lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Seimas nesiims tirti „Snoro“ problemų
Seimas atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko SNORAS klientų interesų apsaugos užtikrinimo.
Tokiu Seimo sprendimu buvo nepatenkinta opozicija, nes dėl viso nutarimo projekto nebuvo balsuota. Projektas atmestas du kartus nepritarus pirmajam nutarimo projekto straipsniui.
Lietuvos bankas rengs indėlių ir vertybinių popierių aukcionus
Nuo šios savaitės Lietuvos bankas pradeda rengti indėlių, skolos vertybinių popierių pirkimo ir atpirkimo sandorių aukcionus.
„Šios pasaulyje įprastos pinigų rinkos priemonės suteiks papildomų galimybių Lietuvoje veikiantiems bankams optimaliau išnaudoti jų turimą finansinį turtą ir valdyti pinigų srautus, o aktyvesnė prekyba skolos vertybiniais popieriais šią rinką padarys labiau likvidžią, ją pagilins“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas.
„Snorui“ iškelta bankroto byla, paskirtas naujas banko administratorius
Trečiadienį, išnagrinėjęs penkiolikos ieškovų skundą, Vilniaus apygardos Administracinių bylų skyriaus teisėjas Andžiejus Macijevskis iškėlė „Snoro“ bankroto bylą.
Banko bankroto administratoriumi paskirtas Lietuvos banko siūlytas tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiasis partneris Neilas Cooperis. Tos pačios bendrovės partneris Simonas Freakley'is nuo lapkričio vidurio jau dirba „Snoro“ laikinuoju administratoriumi, o N. Cooperis yra jo komandos narys.
Teismas turėtų skelbti nutartį dėl „Snoro“ bankroto
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį turėtų priimti nutartį iškelti bankroto bylą bankui „Snoras“. Posėdis vyks rašytine tvarka. Prašymą nagrinės teisėjas Andžejus Maciejevskis.
Antradienį Lietuvos banko valdyba nutarė teikti Vilniaus apygardos teismui svarstyti naują AB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus kandidatūrą – konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiąjį partnerį Neilą Cooperį.
LB teikia naują „Snoro“ bankroto administratoriaus kandidatūrą
Lietuvos banko valdyba nutarė teikti Vilniaus apygardos teismui svarstyti naują AB banko SNORAS bankroto administratoriaus kandidatūrą – konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiąjį partnerį Neilą Cooperį.
Sprendimas siūlyti tarptautinę patirtį turintį administratorių priimtas po konsultacijų su kreditorių atstovais.
Smulkieji „Snoro“ kreditoriai bankroto administratoriumi siūlo kitą kandidatą
Grupė smulkiųjų ir vidutinių banko „Snoras“ kreditorių reiškia abejones dėl pasiūlytų banko bankroto administratoriaus kandidatūrų. Dalies kreditorių įsitikinimu, bankroto administravimą teisingiausiai būtų patikėti asmeniui arba įmonei, įrodžiusiai gebėjimą vienodai paisyti visų interesų. Kreditorių grupė „Snoro“ bankroto administratoriumi siūlo UAB „Vermosa“, kuri administruoja skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ bankrotą.
„Danske“ bankas mažina įkainius už komunalinių mokesčių mokėjimą
„Danske“ bankas mažina įkainius už komunalinių mokesčių priėmimą. Banko padaliniuose komunalinių mokesčių priėmimas atsiskaitant grynaisiais arba iš sąskaitos kainuos 0,80 Lt. Iki šiol banko padalinyje atsiskaitant grynaisiais reikėjo mokėti 2 litų, o iš sąskaitos - 1 lito mokestį. Danske bankas, pritardamas Lietuvos banko pozicijai dėl socialiai jautrių įkainių, šiais metais įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose mažina antrą kartą.
Spaudos apžvalga: kam buvo naudingas „Snoro“ bankrotas?
Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą? Pirmiausia kalbėta, kad bankas bus nacionalizuojamas, kitaip tariant, suskaldytas į vadinamuosius gerąjį ir blogąjį, vėliau prieita iki banko subankrotinimo procedūros. Indėlių atsiėmimo datos, savo ruožtu, yra vis nukeliamos, o sprendimai taip ir nepriimami. „Sunku atsakyti, kas čia įvyko. Man daug klausimų kyla dėl finansinės, ekonominės situacijos, bet ne mažiau klausimų kelia keisti Vyriausybės veiksmai.
Apdraustus „Snoro“ indėlius gyventojams grąžins SEB, verslui – dar 7 bankai
Juridiniams asmenims draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos - draudimo išmokų mokėjimo - įgyvendinimo.
