lietuvos kariuomenė

Devyni Lietuvos kariuomenės kariai antradienį išvyko į pusės metų trukmės tarptautinę NATO vadovaujamą operaciją NS2T (angl. NATO Support to Turkey) Adanoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) kariai į šią misiją išsiųsti šeštą kartą. „2023 metais Lietuva išliks aktyvi tarptautinių pastangų užtikrinti saugumą ir stabilumą dalyvė.

Kariuomenė šią savaitę pasieniečiams perdavė dar 1187 komplektus vokiškų automatinių šautuvų G-36. Kaip ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šiais metais iš kariuomenės pasieniečiai iš viso gavo ginklų už 3,5 mln. eurų – 1687 komplektus G-36. Spalio pradžioje VSAT padalinius pasiekė 500 tokių komplektų. Kiek anksčiau pasieniečiai buvo gavę dar 200 NATO standartus atitinkančių automatinių šautuvų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvoje svarstoma kurti kariuomenės diviziją. Pasak jo, turėti tokių ambicijų leidžia perkama divizijos lygmens ginkluotė, tokia kaip raketinės artilerijos sistemos HIMARS. „Mes irgi turime ambiciją, na, pavyzdžiui, gaudami divizijos lygmens pajėgumus kaip HIMARS sukurti lietuvišką diviziją ateityje“, – antradienį transliuotame interviu „Delfi“ sakė A. Anušauskas. Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 iki 15 tūkst.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra politikų susitarimo reikalas, o kariai įgyvendins viską, kas bus nuspręsta politiniu lygmeniu. Taip jis kalbėjo Lietuvoje vis dar diskutuojant, ar buvo padaryta viskas, kad NATO rėmuose Lietuvai priskirta vokiečių brigada tikrai atsirastų mūsų šalyje, kai tik bus sukurta reikiama infrastruktūra.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad sprendimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra politinis, ir atsisako jį komentuoti. „Brigados buvimas, nebuvimas yra politikų sprendimai. Ir aš šiandien tikrai nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima to komentuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Rupšys, Vilniuje susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.

Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade“ įsigijimo iš Jungtinių Valstijų Vyriausybės, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak jos, kartu su koviniais dronais bus įsigyjama dronų paleidimo ir valdymo įranga, simuliatorius personalo rengimui bei priežiūros paketas. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Seimas padidino NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskiriamų ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių karių skaičių. Prezidento Gitano Nausėdos pateiktas nutarimas didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti Lietuvos karių skaičių priimtas už balsavus 122 Seimo nariams, susilaikė du parlamentarai.

Kitąmet į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pakviesti 4038 prievolininkus. „Nustatau: bendrą karo prievolininkų, 2023 metais pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių – 4038“, – nurodoma antradienį pasirašytame krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įsakyme.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad aplinkybės dėl šalies sunkiosios ginkluotės perdavimo Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepasikeitė. Taip jis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, kad Lietuva perduotų jo šaliai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. „Nenorėčiau komentuoti ar kalbėti už politikus, bet aplikybių tikrai nėra pasikeitusių“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė V. Rupšys.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą. „Bet kokia idėja, kas reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.

Seimas svarsto Lietuvos kariams suteikti mandatą dalyvauti Ukrainos kariuomenės mokymo operacijose. „Nutarimo projekto pagrindas yra siųsti Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus dalyvauti naujoje Europos Sąjungos karinėje paramos Ukrainai operacijoje Europos Sąjungoje ir Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais Jungtinėje Karalystėje „Interflex“, – praėjusią savaitę Seime pristatydamas projektą sakė užsienio rei...

Po pratybų Lietuvos kariuomenėje dingo automatinis šautuvas G-36, Karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė, ginklo pasigesta pasibaigus karinėms pratyboms. Tikslus laikas bei pratybos pranešime nenurodomi. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, Lietuvos kariuomenė pranešime skelbia komentarų žiniasklaidai neteikianti „Karinės paskirties turtu Lietuvos kariuomenėje disponuojama vedant griežtą apskaitą“, – teigiama pranešime.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė dvigubina rengiamų kursų Ukrainos kariams apmokyti apimtis, trečiadienį pranešė ministerija.  „Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės rengtuose kursuose per 2022 metus jau paruošta apie 500 Ukrainos kariuomenės karių. Siekiant kuo greičiau sustiprinti šalies atsparumą, mokymų tempas bus dvigubinamas – 2023 metais Lietuvos kariuomenė apmokys apie 1500 Ukrainos karių, iš jų 1100 – Lietuvoje“, – nurodoma pranešime.

Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių. Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pasveikino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Kariuomenės dienos proga, rašoma pranešime spaudai. „Gerbiamas Ukrainos Kariuomenės vade, mieli kariai, Sveikinu jus Kariuomenės dienos proga. Šiais metais ši diena ypač prasminga. Ginate savo namus, savo žmones. Pasaulis vis klausinėja, tai kada ir kur ta Ukrainos pergalė? Jūs jau laimėjote. Pasipriešinę, sustabdę. Sugrąžinę vėliavas į miestus. Tikėjimą bei viltis gyventojams. Nesustokite.

Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje vis dar yra pokiliminių ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus. Nepasitenkinimas kyla ir dėl Lietuvos kariuomenės laikysenos: politikai sako jaučiantys tam tikrą kariuomenės atstovų aroganciją arba laikyseną, „mes viską žinome geriau“ ir kalba apie rezervuotą kariuomenės požiūrį į brigados dislokavimą.

Šią savaitę į Mumaičiuose, Šiaulių raj., esančius Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos sandėlius atkeliavo antroji dalis 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), praneša Krašo apsaugos ministerija. Pagal 2019 m. Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį Lietuvos kariuomenei iki 2024 metų bus pristatyti 200 visureigių.

Lietuvos kariuomenė už beveik 32 mln. eurų perka karinės paskirties visureigių „Mercedes-Benz“, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Įsigijamo transporto priemonių kiekio ministerija pranešime neįvardijo. Sutartį dėl visureigių pirkimo šią savaitę pasirašė Gynybos resursų agentūra. Visureigius pristatys bendrovė „Veho Lietuva“. „Prieš šešerius metus iš Nyderlandų kariuomenės įsigyti „Mercedes-Benz“ GD 290 pasiteisino ir buvo sėkmingai naudojami Lietuvos kariuomenės.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pirmadienį pradeda oficialų vizitą Jungtinėse Valstijose. Jis Vašingtone susitiks susitiks su Jungtinių Valstijų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku A. Milley – aukščiausiu šios valstybės kariniu pareigūnu, kurio užimamos pareigos atitinka JAV kariuomenės vado pareigas.

Tarptautinėse operacijose įgyta patirtis stiprina Lietuvos saugumą, sveikindamas iš Malio grįžusius karius penktadienį Kaune sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dalyvaudami tarptautinėse operacijose mūsų kariai stiprina mūsų šalies saugumą. Lietuvos kariai operacijoje MINUSMA tarnauja Vokietijos kontingento sudėtyje, o visi puikiai suprantame, kad Vokietija mums yra ypatingos svarbos sąjungininkė“, – kariuomenės paskelbtame pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva išlieka Rusijos imperinių ambicijų taikinyje. Taip jis kalbėjo Katedros aikštėje Vilniuje minint 104-ąsias Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines. „Tuo metu, kai nuožmus priešas puola ir niokoja Ukrainą, turime aiškiai suprasti, kad ir mūsų valstybė yra Rusijos imperinių ambicijų taikinyje“, – trečiadienį sakė prezidentas.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pasveikino Lietuvos kariuomenę su jos 104-osios įkūrimo metinėmis.  Jis padėkojo už lietuvių tautos pagalbą sunkią ukrainiečiams akimirką ir palinkėjo Lietuvai klestėjimo, bei kuo greičiau visiems kartu pasidžiaugti pergale prieš rusų agresiją. Jis pažymėjo, kad šiame nesąžiningame kare, kurį prieš Ukrainą pradėjo Rusijos Federacija, ukrainiečiai su lietuviais stovi petys į petį.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sveikina karius Lietuvos kariuomenės dienos proga. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sveikinime pabrėžė Lietuvos kariuomenės profesionalumą, modernumą. „Be tiesioginės misijos saugoti, ginti Lietuvos valstybę ir žmones, mūsų kariuomenei tenka vis daugiau naujų uždavinių.

Lietuvoje trečiadienį minimos 104-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kaip pranešė kariuomenė, įvairiuose šalies miestuose vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija. Sostinėje, Kaune ir Jonavoje minėjimai prasidės mišiomis.

Lietuva planuoja didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių. Anot prezidento Gitano Nausėdos dekreto, dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose kitąmet gali būti siunčiama iki 440, 2024 metais – iki 541 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo. Šiuo metu galiojančiame Seimo nutarime numatyti šimtu mažesni skaičiai.

