lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Martynas Trimonis. NT sektorius 2022 m. – kokių perspektyvų tikėtis?
Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?
Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.
Lietuvos banko vadovas Šimkus: parama turėtų būti skirta socialiai pažeidžiamiems žmonėms
Lietuvos banko (LB) vadovas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau mokesčio už centralizuotą šildymą lengvatos, jo teigimu, turėtų būti skirta labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu kai kurių politikų siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PMV) lengvatą maistui LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laiko neveiksminga priemone.
Lietuvos banko valdybos narys Jurgilas: bankai gali branginti paslaugas
Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako nematantis prielaidų bankams mažinti paslaugų įkainius. Marius Jurgilas įspėja, kad nepaisant konkurencijos ateityje bankai gali branginti paslaugas.
„Stebint tai, kas vyksta apskritai su paslaugų kainodara, infliacija, tai lūkesčiai, kad mokėjimo paslaugos mažės, tikrai būtų neadekvatūs“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant bankų paslaugų įkainius sakė jis.
Lietuvos banko atstovas: PVM šildymui mažinimas – netaikli priemonė
Lietuvos banko atstovas sako, jog Vyriausybei svarstant galimybę dar labiau mažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir taip sumažinti rekordiškai išaugusias šilumos sąskaitas, tokia priemonė neduos laukiamo rezultato.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, PVM mažinimas yra ne ta pagalba, kurios reikia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
„PVM pokyčiai apima visus, pagalbos tikslingumas ir taiklumas šios priemonės nėra didelis.
393 eurai kiekvienam: „Sodra“ nedidina pensijų ir išmokų, o milijonus mūsų eurų moka bankui
Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.
Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.
Aiškinsis situaciją dėl bankomatų skaičiaus didinimo: klausimą vadina „opiu“
Komerciniams bankams įsipareigojus iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų pinigų išgryninimo vietų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vasarį aiškinsis šio proceso pažangą. Komitetas paprašė Lietuvos banko pateikti informaciją.
„Turėtume padaryti ir viešą parlamentinę kontrolę, (...) nes klausimas yra opus“, – pirmadienį komiteto posėdyje teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.
Lietuvos bankas šiemet išleis aštuonias progines monetas
Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.
Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.
Galutinis teismo sprendimas: LB turi sumokėti Ramonui 35 tūkst. eurų kompensaciją
Lietuvos bankas (LB) turi sumokėti 34,9 tūkst. eurų kompensaciją 2011-aisiais atleistam Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui, galutinai nusprendė teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 8 dieną atmetė LB skundą ir paliko galioti K. Ramonui palankią Vilniaus apygardos teismo kovą priimtą nutartį – tuomet teismas panaikino LB valdybos sprendimą neišmokėti jam kompensacijos.
Elektroninių pinigų įstaigai „Wallter“ – 280 tūkst. eurų bauda
Elektroninių pinigų įstaigos „Wallter“ už netinkamą klientų rizikos vertinimą skirta 280 tūkst. eurų bauda bei įpareigojimas pašalinti veiklos trūkumus, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Wallter“ biuro Lietuvoje ir atitikties vadovė Justina Milašauskienė teigia, kad įmonė jau nuo praėjusių metų pabaigos pradėjo įgyvendinti priemones pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai stiprinti.
Lietuvos bankas įspėja, kad kainos kitąmet augs sparčiau nei šiemet
Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc.
Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką.
REKLAMA
REKLAMA
Šimkus: infliacijos tempo kritimas turėtų įvykti metų sandūroje
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas kartoja, kad infliacijos augimo tempo sulėtėjimas turėtų būti metų sandūroje arba kitų metų pradžioje. Gedimino Šimkaus manymu, nors kainų augimas yra aukštas, gyventojų perkamosios galios didėjimas neatsilieka.
„Mes galime pasiekti dviženklį (infliacijos – BNS) skaičių, bet ne skaičius yra esmė.
Perspėja Lietuvos bankų klientus dėl galimų trikdžių: ateinančią naktį kai kurios paslaugos neveiks
Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Lietuvos banko (LB) mokėjimo sistemoje CENTROlink, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų.
Diegiant pakeitimus ir LB atnaujinant sistemas, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.
