lietuvos tsr

Lapkričio 15-osios rytą mirė Lietuvos operos primadona Irena Jasiūnaitė. Moteris ėjo 97-uosius metus.  Apie legendinės solistės mirtį pranešė Operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas.  „Šį lapkričio 15–osios rytą, eidama 97–uosius metus, mirė Lietuvos dainininkė, Lietuvos operos primadona, mecosopranas Irena Jasiūnaitė. Lietuvos operos ir teatro bendruomenė neteko vienos iškiliausių savo kūrėjų.

1989 metais Kauną iš Ispanijos pasiekė žinia - Valjadolido „Forum“ siūlo sutartį Arvydui Saboniui. Tada tokie reikalai buvo tvarkomi ne per patį krepšininką ar jo agentą, bet per Lietuvos TSR (Tarybų Socialistinė Respublika) sporto komitetą. Derybų tarpininkas tarp Ispanijos klubo ir komiteto buvo SSRS rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis. „Jie pasiūlė milijoną dolerių. 700 tūkst. turėjo atitekti komitetui, 300 - man. Gomelskis manęs ir klausia - „važiuosi“? Sakau, kad važiuočiau.

Lietuvos patekimas į euro zoną neliko nepastebėtas ir Rusijos žiniasklaidoje. Dauguma jų pasitenkino sausais pranešimais spaudai, pateikiančiais tik pagrindinius faktus: eurą pavyko įsivesti ne iš pirmo karto, lito istoriją ir premjero pirmuosius išsiimtus eurus iš bankomato. Išsamiau ir įdomiau informaciją pateikė du kaimyninės šalies naujienų gigantai – vienas iš mažiausiai cenzūruojamų gazeta.ru ir, vienas iš labiausiai skleidžiančių antivakarietišką propagandą, lifenews.ru.

 Kas iš tikrųjų buvo okupavęs Lietuvą ir ką reiškė sovietinė „tautų draugystė“ bei „internacionalizmas“? „Žinių radijo“ laidos „nelaisvės anatomija“ išvados negailestingos. Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas („Žinių radijas“) Sovietinis himnas skelbė: „...Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią,padėjo kovoj didi rusų tauta, Mus partija veda į laimę ir galią, tautų mūs draugystė,kaip plienas tvirta.

„Nors dabar ir sakoma, kad kaimas prasigėręs, o mes stipriai kovojame su girtavimu, bet, kitaip nei sovietmečio kolūkiuose, kaimo parduotuvių alkoholio skyrių nereikia prievarta uždarinėti, kai laikas sėti ar pjauti“, – Žinių radijo laidoje „Nelaisvės anatomija“ sakė ūkininkas ir politikas Kazys Starkevičius.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

 Anatolijus Lapinskas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Skelbiame 1953 m. gegužės 8 d. rašytą vieno įtakingiausių Sovietų Sąjungos pareigūnų Lavrentijaus Berijos slaptą raštą apie padėtį to meto Lietuvoje. Šis dokumentas įdomus tuo, kad jame be jokių akių dūmimo parodyta tikroji Lietuvos padėtis, žinoma, vertinant ją iš to meto Rusijos saugumo šefo pozicijų.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ lankėsi svečiai iš Vilkaviškio Dalia Stanislova Vaišnoraitė - Monkevičienė ir Edmundas Monkevičius. Gerbiama Dalia muziejininkams nemažai suteikė žinių, prisiminimų, nuotraukų apie savo tėvelį, gana įdomios, specifinės, stiprėjančiai jaunai Lietuvos valstybei labai reikalingos profesijos atstovą – ilgametį Biržų apskrities politinės policijos viršininką Kazį Vaišnorą.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Atidaryta Antano Kučo 100-osioms gimimo šimtmečiui skirta paroda „Įprasminta tradicija“. Joje eksponuojama per 130 kūrinių, surinktų iš Lietuvos dailės muziejaus ir dailininko šeimos rinkinių. Antanas Kučas (1909–1989), pasak menotyrininkų, įėjo į Lietuvos grafikos istoriją kaip originalaus stiliaus kūrėjas, gyvybingos liaudiškos tradicijos puoselėtojas, meistriškų medžio, linoleumo raižinių, ofortų autorius.

Lietuvos dailės muziejuje sausio 22 d., ketvirtadienį, 16 val., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaroma Antano Kučo 100-osioms gimimo šimtmečiui skirta paroda „Įprasminta tradicija“ (veiks iki kovo 22 dienos). Parodoje eksponuojama per 130 kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus ir dailininko šeimos rinkinių.

