latvija

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pareiškė neatmetantis galimybės, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Skultės uoste projektą gali perimti valstybė. „Esu atviras ir tokią galimybę esu aptaręs su potencialiais partneriais“, – sakė premjeras. „Vyriausybė ir parlamentas patvirtino specialias sąlygas šio projekto vystymui, tačiau kitas klausimas – kas terminalą pastatys.

Latvių vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia atmetančios „absurdiškus“ tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teiginius, esą Latvija vykdė „savavališką pabėgėlių ir migrantų sulaikymą ir kankinimą“. Pasak VRM, šie teiginiai yra pagrįsti pavienių asmenų pasakojimais apie situaciją Latvijos-Baltarusijos pasienyje.

Gynybos resursų agentūros sprendimas atmesti Lenkijos bendrovės paraišką viešajame konkurse dėl kulkosvaidžių pirkimo buvo pagrįstas, kasacinėje byloje nusprendė Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT).  LAT bylos ėmėsi Gynybos resursų agentūros (GRA), kuri pavaldi Krašto apsaugos ministerijai, prašymu. Ši byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos ir apeliacine tvarka. Pirmasis sprendimas buvo palankus minėtai agentūrai, antrasis – Lenkijos bendrovei, kurios prašymas tenkintas iš dalies.

Latvijos prekių eksportas sausio-rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, galiojusiomis kainomis išaugo 31,2 proc. iki 13,22 mlrd. eurų, importas – 35,9 proc. iki 16,93 mlrd. eurų, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pagrindinės reikšmingo užsienio prekybos pagyvėjimo priežastys – kainų šuolis ir kukli palyginimo bazė. Vien tik rugpjūtį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,92 mlrd. eurų, importas – 2,48 mlrd.

Latvija planuoja prisijungti prie Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA), teigiama Ekonomikos ministerijos parengtoje ataskaitoje, kuriai antradienį pritarė ministrų kabinetas. Dokumente numatyta ne tik nemažai priemonių, padėsiančių išspręsti privalomosios viešųjų pirkimų dalies problemą, bet ir priemonių, padėsiančių pasiekti klimato neutralumo tikslus bei užtikrinti energetinį saugumą, skiriant finansavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė taisyklių projektui, kuriuo daug energijos naudojančios šalies perdirbimo pramonės įmonės, nukentėjusios nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą padarinių – smarkiai išaugusių energijos kainų, galės pretenduoti į valstybės negrąžintiną paramą.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje rugsėjį padidėjo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį vartojimo prekės ir paslaugos brango vidutiniškai 1,6 proc., o per tris šių metų ketvirčius – 19,1 procento. Vidutinė metų infliacija pakilo nuo 12,3 proc. rugpjūtį iki 13,7 proc. rugsėjį. Labiausiai vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį kėlė brangęs būsto išlaikymas (2,7 proc.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į šalį apribojimai, kirsti Latvijos sieną neleista 222 Rusijos piliečiams, Latvijos naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rusijos piliečių srautas į šalį sumažėjo 28 proc., pranešė tarnyba. Praėjusią parą išorinę sieną kirto 262 Rusijos piliečiai, tai yra vidutiniškai keturis kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse: Estijos sieną kirto 1 304 Rusijos piliečiai, o Lietuvos – 861. Tik 15 proc.

Latvijos oro erdvėje per tris metų ketvirčius aptarnauta 150,85 tūkst. skrydžių – 36 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 62,7 proc. iki 40,63 tūkst., tranzitinių skrydžių – 28,3 proc. iki 110,22 tūkstančio. Tuo tarpu praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, skrydžių iš viso sumažėjo 3,2 proc. iki 18,19 tūkst.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai ir paralimpiniai komitetai bei sporto federacijų sąjungos jungiasi prie Šiaurės šalių pareiškimo, skatinančio toliau neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. „Mes palaikome kolegų iš Šiaurės šalių pareiškimą, raginantį toliau nepriimti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų bei oficialių asmenų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ paskelbė 1,3 mlrd. eurų (su PVM) vertės konkursą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūros įrengimui tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos pasienio.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį perdavė komitetams svarstyti įstatymo projektą dėl Latvijos ir Baltarusijos tarpvyriausybinio susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo. Šis susitarimas buvo sudarytas pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, ėmęsis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją koaliciją, sakė manantis, kad galima visai kadencijai suformuoti stabilią vyriausybę, bet nesąs įsitikinęs, kad visi to nori.

