lėšos

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą, skolina 5 mln. eurų logistikos ir transporto grupei „cargoGO“, penktadienį pranešė įmonė ir VIVA.    Paskola bus skirta apyvartiniam kapitalui, kurio bendrovė pritrūko plėsdama vilkikų parką ir atidarydama naujus techninio aptarnavimo centrus užsienyje, sako „cargoGO“ atstovas.

„Swedbank“ suteikė 40 mln. eurų apyvartinių lėšų kreditą didžiausiai Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojai „Achemai“. „Pradėję bendradarbiauti su viena didžiausių šalies pramonės įmonių „Achema“, kuri turi reikšmingos įtakos visai šalies ekonomikai, norime jai padėti sėkmingai įveikti dabartines turbulencijas rinkoje ir užtikrinti pagrindą tvariam augimui ateityje“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Remiantis praėjusią savaitę Estijos vyriausybės patvirtinta „Rail Baltica“ 2022 metų tarpine ataskaita, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad projektui finansuoti reikalingos lėšos nebus gautos laiku, o pagrindinės linijos projektavimas taip pat gali vėluoti.

Europos investicijų banko valdomas ES Modernizavimo fondas Lietuvai skyrė 85 mln. eurų. Lėšos skiriamos modernizuoti energetikos sistemas, sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose.  Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sako, kad ši finansinė injekcija leis pradėti projektus, spartinančius energetikos pertvarką reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Piniginei socialinei paramai gyventojams savivaldybės pernai panaudojo 128,1 mln. eurų – 57,3 proc. visų skirtų lėšų (223,3 mln. eurų).   Dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms – 86,1 mln. eurų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 19,84 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių – apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti. Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Žengtas dar vienas žingsnis aukšto meistriškumo sportininkams svarbių permainų link: Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam Sporto įstatymo pakeitimų projektui. Jame numatoma padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, išplėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų ratą ir valstybės lėšomis jiems užtikrinti socialines garantijas. Tam valstybė skirs 2,06 mln.

Seimo kanceliarija rengiasi tvarkyti parlamento rūmų prieigas, fontaną, įrengti apsauginius kuoliukus, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Kaip portalui teigė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, šiuo metu jau tvarkomas Sausio 13-osios memorialas. „Toliau planuojama tiek aikštės, tiek fontano rekonstrukcija, tiek kartu bus integruoti VAT (Vadovybės apsaugos tarnybos – BNS) pasiūlymai dėl saugumo padidinimo.

Asmenys, prisidengę svetimais vardais, renka lėšas neva Ukrainos karinėms pajėgoms – organizacija „Stiprūs kartu“ jau kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo. Taip pat artimiausiu metu planuojama kreiptis į teismą, siekiant panaikinti prieš dešimt dienų priimtą Registrų centro sprendimą registruoti juridinį asmenį „Mes stiprūs kartu“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tai yra bandymas manipuliuoti visuotinai žinomo ir oficialiai registruoto mūsų organizacijos pavadinimu.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldytos dešimties įmonių lėšos, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Anot FNTT, be Rusijos kapitalo energijos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, dar aštuonioms įmonėms Lietuvoje pritaikyti ribojimai.

Lietuvos bankas (LB) teigia, jog visos bankų sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos. Anot LB pranešimo, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu, pastarosios ir centrinis bankas  dirbs ir savaitgalį, kad užtikrintų sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus.  „Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – teigiama pranešime.

Parlamentinei veiklai skirtų lėšų išvis neturėtų būti, sako Seimo vicepirmininkas darbietis Andrius Mazuronis. „Nematau jokio skirtumo, ar už tą pačią sumą bus šakočių priperkama, ar už tą pačią bus pašto ženklų priperkama ir visa Lietuva apipilama kalėdiniais sveikinimais. Man visos šitos išlaidos yra beprasmybė. Ne vieną kartą sakiau, kad parlamentinių lėšų, kaip tokių, išvis neturi būti“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.

