lgbt

Rugsėjo gale nuskambėjo istorija, kai vienoje Vilniaus mokyklų, psichologijos pamokoje, gimnazistams buvo pateikti įžeidžiantys teiginiai apie LGBT bendruomenei priklausančius asmenis. Mokykla teigė, kad šie sakiniai buvo pateikti kaip mitai, tuo tarpu Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į institucijas, kad ištirtų šį įvykį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tarė žodį: pamokos medžiagą vadino pertekline, pripažino, kad teiginiai galėjo klaidinti mokinius.

Kol rudens sesija Seime pamažu įsibėgėja, valdančiosios daugumos siekis įtvirtinti partnerystę neslopsta. Šiuo metu ruošiamos pirminio įstatymo projekto korekcijos. Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, projekto laukia keli patobulinimai, tačiau esmė išlieka ta pati – teisiškai apsaugoti visas ne santuokos pagrindu kartu gyvenančias šeimas, kad šie žmonės galėtų saugiai ir oriai gyventi.

Prezidento Gitano Nausėdos vizitą Čikagoje sutrikdė LGBT aktyvistės išsišokimas. Bažnyčioje šalies vadovui sakant kalbą, mergina iškėlė audeklą su užrašu „Nausėda yra homofobas“, vėliau tokį šūkį ėmė skanduoti. Sutriko tiek prezidentas, tiek ir jo apsauga, pasipiktinimą tokiu išsišokimu pradėjo reikšti susirinkusi Čikagos lietuvių bendruomenė.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius pasidalino moksleivės atsiųsta skaidre, kaip VGTU inžinerijos licėjuje vienuoliktokams buvo dėstoma pamoka apie LGBT. Parlamentaras pasipiktino skaidrėmis ir prašė licėjaus bei ministerijos pasidomėti šiuo atveju. Po paros mokykla atsakė, kad penki teiginiai, kurie matomi parlamentaro pasidalintose skaidrėse buvo per pamoką pateikti kaip mitai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šiuo metu keliauja po JAV, kur Čikagoje susitiko su lietuvių bendruomenės nariais. Tačiau akivaizdu, kad ne visi JAV lietuviai prezidentą vertiną palankiai. Prezidentui skaitant sveikinimą Čikagos Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje viena mergina iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Bet tai nesustabdė Lietuvos valstybės vadovo, kuris ir toliau skaitė savo pranešimą.

Homoseksualų teisės ir jų diskriminacija Lietuvoje – vis dar jautrus klausimas. Socialinių tinklų komentarų skiltyse dažnai kyla nesutarimų dėl LGBT bendruomenę liečiančių klausimų. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius vis dalijasi nuotraukomis ar kitokiomis akimirkomis, kuomet LGBT bendruomenės pusėn skrieja diskriminacinio pobūdžio komentarai. Ne išimtis ir šį kartą T. V. Raskevičiaus pasidalintas įrašas.

LGBT tema Lietuvoje – vis dar jautri. Visai neseniai Kaune įvyko homoseksualų eitynės, o Seime aktyviai svarstomi įvairūs su LGBT bendruomene susiję klausimai. Dėl šių klausimų dalis visuomenės kritikuoja prezidentą Gitaną Nausėdą. Antradienį kino režisierius Romas Zabarauskas „Facebook“ paskyroje paskelbė viešą laišką, kuriuo kreipiasi į prezidento šeimą. Jis ragina įtikinti prezidentą liautis kurstyti homofobiją Lietuvoje. Pateikiame visą įrašą, publikuotą socialiniame tinkle.

Rezoliucijoje ES ir valstybės narės raginamos saugoti LGBTQ+ žmones nuo diskriminacijos ir smurto, rašo politico.eu. Europos Parlamento nariai griežtai balsavo už rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją apsvarstyti sankcijas Lenkijai ir Vengrijai už Europos „vertybių“ pažeidimą dėl LGBTQ+ teisių, taip pat imtis „priemonių prieš Lenkiją už LGBTQ+ asmenų nediskriminavimo principų pažeidimą“. Maždaug 387 EP nariai balsavo už rezoliuciją, o 161 – prieš.