Kritika Lietuvos banko prognozėms: dar kovo mėnesį sakė rizikos nematantys
Kai kurie parlamentarai kaltina Lietuvos banką prasilenkiančiomis su realiu mastu infliacijos prognozėmis, mat prognozės nuo realybės skiriasi kartais. Savo ruožtu Lietuvos bankas atšauna, kad politikai, veikiausiai, klaidingai lygina mėnesinės infliacijos rodiklius su vidutinės metinės infliacijos prognozėmis.
Butai per metus pabrango penktadaliu
Vilniuje parduodamų butų kainos per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu, išaugo 19 proc. (rugsėjį – 16,4 proc.), visoje Lietuvoje – 19,6 proc., o be Vilniaus – 19,8 proc. (17,4 proc.).
Kaune metinis kainų augimas siekė 19,2 proc. (17,8 proc.), Klaipėdoje – 13,1 proc. (9,8 proc.).
Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) spalio reikšmė augo 1,05 proc.
Lietuvos bankas: NT mokestį turėtų mokėti visi jo savininkai
Šiemet rekordiškai išaugus nekilnojamojo turto (NT) kainai ir jo sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo būsto rinką vėsinti. Centrinis bankas ne tik sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Jis taip pat siūlo NT mokestį taikyti visiems būsto savininkams, be to, mokestis turėtų didėti priklausomai nuo turto vertės.
Be galimybių paso ar interneto banko palieka nepranešę: gyventojus įspėja būti atsargiais
Nuo užsirašymo pas gydytoją, galimybių paso atnaujinimo, iki apsipirkimo internetu ir el. banko – daugelis elektroninių paslaugų neįmanomos be jūsų tapatybės nustatymo. Vienas iš populiariausių būdų tai padaryti – programėlė „Smart ID“. Vis dėlto neapsigaukite: ją kuriantis verslas neįspėjęs staiga jus gali visiškai atjungti ir palikti be nieko.
Į tokią situaciją patekęs portalo tv3.lt skaitytojas įspėja kiekvieną, kuris turi telefoną ir naudojasi „Smart ID“ programėle.
Oficialu: antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms reikės didesnio pradinio įnašo
Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą, nusprendė iki 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai kiekvienos ankstesnės paskolos likutis bus mažesnis nei 50 proc. su ta paskola įsigyto būsto vertės. Nauji Atsakingojo skolinimo nuostatų papildymai įsigalios 2022 m. vasario 1 d., rašoma Lietuvos banko pranešime.
LB Komunikacijos departamento direktorė Almanaitė palieka postą
Lietuvos banko (LB) Komunikacijos departamento direktorė Aistė Almanaitė palieka centrinį banką.
A. Almanaitė pranešė, kad penktadienis yra paskutinė jos darbo diena LB.
„Kol kas noriu padaryti pauzę ir pailsėti, bet, tikiu, kad ilgai netruks, kol vėl grįšiu prie darbų“, – laiške teigė ji.
Žurnalistės ir verslo administravimo (angl.
Šimkus dėl LB pertvarkos: darbai bus tęsiami
Pokyčiai Lietuvos banko struktūroje neturės neigiamos įtakos reguliuotojo strateginių darbų vykdymui, mano įstaigos vadovas. Gediminas Šimkus pažymi, kad kadrų kaita centriniame banke yra nuolatinė, o nuo konkrečių personalijų neturėtų priklausyti organizacijos veiklos sklandumas.
„Suprantu, kad mes, „lieknindami“ organizaciją, efektyvindami jos veiklą iš tikrųjų sumažiname vadovaujančių pozicijų skaičių.
Pertvarka Lietuvos banke: iš pareigų traukiasi Jekaterina Govina
Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina nuo spalio 28 dienos traukiasi iš pareigų. Tai BNS patvirtino pati J. Govina.
„Kaip ir daugelis Lietuvos banko darbuotojų, dėl vykstančios pertvarkos gavau atleidimo lapelį ir nusprendžiau kitų pareigų banke nesiekti. Tai numatantį prašymą pateikiau pirmadienį“, – BNS sakė J. Govina.
Imasi rekordinių būsto kainų ir pirkimo bumo: siūlo ne tik griežtesnį skolinimą, bet ir naują mokestį
Šiemet itin sparčiai pabrangus būstui ir rekordiškai išaugus sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo vėsinti NT rinką apsunkindamas antro būsto įsigijimą. Vystytojai siūlymams priešinasi ir sako, kad būstą bus sunkiau įsigyti visiems gyventojams. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad Lietuvos banko siūlymai padės atsikratyti spekuliatyvių pirkėjų.
Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, centrinis bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc.
Aktyviausio investuotojo Lietuvoje portretas: 35–54 metų vyras
Lietuvos finansų įstaigose gyventojai turi daugiau kaip 233 tūkst. vertybinių popierių sąskaitų, o aktyviai jomis naudojasi per 42 tūkst. gyventojų – 26 tūkst. vyrų ir 16 tūkst. moterų.
SEB bankas įspėja apie sukčius: būkite budrūs
Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus apie naują elektroninių sukčių ataką.
„Sulaukėme pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva užblokuotą SEB paskyrą“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle.
Pranešime įspėjama, kad gavę tokias žinutes klientai neturėtų spausti nuorodos ir jokiu būdu nevesti prašomos informacijos – asmens kodo ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.
LB atstovas: sugriežtinimai būsto rinkos esmingai nepaveiks
Lietuvos banko (LB) ketinimai nuo kitų metų didinti pradinį įnašą už antrą būsto paskolą bei nurodymas bankams padidinti rezervą šių paskolų portfeliui didelio poveikio nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepadarys, sako LB atstovas.
Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, šių priemonių poveikis palūkanų normai „būtų beveik neesminis“ – ji augtų 0,02-0,07 proc.
Pradinio įnašo pokyčiai – didesnės rizikos klientams: matomi galimi NT rinkos perkaitimo ženklai
Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Kodėl to reikia? Mes matome tam tikrus galimo perkaitimo ženklus, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Plačiau apie tai žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su Lietuvos banko valdybos pirmininku G. Šimkumi.
NT vystytojai: LB sprendimai pavėluoti ir pertekliniai
Centriniam Lietuvos bankui siūlant bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o paskolų davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai abejoja, ar tokios priemonės būtinos.
Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.
Daliai būsto pirkėjų reikės daugiau pinigų – ruošia naujoves dėl pradinio įnašo
Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.
O kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.
Kainos ar atlyginimai – kas Lietuvoje didės sparčiau?
Nepaisant pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, mūsų šalies ekonominė būklė pastaruoju metu nebuvo bloga. Tačiau pasauliniai ir vietiniai veiksniai netrukus gali kelti naujų iššūkių. Naujausiomis prognozėmis šalies ūkis šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei nei numatė ankstesnės prognozės. Tačiau sparčiau augs kainos ir atlyginimai.
Tomas Reichenbachas. ECB pinigų politikos strategijos peržiūra: kokių pokyčių galime tikėtis?
Aiškesnis infliacijos tikslas, būsto kainų įtraukimas į infliacijos matavimą ir kova su klimato kaita – šie trys kertiniai vasarą atnaujintos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos strategijos pakeitimai netiesiogiai paveiks milijonus mūsų ir kitų euro zonos šalių piliečių. ECB atsinaujinimo ėmėsi siekdamas geriau įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus ir atliepti visuomenės poreikius pasaulio ir euro zonos ekonomikoms patyrus didelių pokyčių, rašoma komentare žiniasklaidai.
Pinigus išsigryninsime lengviau: bankomatų Lietuvoje padvigubės
Iki kitų metų vidurio vietovių, kur galima išgryninti pinigus, Lietuvoje padvigubės, skelbia Lietuvos bankas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog 2022 metų liepos 1 dieną išsigryninti pinigus bus galima dar 100-e šalies vietovių-– iš viso 191-oje.
„Įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje“, – po susitikimo su memorandumą pasirašiusių bankų ir LBA vadovais sakė G. Šimkus.
Medicinos bankui skyrė didžiulę baudą dėl nustatytų pažeidimų
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį Medicinos banko veiklos inspektavimą. Jo metu buvo vertinama, kaip ši kredito įstaiga laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
Nusprendė, kiek mokėsime bankams už pagrindines paslaugas nuo kitų metų
Komerciniams bankams šiemet skaičiuojant penktadalius didesnius pelnus nei pernai, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą, kuriuo nustatė maksimalų mokestį bankams, kurį šie galės imti iš klientų už pagrindinių paslaugų krepšelį.
Nuspręsta, kad maksimalus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą dydį 2022 metais bus 1,45 euro per mėnesį. Toks pats mokesčio dydis galioja ir šiemet.
Bankų pelnas išaugo iki 153,1 mln. eurų
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį pusmetį kartu uždirbo 153,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 19,8 proc. (25,3 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jis buvo 127,8 mln. eurų.
Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – šeši rinkos dalyviai, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
„Bankų sektorius toliau stiprėja, paskolų portfelis toliau auga ir jo kokybė gerėja.
LB vadovas Šimkus apie siekius pertvarkyti struktūrą: „Griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“
Lietuvos banko vadovas patvirtino iki lapkričio ketinantis pertvarkyti centrinio banko struktūrą, visų pirma atsisakant keturių didžiausių padalinių, vadinamų tarnybomis. Gedimino Šimkaus teigimu, taip siekiama atsisakyti perteklinės hierarchijos ir atsakomybę už sprendimus perduoti žmonėms, kurie juos priima.
„Nereikia tarpinių vadybinių grandinių, kad kažkas kažkam papildomai atsiskaitinėtų. Nes griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“, – interviu BNS sakė G. Šimkus.
LB apie verslo kreditavimą: turime progą pajudėti iš vietos
Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad jo ir Konkurencijos tarybos teikiamos rekomendacijos padėčiai gerinti leis ne tik užtikrinti verslo kreditavimo tvarumą, bet ir pritraukti į skolinimo rinką naujų dalyvių.
„Jeigu rekomendacijos bus neatsižvelgiamos, tai neturėsime progos pajudėti iš vietos, kur esame dabar.
Lietuvos bankas: prekybos su Baltarusija ar Kinija nutraukimas nebūtų skausmingas
Nutrūkusi užsienio prekyba su Baltarusija ir žemynine Kinija Lietuvos ekonomiką paveiktų palyginti nežymiai, teigia Lietuvos bankas (LB), remdamasis savo specialistų skaičiavimais ir Statistikos departamento duomenimis.
„Nutraukus prekybą su ES, Baltarusija prarastų šį užsienio valiutos šaltinį, kas dar labiau padidintų Baltarusijos rublio devalvacijos riziką, todėl mažai tikėtina, kad prekyba su ES bus visiškai nutraukiama.
Lietuvoje kainos auga greičiausiai per kelerius metus: įspėja, kad gali būti dar blogiau
Tikrą patirtį apie kainas, matomas parduotuvėje, turguje, grožio salone, autoservise ar kitose vietose, oficiali statistika atspindi ne visada. Tačiau net ir ji rodo, kad dabar prekės ir paslaugos Lietuvoje brangsta sparčiausiai nuo pat 2017 m. Specialistai įspėja, kad kainų augimas gali būti dar didesnis, ir pataria, ką daryti, kad pinigai nenuvertėtų.
Vasaros pradžioje Lietuvos bankas (LB) prognozavo, kad infliacija arba kainų augimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,2 proc.
Uždirbantiems virš 810 eurų – didesni mokesčiai: nelygybės mažinimas ar vidutiniokų smaugimas?
Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį.
Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.
Perspėja gyventojus – pamatę šiuos banknotus, neapsigaukite
Per 2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banke buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 459 vienetai padirbtų eurų (428 vnt. banknotų ir 31 vnt. monetų). Tai 28 proc. mažiau nei per 2020 m. antrąjį pusmetį, kai buvo rasta 638 vnt. padirbtų eurų, ir 34 proc. mažiau, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, rašoma pranešime spaudai.
„Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.
Lietuvos bankas: birželį butų kainos labiausiai augo Vilniuje
Lietuvoje parduodamų butų kainos birželį labiausiai augo Vilniuje. Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) birželio reikšmė augo 3 proc.
LB duomenimis, birželį butai Lietuvoje kainavo 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Paskutinį kartą kainos augo sparčiau tik 2017 metų vasarą – apie 13 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas: NT rinka aktyvi, bet kainų burbulo nėra
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas Lietuvoje išaugęs, tačiau apie kainų burbulą kalbėti anksti, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.
Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto centrinis bankas svarsto žingsnius užtikrinti, kad šita rinka būtų saugi. Tarp analizuojamų priemonių – griežtesni reikalavimai antrajai būsto paskolai, preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas.
