lietuvos bvp

Lietuvos ekonomika, kurios apimtys pernai metais susitraukė bene daugiausiai Europos Sąjungoje, dėl atsigavusio eksporto 2010 metais, pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimą, turėtų padidėti iki 2,1 proc. TVF duomenimis, mūsų šalies bendrasis vidaus produktas prieš krizę buvusį lygį pasiekti turėtų tik 2014 ar 2015 metais.

Lietuvos ekonomika turi visas galimybes šiais metais išaugti bent 1 proc., nepaisant sudėtingų vidaus ir tarptautinės rinkos sąlygų, teigia SEB banko analitikai. Nors biudžeto deficitas ir 2010, ir 2011 metais bus didesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), labai svarbu, kad valstybėje nebūtų perdėtų pastangų eurą įvesti bet kokia kaina, t. y. staigių mokesčių politikos judesių, kurie gali duoti daugiau žalos negu naudos.

Statistikos departamentas, remdamasis kovo mėnesio informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 20 mlrd. 863,1 mln.

Lietuvos ekonomika, pernai patyrusi antrą pagal gilumą nuosmukį Europos Sąjungoje, šiemet augs dėl atsigaunančio eksporto, pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet gali augti 2 proc., teigė TVF misijos Lietuvoje vadovė Catriona Purfield. Anksčiau TVF Lietuvai prognozavo 1,6 proc. ekonomikos nuosmukį. TVF dabartinė prognozė yra optimistiškiausia, lyginant su kitomis prognozėmis. Lietuvos vyriausybė tikisi 1,6 proc. augimo.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų – „Swedbank“ – prognozuoja, kad kilti iš krizės Europa pradės po dvejų trejų metų. O Lietuvos ekonomikos augimas, šaliai pradėjus atsigauti, vėl bus didesnis nei kitų ES valstybių.

„Nordea" banko analitikai atnaujino ekonomikos prognozes Lietuvai ir numato 0,5 proc. augimą jau šiemet. Pagrindinė jo priežastis, pasak jų, - auganti paklausa eksporto srityje: eksportas sudaro apie 50 proc. Lietuvos BVP. Tačiau augimas sieks tik 0,5 proc., nes jį toliau stabdys nedarbo ir palyginti mažo darbo našumo nulemtas žemas vidaus vartojimo lygis. „Aš ekonomiką šioje situacijoje lyginčiau su sportu.

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 proc. Paskelbtasis BVP pokytis šiek tiek nudžiugino, bet nenustebino. Šį kartą prognozuojančiųjų šalies ekonomikos plėtrą bendruomenė buvo kaip reta vieninga – absoliuti dauguma pranašavo BVP per metus sumažėsiant nuo 4 iki 6 proc. (SEB banko prognozė buvo minus 4,5 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola vasario mėnesio pabaigoje buvo 31 mlrd. 465,3 mln. litų, arba 33,5 proc. prognozuojamo 2010 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 819  mln. litų).Vasarį centrinės valdžios užsienio skola padidėjo Lietuvai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 2 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją. Visa centrinės valdžios vidaus skola mėnesiui baigiantis sudarė 7 mlrd. 333,7 mln. litų (23,3 proc.

Ekonomikai atgyjant, valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis stabilizuosis 2012 metais, teigia SEB banko analitikai. 2010 metų pradžioje Lietuvos ekonomikos situacija išlieka labai prieštaringa, teigia analitikai. Nors praėjusių metų antroje pusėje Lietuva statistiškai pasitraukė iš recesijos zonos, tai jokiu būdu nereiškia, kad šalies BVP kiekvieną ketvirtį augs vis sparčiau, veikiau atvirkščiai – pirmoje šių metų pusėje tikėtinas šio rodiklio pablogėjimas.

Skelbiama, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumenko 7,7 procento. Nepaisant Latvijoje siaučiančios giliausios tarp Baltijos šalių krizės, mūsų atlyginimai ir toliau lieka mažesni nei latvių ar juolab estų. Analitikai prognozuoja, kad ir ateityje padėtis nesikeis.