Lietuvoje įsismarkavusi pandemija, netylančios diskusijos dėl vakcinacijos ir LGBT asmenų teisių, dažni mitingai parodė, kad visuomenė tarsi susiskaldė į dvi stovyklas. Kunigas Algirdas Toliatas atskleidė, kokiais būdais derėtų mažinti visuotinę įtampą, kylančią dėl kardinaliai skirtingų žmonių požiūrių. Kunigo teigimu, tarp susipriešinusių visuomenės grupių būtina užmegzti pagarbų dialogą ir prie to gali prisidėti kiekvienas pilietis.

Po pirmą kartą surengtų „Kaunas Pride“ eitynių policija skaičiuoja pradėtus ikiteisminius tyrimus ir surašytus protokolus, o medikai sako, kad jų pagalbos prireikė dviem eitynių dalyviams. Patys eitynių organizatoriai džiaugiasi, kad sulaukė daugiau palaikymo nei išpuolių, ir svarsto eitynes rengti kasmet. Šeštadienį Kaune pirmą kartą istorijoje surengtas lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų eitynes „Kaunas Pride“ nuo pat pradžių lydėjo incidentai.

Šeštadienį praūžus „Kaunas Pride“, renginio atgarsis netyla iki šiol. Nors eitynių metu pasitaikė ir priešiškai nusiteikusių asmenų išpuolių, LGBT bendruomenei pavyko atkreipti dėmesį į šios grupės problemas bei išreikšti politinius reikalavimus. Filosofijos ir sociologijos profesoriai įvertino šių eitynių reikšmę Lietuvos visuomenei. Abu ekspertai kritikavo kai kurių valdžios struktūrų abejingumą LGBT bendruomenės teisėms.

Kaune Laisvės alėjoje, Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro rinkosi „Kaunas pride“ dalyviai. Toks renginys laikinojoje sostinėje rengiamas pirmą kartą istorijoje. Plačiau žiūrėkite TV3 Žiniose viršuje.

Šeštadienį Kaune pirmą kartą vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride“. Eitynės pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių. Kaip atsakas joms toje pačioje vietoje vyko ir viešo meldimosi akcija. Eitynių metu kilo kai kurių asmenų pasipriešinimas, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, agresyvaus elgesio necenzūrinių žodžių buvo sulaikyta 18 žmonių. Po dvejų teismų ir konflikto su Kauno savivaldybe, „Kaunas pride“ eitynės šeštadienį vis dėlto vyko.

Kaune prasidedant „Kaunas Pride“ eitynėms, policija riboja patekimą į Laisvės alėją ir prie Soboro. Tikrinami įtarimą sukėlusių žmonių daiktai, kuprinės. Policija į renginį neįleidžia dalies asmenų, kurie nepritaria eitynėms. Prie vieno iš įėjimų į eitynes išrikiuota eilė plakatų su necenzūriniais žodžiais, skelbiantys, kad LGBT bendruomenei Lietuvoje ir Kaune vietos nėra. Policija į eitynes neįleidžia ne tik plakatais nešinų asmenų, bet ir liepia jų neafišuoti renginio prieigose.

Fiksuojamos pirmos provokacijos LGBT eitynėse, kurios vyksta šeštadienį Kaune. Asmenys su LGBT vėliava buvo apipilti alumi. Vietoje dirbančių tv3.lt žurnalistų teigimu, provokacijų sulaukta dar eitynėms net neprasidėjus. Keletas vyrų alumi apipylė vaivorykštės vėliavą nešančius žmones.

Prie Kauno Soboro pamažu buriasi žmonės – vieni jų apsirengę puošniai, tradicinėmis LGBT bendruomenės spalvomis, kiti gi – rūškanais veidais, nes eitynėms nebūtinai pritaria. Tačiau LGBT eitynėse dalyvauti ketinantys žmonės sako tai darantys ne tik už bendruomenės, bet ir visų gyventojų gerovę, kad visi galėtų gyventi orų ir ramų gyvenimą.