Lietuvoje šeštadienį pradedamos minimos 104-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kaip pranešė kariuomenė, per įvairiuose miestuose vyksiančius renginius vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija. Minėjimo renginiai šeštadienį prasidės mišiomis Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčioje Klaipėdoje.

Nuo lapkričio 19 d. visoje Lietuvoje prasideda Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginiai. Prieš 104-ius metus, 1918 m. lapkričio 23 d., atkurta Lietuvos kariuomenė, kuri jau po kelių mėnesių stojo į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę, rašoma pranešime spaudai. 104-osioms Lietuvos kariuomenės metinėms paminėti vyks mūsų karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija.

Bet kokiai Vakarų valstybei sudėtinga būti pasiruošus sureaguoti iškart, kalbėdamas apie mirtiną raketos smūgį Lenkijoje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Čia, žinot, sudėtinga būtų turėt ir lenkam, ir bet kokiai NATO ar kitai Vakarų valstybei iškart būti pasiruošus sureaguot“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. „Tikrai būtų sudėtinga.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako sutariantis su šalies vadovais ir kitais politikais dėl bendros Lietuvos pozicijos, kad Vokietijos brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje. Tai jis žurnalistams Seime teigė po ketvirtadienį vykusio susitikimo Seime su Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais bei valdančiųjų konservatorių vadovybe. „Susitikimo tikslas buvo ne priekaištauti, o suderinti mūsų pozicijas dėl brigados dislokavimo ir komunikavimo.

Sprendžiant, ar perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, bus vertinamas Lietuvos nacionalinis saugumas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį lrt televizijai sakė jis.

Reaguojant į raketos smūgį Lenkijoje, Lietuvos kariuomenės vienetuose buvo padidintas parengties lygis. „Vadovaujantis kariuomenės procedūromis buvo padidintas parengties lygis kariuomenės vienetuose“, – BNS trečiadienį informavo kariuomenė. Jų teigimu, pagal numatytas procedūras, nutikus tokiems atvejams, kaip Lenkijoje, reaguoti privalu.

Antradienį Tauragėje netikėtai mirė karys. Anot kariuomenės pranešimo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione 1999 metais gimęs jaunesnysis eilinis blogai pasijuto rytą. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis nuvežtas į Tauragės ligoninę. Netrukus ten jis ir mirė. Mirties priežastis kol kas neskelbiama. Jaunesnysis eilinis tarnybą batalione pradėjo šiemet. Antradienį atvykęs į tarnybos vietą jis turėjo vykdyti kuopos budėtojo funkcijas.

Antradienį,  apie 6 val. ryto, gavus Nacionalinio transplantacijos biuro prašymą dėl skubaus donoro organo pergabenimo, buvo aktyvuotas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, rašoma pranešime. Iš 2-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto Kaune pakilęs sraigtasparnis su medikų komanda nuskrido į Rygą, kur paėmę donoro organą jį pergabeno į Lietuvą. Po 14 val.

Trečiadienį Kauno mieste prasidės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jų metu kariai turės ginklus, naudos civilines transporto priemones, pranešė savivaldybė. Vykdomų užduočių metu nebus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės, imitaciniai šaudmenys ir ginklai, pranešė savivaldybė. Pratybos vyks iki lapkričio 4-osios vidurnakčio.

Lietuvos kariuomenės instruktorių mokymo grupė kartu su sąjungininkais tęsia Ukrainos karių rengimą Jungtinėje Karalystėje. Mokymų metu atliekami koviniai šaudymai, vykdomas išgyvenimo įgūdžių žiemos metu kursas, formuojami taktikos įgūdžiai teorinėse ir praktinėse paskaitose.

Aktyvusis rezervas bus formuojamas sparčiau, kariai bus priskirti konkretiems kariniams vienetams, rezervinei brigadai bus perkama ginkluotė, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ji teigia siekianti, jog po trejų metų aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst. karių, o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkstančių.

Generolo Silvestro Žukausko poligone Švenčionių rajone ir apylinkėse pasibaigus tarptautinėms karinėms pratyboms „Geležinis vilkas 2022 II“, nuo penktadienio keliais judės karinė technika, pranešė kariuomenė. Penktadienį ir savaitgalio dienomis numatomas karinės technikos kolonų judėjimas Jonavos rajone esančios Ruklos kryptimi iš Pabradės per Molėtus ir Ukmergę bei per Maišiagalą ir Vievį.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai. „Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturėdami tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – žurnalistams poligone Pabradėje trečiadienį sakė generolas leitenantas.