Lietuvos bankas pasiūlė teismui skirti banko „Snoras“ administratorių
Lietuvos banko valdyba nutarė pasiūlyti Vilniaus apygardos teismui skirti banko „Snoras“ administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Šis pasiūlymas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ teismui perduotas šiandien. Pagal įstatymą teismas sprendimą tuo klausimu turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo.
REKLAMA
REKLAMA
Europos „treniruoklis“, arba skandinaviškas bankas „Snoras“
Dabar ne pats geriausias laikas klausti, ką reiškia pavadinimas „Snoras“.
Kada bankas maždaug prieš 19 metų atsirado Lietuvoje, pamenu, savininkai ar valdytojai aiškino, kad pavadinimas susijęs su skandinavų mitologija.
Internetas ir žodynai rodo, kad snor reiškia ne vien snarglį, kaip teigia kai kurie komentatoriai. Snorr – turtus olose kaupiantis nykštukas.
A. Maldeikienė: LB nesupranta, kaip bendrauti su paprastais žmonėmis
„Lietuvos ryto“ televizija rodė vaizdus iš Lietuvos miestų. Gyventojai, kurių dauguma buvo garbaus amžiaus, nuo pat ryto stoviniavo prie SNORO banko skyrių.
Žmonės sostinėje skundėsi, kad vos prašvitus susiruošė prie banko skyriaus Gedimino pr., tačiau pralaukę ilgą laiką buvo nuvilti. Pasirodo, laukiančių prie banko skyriaus žmonių niekas neinformavo, kad pinigai nebus išduodami, nes bankui skelbiamas bankrotas.
Lietuvai teks kompensuoti ir banko „Snoras“ padalinio Estijoje indėlius
Lietuvai iš savo Indėlių ir investicijų draudimo fondo teks kompensuoti ir banko „Snoras“ padalinio Estijoje indėlininkams. Tai lrytas.lt penktadienį patvirtino Estijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas Madis Muleris. Banko „Snoras“ padalinio Estijoje indėliai sudaro beveik 8 mln. eurų.
„Snoras“ Estijoje turėjo vieną padalinį, čia nebuvo įsteigta jo antrinių įmonių.
Lietuvos banko atstovas: „Snoro“ bankrotas – geriausias variantas
Nusprendus „Snoro“ bankui skelbti bankrotą, pasirinktas optimalus valstybei ir indėlininkams variantas, tvirtina Lietuvos banko atstovas.
„Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams“, – sakė Vaidievutis Geralavičius.
Apdrausti „Snoro“ indėlininkai savo pinigus atgaus iki Naujųjų
Kaip informuoja Lietuvos bankas, Lietuvoje veikianti indėlių bankuose draudimo sistema apima beveik 90 proc. banke „Snoras“ esančių fizinių ir juridinių asmenų indėlių.
„Didžiajai daugumai banko „Snoras“ klientų tikrai nėra ko jaudintis dėl indėlių – jiems taikoma indėlių draudimo apsauga, įstatymas garantuoja pinigų atgavimą“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius.
440 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų indėliai „Snore“ sudaro 5,6 mlrd.
Prie „Lietuvos banko“ bus rengiamas piketas
Penktadienį, 12:00 prie Lietuvos Banko Gedimino pr. 6, Vilniuje, Socialistinis Liaudies Frontas rengs piketą, kurio esminis šūkis – nacionalizuoti šalies finansinę sistemą.
Partijos lyderis Algirdas Paleckis sakė, jog piketas reikalingas tam, kad būtų galima atstatyti finansinę valstybės pusiausvyrą: „Kas valdo finansinius srautus, tas valdo valstybę.
I. Šimonytė: Lietuvos banko veiklos vertinimas – ne Vyriausybės pareiga
„Vyriausybė nesiims Lietuvos banko veiklos vertinimo, nes tai būtų nekorektiška: „Lietuvos bankas“ yra nepriklausoma institucija, kurios parlamentinę kontrolę vykdo Seimas“, – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Man tikrai nėra korektiška komentuoti Lietuvos banko veiklą.
Ketvirtadienį turi paaiškėti tolesnis „Snoro“ likimas
Trečiadienį laikinasis banko administratorius Simonas Freakly'is Lietuvos bankui pateikė savo išvadas apie banko turtą ir įsipareigojimus.
