Latvija

Latvijos viešojo antžeminio transporto poreikis 2022-aisiais buvo 28 proc. didesnis nei užpernai – pervežta 162,354 mln. keleivių, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Kita vertus, palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais, keleivių sumažėjo 32,1 procento. Reguliaraus susisiekimo autobusų keleivių per metus padaugėjo 26,2 proc. iki 91,807 mln., traukinių – 40,2 proc. iki 15,694 milijono. Miestuose kursuojantys troleibusai keleivių pernai pritraukė 28,7 proc.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Baltarusija panaikino vizų režimą, šioje šalyje buvo sulaikyta 18 keliautojų iš Latvijos, trečiadienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos, baltarusių valdžios institucijos kaltina 18 keliautojų iš Latvijos įvairiais nusikaltimais Baltarusijoje. Nors Latvijos piliečiams vis dar leidžiama atvykti į Baltarusiją be vizų, latvių užsienio reikalų ministerija pataria nevykti į šią šalį.

Latvijos pramonės gamyba pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, palyginamosiomis kainomis sunyko 9,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 6,1 proc., gavybos – 20,8 proc., elektros ir dujų tiekimo –  taip pat 20,8 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) visa šalies pramonė, įvertinus sezoniškumą, susitraukė 3,3 proc.

Tarptautinės lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ ilgalaikes automobilio nuomos bendrovė „MyBee“ plečiasi į Latviją. „MyBee“ vadovas Lukas Jurkšaitis teigė, kad verslas plečiamas dėl padidėjusios automobilių nuomos paklausos. „Pastebime, kad miestų gyventojai vis dažniau renkasi keliauti alternatyviais būdais atsisakydami asmeninio automobilio.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 254,788 mln. eurų konsoliduotą finansinę apyvartą – 2,3 proc. didesnę nei 2021 metais. Grupė pernai patyrė 2,368 mln. eurų nuostolį, palyginti su užpernai uždirbtu 3,909 mln. eurų pelnu. Krovinių per praėjusius metus gabenta 1,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais – 21,588 mln. tonų, iš jų 65,2 proc.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius trečiadienį pranešė dėl saugumo priežasčių ištrynęs savo paskyrą „TikTok“ programėlėje. Savo „Twitter“ paskyroje jis aiškina, kad Užsienio reikalų ministerija draudžia naudoti „TikTok“ programėlę tuose išmaniuosiuose įrenginiuose, kuriuose įdiegtas ministerijos elektroninis paštas.

Latvijos 2022 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 2,0 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi patikslintas, tačiau negalutiniais duomenimis. Per praėjusius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 39,081 mlrd. eurų, o vien tik per paskutinį ketvirtį – 10,7 mlrd. eurų. Gamybos sektoriai pernai susitraukė 1,1 proc., paslaugų – augo 4,2 procento. Apdirbamoji pramonė produkcijos apimtis padidino 2,7 procento.

Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB), atliekančio žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas, metinėje ataskaitoje skelbiama, kad Rusija neplanuoja nutraukti karo veiksmų Ukrainoje ir vis dar svarsto galimybę atnaujinti puolimą prieš Kyjivą. „Skaičiuojame, kad karo veiksmai tęsis bent jau visus 2023 metus... Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė, todėl tikėtina, kad po pertraukos žiemą ji planuoja atnaujinti puolimą.

Skambia nata atranką į 2023 metų Pasaulio taurės varžybas baigė mūsų kaimynai latviai (9/1). Luca Banchi auklėtiniai namuose 67:57 (18:8, 15:24, 19:9, 15:16) nugalėjo varžovus iš Graikijos (6/4). Latviai užėmė pirmąją vietą grupėje ir pirmą kartą istorijoje pateko į planetos pirmenybes. Jonavos „CBet“ ekipoje žaidžiantis Martinas Laksa per 14 minučių pelnė 4 taškus (2/2 dvit., 0/3 trit.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statybai, įrengiant viršutines kelio konstrukcijas.