Nuo liepos Vyriausybei atšaukus karantiną Seimo nariai ėmė intensyviau leisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Liepos–rugsėjo mėnesiais jie panaudojo 437,3 tūkst. eurų, o per devynis šių metų mėnesius iš viso išleido 1,1 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Trečio ketvirčio parlamentinės išlaidos – didžiausios šiemet, pirmą ketvirtį panaudota 275 tūkst., antrą – 393 tūkst. eurų. Keturios dešimtys parlamentarų išnaudojo po daugiau nei 10 tūkst.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

Teisingumo ministerija, atlikusi auditą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiame Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl statybos darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo, sulaukė išvadų, jog perkant ir vykdant statybos darbus, galimai netinkamai atlikta arba neatlikta darbų už 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėl šios situacijos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, šešėlinis Ministras Pirmininkas Ramūnas Karbauskis laišku kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, prašydamas įsigilinti į nepriklausomų užsienio ekspertų pateiktus vertinimus ir užtikrinti, kad daugiau kaip 2 milijardai eurų, kuriuos Lietuva gaus iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui, bus panaudoti skaidriai.

Vyriausybė spręs mokytojų kaitos problemą, tačiau nebūtinai skirdama daugiau lėšų išeitinėms kompensacijoms, sako premjerė Ingrida Šimonytė, opozicijai kritikuojant biudžetą dėl nenumatytų lėšų. „Vyriausybė svarstys paskutinius pakeitimus biudžeto pirmadienį, bet tikrai negaliu pažadėti, kad bus pridėti penki milijonai. Problemą matome ir spręsime, bet spręsime taip, kaip mes manome, kad ją reikėtų spręsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Vilniaus rajone, daugiau nei 200 Galgių kaimo gyventojų tapo įkaitais – centralizuotos vandentiekio trasos nutiestos jau metus, pinigus jas tiesusi įmonė įsisavino, tačiau vandens iki šiol neturi. Žmonės vis dar priversti naudotis tik džiūstančiais šuliniais, pasenusiomis nuotekų talpyklomis ar lauko tualetais, o nauji namai su baldais stovi tušti, nes žmonės neturėdami vandens negali į juos įsikelti. Darbų rangovai ir valdininkai vis žada, kad situacija netrukus bus išspręsta.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 355 mln. eurų padengti padidėjusias valstybės išlaidas, skirtas per pandemiją išsaugoti darbo vietas. Lėšos išmokėtos pagal praėjusiais metais patvirtintą SURE programą, skirtą Europos Sąjungos (ES) šalims atsigauti po koronaviruso pandemijos. Iš viso EK pagal septintąją SURE programos išmokų dalį skyrė 14,1 mlrd. eurų 12-ai ES valstybių narių, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime.

Susisiekimo ministerija patvirtino, kad savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas gali naudoti želdiniams, juos sodinant vietoje metalinių atitvarų. Ministerija pranešė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į savivaldybių siūlymus ir prašymus.  Pasak ministerijos, jau šiemet išlaidos želdiniams kaip eismo saugumo priemonei, bus laikomos tinkamomis finansuoti iš KPPP, kitais metais įstatyme ketinama patikslinti, kokie želdiniai gali būti priskiriami šiai kategorijai.

Lietuvoje veiklą pirmadienį pradeda  Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Suvienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, centras panaudos sukauptas žinias kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu.  Centrui vadovaus ilgametę patirtį turintis teisininkas ir sertifikuotas pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis, pranešė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.

Bendrovei Vakarų Baltijos laivų statykla laimėjus ginčą dėl beveik 40 mln. eurų vertės Lietuvos kariuomenės skelbto jūrinio gelbėjimo laivo pirkimo konkurso ir teismui nurodžius kariuomenei iš naujo vertinti konkurso dalyvių pasiūlymus, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia apgailestaujanti, kad laivui skirtos europinės lėšos gali būti prarastos.