Prieš Kaune prasidedant LGBTQ+ bendruomenės eitynėms, bažnyčios atstovai surengė atsakomąją akciją. Jie teigė, kad susirinko viešai maldai taip parodydami, kad Lietuvai, kaip katalikiškai šaliai, esą „nepriimtinas palaidas elgesys“. Į protestą atėjęs kunigas Edmundas Naujokaitis žurnalistams teigė, kad LGBT eitynės yra „įžeidimas Dievui“. „Tai yra protestas prieš „Kaunas pride“ eiseną. Viena vertus tai yra protestas, antra, kaip rašėme „Facebook“ – tai yra atsilyginimo, atsiteisimo malda.

Šeštadienį Kaune vyksta LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriai tikisi, kad eitynėse dalyvaus daugiau nei tūkstantis žmonių, o savivaldybė leidimą išdavė trims tūkstančiams dalyvių. Kaunas jau ruošiasi eitynėms, mieste išdygo tvoros, būriuojasi gausios policijos pajėgos. Jau šeštadienį ryte mieste buvo matyti sujudimas. Gatvėse, kur planuojamos eitynės, išdygo atitvarai, matyti besibūriuojančios gausios policijos pajėgos.

Policija dėl smurto kurstymo viešojoje erdvėje ir raginimų pažeisti viešąją tvarką prieš šeštadienį planuojamas „Kaunas Pride“ eitynes įspėjo 15 asmenų. „Mano turimais duomenimis, iki vakar dienos 15 asmenų buvo prevenciškai įspėti dėl tam tikrų pasisakymų, kuriais jie ragino nesilaikyti viešosios tvarkos, vykdyti vienokius ar kitokius smurtinius veiksmus“, –  LRT radijui šeštadienio rytą sakė Kauno apskrities policijos atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.

Teismas paskelbė verdiktą – įpareigojo Kauno valdžią išduoti leidimą homoseksualams žygiuoti Laisvės alėja. Eitynių rengėjai džiaugiasi, kad protestas bus legalus. Aiškėja, kad eitynes organizuoja ne vien tik homoseksualų teisių gynėjai. Tarp „Kaunas pride“ lyderių ir Laisvės partijos kandidatas į Seimą, ir net radikalius kairiuosius vienijančios organizacijos, kurios jau anksčiau rengė ne vieną protestą šalyje.

Rusijoje vyksta tikra „raganų medžioklė“ prieš bet kokią Vakarų kultūros laisvių apraišką. Viena šovinistinė organizacija pradėjo kovą su moterų, seksualinių mažumų gynėjais, juodinimo kampanija vykdoma net prieš „ideologiškai nepatikimus“ vietos humoristus. Talibanui labiau tinkamus draudimus deklaruojantys ultradešinieji pasiekė kelias rusų verslų saviraiškos nutildymo pergales, todėl net nežada sustoti.

Kauno savivaldybė suderins šeštadienį suplanuotų „Kaunas pride“ eitynių maršrutą, tačiau tai padaryti įpareigojęs teismas prisiima dalį atsakomybės dėl galimų padarinių, sako savivaldybės atstovai. „Teismo sprendimo nekvestionuojame ir esame pasirengę įvykdyti jo įpareigojimus – suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos rengiamų eitynių maršrutą.

Šeštadienį Kaune įvyks pirmosios homoseksualų eitynės Laikinojoje sostinėje – „Kaunas Pride“. Ko galime tikėtis iš šio renginio? Ar dėl jo mūsų visuomenėje padaugės tolerancijos ar kaip tik susiskaldymo? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybę leisti vykti „Kaunas Pride“ eitynėms ir iki penktadienio vakaro suderinti eisenos maršrutą. „Apeliacinis skundas atmestas. Kauno miesto savivaldybė įpareigota iki šiandien 18 val. suderinti eitynių vietą“, – portalui tv3.lt patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Gėjų eitynių Kaune organizatoriai net be leidimo žada surinkti apie tūkstantį homoseksualų ir jiems prijaučiančių, ir iš karto pateikė valdžiai savus reikalavimus. Prašo leisti homoseksualams įsivaikinti, tuoktis, moksleivius mokyti homoseksualų istorijos. O Kauno meras Visvaldas Matijošaitis net pradėjo žerti komplimentus žurnalistėms, kad tik nereikėtų atsakyti į klausimus apie LGBT.