Gruodžio pradžioje Kauno miesto savivaldybė nusprendė paslėpti daug metų miestelėnų aistras kursčiusius sovietinius simbolius, kuriais buvo dekoruotas Vytauto Didžiojo (buvęs Aleksoto) tiltas. Tuo metu Klaipėdos centre užsilikę sovietiniai ir nacistiniai ženklai niekam nekliūva. Atidžiau pasižvalgę Klaipėdos miesto centre atrasime ir penkiakampių žvaigždžių, ir pjautuvų, ir kitų sovietmetį primenančių simbolių.

Kauno muzikinio ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrų lankytojai gerai pažįsta daugelio spektaklių pagrindinių lyrinio tenoro partijų solistą Joną Antanavičių. Bet gal nedaugelis žino, kad maestro yra kylančios žvaigždės, lyrinio tenoro Merūno Vitulskio mokytojas. Estų kalbą išmoko per metus - Maestro, gal galėtumėte papasakoti apie savo pasiekimus, nuopelnus ir apdovanojimus? - Žmogus turi visą gyvenimą siekti užsibrėžto tikslo, o pasiekęs ne sėdėti sudėjęs rankas, o tobulėti.

Šešerius metus Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) vadovaujantis Virgilijus Valančius teisėju tapo likus dešimčiai dienų iki Sausio 13-osios įvykių, gavęs ne tik tuomečio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Artūro Paulausko sutikimą, bet ir Maskvos statytinio LTSR generalinio prokuroro Antano Petrausko palaiminimą.

Kas būtų patikėjęs, kad kritikas ir rašytojas Algimantas Bučys panirs į viduramžius?! Ne tik panirs, net ir įklimps. Ne vienus metus jis gilinosi į tą laikotarpį ir iš praeities sambrėškų į dabarties šviesą iškėlė drąsią prielaidą: lietuvių literatūros pradžia - ne Gedimino laiškai, o kur kas anksčiau parašyti tekstai.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti kovo 6 dieną Kauno apygardos teismo paskelbtą nutartį, kuria buvo nutraukta tremtinės vaikų iškelta byla Rusijai. Šiame ieškinyje buvo reikalaujama sumokėti pusės milijono eurų kompensaciją už Gulage praleistus metus ir dėl okupacinio režimo persekiojimo patirtą žalą. Diplomatiniais kanalais Lietuva buvo gavusi Rusijos notą, kuriame Rusija pareiškė nesutinkanti, kad ieškinys būtų nagrinėjamas iš esmės.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siūloma drausti ir sovietinę, ir nacistinę simboliką. Taip pat numatoma atsakomybė už nacistinių bei sovietinių nusikaltimų neigimą bei menkinimą. Pataisomi ir papildomi turėtų būti Baudžiamasis ir Administracinės teisės pažeidimų kodeksai, Politinių partijų ir Susirinkimų įstatymai. Už įvairaus masto pažeidimus numatomos piniginės baudos ir net laisvės atėmimo bausmės.

Buvusiųjų kompartijos vadų atžalos sėkmingai įsiliejo į mūsų „elitą“. „Kas išryškėjo, ko gero, ir yra viena iš mūsų baisaus atsilikimo priežasčių. Lietuvą iki šiol valdo kompartijos sekretoriai, kompartijos centro komiteto instruktoriai, kaime - buvusi kolūkinė valdininkija, policijoje - milicijos pulkininkai. Tai - nepaneigiami faktai. Visi jie gyvena gerai ir labai gerai.

Antradienį Seimas iki 2009 sausio 1 d. pratęsė galioti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, priimtą dar 1984 m., ir Tautinių mažumų įstatymą, veikiantį nuo 1989-ųjų. Šiedu įstatymai – paskutinis sovietinės tesės palikimas.Vyriausybės manymu, Lietuvos TSR tautinių mažumų įstatymas neatitinka dabartinių realijų. Seime guli nauja jo redakcija, tačiau per šią sesiją parlamentas įstatymo dar nepakeitė.

