lietuvos bvp

Lietuvos ekonomika kyla sparčiausiai iš visų Europos šalių. Statistikos departamento duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius šalyje sukurtas 8,3 proc. didesnis bendrasis vidaus produktas (BVP) nei per tą patį 2002 - ųjų laikotarpį. Analitikai tai vertina kaip labai gerą rezultatą. 2003 metų trečiąjį ketvirtį šalies BVP siekė 14,365 mlrd. litų - 8,8 proc. daugiau nei 2002 - ųjų liepą - rugsėjį. 2003 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP šoktelėjo 9,3 proc., o antrąjį - 6,7 proc.

Baltijos šalių bankas "Hansabank" pareiškė, kad centriniai regiono bankai per daug greitai nori pakeisti savo nacionalinę valiutą į eurą. Jis prognozuoja, kad šalių trejetas suklups besivaržydamas įsivesti bendrą valiutą. Lietuva ir Estija, kai įstos į Europos Sąjungą, tuojau pat galės pateikti paraišką prisijungti prie valiutų keitimo kursų mechanizmo ERM-2. Prie euro zonos jos siekia prisijungti 2007 metų sausio mėnesį.

Šią savaitę „Radisson SAS“ viešbučio salėje vykusi konferencija,- taip ir norėtųsi pasakyti: „Subrandino revoliuciją“. Na, arba labai labai greitą evoliuciją. Visai ne apačiose, ne bežemių ir benamių irštvose, o puošniose patalpose ir drauge su ministrais. „Kūrybinės industrijos“ yra naujas žodis mūsų leksikone, bet jis gali apversti šalį. Jei ji to norės.

Sparčiais augimo tempais pasižymintis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet per tris ketvirčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išankstiniais vertinimais, ūgtelėjo 8,1 proc., iki 40,028 mlrd. litų.

Sparčiais augimo tempais pasižymintis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet per tris ketvirčius, išankstiniais vertinimais, ūgtelėjo 8,1 proc. iki 40,028 mlrd. litų. "Mūsų narystė ES ir laukiamas bendras ekonomikos atsigavimas pasaulyje lemia tai, kad galime optimistiškai vertinti ne tik ateinančių metų, bet net ir 2005-ųjų, 2006-ųjų metų šalies bendrojo vidaus produkto augimo perspektyvas", - sakė didžiausio šalyje Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Šiemet per tris ketvirčius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), išankstiniais vertinimais, ūgtelėjo 8,1 proc. iki 40,028 mlrd. litų, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Veikusiomis kainomis, per trečiąjį ketvirtį BVP siekė 14,306 mlrd. litų ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 8,4 proc. Nuo metų pradžios daugiau bendrosios pridėtinės vertės sukurta beveik visose ekonominės veiklos rūšyse.

Vilniaus banko analitikai pakeitė trijų svarbių ūkio rodiklių - bendrojo vidaus produkto (BVP), infliacijos ir paskolų palūkanų normų - prognozes. Šias išvadas didžiausio Lietuvoje banko ekspertai padarė išanalizavę naujausias Lietuvos politikos ir ekonomikos tendencijas, aplinkinių rinkų būklę ir artimiausių metų perspektyvas. "Analizuodami dabartinę Lietuvos politinę ir ekonominę situaciją matome, kad gyvename ekonominio fenomeno laikotarpiu. Lietuvos BVP per metus išaugo beveik 10 proc.

"Jau pasiekėme dugną. Dabar kasimės gilyn!" - tai Juozo Erlicko žodžiai, kuriais klasikas prieš ketverius metus nušovė du zuikius: įvertino šalies ekonominę būklę ir pavaizdavo daugumos žmonių nuotaikas. Tokio subtilaus humoro mūsų šių laikų dainiui galėtų pavydėti ne tik įvairaus plauko žodžio meistrai, bet ir kvalifikuoti, sertifikuoti ir visaip kitaip "-uoti" ekonomistai. Tačiau manyti, kad versle, ekonomikoje galima apsieti be juodojo humoro, būtų naivu.

Įtakingam finansų savaitraščiui "The Economist" pripažinus, kad sparčiausiai iš Europos valstybių augo Lietuvos ekonomika, finansų ministrė Dalia Grybauskaitė sako, kad pagaliau paskutinių trijų Vyriausybių pastangos buvo tinkamai įvertintos. "Pagrindinė mūsų sėkmės priežastis, kad, nepaisant Vyriausybių kaitos, visos jos siekė tų pačių tikslų - šalies augimo ir pragyvenimo lygio kilimo", - pabrėžia D. Grybauskaitė.

Įtakingas finansų savaitraštis "The Economist" klausia, kurios Europos valstybės ekonomika praėjusiais metais augo sparčiausiai, smarkiai padidino eksporto apimtis, turėjo nulinę infliaciją, stabilią valiutą, mažėjantį nedarbingumą ir nedidelį biudžeto perteklių? Savaitraštis pateikia ir atsakymą: Lietuva. Pasak straipsnio, kuriame Lietuva vadinama "Baltijos tigru", pastaraisiais metais šalis pasiekė geriausių ekonominių rezultatų iš visų posocialistinių valstybių.