Šalį atakuojantis pandeminis gripas turės tik neigiamų pasekmių bendrojo vidaus produkto (BVP) ketvirtojo ketvirčio rezultatams, mano ekspertai. Net ir masiškai gyventojams perkant medikamentus, klientų antplūdžio sulaukę farmacininkai nepajėgs pakelti BVP, mat sergantys žmonės neis į darbą bei vengs masinių renginių, mažės kalėdinis pardavimas ir vidaus vartojimas. Lietuvos BVP smukimas per devynis šių metų mėnesius siekė 15,7 proc., o trečiąjį ketvirtį - 14,2 procento.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, Lietuva kitiems metams tarptautinėse rinkose netrukus skolinsis 10 mlrd. litų, nes reikės finansuoti 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio deficitą. Tai jis sakė penktadienį susitikęs su Amerikos prekybos rūmų asociacijos nariais. Rūmų valdybos pirmininkas Rimtautas Vizgirda kalbėjo, kad potencialius investuotojus Lietuvoje vis dar atbaido korupcija.

„Laisvas kritimas“, į kurį 2009 metų pirmoje pusėje pateko Baltijos valstybių ekonomikos, baigėsi. Vis dėlto, Lietuvos, Latvijos ir Estijos laukia ilgas stabilizacijos ir atsigavimo procesas, sako „Swedbank“ analitikai. Jie prognozuoja, kad net ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, iki krizės buvusį gerovės lygį Baltijos šalys geriausiu atveju pasieks po penkerių metų. Skaičiuojama, kad per sunkmetį Lietuvos ir Estijos ekonomikos susitrauks apie penktadaliu, Latvijos – ketvirtadaliu.

Tvarus darbo vietų kūrimas, klimato kaita, energetinis saugumas bei svarbesnis Europos Sąjungos (ES) vaidmuo pasaulyje. Tokius svarbiausius ilgalaikio ES biudžeto prioritetus nurodė Europos Parlamentui (EP) prisistatęs Lietuvos deleguotas eurokomisaras, buvęs finansų ministras Algirdas Šemeta, vienu iš sudėtingiausių rudens darbų laikantis ES 2010 metų biudžeto svarstymą.

Pasaulyje vis daugiau vilties ženklų. Vokietija ir Prancūzija skelbia apie recesijos pabaigą – antras ketvirtis geresnis nei pirmas. Panašiai atrodo ir kitos šalys. Net ir TVF jau skelbia, kad optimizmui yra daug pagrindo. Tuo tarpu Lietuvoje mes vis dar gyvename niūriomis nuotaikomis – viskas blogai, mes daugiausiai krentame, mūsų recesija yra giliausia, nes mūsų kritimo procentai yra 15 ar 20 proc., kai tuo tarpu Vokietija ar Švedija krito tik po 5 ar 6 proc.

Ekonominė krizė suteikia ne tik nepatogumų, bet ir turi privalumų. Tuo yra įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas. "Dabar kaip niekad smulkusis ir vidutinis verslas turi galimybes įgyti kuo geresnes sąlygas, jeigu mes visi kartu pasinaudosime krizės suteiktais privalumais. Krizė ekonomikoje yra toks pats sanitaras kaip vilkas miške. Tai yra naujų galimybių dienos, sunkios dienos, bet yra naujos galimybės.

Lietuvos bankas ketvirtadienį išplatino prognozes, jog BVP Lietuvoje šiemet mažės 19,3 proc., nedarbas sieks 15,7 proc., o infliacija bus 3,9 proc. Banko teigimu, kitąmet šalies ekonomika trauksis dar 5,2 proc. „ Kitiems metams prognozuojamas tolesnis Lietuvos BVP mažėjimas susijęs su prastesnėmis vidaus paklausos tendencijomis, kurias turėtų lemti tebemažėjantis darbo užmokestis ir išaugęs nedarbo lygis“, – teigiama pranešime.

„Kai kas konstatavo, kad tas dugnas jau yra pasiektas. Bet kuriuo atveju, šiais metais nuosmukis tikrai bus pats didžiausias ir kitais metais jau turėtume matyti pozityvesnius BVP rezultatus“, – trečiadienį interviu Lietuvos radijui sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Tačiau tai nereiškia, kad biudžetinė padėtis bus geresnė“, – pabrėžė ji.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metų antrąjį ketvirtį siekė 22 mlrd. 533 mln. 900 tūkst. litų to meto kainomis.  G. Nausėda: nėra ekonomikos skatinimo politikos SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad vargu ar ko nors kito buvo galima tikėtis, subliūškus tiek išorės, tiek vidaus rinkoms.