Nustačius pažeidimų stabdomas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso – vadinamojo „jausmomačio“ kūrimo projektas. Prietaiso, skirto žmogaus emocinei būsenai matuoti ir ilgalaikėms emocijų bei jausmų kitimo tendencijoms sekti, kūrimui buvo numatyta skirti 678 tūkst. Europos Sąjungos lėšų.  Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) atliko papildomą tyrimą ir  nustatė, kad projektas neatitinka reikalavimų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Kauno miesto biudžeto išlaidos šiemet, planuojama, sieks 390,4 mln. eurų, pajamos – apie 343,5 mln. eurų, o deficitas – beveik 47 mln. eurų. Šių metų išlaidos, palyginti su 2020 metų patvirtintu planu, didėja 4 proc. arba 15 mln. eurų. Projekte įvertintas 2020 metų išlaidų likutis (32,5 mln. eurų) ir šiemet planuojamos skolintis lėšos (14,4 mln. eurų).  Daugiausia išlaidų numatyta švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, sportui bei kultūrai – jos auga, palyginti su pernai.

Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3128 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 45 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,058 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų sausio 11 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,053 procento.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Vilniaus universitetas (VU) pranešė pradedantis rinkti lėšas Aliaksandro Lukašenkos režimo persekiojamiems baltarusių studentams ir mokslininkams. VU teigia siekiantis suteikti galimybę studijuoti didesniam Baltarusijos piliečių skaičiui, taip pat priimti režimo persekiojamus mokslininkus.

Vilniuje pradėta asfaltuoti Mykolo Lietuvio gatvės atkarpa, jungianti Visorių ir Bajorų gyvenamuosius kvartalus. Tvarkoma beveik pusės kilometro ilgio atkarpa yra tarp Noragiškių ir B. Krivicko gatvių. Darbus, kuriems savivaldybė skyrė apie 67 tūkst. eurų, numatoma baigti iki gruodžio pabaigos. Ateityje bus tvarkoma ir likusi gatvės dalis, pranešė Vilniaus savivaldybė.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3212 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,015 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 12 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,068 procento.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 metų biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB). LB parengtame 2021 metų biudžeto vertinime, kurio kopiją turi BNS, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.

Beveik už 12 mln. eurų bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio kelio ruožas, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio krašto kelio ruožas nuo 26,80 iki 40,27 kilometro, sutarties vertė siekia 11,97 mln. eurų. Darbus atliks bendrovė „Panevėžio keliai“, su kuria sutartis pasirašyta rugsėjo 11 dieną. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat teigia, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Seimo sprendimo, kad lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų.   Ministrų kabinetas posėdyje svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.

Elektroninių pinigų įstaiga „Paydoo Payments“ netinkamai saugojo klientų lėšas ir teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB), todėl privalo sumokėti jai skirtą 27 tūkst. eurų – ji proporcinga pažeidimams, konstatavo teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 13 dieną atmetė „Paydoo Payments“ skundą, kuriuo įmonė prašė pakeisti LB sprendimą – vietoje baudos skirti įspėjimą, o jei šis prašymas būtų netenkintas, sumažinti baudą.

Vilniuje už 24 mln. eurų bus remontuojamos gatvės bei gyvenamųjų namų kiemai. Darbus atliks bendrovės „Kamitra ir ko“, „Grinda“ bei „Kerista“ – su jomis savivaldybė pasirašė dvi tokios vertės sutartis.  „Kamitra ir ko“ kartu su „Grinda“ už 12 mln. eurų remontuos gatves ir kiemus šiaurinėje Vilniaus dalyje – Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijose, o „Kerista“ už 12 mln.

Susisiekimo ministerija kelių, dviračių bei pėsčiųjų takų projektams perskirstė dar apie 9 mln. eurų iš 150 mln. eurų paketo, numatyto investuoti į kelius mažinant koronaviruso pasekmes ekonomikai.  Kaip BNS sakė susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas, šie pinigai naujiems projektams skirti sutaupius lėšų po viešųjų pirkimų procedūrų bei atsisakius dalies projektų, kurių nebus spėta įgyvendinti šiemet. „Konkurso būdu perkant paslaugas – darbus, buvo sutaupyta lėšų, apie 9 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmadienį pranešė paskirsčiusi daugiau nei 200 tūkst. eurų šalies sporto federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybų rengimui. Lėšos skirtos ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu. Asociacija „Hockey Lietuva“ sulaukė 25 tūkst. eurų šių metų Pasaulio jaunimo iki 20 metų IIA grupės ledo ritulio čempionatui rengti, tiek pat gavo ir Lietuvos bokso federacija tradiciniam Dano Pozniako jaunimo bokso turnyrui. 25 tūkst.