Trečiadienį iki vėlumos posėdžiavusi Lietuvos banko valdyba žadėjo nuspręsti, kaip reikėtų pertvarkyti „Snoro“ banką, įvertinti padėtį banke, paskelbti, kurie apribojimai išliks banko klientams ir kurie bus panaikinti, taip pat pranešti, ar bus atidaryta daugiau banko skyrių bei tai, ar banko klientai galės laisvai naudotis nacionalizuotame banke sukauptomi...
G. Ugianskis: Ūkio bankas dirba normaliu režimu
„Ūkio banko“ valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis ragina nekreipti dėmesio į spekuliacijas apie lietuviškus bankus. Jo nuomone, „Lietuvos banko“ nereikėtų kaltinti bandymais sužlugdyti šalies verslą, o bankų ateitis Lietuvoje priklausys nuo sprendimų priėmėjų operatyvumo.
Jums tenka stebėti, kas dabar vyksta Lietuvos versle dėl įvykių su „Snoro“ banku.
I. Degutienė nepatenkinta Lietuvos banko bendravimu su žmonėmis
Lietuvos bankas nepakankamai informuoja SNORO klientus apie tai, kas jų laukia ateityje ir ką jie turėtų daryti jau dabar, ir tai prisideda prie sumaišties visuomenėje, mano Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
„Manęs netenkina Lietuvos banko komunikacija. Taip negali būti. Vienas dalykas - tai, kas yra tiriama.
Lietuvos bankas nagrinės „Snoro“ klausimą
Trečiadienį Lietuvos bankui pateikta ataskaita apie AB banko „Snoras“ finansinę padėtį.
Lietuvos banko valdybai laikinasis administratorius Simonas Freakley pateikė ataskaitą apie AB bankas „Snoras“ būklę.
Klausimą planuojama svarstyti ketvirtadienį. Lietuvos bankas turėtų paskelbti išvadas dėl padėties „Snore“ ir ką toliau su juo daryti. Visuomenė ir Lietuvos bei pasaulio verslas laukia, kada bankas atnaujins darbą ir bus galima disponuoti lėšomis.
Asociacija: valstybė turėtų savo lėšomis gelbėti „Snorą“
Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai antradienį susitiko su banko laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley, aptarė padėtį ir pateikė jam banko veiklos atkūrimo planą. Asociacija išreiškė norą banke turėti jos deleguotą stebėtoją, o į klausimą, ar valstybė savo lėšomis turėtų gelbėti banką, teigė, kad tai ji be abejonės turėtų daryti.
LB atsisakė išduoti leidimą „Snorui“ dėl kapitalo didinimo
Lietuvos banko valdyba pripažinusi, kad buvę AB banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys, nutarė neleisti įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su įstatinio kapitalo padidinimu.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija tęs diskusijas dėl „Snoro“ pertvarkymo scenarijaus
Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai vakar susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir pateikė jam banko padėties vertinimą ir jo veiklos atkūrimo planą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Sutarta diskusijas dėl banko veiklos atkūrimo tęsti toliau.
Akcijų išpardavimo banga Lietuvoje atslūgo
Baltijos biržų, tarp jų ir „Nasdaq OMX Vilnius“, indeksai pirmadienį krito dėl neigiamos tendencijos Vakarų Europos akcijų biržose, o ne dėl banko ,,Snoras“ nacionalizavimo. Analitikų teigimu, rinkos dalyviai jau priprato prie „Snoro“ naujienų ir praėjusios savaitės įvykiai akcijų kainoms biržoje turi minimalią įtaką.
,,Kitos biržos labiau reaguoja į euro zonos problemas. Pavyzdžiui, jeigu Europoje akcijos krito apie 2,36 proc., tai Talino biržos indeksas - 1,36 proc.
„Snoro“ nacionalizacija: alternatyvūs sprendimai ir pasekmės (I)
Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, Seimas ketvirtadienį skubiai priėmė, o Prezidentė penktadienį pasirašė visą pluoštą įstatymų, kad būtų galima greitai atskirti dalį „Snoro“ turto ir pertvarkyti probleminį banką taip, kad būtų atskirti vadinamieji „gerieji“ ir „blogieji“ aktyvai ir suformuoti „gerasis“ ir „blogasis“ bankai.
Naujasis bankas veiks „Snoro“ patalpose
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu „Kauno dienai“ paaiškino, jog bus įsteigtas naujas bankas, į kurį, atidalijus „Snoro“ turtą į gerąjį ir blogąjį bankus, bus pervestos visos pagal Indėlių draudimo įstatymą apdraustos sąskaitos.
Tas naujas bankas normaliai funkcionuos ir žmonės ar įmonės galės be apribojimų disponuoti apdraustomis lėšomis.