Jau šeštadienį Kaune įvyks daug aštrių nuomonių sulaukusios LGBTQ+ eitynės. Kaune gyvenanti atlikėja Gintarė Karaliūnaitė atvira – nors ji ir palaiko seksualinių mažumų kovą už savo teises ir nemato šiame renginyje nieko blogo, geriau būtų buvę jį nukelti ramesniems laikams. Pasak dainininkės, kalbėti apie visuomenėje daug diskusijų sukeliančias temas jai – nelengva.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad „Kaunas pride“ eitynių likimą mieste nuspręs teismas, tačiau pats mano, jog Laisvės alėja nėra skirta tokiems renginiams. „Viskas bus taip, kaip nuspręs teismas. Mūsų nuomonė yra tokia, jų prašymas – kitoks. Jeigu teismas nuspręs leisti, tegu vaikšto“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno meras. „Mano, kaip normalaus sveiko vyro, gyvenančio ir mylinčio moteris, matomai, suprantate, kokia yra nuomonė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl LGBTQ+ eitynių Kaune nagrinės penktadienį, BNS informavo teismo atstovė. Kaip sakė Neringa Lukoševičienė, byla rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama 11 valandą. Pasak jos, kada bus skelbiamas teismo sprendimas, paaiškės posėdžio metu. Eitynės Kaune yra numatytos jau šį šeštadienį.

Jau šį šeštadienį – LGBTQ bendruomenės eitynės Kaune. Nors ir savivaldybė leidimo taip ir neišdavė, seksualinių mažumų atstovai skelbia ryžtingai žengsiantys laikinosios Lietuvos sostinės gatvėmis. Kvietimo iš organizatorių dalyvauti eitynėse sulaukė ir Seimo pirmininkė. Ketvirtadienį „Kaunas Pride“ organizatoriai susito su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Jau šį šeštadienį laikinojoje sostinėje turėtų vykti LGBTQ+ bendruomenės organizuojamos eitynės „Kaunas Pride 2021“. Renginio organizatoriai prieš eitynes išplatino reikalavimų sąrašą. „LGBTQ+ bendruomenės balsas nuo pat nepriklausomybės pradžios nėra girdimas. Mes nereikalaujame išskirtinių teisių, tiesiog norime prieš įstatymą būti lygūs, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis.

„Mes esame visur“ – tokį devizą skelbia akcijos „Kaunas pride“ seksualinių mažumų (LGBTQ+) bendruomenė, kuri vis dar negavo Kauno savivaldybės leidimo rengti eitynes. „Kaunas pride“ jau skelbia informaciją apie rugsėjo 4-ąją įvyksiančias eitynes. Protesto aktyvistai nusiteikę ryžtingai ir tikisi sulaukti palankaus teismo sprendimo, kuris bus aiškus rugsėjo 3 dieną. O Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko dalyviams reiškia palaikymą.

Jau šį šeštadienį, rugsėjo 4 dieną, Kaune vyks LGBTQ+ bendruomenės eitynės. Planuojama žygiuoti nuo pat Soboro iki Kauno savivaldybės. Nors socialinėje erdvėje jau pasirodė priešpriešų tokiam renginiui, organizatoriai tikina, kad eitynės įvyks. Socialinio tinklo paskyroje „Kaunas Pride“ organizatoriai paskelbė žinutę, kurioje pateikta instrukcija, kaip reikėtų elgtis eitynių metu.

Šeštadienį Kaune turėtų įvykti pirmosios šiame mieste LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriams pranešus, kad jos įvyks net ir nesulaukus palaikymo iš savivaldybės, bažnyčios atstovai nusprendė surengti atsakomąją akciją – viešai melstis ir parodyti, kad Lietuva – katalikiška šalis ir jai „nepriimtinas palaidas elgesys“. Šią akciją planuojama surengti vietoje, pro kurią planuoja žygiuoti „Kaunas Pride“ dalyviai.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pateikė keistą juokelį, kai paklaustas apie tvyrojusį smarvės šaltinį esą juokaudamas pasvarstė – ar tik ne artėjantis šeštadienis. Šeštadienį Kauno Laisvės alėjoje vyks LGBT eitynės, todėl iškart buvo galima suprasti, kad greičiausiai kalbama apie jas, todėl V. Matijošaičio žodžiai sulaukė daugybės kritikos. Teismas yra įpareigojęs savivaldybės administraciją iki rugsėjo 1 dienos suderinti eitynių, kurios turėtų įvykti šeštadienį, maršrutą.

Kauno savivaldybė apskundė teismo įpareigojimą suderinti maršrutą LGBT eitynėms, ketvirtadienį pranešė Regionų apygardos administracinis teismas. Kaip nurodo teismas, Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra naikintinas ir pareiškėjos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą prašė atmesti pilna apimtimi.

Translyčiai asmenys Lietuvoje oficialiai galės gauti nemokamas šeimos gydytojų, psichiatrų, endokrinologų ir kitų specialistų gydymo paslaugas. Dienos šviesą toks potvarkis mūsų šalyje išvydo pirmą kartą, jį pasirašė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, valstybė apmokėti tranlyčių asmenų hormoninių vaistų neplanuoja, dokumentas nekalba ir apie chirurgines lyties keitimo operacijas.

Rugsėjo 4 dieną Kaune turėtų įvykti pirmosios šiame mieste LGBTQ+ bendruomenės eitynės. Artėjant šiai datai viešojoje erdvėje plinta raginimai užkirsti kelią šioms eitynėms. Policija praneša, kad renka informaciją apie šių kvietimų platintojus ir organizatorius. Neapykantą skatinantys kvietimai klijuojami tiek Vilniuje, tiek Kaune ant stulpų. Jais dalinamasi ir socialinėje erdvėje. „Atvyk rugsėjo 4 dieną ir visi kartu parodykime, kad Kaunas – NE GAIDYNAS!“, – rašoma pranešime.

Lietuva turi įsileisti visus pagalbos prašančius migrantus, o jų neįsileidimas primena kankinimus. Taip sako žmogaus teisių ekspertas, kritikuojantis valdančiųjų bandymus suvaldyti migrantų krizę. Aiškinama, kad pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai, nors konservatoriai atkerta, kad jeigu įsileistume visus norinčius, valstybę kaipmat ištiktų krachas.

Prezidentas Andžejus Duda paleido kampaniją prieš jo vadinamą „LGBT ideologiją“. Šalies vadovas delsė sveikinti irkluotojas, iškovojusias pirmą Lenkijos sidabro medalį Tokijo olimpinėse žaidynėse, nes viena jų atskleidė esanti lesbietė. Lenkijos prezidentas A. Duda paprastai skuba pasveikinti bet kokią Lenkijos sportinę sėkmę, tačiau jis neįprastai vėlavo, kai irkluotojos trečiadienį iškovojo pirmąjį šalies sidabro medalį Tokijo olimpinėse žaidynėse, rašo politico.eu.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Kad jos akį traukia mergaitės, Guoda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) suprato dar ankstyvoje vaikystėje. O tuo įsitikino vos tapusi paaugle. Guodai visai nebaisu ne tik Vilniaus gatvėse laikyti savo merginą už rankos, bet ir viešai bei labai atvirai pasakoti apie savo gyvenime patirtus išbandymus. Mat šie, merginos žodžiais, ją tik užgrūdino. Dvyliktą klasę šį rudenį pradėsiančiai merginai nesvarbu, kad aplinkiniai mano ją esant kitokią.

