lietuvos keliai

Kelininkai jau ruošiasi žiemai ir ramina – technika jau laukia iššūkių, o druskos ir smėlio atsargos pilnos iki kraštų. Šiemet Lietuvos keliai bus barstomi druska iš Egipto, pernai ji buvo importuojama ir iš Maroko. Tačiau kyla klausimas – ar šįkart kelininkai suspės laiku sutramdyti pirmąjį sniegą ir plikledį? Tai dar lieka neaišku. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025-2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. „Mūsų vertinimas, kuris pagrįstas ir „Via Lietuvos“ informacija, sako, kad 2025-2028 metais realus poreikis siekiant sutvarkyti būtinąjį kiekį tiltų, siekiant tvarkyti tuos kelius, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų (...) yra arti 8 mlrd.

Praėjusiais metais 37 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių šalyje neatitiko dangos būklės indekso reikalavimų. Didelė dalis kelių siekia kritinę ribą, todėl nedidinant finansavimo artimiausiais metais kelių būklė blogės, pranešime žiniasklaidai prognozuoja valstybei priklausanti bendrovė „Via Lietuva“. Ji skaičiuoja, kad visi jos prižiūrimuose keliuose dirbantys kelininkai, visoje Lietuvoje per 1 val. sutvarko vidutiniškai tik 26 metrus dangos.

 Antrai kadencijai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka tikisi, kad nuoseklus G. Nausėdos dėmesys keliams duos teigiamų rezultatų.  „Prezidento dėmesys šitai sferai, be abejo, yra labai svarbus ir reikšmingas. (...) Aš tikiu, kad sistemiškai prezidento rodomas dėmesys kelių būklei galiausiai duos teigiamą rezultatą.

Kiekvienas turime mėgstamiausias kelio atkarpas ar netgi ištisus kelionių maršrutus. Tam tikra kelio atkarpa į favoritų sąrašą gali patekti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti vaizdingas maršrutas, jis gali būti ypatingas dėl galutinio tikslo arba tiesiog turėti nuostabias posūkių kombinacijas. Keliais, kuriais pasidalinsiu, galima saugiai ir laikantis eismo taisyklių pajusti tikriausią vairavimo malonumą. Čia nesvarbios sekundės ar kilometrai per valandą.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Tranzitu per Lietuvą traukiantys vilkikų karavanai palieka gilius pėdsakus šalies keliuose. Intensyviausio eismo keliuose vos per kelis metus susidaro gilios provėžos, kurios gali tapti skaudžių eismo nelaimių priežastimi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Svarbus eismo nelaimes sukeliantis veiksnys  „Natūralu, kad provėžos dažniausiai susidaro intensyviausio eismo magistraliniuose keliuose, ypač jungiančiuose skirtingas valstybes.

Didžiausias šalies kelių tiesimo įmones vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ ragina kelių priežiūros ir visą statybos sektorių atsisakyti rusiškos bei baltarusiškos kilmės gaminių ir žaliavų bei taip stabdyti bet kokius ekonominius santykius su šiais režimais ir jų finansavimą. „Kviečiame Vyriausybę priimti sprendimus, kurie užtikrintų visišką produkcijos, gaminių ir žaliavų atsisakymą iš agresorių“, – pranešime teigė asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka.

Nuo kitų metų kiek didės finansavimas automobilių keliams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias pataisas. Parlamentarai priėmė valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdarbiečių siūlymą nuo 2020 metų keliams skirti 50 proc., o nuo 2021 metų – 52 proc. degalų akcizo. Dabar šis rodiklis yra 48 proc. Vietinės reikšmės žvyrkelių, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkst. kilometrų, asfaltavimo programai kitais metais bus skiriama 2 proc. (maždaug 16 mln. eurų), o nuo 2021–ųjų – 4 proc. (32 mln.