Latvija per praėjusius metus pagamino 64,165 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaičiuojant alaus – 12,4 proc. daugiau nei 2021-aisiais, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba padidėjo 13,7 proc., 15-22 laipsnių stiprumo – 0,5 procento. Vynų gamyba išaugo 10,3 procento. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 4,6 proc., silpnesnių – padidėjo 7,5 procento.

Elektros gamybai Latvijoje pirmąjį metų mėnesį smarkiai išaugus, o jos vartojimui kiek sumažėjus, gamyba buvo gerokai perteklinė. Valstybinės elektros perdavimo tinklų operatorės „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje pagaminta 919,4 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 76,8 proc. daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų mėnesį. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 2,9 karto iki 637,6 tūkst. MWh, o mažosios hidroelektrinės – 5,5 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje sausį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis nei gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų ir vyrų realus nedarbas per mėnesį padidėjo vienodai – 0,2 punkto iki atitinkamai 4,9 proc. ir 9 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 65,9 tūkst. bedarbių, iš jų 23,1 tūkst. buvo moterys, 42,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 1,8 tūkst., o per metus sumažėjo 3,3 tūkstančio.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė Ukrainos palaikymo įstatymo pataisas, leidžiančias perduoti karo niokojamai valstybei automobilius, kurie yra konfiskuojami iš girtų vairuotojų. „Meduza“ skelbiama, kad sprendimą dėl automobilių perdavimo priims Latvijos vyriausybė; valdančioji koalicija šią savaitę sutarė, kad mašinos galės būti perduodamos Ukrainos kariuomenės poreikiams tenkinti.

Trečiadienį Latvijos policija sulaikė tris vyrus, nužudžiusius aštuonių mėnesių kumeliuką. Atlikdami kratą vieno iš sulaikytųjų namuose, pareigūnai rado ir išsivežė nužudyto gyvūno mėsą bei daiktinius įrodymus. Visi trys įtariamieji sulaikyti. Nusikaltimo tyrimas tęsiamas. Vasario 13 dieną Rygos regiono Siguldos komisariate pradėtas baudžiamasis procesas dėl ​​žiauraus elgesio su gyvūnu, pasibaigusio jo mirtimi.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 0,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija padidėjo nuo 20,8 proc. gruodį iki 21,5 proc. sausį, o vidutinė metų infliacija pakilo nuo 17,3 proc. iki 18,5 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,3 proc.), neklasifikuojamos prekės ir paslaugos (3 proc.), sveikatos apsaugos paslaugos (1,8 proc.

Rygos uoste – didžiausiame pagal krovos apimtis Latvijos uoste – per praėjusį mėnesį perkrauta 1,783 mln. tonų krovinių, 5,1 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė uosto direkcija. Birių krovinių krova sumenko 8 proc. iki 1,098 mln. tonų, generalinių – padidėjo 9 proc. iki 541 tūkst. tonų, skystų – sunyko 23,7 proc. iki 114 tūkst. tonų. Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (357,6 tūkst. tonų, 10,8 proc. daugiau nei prieš metus), akmens anglių (353,9 tūkst. tonų, 22,8 proc.

Lietuvoje penktadienį lankosi Latvijos vidaus reikalų ministras, jis su Lietuvos kolege Agne Bilotaite aptars sienos apsaugos ir civilinės saugos klausimus. Kaip pranešė ministerija, Marius Kučinskis kartu su ministre taip pat lankysis Lietuvos pasienyje su Baltarusija. „Per 33 Nepriklausomybės metus su Latvija koja kojon nueitas ilgas kelias.

Latvijoje užsidegė amerikiečių dronų gamykla, gaminusi ir siuntusi bepiločius orlaivius ir į Ukrainą. Netrukus pasigirdo ir versijos, kad tai – rusų sabotažas, mat vaizdo įrašai su pleškančia gamykla paplito ir prorusiškuose „Telegram“ kanaluose. Marupės regione, Latvijoje, pleška amerikiečių dronų gamykla „Edge Autonomy“. Jų pagaminti dronai turėjo keliauti į Ukrainą.