 Latvijos parlamento rinkimus laimėjusi partija „Naujoji vienybė“ dėl vyriausybės koalicijos formavimo antradienį susitiks su „Jungtinio sąrašo“ ir „Nacionalinio susivienijimo“, o trečiadienį – su „Pažangiųjų“ atstovais, naujienų agentūrai BNS nurodė „Naujosios vienybės“ pareigūnai. Susitikimai vyks „Naujosios vienybės“ būstinėje.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad savaitgalį vykusius Latvijos parlamento rinkimus laimėjo ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija. Surinkti duomenys iš visų 1 055 rinkimų apylinkių, įskaitant informaciją apie rinkėjų balsavimo biuleteniuose padarytas žymas dėl tam tikrų kandidatų.

Latvijos centristinės partijos „Už plėtrą/Už!“ kandidatas į ministrus pirmininkus, dabartinis gynybos ministras Artis Pabrikas sekmadienį paskelbė, kad po nesėkmės šeštadienį įvykusiuose rinkimuose jis baigia aktyvią politinę karjerą.

Latvijoje rinkimus laimės ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija, o rusakalbių mažumos remiamos partijos patyrė didelę nesėkmę, rodo oficialūs rinkimų rezultatai. Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja K. Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį per šeštadienį įvykusius parlamento rinkimus į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose. Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei. E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai. Suskaičiavus daugiau kaip 97 proc.

Latvijoje šeštadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose daugiausia balsų gali gauti partijos „Naujoji vienybė“ ir „Jungtinis sąrašas“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), rodo rinkėjų apklausa, kurią prie rinkimų apylinkių atliko naujienų agentūra BNS, Rygos Stradinio universitetas ir visuomeniniai transliuotojai Latvijos televizija bei Latvijos radijas. Apklausos duomenimis, patekimo į parlamentą 5 proc.

Latvijoje šeštadienį prasidėjo parlamento rinkimai, pranešė Centrinė rinkimų komisija (CRK), šalyje tvyrant nerimui dėl kaimyninės Rusijos karo prieš Ukrainą. Visos rinkimų apylinkės atsidarė be jokių incidentų, BNS pranešė Centrinės rinkimų komisijos (CVK) atstovė Laura Krastinia. 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjęs balsavimas baigsis 20 valandą.

Saulės baterijos sparčiai populiarėja ir Latvijoje. Tiesa, gyventojai jas dažnai kaip papuola patys montuoja tiesiog ant daugiabučių namų fasadų ar balkonų ir taip bjauroja pastatus. Aiškėja, kad tokios saulės baterijos ant daugiabučių „dygsta“ neteisėtai. Specialistai įspėja, kad mėgėjiškai sumontuoti nežinia kokie įrenginiai gali būti pavojingi. Devynių aukštų daugiabutis Lubānas gatvėje Rygoje. Saulės kolektoriai yra rankų darbo, o kabelis kabo tiesiog ant lango ir balkono.

Didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo apie 60 proc. visų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų. Jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Kauno apygardos teismas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nuteisė Latvijos pilietį ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą, penktadienį pranešė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, birželio 27-ios naktį Varėnos rajone Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sustabdė Latvijos piliečio vairuojamą automobilį, kuriuo vyko dar keturi asmenys.

Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė vyriausybės pateiktą įstatymą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste, jo jungčiai su šalies dujų perdavimo sistema ir susijusiems statiniams. Šio įstatymo tikslas – išvengti administracinių ir biurokratinių kliūčių bei neaiškumų, galinčių trukdyti įgyvendinti projektą.

Dėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų. Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose; ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, įplaukos į šalyje veikiančius trečios pakopos pensijų fondus pirmąjį pusmetį buvo 9,7 proc. solidesnės nei per tą patį laikotarpį pernai – 50,64 mln. eurų. Fondų dalyvių įmokos padidėjo 10,5 proc. iki 41,532 mln. eurų, jų darbdavių – 5,9 proc. iki 9,03 mln. eurų. Išmokos iš šių fondų išaugo 2,1 karto iki 33,893 mln. eurų. 96,4 proc. šios sumos sudarė išmokos pensinį amžių pasiekusiems asmenims.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2028 metų šalyje bus draudžiama veisti ir auginti gyvūnus, jei to vienintelis arba pagrindinis tikslas yra jų kailių išgavimas. Pataisomis nedraudžiama medžioti kailinius žvėrelius ar prekiauti kailiais. Iš pradžių Latvija planavo tokį draudimą įvesti nuo 2026-ųjų, tačiau šis terminas buvo atidėtas dvejiems metams.

Per pirmąsias dienas, kai Baltijos šalys ir Lenkija taiko griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką, į Latviją iš viso kol kas neįleista 15 tos šalies piliečių, ketvirtadienį šalies visuomeniniam transliuotojui LTV sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Ivaras Ruskulis. Nuo pirmadienio Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojo apribojimai Rusijos piliečiams, turintiems trumpalaikes Šengeno vizas, atvykti į šalį ne būtiniausiais tikslais, pavyzdžiui, turizmo ir poilsio.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 4,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Vidaus rinkoje realizuojamos produkcijos kainos didėjo vidutiniškai 8,6 proc., tuo tarpu eksportuojamos – mažėjo 0,5 proc., iš jų į euro zonos valstybes – kilo 0,7 proc., į kitas šalis – menko 1,6 procento.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai ūgtelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai rugpjūčiu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,4 proc., Latvijos – 35 proc., Estijos – 28,3 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos sumenko 0,2 proc., o Latvijos ir Estijos – paaugo atitinkamai 4,1 proc.

Latvijai apsisprendus, kad neketina išduoti humanitarinių vizų nuo Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos sprunkantiems Rusijos Federacijos piliečiams, Lietuva skelbia neketinanti sekti Latvijos pavyzdžiu. „Lietuva neturi tikslo ir pajėgumų išduoti vizas visiems humanitariniais pagrindais prašantiems Rusijos Federacijos piliečiams. Tam reikalingi ir su nacionalinio saugumo klausimais susiję patikrinimai.

Latvija iškart perspėjo Rusijos piliečius, kad nuo V. Putino paskelbtos „dalinės mobilizacijos“ bandantiems pabėgti rusams vizos dėl humanitarinių priežastinių nebus išduodamos.

Jei ketini išvažiuoti už Lietuvos ribų, vienas iš tikslų turi būti Latvija. Latvijos Kultūros ministerija ypač ragina užsienio turistus susipažinti su Latvijos kultūriniu ir gamtiniu paveldu bei apsilankyti daugiau kaip 60-yje įvairių objektų, kurie patyrė plataus masto permainų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  120,8 mln.

Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išteklių vartojimą gyvenamosiose patalpose, antradienį leido per artėjantį šildymo sezoną mažinti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, nuspręsta laikinai sumažinti patalpų temperatūrą ir nustatyti ne aukštesnę kaip 19 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad sumažinus būsto temperatūrą vienu laipsniu, bus sutaupoma apie 5 proc. išlaidų šildymui, o tai ilgainiui reiškia esminį taupymą.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus septynis šių metų mėnesius sulaukė 1,177 mln. klientų – 85,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 3,9 karto iki 585,8 tūkst., o vietinių klientų – 21,8 proc. iki 591,1 tūkstančio. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, klientų iš viso sumažėjo 28,4 procento.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį priėmė įstatymus, kuriais nuo spalio 10-osios stabdomas trijų dvišalių Latvijos ir Baltarusijos susitarimų galiojimas. Tai – susitarimas dėl abipusio pasienio gyventojų kelionių palengvinimo, susitarimas dėl savitarpio pagalbos muitinės srityje ir susitarimas dėl oro susisiekimo.