Lietuvos bankas: panikos nėra (papildyta 17.33 val.)
Banko „Snoras“ nacionalizacija nesukėlė panikos šalies finansuose, indėliai praktiškai nesumažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos bankas.
„Mūsų žmonės finansiškai pasirodė žymiai labiau raštingi negu daug kas galvoja. Nėra absoliučiai jokios panikos ir korespondentinių sąskaitų judėjimas, kuris iš esmės atspindi ir indėlių judėjimą, yra labai geras. Kitais žodžiais, neturime jokių kritimų.
I. Degutienė: anksčiau bankai prižiūrėti nepakankamai griežtai
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako, kad buvęs Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Banko vairą perėmus Vitui Vasiliauskui Lietuvos bankas dirba kur kas veiksmingiau ir iniciatyviau.
„Dabar yra ženkliai daugiau aktyvumo, iniciatyvos. Aš manau, kad prieš tai dirbęs banko vadovas buvo minkštesnis, liberalesnis.
„Snoro“ el. bankininkystė dar neveikia, tikimasi ją atkurti artimiausiu metu
Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba leido „Snoro“ klientams naudotis internetine bankininkyste ir bankomatuose išsiimti grynųjų, per dieną iki 500 litų.
„Sprendimas leidžia naudotis internetine bankininkyste, bet tai nėra įsipareigojimas. Tai yra atidaryti vartai, o kiek jie nori naudotis jais, čia jų reikalas („Snoro“ – aut. past.), - sakė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.
Jis teigė pats skambinęs į „Snorą“ ir išgirdęs, kad el.
V. Vasiliauskas: su „Snoro“ laikinuoju administratorium buvo bendrauta ir anksčiau
Sutartis su laikinuoju nacionalizuoto banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) pasirašyta tik lapkričio 16 dieną, tačiau dėl bendrų restruktūrizavimo klausimų su juo buvo kalbėta ir anksčiau, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Snoras“ šią savaitę „šlavė“ savo atsargas Lietuvos banke
Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.
„Snoro“ nuopolis: iš reitingų viršūnių – į valstybės rankas
Bankas „Snoras“ savo istoriją pradėjęs 1992 metais su Šiaulių krašto banko pavadinimu ir 12,210 mln. rublių pradiniu kapitalu, per kone dvidešimtmetį išaugo iki penkto pagal dydį banko Lietuvoje.
Bankas iki šiol galėjo pasigirti dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų bei filialais Estijoje ir Latvijoje, atstovybėmis Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.
Finansų makleriai: Vilniaus biržoje pigo beveik visos akcijos (papildyta 16.48 val.)
Investuotojai kol kas atidžiai stebi situaciją – „Balsas.lt“ ketvirtadienio rytą teigė finansų makleriai.
„Kainos biržoje krenta, bet apčiuopti tikrąjį mastą kol kas sunku. Dabartinėje situacijoje investuotojai linkę mažinti riziką ir laukia, kol padėtis taps aiškesnė. Bet Vilniaus biržos indeksas krito 2,5 proc. per pirmas 4 prekybos minutes“, – sakė SEB banko vyresnysis finansų makleris Arvydas Jacikevičius.
(papildyta 16:48 val.
D. Grybauskaitė: „Snoro“ veiksmai – ataka prieš Lietuvos žmonių interesus
Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko centrinio šalies banko ir Vyriausybės veiksmus perimant banko SNORAS akcijas. Banko SNORAS vadovybės veiksmus ji pavadino įžūlia ataka ne tik prieš Lietuvos bankų sistemą, bet ir Lietuvos žmonių interesus.
Tai šalies vadovė pareiškė po ketvirtadienio rytą įvykusio susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir finansų ministre Ingrida Šimonyte.
R. Baranauskas: tai politinis susidorojimas su privačiu banku
Ukrainoje viešintis nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas dienraščiui „Respublika“ sakė, kad įvykdytas suplanuotas veiksmas – atimtas jo partnerio Vladimiro Antonovo turtas ir verslas, nes šis žmogus visada kai kam nepatiko Lietuvoje. Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ R. Baranauskas pabrėžė: „Mes netylėsime.
Dėl banko „Snoras“ perėmimo – pasitarimas pas prezidentę
Ketvirtadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė į susitikimą pakvietė apie banko „Snoras“ nacionalizavimą vakar pranešusius premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
Ekonomistas ir politikai dėl „Snoro“: nereikia panikuoti
Ekonomistas Eugenijus Maldeikis teigia nematąs jokių priežasčių, kodėl reiktų panikuoti dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo. Anot jo, nedelsdamos, o greitai ir ryžtingai priimdamos sprendimus, Lietuvos institucijos užkirto kelią didesnei krizei, kuri galėjo įsisiūbuoti.
Vakarykštė publikacija „Lietuvos ryte“, kur minėtas neįvardintas, didelių problemų turėsiantis bankas, jei būtų laiku nesureaguota, anot E. Maldeikio, galėjo turėti svarbių padarinių.
Bankas „Snoras“ nacionalizuotas, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą
Įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemone. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį. Indėliai yra saugūs.
Dėl komercinių bankų priežiūros socialdemokratai kviečia Lietuvos banko vadovą V. Vasiliauską
Seimo socialdemokratai pakvietė į frakcijos posėdį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską pasiaiškinti, kaip Lietuvos bankui sekasi užtikrinti komercinių bankų priežiūrą.
Pasak socialdemokratų, Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies komerciniai bankai per trečią ketvirtį uždirbo 193,7 mln. litų pelno – beveik puspenkto karto daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu.
Pradėti viešinti bankų įkainiai
Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams gauti daugiau informacijos apie šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, juos Lietuvos bankas pradeda skelbti savo interneto svetainėje adresu www.lb.lt/ikainiai.
Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.
Bus skelbiami ir lyginami bankų įkainiai
Siekiant užtikrinti kreditų įstaigų teikiamų finansinių paslaugų skaidrumą, bus viešinami jų įkainiai.
„Mūsų darbotvarkėje yra paslaugų įkainių klausimas, - „Žinių radijui“ patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Visai rinkai numatomas vienas prievaizdas
Vyriausybės jau palaimintą įstatymų paketą, kuriuos siekiama Lietuvos bankui, perduoti ne tik bankų, bet ir vertybinių popierių bei draudimo rinkos priežiūrą, komentatoriai vertina skirtingai.
Tikėtina, kad bus geriau
Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, Lietuvoje labai ilgai diskutuotas finansų rinkos institucijų bendros priežiūros mechanizmas galų gale pasiekia Seimą, ir tikėtina, kad jis įsigalios jau nuo kitų metų. Toks žingsnis, anot A. Maldeikienės, sveikintinas.
V. Vasiliauskas: atsakingas skolinimasis bus skiepai nuo svaiginimosi paskolomis
Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą, praneša Lietuvos bankas.
Finansų sektoriaus priežiūrą siekiama sutelkti Lietuvos banke
Finansų sektoriaus priežiūrą siekiama sutelkti Lietuvos banke, Draudimo priežiūros ir Vertybinių popierių komisijas likviduoti. Tokius pokyčius numatančioms įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Lietuvos banko prognozės: augs ir algos, ir kainos
Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista - 4,8 proc.
„Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų.
„Omnitel“ gavo mokėjimo įstaigos licenciją
Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ pranešė tapusi pirmąja šalyje veikiančia mobiliojo ryšio bendrove, turinčia ribotos veiklos mokėjimo įstaigos licenciją. Licenciją, leidžiančią teikti tam tikras Mokėjimų įstatyme numatytas mokėjimo paslaugas, bendrovei „Omnitel“ ketvirtadienį vykusiame posėdyje suteikė Lietuvos banko valdyba.
Lietuvos banko Ekonomikos departamentui vadovaus M. Leika
Nuo liepos 1 dienos Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi paskirtas 31 metų Mindaugas Leika, pastaruoju metu vadovavęs to paties departamento Finansinio stabilumo skyriui.
Lietuvos banke M. Leika pradėjo dirbti 2004 m. gruodį tuometinio Pinigų politikos departamento (vėliau jis buvo pertvarkytas į Ekonomikos departamentą) Pinigų politikos priemonių skyriaus ekonomistu, 2005 m. gegužę tapo Finansinio stabilumo skyriaus viršininku.
M. Leika gimęs 1979 m. Vilniuje.
V. Vasiliauskas: kainų pokyčiai gali nulemti tolesnę raidą
Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų.
„Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc.
I. Šimonytė: biudžeto tikslinti nereikės
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės įsitikinimu, šiųmetinio biudžeto tikslinti nereikės, pajamų iš mokesčių planą pavyks įvykdyti ir galbūt net bus surinkta šiek tiek daugiau negu planuota.
„Biudžeto pajamų planas bent jau tiek, kiek tai yra susiję su mokesčių įplaukomis, mūsų vertinimu, bus įvykdytas. Yra rizika, kad bus tam tikro atsilikimo akcizų eilutėje, tačiau bus viršytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų planas“, – sakė I. Šimonytė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.