Gavusi 680 tūkst. eurų papildomų lėšų, Neringos savivaldybė inicijuoja antrąjį Urbo kalno tvarkymo darbų etapą. Kaip BNS teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys, papildomi pinigai savivaldybei skirti iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano. „Gavę papildomą finansavimą, inicijuojame viešojo pirkimo konkurso procedūras Urbo kalno sutvarkymo antrojo etapo rangos darbams.

Lietuvoje grąžinant privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto vėl riboti verslo veiklą. Pasak jo, Vyriausybė mano, kad privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu yra pakankama priemonė, bet neatmetė galimybės, jog situacijai pablogėjus, gali būti svarstomi ir kiti žingsniai.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstė dar 14,2 mln. eurų koronaviruso krizės pasekmėms sušvelninti.  Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad 1,338 mln. eurų skirta Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, Žemės ūkio ministerijai – 7,986 mln. eurų išsaugoti gamybą ir maisto tiekimo grandinę.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirta 4,3 mln. eurų, Teisingumo ministerijai – 454,3 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybės lėšos, panaudotos įrengti paplūdimį Lukiškių aikštėje, geriau būtų panaudotos kitiems darbams, pavyzdžiui, paspartinti paplūdimio prie Baltojo tilto įrengimą, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Na iš tiesų, aš turbūt būsiu populiarus, aš vertinu skeptiškai, juolab, kad už kelių šimtų metrų turime baigiamą projektuoti paplūdimį, kur būdavo natūraliai ir smėlio aikštelės, paplūdimys ir parkas, žalioji veja, kur žmonės tikrai maloniai rinkdavosi.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis. Neturintys daug pinigų paprastai jį įsigyja pasiėmę banko paskolą. Tačiau pirmiausia reikia susitaupyti pradiniam įnašui. Anot bankų atstovų, jis vidutiniškai siekia 20 proc., kurių veikiausiai neužteks, nes dar pinigų reikės ir būsto remontui arba įrengimui.

Artėjant Seimo rinkimams partijos jau aktyviai registruojasi ir į jų sąskaitas pradėjo plaukti pirmosios lėšos. Kol kas daugiausiai pinigų spalį vyksiantiems rinkimams paskyrė opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gerokai mažiau pinigų skyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, Lietuvos žaliųjų partiją (LŽP) aktyviai remia partijos nariai ir verslininka...

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo remiantis skirti 300 tūkst. eurų asfaltuoti gatvei, einančiai pro jo namus. „Jie gavo šiek tiek didesnį procentą, bet jeigu pažiūrėtumėte, nuo 2015 metų reikėtų analizuoti, man atrodo, kad tie du rajonai ir buvo išskirti – tiek Vilniaus, tiek Trakų rajonas, kai negavo visai.

Svarbi magistralės „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio atkarpa nuo Marijampolės iki Suvalkų vis dar nerekonstruojama, o jai numatytos sumos pučiasi ir jau gerina rekordus. Šios atkarpos rekonstrukcijai numatytas lėšų poreikis smarkiai pranoksta investicijas, už kurias buvo atnaujintas gerokai ilgesnis šio kelio ruožas nuo Kauno iki Marijampolės: 2015-aisiais pradėta ir 2018-ųjų lapkritį baigta 57 kilometrų trasa iš viso kainavo 156,4 mln. eurų.

Šalies kelių projektams paskirstyta dar beveik 51 mln. eurų. Dar viena dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais paskirstytos pirmadienį.  23,3 mln. eurų dabar skirta keliams remontuoti, o 27,4 mln. eurų – gyvenvietėse esantiems bei jas jungiantiems žvyrkeliams asfaltuoti. Praėjusią savaitę J. Narkevičiaus įsakymais keliams jau buvo paskirstyta 31,3 mln. eurų.