Rusijos branduolines pratybas Lietuvos kariuomenės Valdemaras Rupšys vadas vadina didžiuliu iššūkiu. Taip jis trečiadienį komentavo JAV žiniasklaidos pranešimus, jog Kremlius informavo Vašingtoną pradedantis kasmetines branduolines treniruotes. „Visos strateginės pratybos yra ženklas sunerimti ir tikėtis, kad tai nebus panaudota. Bet turime tam ruoštis ir tą priimti labai rimtai“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenės analitikai rugsėjį fiksavo maždaug penktadaliu mažesnį dezinformacijos srautą nei rugpjūtį, didžiausias dėmesys žinutėse skirtas karui Ukrainoje, branduolinei eskalacijai, „Nord stream“ dujotiekiui. Kaip trečiadienį skelbia kariuomenė, per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų. Rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai.

Spalio 17 d. prasidės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ organizuojamos tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2022 II“, rašoma pranešime spaudai. Dviejų savaičių trukmės mokymuose Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) ir jo apylinkėse treniruosis kariai iš Lietuvos ir devynių kitų NATO bei partnerių šalių: Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir Australijos.

 Alytuje dislokuotą Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną pirmadienį pasiekė pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, antradienį pranešė kariuomenė. „Vilkas“ – tai Vokietijos ir Nyderlandų kompanijos gamybos kovos mašina gamykliniu pavadinimu „Boxer“. Lietuviškoje šios mašinos versijoje sumontuoti Izraelio gamybos ginkluotės bokšteliai su JAV gamybos patrankomis MK-44S ir kulkosvaidžiais.

Į Lietuvą šią savaitę oficialaus vizito atvyksta Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, ji inauguruos Lietuvai priskirtos brigados valdymo elementą ir stebės pirmąsias šio vieneto pratybas. Ministrė Vilniuje ir Rukloje viešės šeštadienį, ji taip pat susitiks su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, pranešė ministerija.

Spalio 3 d. Lietuvos kariuomenės gretas papildys nemaža dalis jaunuolių. Tarp jų – okupuotame Donecke augęs bei karą iš arti matęs Ukrainos, o taip pat ir Lietuvos pilietis 22 metų Danylo Korastelov, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos kariuomenė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino neįprasta istorija. Tarnaujantys kariai ant Krašto apsaugos ministerijos pastato identifikavo konstrukciją, kurioje buvo galima įžiūrėti dviprasmiškus ženklus. Kariai juos uždengė Ukrainos vėliava, rašo portalas „Made In Vilnius“. „Norime konstatuoti nenuginčijamą faktą – mūsų valstybės visuomenė kartu su kariuomene yra puiki komanda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prie klausimo dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų „PzH 2000“ perdavimo Rusijos invazijai tebesipriešinančiai Ukrainai bus grįžta vėliau, sulaukus kariumenės vadovybės įžvalgų apie galimą tokio sprendimo poveikį.

Penktadienį budintiems Lietuvos kariuomenės padaliniams teko neeilinės užduotys: Sausumos pajėgų išminuotojai profesionaliai neutralizavo rastas aviacines bombas, o Karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgula susižalojusią kelto keleivę operatyviai nuskraidino į ligoninę, rašoma pranešime spaudai. Ryte, 10.45 val.

Lietuvoje nuo pirmadienio viešintis Vengrijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Romuluszas Ruszin-Szendis su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė saugumo situaciją regione, paramos Ukrainai klausimus. „Pokalbių metu sutarėme, kad ne tik keisimės patirtimi, bet ir bendradarbiausime NASAMS ir PzH2000 projektų klausimais. Esu dėkingas už Vengrijos ginkluotųjų pajėgų indėlį NATO oro erdvės saugumui.

Sekmadienį Lazdijų rajone ne tarnybos metu sustabdytas neblaivus Lietuvos kariuomenės karys. Apie 14 val. Kapčiamiesčio miestelyje sustabdžius nuosavą automobilį „Škoda Scala“, jį vairavusiam 1981 metais gimusiam vairuotojui nustatytas 0,69 promilės girtumas, pranešė Policijos departamentas.  Vyras važiavo ne tarnybos metu, buvo neuniformuotas. Pradėta administracinė teisena dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam.