lėšos

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

Lietuvoje paskelbus karantiną, „Sodros“ išmokos išaugo, tuo metu pajamos yra mažesnės nei buvo planuota, todėl ketinama panaudoti sukauptą lėšų rezervą, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.

Nuo koronaviruso mirusios slaugytojos dukra sako norinti rinkti lėšas kitiems sveikatos priežiūros specialistams skirtoms apsaugos priemonėms. Sara Dee Trollope (51) mirė Vatfordo bendrosios praktikos ligoninėje, Anglijoje, balandžio 10 dieną, po teigiamo COVID–19 testo. Keturių vaikų mama buvo vyresnioji slaugytoja Hillingdono ligoninės psichiatrijos skyriuje – kolegos sako, kad jos gerumas ir darbštumas visiems buvo pavyzdinis.

Mokesčių inspekcija žada neramias dienas privačioms įmonėms, kurių savininkai automobilius ar net nekilnojamąjį turtą perka įmonės lėšomis, tačiau naudoja asmeninėms reikmėms. Šitaip jie išvengia dalies mokesčių, o valstybės biudžetas netenka pajamų. Tokią žinią apie būsimus patikrinimus Mokesčių inspekcijos vadovė paskelbė po susitikimo su prezidentu Nausėda. Šalies vadovas Gitanas Nausėda diskusijai, kaip tobulinti mokesčių sistemą, buvo susikvietęs visą būrį finansų ekspertų.

Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai penktadienį surengė krizines derybas, kuriose tariamasi, kaip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Europos Sąjungai ieškant būdų, kaip užsitikrinti pakankamas medicininių apsaugos priemonių  atsargas.     „Virusas jau Europoje. Dabar mūsų užduotis – sulėtinti ir sustabdyti jo plitimą“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, kolegoms iš 27 Bendrijos valstybių susirinkus į susitikimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia progresuojanti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, nuo kurios gali apsaugoti skiepai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, skiepijimų aprėptys nuo ŽPV infekcijos pastaraisiais metais turėjo didėjimo tendenciją: 2018 m. paskiepytų pirma ŽPV vakcinos doze aprėptys siekė – 77,8 proc., antra – 65,2 proc.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst teigia, kad savivaldybė pagal finansavimą keliams yra nuskriausta ir lėšų keliams tvarkyti prašė daug kartų. Merė sako spalio pabaigoje nusprendusi kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo, nes išgirdo žiniasklaidoje pranešimus apie neįsisavintus pinigus žvyrkelių asfaltavimui.     „Dieve mano, mes kreipėmės be galo ir labai daug.

Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle plinta įrašas, kuriuo dalinasi nusivylę VU ligoninės Santaros klinikų rezidentai. Kartu su visais įstaigos gydytojais iš ligoninės vadovybės gavę laišką apie žadamas kalėdines premijas, pasirodo, vėl eilinį kartą buvo „apmauti“. Kaip aiškina klinikos, viso labo įvyko techninė klaida, taigi didesnį atlyginimą paskutinį metų mėnesį jaunieji gydytojai matys kaip savo ausis. Ligoninės generalinis direktorius prof.

Elektroninių pinigų įstaigai „SatchelPay“ už netinkamą dalies klientų lėšų laikymą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė 23 tūkst. eurų baudą. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, bendrovė, klientų lėšų apsaugai pasirinkusi atskyrimo būdą, privalo jas laikyti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių kredito įstaigose, centriniuose bankuose ar investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą.

 Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui, po susitikimo su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku teigė vicekancleris Deividas Matulionis. „Šiandien dėstytojo alga po padidinimų yra 1071 euras „į rankas“, tai yra 131 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Mes esame įvairiuose dokumentuose užsibrėžę, kad alga galėtų būti po kelerių metų 150 proc.

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla reali rizika, kad lėšos nebus įsisavintos.  Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, spalio mėnesį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose dalyvavęs pasauliniame kelių kongrese, vakarieniavo už Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšas, skelbia portalas 15min.lt. Pasak 15min.lt, už vakarienę Abu Dabio restorane ministras susimokėjo ne pats – tai padarė  Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Už 4,7 mln. eurų planuojama atnaujinti Vidaus Reikalų ministerijos Medicinos centro korpusą Vilniuje.  „Pastatas, esantis Žygimantų gatvėje, Vyriausybės nutarimu yra įtrauktas į atnaujinimo projektų sąrašą, o įgyvendinimu rūpinasi Turto bankas“, – BNS atsiųstame komentare sakė Turto banko atstovas Tomas Bagdonas. Jis teigė, kad rengiamasi pastatą atnaujinti, rekonstruoti ir padidinti jo energetinę klasę.

Džiugi žinia – kitąmet, planuojama, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso jį sudarys 2,3 mlrd. eurų. Vis dėlto tiek medikų atstovus, tiek ekonomistus gūžčioti pečiais verčia neadekvačiai didelis PSDF biudžeto rezervas, kuris turėtų siekti 400 mln. eurų. Taip sveikatos priežiūros įstaigos netenka gyvybiškai būtino didesnio finansavimo. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr.

Valdžios galvose bręsta naujo mokesčio planas. Ieškodami, iš kur paimti lėšų prižadėtiems vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms, „valstiečiai“ atsisuko į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas mokestis. Tačiau bankai nedvejoja ir kerta tiesiai: jeigu atsiras toks mokestis, jų išlaidas padengsime mes visi – bankų klientai.

Seimas pritarė pataisoms, kurios įgaliojo valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą perduoti valdyti sveikatos priežiūros įstaigoms. Kol vieni tvirtina, kad gydymo įtaigų vadovai šio įstatymo seniai laukė, kiti gi nuogąstauja, kad tai gali būti nuosprendis rajoninėms gydymo įstaigoms. Iš 103 užsiregistravusių įstatymo projektui pritarė 87 Seimo nariai, 16 susilaikė.

  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų ratifikuota Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl bendros valstybės sienos priežiūros ir pareigūnų veiklos. Sienos inventorizavimo darbams 2020 metams Lietuva yra numačiusi skirti 556 tūkst. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skirta pasienio stulpams ir pasienio juostai sutvarkyti. Tolesnei minimaliai sienos priežiūrai kasmet reikės apytiksliai 69 tūkst. eurų, o dar maždaug 90 tūkst.

Gerovės valstybę per rinkimus žadėjęs Gitanas Nausėda rėžia iš peties. Prezidentas valdantiesiems siunčia pluoštą pasiūlymų, turinčių palengvinti gyvenimą ir pensininkams, ir jaunoms šeimos. Šalies vadovas siūlo tėvadienius skirti ir vieną mažametį vaiką turintiems tėvams. O lėšų didesnėms pensijoms parūpinti keičiant dalį mokesčių. Ekonomistai aiškina, kad toks gerovės valstybės planas daliai lietuvių gali skaudžiai kirsti per kišenę.

Sostinės savivaldybė paskelbė karą tėvų reketui mokyklose bei darželiuose. Ugdymo įstaigoms uždrausta reikalauti papildomų pinigų iš tėvų mokymosi priemonėms, ugdymui ar klasių remontui. Savivaldybės skiriamų lėšų esą užtenka viskam. O jei mokyklos ar darželiai iš tėvų pinigus vis tiek rinks, joms grės nemalonumai su mokesčių inspektoriais. Tuo metu už mokslą atsakinga ministerija aklai kopijuoti tokio sprendimo ir kitiems miestams nepataria.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teisme siekia panaikinti nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog jis supainiojo interesus skyręs lėšų Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį pranešė išnagrinėjęs skundą ir sprendimą žada skelbti rugsėjo 25-ąją. VTEK pernai gruodį pripažino, kad A. Veryga, 2017-ųjų spalį skyręs LSMU, t.y. savo ankstesnei darbovietei, daugiau nei 32 tūkst.

Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Mažeikos, tam galėtų būti naudojamos lėšos, kurios bus surinktos nuo kitų metų įvedus taršos mokestį. Pasak ministro, Lietuvoje gyventojams tenkančių automobilių vidurkis gerokai viršija ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones savo automobilius naudoti mažiau, taip mažinant CO2 emisijas.

Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuolyno parkai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui 28 mln. eurų padidinti finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondų (ERPF) Aplinkos, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų projektams, tiek pat sumažinant jį Energetikos, Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų projektams, nes jų įgyvendinimas vėluoja. Ministrų kabinetas pasitarime svarstė pirmojo šių metų ketvirčio ES lėšų panaudojimą ir Finansų ministerijos siūlymus dėl perskirstymo. 11 mln.

Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodra“) šią savaitę pradėjusi vadovauti Julita Varanauskienė sako, kad šalyje daugėjant savarankiškai dirbančių žmonių ir atsirandant naujoms darbo formoms reikia modernizuoti socialinio draudimo sistemą, dabar orientuotą į nuolatines pajamas gaunančius gyventojus.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

 Daržininkams ir sodininkams netrukus prasidės intensyvūs žemės ūkio darbai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena apie dirvožemyje slypinčią pavojinga ligą – stabligę, ir kaip nuo jos apsisaugoti. Stabligę sukeliančios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje Ligos sukėlėjų yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos išsiskiria į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka dirvožemyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad kai kurios savivaldybės socialinei apsaugai skirtas lėšas nepagrįstai naudoja kitoms sritims. „Apmaudu, kai skiriama socialinei paramai virš 200 mln., o išdalijama žmonėms virš 60 milijonų. Tos lėšos ne visos pasiekia socialinę sritį (...), dalį permeta į kitas sritis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Faktiškai nėra tokio proveržio socialinėje srityje, koks turėtų ir galėtų būti, kai turime 140 mln.

Sunkių nusikaltimų atveju Lietuvoje susiduriama su viena reikšminga problema – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Ne kartą yra tekę išgirsti, kaip teisėjai iš žudiko ar prievartautojo priteisia nukentėjusiesiems nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų siekiančią žalą. Kaip pavyzdį, galima pateikti šiuo metu dar nagrinėjamą plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą. Ten keturi nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys teismui yra pateikę apie 400 tūkst.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–spalio mėnesiais siekė 7,203 mlrd. eurų – 0,7 proc. (52,8 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,5 proc. (501,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 5,686 mlrd. eurų – 0,1 proc. (8 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 5,6 proc. (303,9 mln. eurų) didesnės nei per dešimt 2017 metų mėnesių, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,979 mlrd.

Vienas iš „Dzūkijos“ krepšinio klubo steigėjų Tomas Pačėsas nusprendė netylėti ir viešai išreiškė savo nuomonę apie miesto valdžios sprendimą neteikti žadėtos paramos reprezentacinei Alytaus krepšinio komandai. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas pirmadienio vakarą „Dzūkijos TV“ žinių laidoje pasidalijo savo nuomone apie susidariusią situaciją ir paneigė valdžios atstovų pareikštus kaltinimus dėl šantažo.

 Nuo rugsėjo dviejų mėnesių vaikai bus pradėti nemokamai skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Įtraukus šią vakciną į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirko 175 tūkst. šios vakcinos dozių. „Dėl skiepų tėveliams su minėto amžiaus vaikučiais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pilną nuo rotavirusinės infekcijos skiepijimo schemą sudaro trys vakcinos dozės.

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 584 tūkst. eurų, didžiąją dalį šios sumos sudarė transporto eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidos. Dauguma parlamentarų išnaudojo beveik visą leistiną mėnesio limitą, tačiau, kaip ir pernai, du Seimo opozicijos atstovai šių lėšų visiškai nenaudojo.

  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prašo teisėsaugos aiškintis globos namų „Tremtinių namai“ valgyklos statybų Vilniuje aplinkybes.   Ministerija teigia, kad šie specialieji globos namai ir rangovas nepateikė statybos darbų išlaidas patvirtinančių dokumentų už apytiksliai 200 tūkst. eurų. „Tremtinių namai“ taip pat vienašališkai priėmė sprendimą sudaryti sutartį už 1,4 mln. eurų, nors investicinio projekto vertė turėjo siekti 666 tūkst. eurų.

Raseinių ligoninės priėmimo skyriuje medikai rado pranešimą. Jame gydytojų pavardės ir pacientams skirtų tyrimų skaičius. Lentelėje galima palyginti, kiek vizito metu medikas atliko tyrimų pacientui. Tokios tvarkos ligoninės vadovas ėmėsi įtardamas, jog medikai piknaudžiauja: daro tyrimus, nors šie nebūtini. Sveikatos apaugos ministerija tokį vadovybės elgesį vadina neetišku, skatinančiu neatlikti tyrimų.

Šalies keliams turi būti skiriama daugiau lėšų, kad jų būklė neblogėtų, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Seimo Ekonomikos komitetui trečiadienį jis pristatys situaciją Lietuvos transporto sektoriuje.