Dešimties metų jubiliejų švenčianti lietuviška biotechnologijų įmonė „Sicor Biotech“ jau gyvena kito dešimtmečio ateities planais – iki 2020 m. Lietuvoje gaminamų biotechnologinių preparatų rinka turėtų sudaryti 1 proc. Lietuvos BVP. Pernai Europos Sąjungoje (ES) užregistravus lietuvių sukurtą onkologinėms ligoms gydyti skirtą medikamentą filgrastimą, bendrovės gamykla plečiasi – šiandien lietuviški vaistai parduodami dvidešimtyje ES ir kitų pasaulio šalių.

Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ūkių atsigavimo procesas bus lėtas, o augimo galima tikėtis 2010 metų antroje pusėje, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.

Šiandien pasibaigė Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), organizuotas Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva. Dvi dienas trukusiame renginyje, trijų sesijų metu, buvo pasikeista nuomonėmis, pasidalinta patirtimi, užmegzti abipusiai naudingi kontaktais.

Užsienio ekspertai gyrė naująjį biudžeto karpymo scenarijų ir perspėjo ateinant dar didesnį sunkmetį. Vizitą Vilniuje baigianti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija teigiamai vertina Lietuvos Vyriausybės diržų veržimo politiką. Dešimt dienų Lietuvos makroekonominį ir finansinį stabilumą analizavę užsienio ekspertai vakar paskelbė, kad mūsų krašto ekonomika šiemet smuks ne mažiau kaip 16 proc., kitąmet - dar 3,7 procento.

Už biudžetą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Dalia Grybauskaitė, praėjusį savaitgalį didele persvara laimėjusi Lietuvos prezidento rinkimus, mano, kad Lietuva turėtų spręsti savo problemas nesikreipdama pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), rašo britų verslo dienraštis "The Financial Times". "Jeigu Lietuva, turėdama 5 proc. (BVP - BNS) biudžeto deficitą, gali refinansuoti savo skolas, mums nereikės kreiptis.

Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė Lietuvos fiskalinio deficito perviršio procedūrą. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai siekė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršijo Stabilumo ir augimo pakte numatytą 3 proc. BVP ribą. 2008 metų fiskalinis deficitas gerokai viršijo ir Lietuvos fiskalinės drausmės įstatymo reikalautą 0,5 procento BVP ribą.

Balandžio 28 –tą dieną į Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą (VU TVM) susirinko pilna salė besidominčių Pasaulio ir Lietuvos ekonominėmis perspektyvomis. Vyko žurnalo „Investuok“ organizuotas seminaras, kuriame dalyvavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, bei banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas Donatas Frejus.

Vyriausybė labai vangiai reaguoja į vis blogėjančią situaciją šalyje ir per lėtai rengia ekonomikos gaivinimo planus, todėl dalis verslo gali ir nesulaukti numesto gelbėjimo rato. Laisvu pagreičiu žemyn Kad Lietuva, dar neseniai vadinta Baltijos tigru, virto sunkai sužeistu pelėnu, rodo liūdna statistika. Prekybininkų apyvarta pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu ir vasariu, sumažėjo beveik trečdaliu. Penktadaliu krito pramonės gamyba.  Įmonės ėmė bankrutuoti.

Ekonominio sunkmečio metu maisto produktų kainos Lietuvoje beveik pasiekė „išsvajotą“ europinį lygį. Kaip tik tuomet, kai kitos Europos valstybės maisto gaminius atpigino. Nors mūsų šalies pragyvenimo lygis Europoje tėra penktas nuo galo, maistas mums parduodamas daug brangiau nei kitiems europiečiams.

Į mus ir visą pasaulį užklupusį sunkmetį turime žvelgti ne kaip į nelaimę, bet kaip į galimybę pasikeisti į gerąją pusę, šeštadienį partijos tarybai pareiškė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius. „Esame nedidelė, atvira ekonomika.

Nepaisant to, jog pasaulyje sumažėjus pirkimui didžiausiai koncerno „Achemos grupė“ įmonei „Achema“ dar rudenį teko pristabdyti gamybą, koncerno pajamos pernai buvo net 35 proc. didesnės nei 2007-aisiais. Per 2008 metus įmonių grupė iš viso uždirbo per 5 mlrd. litų pajamų - tai sudarė 4,5 proc. Lietuvos BVP.

Žymus XIX a. prancūzų ekonomistas, politinis veikėjas ir publicistas Frederic Bastiat rašė apie matomos ir nematomos ekonomikos reiškinių pusių svarbą. Vienas žymiausių jo aprašytų reiškinių – išdaužtas langas bei šio reiškinio matomos ir nematomos pusės. Bastiat rašė, kad berniukui išdaužus langą ir jo tėvui, Gerajam Žakui, pykstant, kad turės išleisti pinigų naujam langui, aplinkiniai jį ramina, sakydami, kad tie pinigai paskatins stiklo pramonę.

Pasaulis susidūrė su didžiausia nuo pat II pasaulinio karo pabaigos ekonomine krize. Ką tik paskelbtose Europos Sąjungos (ES) šalių narių ekonomikos prognozėse Europos Komisija (EK) nebyliai atsiprašo už 2008 m. rudens prognozių optimizmą ir koreguoja jas link tamsesnių. EK narys, atsakingas už ekonomikos ir finansų reikalus, Joaquinas Almunia neberado prošvaisčių: „Bendra perspektyva niūri“, paskelbė jis. „Numatome, kad 2009 metais ekonomika susitrauks vienuolikoje iš 16 euro erdvės šalių.

Dar praėjusiųjų metų pabaigoje dažnai buvo girdimos kalbos, kad šiuo metu pirkti nekilnojamojo turto dar neapsimoka, dar, esą, reikia laukti pavasario, nes tada dar labiau nukrisią kainos ir tik tada jau būsią verta įsigyti norimą turtą. Prognozių būta įvairių, tačiau dažnai žmonėms tiesiog pritrūksta argumentų, kodėl turėtų įvykti vienoks ar kitoks rinkos pokytis. Todėl, geriausia atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus klausti specialistų.

Net keista, kol kas dar pernelyg menkai įvertintas svarbus ir skausmingas Lietuvai įvykis – bendrovės „flyLaL“ bankrotas. Ar dar skraidysime? Įvykių eiga – apgailėtina. Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, dabar teisėsaugos institucijos turės išsiaiškinti, ar jokio konkretaus turto neturinčios bendrovės bankrotas nebuvo tyčinis. Yra įtarimų, kad įmonės turtas buvo išskaidytas ir padalintas naujai įkurtoms antrinėms bendrovėms.

Kaip šiandien, prieš 130 metų, gimė socialdemokratų socialdemokratas Steponas Kairys. Profesoriaus Stepono Kairio palikimą mėgina savintis Brazausko ir Kirkilo “socialdemokratai”. Tas faktas, kad pseudo socialdemokratai jau dvidešimt metų valdo Lietuvą, nesuteikia jiems teisės kurti mitą, kad galima grįsti savo valdymą (ne politiką) Stepono Kairio dvasiniu palikimu.

Situacija Baltijos šalyse, Rusijoje ir Lenkijoje sparčiai prastėja. Latvijoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas jau traukiasi, nuosmukio kitąmet neišvengs ir Lietuva. Lenkijos ir Rusijos ekonomikų augimo lėtėjimas taip pat spartesnis nei prognozuota.

Lietuvos ekonomika 2009 metais augs tiek, kiek ją sugebės išauginti produkciją eksportuojančios bendrovės. Tačiau krentant paklausai vidaus rinkoje šalies ekonomikos plėtra artimiausius porą metų bus greičiausiai simboliška bei lydima nuosmukio kai kuriais ketvirčiais, o pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas ne anksčiau kaip 2011-2012 metais.

Toks dabar metas, kai visi be išimčių ekonomikos prognozuotojai skuba sukūrenti savo pavasarines prognozes, skelbdami naujas ir visai kitokias. Mes pagarsėjome tuo, kad Europos Komisijos (EK) paviešintuose pramatymuose esame vienintelė šalis, kuri 2010 metais smuktels į recesiją – ūkinės veiklos plėtra bus nebe plėtra, o susitraukimas, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 1,1 procentu. Visų BVP jau augs, o mūsų – mažės.

Jei reikėtų, kuriant Lietuvos įvaizdį, rasti kuo tikslesnį apibūdinimą, tai puikiai tiktų amžinai visur vėluojančios šalies įvaizdis. Daugelis prisimena, kokią gėdą jautėme, kai atkūrę nepriklausomybę ir surentę rinkos ūkį buvome patys paskutiniai, šiaip ne taip įsitaisę „McDonald‘s“ restoraną. Paskutiniai tarp „Baltijos sesių“ velkamės įsiskolinimo mastais.

Kitų metų deficitinio biudžeto projektas ir jį lydinčios įstatymų pataisos Seimui bus pateiktos spalio 28-ąją. „Visas rytinis kito antradienio posėdis bus skirtas biudžeto projekto ir jį lydinčių įstatymų pataisų pristatymui“, - pirmadienį parlamentarams sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Seimo statutas numato, kad Seimui komitetuose pradėjus svarstyti biudžeto projektą, plenariniai posėdžiai nevyksta.