Tūkstantis lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių rugsėjį galės žygiuoti Kauno Laisvės alėja. Regionų apygardos administracinis teismas patenkino „Kaunas Pride“ skundą ir anuliavo Kauno miesto savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo uždrausta eitynes organizuoti laikinosios sostinės gatvėse. Teismas išaiškino, kad vietos valdžia, nenorėdama leisti eitynių Laisvės alėjoje, ribojo teisę į taikių susirinkimų laisvę.

Regionų apygardos administracinis teismas penktadienį įpareigojo Kauno miesto savivaldybę iki rugsėjo 1 dienos suderinti LGBTQ+ eitynių maršrutą per Laisvės alėją. Anot teisėjų, negalima uždrausti piliečių taikių susibūrimų, skelbia naujienų portalas 15min.lt Savivaldybė įpareigota suderinti eitynių maršrutą, kuris prasidės Nepriklausomybės aikštėje, prie Soboro. Eitynių dalyvių kolona žygiuos iki Laisvės alėjos 99-ojo namo, apsisuks ir grįš atgal į aikštę.

Migrantų krizė Baltarusijos pasienyje tęsiasi. Ir toliau pasieniečiai kasdien sulaiko virš 100 nelegaliai sieną kirtusių migrantų. Jie apgyvendinami Lietuvoje, o dėl to pastaruoju metu viešojoje erdvėje kyla ginčų. Nelegalūs migrantai traktuojami kaip ekonominiai savo šalių pabėgėliai. Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pasidalijo dar viena priežastimi, kodėl migrantai palieka savo valstybes ir keliauja laimės ieškoti svetur.

Trečiadienį „Facebook“ pasklidę vaizdai iš sporto stovyklos supykdė ne vieną. Užfiksuota, kaip karatė klubo narys svaido kirvį į taikinį, nuspalvintą vaivorykštės spalvomis. Žmogaus teisių gynėjai įsitikinę – tai panašu į diskriminaciją, nukreiptą prieš LGBT bendruomenę. Lietuvos žmogaus teisių centras „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotraukomis iš Pakruojo karatė klubo „Cunami“ vasaros stovyklos, kur galimai buvo kurstyta neapykanta LGBT bendruomenei.

Vengrijos sostinėje praūžė didžiulė gėjų bendruomenės eisena. Šalies seksualinės mažumos ir jų rėmėjai protesto metu keikė prieš juos nukreiptą šalies vyriausybės politiką ir ką tik priimtą įstatymą, kuriuo mokyklose nepilnamečiams draudžiama aiškinti apie gėjus ir translyčius asmenis. Tūkstančiai vengrų LGBT bendruomenės narių ir jų rėmėjų susirinko sostinės Madacho aikštėje.

Per pirmuosius du dešimtmečius po Šaltojo karo pabaigos, Vengrijoje prasidėjo vienas didžiausių buvusio Rytų bloko judėjimas dėl gėjų teisių pripažinimo. Dabar jis – stigmatizuotas. Ne taip seniai buvo pagrindo manyti, kad Vengrija tampa viena iš draugiškesnių vietų LGBTQ+ žmonėms buvusiame Rytų bloke, rašo politiką apžvelgiantis prestižinis „Politico" leidinys.

Lietuva yra priėmusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris iš esmės užkerta kelią visuomenės sąmoningumo didinimui apie LGBT, bet mūsų valstybė, skirtingai nei Vengrija, išvengė Europos atstumtosios likimo. Ar prieš LGBT nukreipti teisės aktai Lietuvoje ir Vengrijoje turi panašumų? Jeigu taip, kodėl Vengrija skamba visoje Europoje, o Lietuva – ne? „Viktoras Orbanas drąsesnis, o Lietuva buvo gudresnė. (...) Lietuvoje buvo padaryta taip, kad niekas nieko nesuprastų.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad bus rengiamas referendumas siekiant įvertinti piliečių paramą prieštaringai vertinamam įstatymui dėl LGBTQ, po to, kai Europos Komisija dėl šio teisės akto ėmėsi teisinių veiksmų prieš Budapeštą.