Latvijos finansų ministras Janis Reiras iškėlė drausminę bylą ir nušalino nuo pareigų Valstybės pajamų tarnybos (valstybinės mokesčių inspekcijos) generalinę direktorę Ievą Jaunzemę. Anot Finansų ministerijos pranešimo, atitinkamą įsakymą ministras pasirašė vadovaudamasis šios tarnybos veiklos patikrinimo išvadomis, taip pat tuo, kad Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras neseniai sulaikė kelis jos darbuotojus.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje aiškiai parodė logistikos svarbą karinių veiksmų kontekste, todėl „Rail Baltica“ projektas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa vis svarbesnis, trečiadienį susitikime su Šiaurės ir Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatore Katrina Trautmane sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis.

Būstas Latvijoje, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pabrango 16,5 proc., trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Kainos pirminėje būsto rinkoje pakilo 13,8 proc., antrinėje – 17,3 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) būsto kainos padidėjo 5,5 procento. Naujas būstas brango 10,3 proc., naudotas – 4,4 procento.

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu yra įšaldyta apie 80 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. „Galima sakyti, kad 80 mln. eurų yra ta suma, kuri užsifiksavo mūsų finansų sektoriuje. Per pastaruosius mėnesius ji iš esmės nesikeitė“, – sakė tarnybos vadovė Santa Purgailė.

Įgyvendinant bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą, antradienį ryte iš Estijos Muugos stoties išvykęs bandomasis Baltijos šalių intermodalinis traukinys „Amber Train“ trečiadienį ryte turėtų pasiekti Kauną. Taip dedamas pamatas geležinkelio krovinių gabenimo koridoriui tarp Šiaurės ir Vakarų Europos per Baltijos šalis. Planuojama, kad traukinys maršrutu Muuga-Kaunas-Muuga važiuos du kartus per savaitę, o tikslus grafikas priklausys nuo bandomojo važiavimo.

Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad Latvijai šiemet dar pavyks išlaikyti ekonomikos augimą, sieksiantį 2,7 proc., tuo tarpu Estija sukurs palyginamosiomis kainomis apytikriai tokio pat dydžio kaip pernai bendrąjį vidaus produktą (BVP). Nulinis ekonomikos augimas Estijai pranašaujamas ir ateinančiais metais, o Latvijai – nuosmukis 0,5 procento. „Luminor“ vertinimais, 2024-aisiais Latvijos BVP didės 4,6 proc., Estijos – 4 procentais.

Latvijoje kitą pirmadienį neterminuotą streiką pradės net 23 601 švietimo sektoriaus darbuotojas iš 815 švietimo įstaigų, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) pirmininkė Inga Vanaga.  Streiko dalyvių registracija baigėsi pirmadienį prieš pietus.  Taikinimo komisijai nepavyko rasti kompromisinio sprendimo dėl mokytojų atlyginimų didinimo, todėl LIZDA surengs streiką, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną.

Latvijos namų ūkiai elektros vartojimą pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumažino 6,1 proc., pranešė elektros skirstymo tinklų operatorė „Sadales tikls“. Visas tiekimas palyginamuoju laikotarpiu sumenko 1 proc. iki 3181 gigavatvalandės. Elektros poreikio augimas 5,5 proc. užfiksuotas nepramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, biuruose, kultūros ir sporto įstaigose, viešbučiuose, o 5,3 proc.

Gamtinės dujos iš Rusijos į Latviją vėl teka vamzdynais nuo rugsėjo 3-osios, skelbia Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalno požeminės saugyklos operatorė „Conexus Baltic Grid". Jos duomenys rodo, jog rugsėjo 3-ąją ir rugsėjo 4-ąją iš Rusijos į Latviją perpumpuota 3 gigavatvalandžių (GWh), rugsėjo 5-ąją – 4 GWh, o rugsėjo 6, 7 ir 8 dienomis – 11 GWh dujų.