ar dairytis galimybių Vakaruose. Lyg tyčia kitąmet pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose atsilaisvins ne vienas prestižinis postas ir apžvalgininkai neatmeta, kad bent į vieną Grybauskaitė yra labai reali pretendentė.

Estijoje antradienį netikėtai paleista raketa būtų galėjusi pasiekti Rusiją, jei būtų skridusi rytų kryptimi, teigia Estijos karinių oro pajėgų vadas. Laimei, raketa skrido į šiaurę, todėl liko Estijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip reaguotų Rusija, jei raketa iš Estijos pasiektų jos krantus? Saugumo ekspertai vieningai sutaria – Rusija tai laikytų provokacija ir imtųsi veiksmų.

Plungiškiai ieško meno kolektyvų keliauti į Rusiją, o skuodiškiai patys ten traukia nusilenkti Sovietų Sąjungos kariui. Ir visa tai vyksta po to, kai Rusija nusprendė nebeįsileisti „Misija Sibiras“ dalyvių. Politologai savivaldos politikus ragina kritiškai mąstyti prieš vykstant į bet kokius renginius Rusijoje, o patys vietos politikai savo ryšius su Rusija ketina permąstyti.

 Pasaulis įvertino istorinį Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą. Rusijoje prezidentų pokalbis vertinamas kaip diplomatinė V. Putino pergalė, o štai Jungtinės Valstijos D. Trumpą pasitiko kaip pralaimėtoją. Amerikiečiai pasipiktinę, jog jų prezidentas Putinui begirdint supliekė savo šalies žvalgybą. Neseniai iš JAV grįžęs politologas Linas Kojala teigė, kad toks D. Trumpo elgesys papiktino net jam pataikaujančią JAV televiziją.

Lenkiškų mokyklų išsaugojimas, pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, Vilniaus Aušros vartų atvaizdas lenkiškuose pasuose ir kiti klausimai jau kurį laiką kiša koją visiškai sklandiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Politologai pastebi, kad abiejų šalių vadovai šykšti vizitų vieni pas kitus.