Lietuvos bankas: draudikai atsižvelgė į rekomendacijas dėl pakaitinio automobilio
Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės atsižvelgė į daugumą Lietuvos banko (LB) rekomendacijų dėl pakaitinio automobilio suteikimo, todėl vartotojams bus žymiai aiškesnės pakaitinio automobilio suteikimo sąlygos ir pats automobilio suteikimo procesas, rodo LB atlikta analizė.
„Skirtingi rinkos dalyviai buvo pasirinkę skirtingus sprendimus, o jų vidaus procedūrose buvo nemažai neapibrėžtumo.
Lietuvos bankas savo valdybos nariu Prezidentui siūlo skirti jo patarėją Krėpštą
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai šalies centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas trisdešimt septynerių metų ekonomistas Simonas Krėpšta.
Pastaruosius dvejus metus jis dirba Prezidento vyriausiuoju patarėju, yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke.
Ekonomistai įspėja, kad būsto rinką būtina vėsinti: kada ims didėti palūkanos?
Gyventojai ir toliau šluoja būstus, vieni iš santaupų, kiti ima paskolas. Ekonomistai pastebi, kad būsto rinka įkaitusi, būtų galima didinti palūkanų normas, tačiau kol kas Europos centrinis bankas (ECB) to daryti nesiruošia.
Specialistų vertinimu, reikia ieškoti kitų būdų vėsinti rinką, pavyzdžiui, privalomai registruoti būstų sandorius arba didinti pasiūlą.
Neapsigaukite dėl draudimo: kai kurios bendrovės slepia taikomus mokesčius
Gyventojai vis dažniau draudžia savo atsakomybę, turtą, sveikatą ar gyvybę. Tačiau kai kurios bendrovės tyčia ar per neapsižiūrėjimą nuo klientų slepia tikrąją paslaugos kainą.
Kaip pranešė rinkos priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas (LB), bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ netinkamai informavo klientus apie jiems pagal draudimo sutartį taikomus mokesčius.
Pasislėpti nepavyks: prireikus atseks, iš kur gavote įtartinus pinigus ar kam juos perdavėte
Lietuvos vardas ir lietuviška įmonė neseniai buvo paminėti užsienio žurnalistų paviešinto galimo pinigų plovimo tyrime. Tąkart Lietuvos bankas (LB) viešojoje erdvėje sulaukė kritikos ir klausimų, ar įmonių priežiūra šalyje atliekama išties efektyviai.
Žinia gyventojams: Lietuvoje pinigų išsigryninimo vietovių padvigubės
Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių, rašoma pranešime spaudai.
Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.
Neapsigaukite: lengvai užsidirbti pinigų siūlo netikras Guoga
Pinigus norintys išvilioti sukčiai tampa vis išradingesni. Savaitgalį socialinių tinklų vartotojus neva „pelningu pasiūlymu“ mėgino apgauti buvusiu politiku ir pokerio žaidėju Antanu Guoga apsimetę sukčiai.
Tokioje situacijoje atsidūrė portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (redakcijai tikras vardas ir pavardė yra žinoma).
Savaitgalį asmenine „Messenger“ žinute į skaitytoją angliškai kreipėsi asmuo, pasivadinęs Antanu Guoga.
LB atstovė: brangsianti elektra ir dujos infliaciją augins apie 0,2 punkto
Formuodamas infliacijos prognozes Lietuvos bankas (LB) dar nėra įvertinęs nuo liepos brangsiančios elektros ir dujų, sako LB atstovė Kotryna Tamoševičienė.
„Nėra į šią (infliacijos – BNS) prognozę dar įtraukta elektros ir dujų kainų peržiūra, ją įtraukus, prognozės padidėtų apie 0,2 procentinio punkto“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Ekonomikos departamento direktorė.
„Kitoje peržiūroje infliacijos norma bus didinama“, – pridūrė ji.
Bankų pelnas pirmąjį ketvirtį išaugo 15 proc. iki 75 mln. eurų
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį ketvirtį kartu uždirbo 74,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 15,3 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, kai jis buvo 65 mln. eurų.
Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 bankai, kurie bendrai patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį. Šie rinkos dalyviai bankinę veiklą yra pradėję 2019 arba 2020 metais, o jų išlaidos viršija gautas pajamas, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