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) galėjo būti iššvaistyta per 20 mln. eurų, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Vidaus reikalų ministras patvirtino priemonę, pagal kurią bus finansuojami projektai, prisidėsiantys prie palankių sąlygų verslo plėtrai sudarymo ir kūrimo savivaldybėse. Priemonei finansuoti skirtas 1 mln. eurų. „Važinėdami po savivaldybes ir bendraudami su merais, verslininkais matome, kad verslo augimui ir kūrimuisi regionuose potencialo tikrai yra. Deja, dažnai investicijoms kelią užkerta nesutvarkyta infrastruktūra, nepravestos susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai.

Nacionalinio Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo fondo pajamos 2017 metais buvo 1,88 mln. eurų, o išlaidos – 3,72 mln. eurų, arba atitinkamai 24,6 proc. ir 20 proc. mažesnės negu planuota. 2017 metų pabaigoje fondo lėšų likutis buvo 373,6 tūkst. eurų – beveik 6 karto mažiau nei pernai (2,212 mln. eurų), nurodoma fondo ataskaitoje, kuri trečiadienį bus pristatyta Vyriausybei.

Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis sako, kad Europos institucijose vyks „didelė kova“ dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui skiriamos paramos būsimoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje. Pasak Z. Balčyčio, procesas bus sunkus dėl „Brexit“, tačiau Lietuva neketina nuleisti rankų. „Būkim realistai, bus didelė kova dėl ateinančios septynerių metų laikotarpio finansinės perspektyvos.

Vyriausybė neperves Lukiškių aikštės memorialo laisvės kovotojams statyboms numatytų lėšų, kol Vilniaus savivaldybė nesutvarkys reikiamų dokumentų, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. „Pinigai nebus pervesti tol, kol nebus parengtas techninis projektas ir tiesiog finišo stadijoje bus gauti visi leidimą šiam projektą įgyvendinti. Kada reikės jį įgyvendinti, tada bus perversti pinigai. Iki to laiko mes pinigų nepervedinėsime“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovas.

Lietuvos bankas įspėjo Didžiosios Britanijos kapitalo gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „Aviva Lietuva“. Įmonė ne geriausiai užtikrino savo klientų interesus investuodama jų lėšas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. „Aviva Lietuva“ įsipareigojo kompensuoti daugiau kaip 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo klientų patirtą žalą – esamiems klientams kompensuos jų turto vertę suma, kuria ji sumažėjo dėl brangiau kainavusių investicijų.

Lietuvai prisijungus prie Euro zonos, teko prisiimti ir finansinius įpareigojimus šelpti tokias šalis, kaip Graikija ar Ispanija. Sumokama suma įspūdinga, tačiau tikinama, kad šis fondas ateityje padės ir Lietuvai. Žinoma, tik jei to prireiks. Kol lietuviai tenkinasi 400 eurų minimalia alga, Graikijoje ji siekia 683 eurus, o Ispanijoje dar didesnė – 756 eurai.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

  Policijos departamentas atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Buhalterinės apskaitos valdybos darbuotojos, kuri, kaip įtariama, galėjo neteisėtai pervedinėti darbo užmokestį žmogui, nedirbusiam policijos komisariate.

 Savivaldybės, racionaliau naudodamos turimas lėšas, galėtų pačios finansuoti daugelį projektų, ypač socialinių ir atskirties mažinimo, užuot tam prašiusios lėšų iš biudžeto, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Kalbant apie socialinę paramą, dabar turime apie 56 proc. nepanaudotų (asignavimų – BNS) pagal tiesioginę paskirtį, tos lėšos lieka savivaldybėse.

 Vyriausybė, pirmadienį dar kartą apsvarsčiusi kitų metų biudžeto projektą, papildomai skyrė lėšų bibliotekoms – knygoms įsigyti, nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims remti bei Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškoms. „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų.

  Vyriausybė turi akylai stebėti Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimo tempus, taip pat įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas. „Siūlymas Vyriausybei yra akylai stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį kunigas Jordanas Kazlauskas pasisavino iš parapijiečio milijoną litų (apie 290 tūkst eurų). Teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo tuomet dvasininko pareigas ėjęs J. Kazlauskas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo. Jis nuteistas lygtine 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Iki šiol Lietuvai besidžiaugusiai Europos Sąjungos (ES) atsuktu lėšų kraneliu artėja neramūs laikai. Kaip bus skirstomis lėšos po 2020 metų ir, ar tam pasiruošusi Lietuva. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheris Oettingeris negailėjo pagyrų Lietuvai, tačiau dėl tolimesnių lėšų skyrimo didžiuliais pažadais nesižarstė.