Lietuvoje žmogaus socialinės raidos indeksas padidėjo nuo 0,808 punkto iki 0,824 punkto - mūsų šalis šiais metais pagerino savo pozicijas aukšto indekso šalių grupėje ir kartu su įstojimu į Europos Sąjungą (ES) taps šalimi donore, finansuosiančia mažiau išsivysčiusių šalių plėtrą. Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP, angl. UNDP) duomenimis, mūsų šalis užima 45 vietą tarp 175 vertintų pasaulio valstybių, t.y. buvo keturiomis vietomis aukščiau nei prieš metus.

Per 2001-uosius Lietuvos ekonominės laisvės indeksas sumažėjo nuo 6,2404 punkto iki 6,2306 punkto, mūsų šalį palikdamas žemiausioje pozicijoje, palyginti su Latvija ir Estija. Mūsų šalis, kaip rodo Kanados "Fraser" instituto rengiamas ekonominės laisvės indeksas, minimu laikotarpiu smuktelėjo dviem vietomis į 70 vietą tarp 123 pasaulio šalių. Estija buvo 16-oje vietoje, o kaimyninė Latvija - 54-oje. "Ekonominės laisvės indekso pokyčiai būtų nereikšmingi, jei neturėtų pasekmių.

Statistikos departamento naujausiais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, išaugo 9,4 proc. Tai 0,3 proc. daugiau nei balandžio pabaigoje paskelbtas išankstinis bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultato pirmąjį ketvirtį vertinimas. Nacionalinių sąskaitų duomenimis, BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, sudarė 12,21 mlrd. Lt veikusiomis kainomis.

Kaip visi žino, ekonomikos būklė didele dalimi priklauso ir nuo to, kaip yra nusiteikę rinkos dalyviai - pesimistiškai ar optimistiškai. Jei niekas nesitiki gero iš ateities, ekonomika lėtėja, o jei vyrauja optimizmas, tuomet jos apsisukimai greitėja. Ir man regis, kad lietuviškas pesimizmas jau rimtai graso Lietuvos ekonomikai.

Analitikų nenustebino antradienį (04.29) paskelbtas išankstinis Statistikos departamento vertinimas, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, išaugo 9,1 proc. "Tai logiškas rezultatas, nes pastaruoju metu Lietuvos ūkis auga. Ekonomikai būdinga inercija ir ciklai - jei ji pradėjo augti, sustabdyti sunku", - komentavo “Eltai” Lietuvos banko Politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, šiuo metu esantis Londone.

Pernai Lietuvoje parduota maždaug 120 tūkst. kompiuterių - 60 proc. daugiau nei 2001-aisiais (75 tūkst.). Tokius skaičius skelbia asociacija "Infobalt" bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės. Jos duomenimis, Lietuvos kompiuterių didmeniniai pardavėjai pernai pardavimus padidino 27 proc. iki maždaug 498 mln. litų. Manoma, kad per artimiausius trejus metus kompiuterių didmeninis pardavimas išaugs beveik dvigubai ir 2005 metais pasieks 957 mln. litų.

Pernai Lietuvoje parduota maždaug 120 tūkst. kompiuterių - 60 proc. daugiau nei 2001-aisiais (75 tūkst.). Tokius skaičius skelbia asociacija "Infobalt" bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės. Jos duomenimis, Lietuvos kompiuterių didmeniniai pardavėjai pernai pardavimus padidino 27 proc. iki maždaug 498 mln. litų. Manoma, kad per artimiausius trejus metus kompiuterių didmeninis pardavimas išaugs beveik dvigubai ir 2005 metais pasieks 957 mln. litų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklausti ekspertai patvirtina, kad pernai šalies ekonomika sparčiai kilo, augo gyventojų pajamos, tačiau įmonių finansiniai rodikliai šiek tiek smuko. Rinkos dalyvių nuomone, 2002-aisiais bendrasis vidaus produktas augo 5,2 proc. Tikimasi, kad ūkio plėtros tempai bus panašūs ir šiemet - 5,1 proc., t.y. daugiau, nei prognozuota anksčiau (4,6 proc.

Didžiausio šalies privataus Vilniaus banko analitikai padidino anksčiau jų pačių skelbtą Lietuvos ūkio kilimo šiais metais prognozę - nuo 4,8 proc. iki 5,5 proc. Ši korekcija padaryta įvertinus tai, kad šalies vidaus rinkos ir eksporto situacija šiemet bus daug kuo panaši į praėjusių metų.

Ekspertų skaičiavimais, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą per 2002-2009 metus į Lietuvos ūkį pritrauks apie 23 mlrd. litų investicijų - vien ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos sieks apie 9 mlrd. litų, valstybės investicijų suma sudarys maždaug 4,5 mlrd. litų. Kita dalis būtų finansuojama privataus sektoriaus lėšomis.