Rugsėjo pradžioje asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba svarstys galimybę streikuoti dėl stringančių transporto infrastruktūros projektų. Finansų ministerijos skaičiavimais, vėluojant pasirašyti sutartis, Lietuva gali prarasti 0,9 mlrd. litų ES paramos, skirtų geležinkelių modernizavimo ir plėtros bei viešųjų logistikos centrų infrastruktūros projektams. Iki birželio pabaigos projektams buvo nepaskirstyta 1,4 mlrd. litų Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis 2006 metais mūsų šalyje buvo daugiau kaip pustrečio šimto vietų, kurios pažymėtos trikampiu su juodu tašku – kelio ženklu „Daug eismo įvykių“, t.y. „juodųjų dėmių“. Šiemet tokių „dėmių“ beliko 58, bet jose iki rugpjūčio vidurio žuvo 2 ir buvo sužeistas 21 žmogus. „Visose „juodosiose dėmėse“ diegiamos inžinerinės priemonės, todėl daugelis iš jų laikui bėgant išnyks iš Lietuvos žemėlapio.

Vyriausybės nostradamai išpranašavo, kad triskart padidinus tarifus už gamtinius išteklius, ūkis nenukentės, tačiau bemaž pusė Lietuvos kelininkų žvyrą jau perka Lenkijoje. Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, mokesčiai už naudingąsias iškasenas pabrango daugiau nei 3 kartus. Kelius tiesiančios įmonės žvyrą ir kitas medžiagas vežasi iš kaimyninės šalies, bet pataisų iniciatoriai tuo netiki.

Praėjusių metų pabaigoje „Panevėžio keliai“, atleidę keturias dešimtis nuolatinių darbuotojų, į jų vietą jau ieško kitų. Asociacija „Lietuvos keliai“, vienijanti 26 kelių įmones, informuoja, kad sumažinus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, iš darbo bus atleidžiama kone tūkstantis kelininkų. Nors, Susisiekimo ministerijos nuomone, darbų ir užsakymų kelininkams užteks, 2011 metų pabaigoje bendrovės „Panevėžio keliai“ vadovybė iš darbo jau atleido 40 nuolatinių darbuotojų.

Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ direktorius Vidmantas Lisauskas teigia, kad Lietuvos keliai prižiūrimi geriau nei kai kuriose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, skandinavai žiemą valo tik pagrindinius kelius, be to, laukia, kol nustos snigti ar pustyti. Tik paskui valymo technika išrieda į magistrales. „Mūsų keliai prižiūrimi ypač atidžiai. Galėtume prižiūrėti ir dar geriau, bet ar tai būtų ekonomiškai pagrįsta“, – sako kelininkas.Keliai išvažiuojami „Oi, Viešpatie.

Nors kelių priežiūrai šiemet skirta 27 mln. litų mažiau nei pernai, lrt.lt kalbinti Susisiekimo ministerijos (SM) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos ekspertai tikina, kad dėl to keliai nebus prižiūrimi prasčiau nei praėjusiais metais.

Artimiausiu metu Lietuvos keliuose bus pradėtas naujas inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo etapas, leisiantis gerokai sumažinti avaringų ruožų – „juodųjų dėmių“. Šiems darbams numatoma skirti beveik 26 mln. litų, iš jų apie 14 mln. litų – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, praneša Susisiekimo ministerija.

Kelininkai praneša, kad silpnai snyguriuoja pietinėje Lietuvos dalyje. Vakarinėje šalies dalyje ir Žemaitijoje pažeme pusto. Kitur be kritulių. Didžiuosiuose keliuose vairuotojams problemų kilti neturėtų. Magistralinių kelių dangos daugiausiai sausos, švarios. Krašto keliuose vietomis yra provėžų. Eismo sąlygos neblogos. Tuo tarpu rajoniniai keliai padengti privažinėtu sniegu, vietomis yra sniego liežuvių taip pat provėžuoti, slidūs. Todėl vairuotojams patariama būti atsargesniems.