Pasak "Lietuvos žinių", Sergejus Artiomenka, prisistatęs kaip regioninės plėtros posovietinėje erdvėje ekspertas, pasiryžo duoti atsaką prof. V. Landsbergio paskelbtoms publikacijoms žurnale „Veidas“ ir tinklalapyje „Balsas.lt“. Rusijos ekspertą labiausiai piktina tai, kad prof. V. Landsbergis negaili kritikos Rusijai.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo parengtam Tautinių mažumų įstatymo projektui. Jei rudenį parlamentas jį priims, Lietuva atsikratys pusės sovietinės teisės palikimo – iki šiol kitų tautybių žmonių reikalai šalyje buvo reglamentuojami dar 1989 m., Lietuvos TSR laikais, priimtu įstatymu. Tiesa, iki šiol turime ir dar senesnį nei šis teisės aktą.

Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas už buvusios Lietuvos TSR milicijos pareigūno sukeltą avariją Baltarusijoje iki gyvos galvos vienam Minsko gyventojui priversta mokėti mėnesines socialines išmokas.Baltarusijos teismas bene kasmet šias išmokas padidina, praneša portalas Delfi.lt. Šiuo metu sostinės policija yra priversta mokėti apie tūkstantį litų, o tai – beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai uždirbama Baltarusijoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui Politinių partijų frakcijoms Seime: Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos, Pilietinės demokratijos, Naujosios sąjungos (socialliberalų), Valstiečių liaudininkų, Socialdemokratų partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Darbo partijos, „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) frakcijoms, Mišriai Seimo narių grupei  Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui Kultūros ministru...

Į Gulagą sovietų valdžios ištremtos moters artimieji reikalauja iš Rusijos kompensacijosLietuvos teismus pasiekė buvusios tremtinės artimųjų ieškinys Rusijos Federacijai, kuriuo reikalaujama sumokėti pusės milijono eurų kompensaciją už Gulage praleistus metus ir dėl okupacinio režimo persekiojimo patirtą žalą.

Filmas apie didįjį Aleksandrą tikriausiai turi būti žiūrimas didelėje kino salėje, su garsais ir efektais. Išties batalinės scenos vietomis naujoviškos ir, matyt, smalsu pažiūrėti į jas dideliame ekrane. Aš pasižiūrėjau filmą kompiuteryje ir užteko. Kad ir to, kad žydruma nukloja ekranus perdėm politkorektiškai.

Antradienio vakarą Seime prisiekė tryliktosios Vyriausybės ministrai. Šiai Vyriausybei vadovauja socialdemokratas Algirdas Brazauskas. Savo postuose liko keletas ankstesnės A. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės narių - Vilija Blinkevičiūtė (socialinės apsaugos ir darbo ministrė), Algirdas Butkevičius (finansų ministras), Arūnas Kundrotas (aplinkos ministras), Antanas Valionis (užsienio reikalų ministras), Zigmantas Balčytis (susisiekimo ministras). Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motu...

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Rolando Pakso nuopuolis iškėlė į viešumą ne tik akį rėžiančius nešvarius mūsų politikos gyvenimo faktus, bet ir seniai neatsakytus klausimus apie tautą ir valstybę. Kas gi yra ta mūsų Tėvynė? Kodėl lietuviai jai abejingi? Kodėl nesame vieningi? Nepaisant politinių nuomonių įvairovės, visuomenininkams ir politikams Lietuva iš esmės yra viena ir nedaloma - kaip ostija per Mišias.

Žymaus režisieriaus, dramaturgo bei aktoriaus Boriso Dauguviečio biustas iš sostinės Odminių skvero grįš ten, iš kur buvo iškeltas prieš beveik tris dešimtmečius - į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą (LNDT). Odminių skvere B. Dauguviečio (1885-1949) biustas stovėjo beveik tris dešimtmečius. Tačiau paminklą nuspręsta iškelti, šią savaitę prasidėjus skvero rekonstrukcijai, kuri vyks iki gegužės pradžios. LNDT generalinis direktorius Vytautas Rumšas BNS patvirtino, kad biustas grįš į teatrą.

Bet daugiau pikta. Nors sveiku protu suvokiu, kad pačiam Artūrui Zuokui ši situacija absoliučiai naudinga, liūdžiu dėl bendro slogumo. Jau antrą kartą šiais metais dėl politikos, kuri normalioje šalyje normaliems rinkėjams nekelia jokių emocijų, rytas prasideda nemaloniu erzeliu galvoje. Du kartus per tokį trumpą laiką mane apgavo. Aš sutinku, kad prezidento rinkimai nebuvo tiesioginė apgavystė, o profesionalus manipuliavimas - nors irgi nemalonu būti tampomam.