Antrą 2008 m. ketvirtį Lietuvos BVP pasiekė 28, 6 mlrd. litų.  Iš viso per pusmetį sukurtas 53,06 mlrd. litų vertės  bendrasis vidaus produktas. Tai ligi šiol vaisingiausias Lietuvos ūkio laikotarpis. Analitikų išgąsdintiems skaitytojams Statistikos departamentas pateikia ir guodžiančių skaičių. Per pirmąjį šių metų pusmetį BVP išaugo 6,1 procento, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Vėstant ekonomikai su sunkumais susiduria ir bankai. Apžvelgdami Lietuvos makroekonomiką ekspertai neslepia, jog bendra neigiama situacija tiesiogiai daro įtaką ir bankų sektoriui. Siekiant sutvirtinti pozicijas rinkoje, didinamas kapitalas ir net keičiami vardai.

Rugsėjo 15 d. vyko Seimo pirmininko pavaduotojo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų  (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus spaudos konferencija „Politinės aktualijos: šalies ekonomika, viešieji finansai ir artimiausio laikotarpio perspektyvos“. „Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė, premjeras, finansų ministras bijo ar tiesiog nebesugeba kalbėti apie situaciją aiškiai ir nedviprasmiškai. Sodros biudžeto deficitas pasiekė pusė milijardo litų.

Tenka su dideliu susirūpinimu kalbėti apie šalies ekonomikos būklę, viešuosius finansus ir artimiausio laikotarpio perspektyvas. Praeitą savaitę spaudoje pasirodė pranešimai, kad nacionalinio biudžeto pajamos pradeda vis stipriau atsilikti nuo pajamų plano. Atsilikimas jau siekia šimtus milijonų litų ir iki metų pabaigos gali siekti dar daugiau. Lygiai taip pat ir Sodros biudžete atsiranda didžiulis deficitas siekiantis jau 500 mln.lt.

Skirtingi ekonomikos ciklo etapai, per kuriuos Baltijos valstybes užklupo pasaulinė krizė bei energijos išteklių ir maisto produktų brangimas, lėmė tai, kad šiandien trys valstybės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tuo metu, kai Latvija ir Estija ką tik pajuto „kietąjį nusileidimą", Lietuva vis dar gali išvengti staigaus ekonomikos nuosmukio.

Naujausiais Europos Sąjungos statistikos žinybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 6,8 proc. Atitinkamas Latvijos rodiklis – 3,3 proc., Estijos – 1,4 proc. ES pirmojo ketvirčio BVP augimo vidurkis, palyginti su pirmuoju 2007 m. ketvirčiu – 2,3 proc. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 0,3 proc., Latvijos – 0,1 proc.

Savaitraščio "Veidas" komentaras: Banko "DnB Nord" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis analizuoja Baltijos valstybių ekonomikos perspektyvas. Prieš keletą dienų Europos Komisijos komisaras Joaquinas Almunia, kalbėdamas su premjeru Gediminu Kirkilu, pareiškė, kad Lietuva tarp Baltijos šalių atrodo geriausiai. Turėta omenyje, kad mūsų šalies ekonomikos nusileidimas bus švelnesnis nei Estijos ar Latvijos - taip mano ir dauguma ekspertų.

Baltijos šalys rodo aiškius lėtėjimo ženklus, tuo tarpu Lenkijos ir Rusijos perspektyvos vis dar šviesios. Skirtingi kaimyninių šalių plėtros greičiai Šiaurės šalims atveria naujas galimybes veikti regione, teigia didžiausio Šiaurės ir Baltijos šalyse banko „Nordea“ ekspertai naujausioje Baltijos regiono ekonomikos apžvalgoje „Baltic Rim Outlook“. Vidaus vartojimo bumui Baltijos šalyse nuslūgus, prielaidos eksportui į šias šalis ėmė nykti.

Lietuva, Latvija ir Vengrija yra tarp Europos valstybių, aštriausiai patirsiančių stiprų ekonomikos nusileidimą, jei toks įvyks. Ūkio augimo lėtėjimo ir aukštos infliacijos derinys „tikėtina, sukels viešosios skolos augimą, o tai sukliudys šių valstybių ekonomikos atsitiesimui artimiausiu metu“ aiškina agentūra „Moody‘s“. „Tai kels spaudimą šių valstybių reitingams ir gali priversti juos mažinti“ – rašoma specialiajame „Moody‘s“ komentare.