Latvijoje antradienį popiet kilo didžiulis gaisras, praneša tv3.lv. Skelbiama, kad Marupės seniūnijoje gaisras įsiplieskė apie 15 valandą, pranešta apie degančią dronų gamyklą.   Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams pastatas jau degė atvira liepsna, kuri sparčiai plito.  Gesinimo darbuose dalyvauja didelės ugniagesių pajėgos – beveik 50 ugniagesių, devynios autocisternos, trys kopėčios, taip pat Rygos tarptautinio oro uosto ugniagesių komanda su autocisterna.

Praėjusį šeštadienį Latvijoje praūžė nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos konkurso „Supernova“ pusfinalis, kuriame triumfavo viena populiariausių jaunosios kartos grupių – „Sudden Lights“. Su daina „Aijā“ pasirodę muzikantai dažnai vadinami būsimais Latvijos atstovais „Eurovizijos“ konkurse, kuris gegužės mėnesį vyks Liverpulyje, Jungtinėje Karalystėje. Latvijos „Eurovizijos“ atrankoje balsuoja tiek žiūrovai, tiek ir profesionalų komisija, tiesa, pastarųjų balsai neskelbiami.

Latvijos oro erdvėje per pirmąjį metų mėnesį aptarnauta 12,95 tūkst. skrydžių – 28,9 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 11,8 proc. iki 4,33 tūkst., tuo tarpu tranzitinių skrydžių sumažėjo 39,8 proc. iki 8,62 tūkstančio. 2022-aisiais LGS aptarnavo 194,55 tūkst. skrydžių – 15,3 proc.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir jo sutuoktinė Agata Kornhauser-Duda atvyko į Latviją oficialaus vizito, naujienų agentūra LETA sužinojo iš prezidento kanceliarijos. Lenkijos ir Latvijos prezidentai  trečiadienį ir ketvirtadienį aptars, kaip suteikti reikalingą paramą Ukrainai, saugumo ir energetikos situaciją Europoje bei kitus prioritetus. Oficialų lenkų lyderio vizitą Baltijos šalyje 11 val.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuota anksčiau.  Šiaulių bankas ir „Invalda INVL“ pranešė, kad antradienį pasirašytas papildomas susitarimas, jog „Invaldai INVL“ nusprendus ir Šiaulių banko valdybai ir stebėtojų tarybai pritarus, „INVL Life“ verslo dalis Latvijoje ir Estijoje gali būti pašalinta iš sandorio.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimas vasario 5-ąją nesukels pasiūlos stygiaus Latvijos degalų rinkoje, tikina pagrindiniai degalų mažmenininkai Latvijoje. Kita vertus, jei pripažįsta, jog tai sukels papildomą spaudimą degalų kainoms, kuris jau stebimas pastarosiomis savaitėmis.

Latvija per praėjusius metu sukūrė 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis solidesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnybos, paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio BVP – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – apytikriai tokios pat vertės kaip ir prieš metus.

Latvijos finansų ministerijos ekspertų dabartiniais vertinimais, šiais metais ekonomika gali susitraukti 0,6 procento. Jie pažymi, jog švelni žiema bei vyriausybės paramos priemonės neleido ekonomikai nugrimzti į recesiją jau paskutinį 2022-ųjų ketvirtį. Tuo tarpu Ekonomikos ministerijos ekspertai pranašauja nulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytį 2023-aisiais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Latvijoje per praėjusius metus sudeginta 8,887 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gruodį jų poreikis šalyje buvo 42,4 proc. didesnis nei prieš mėnesį, bet 16,3 proc. mažesnis nei prieš metus – 1,6 TWh. Pernai dujų vartojimo metinis augimas kol kas buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst.   megavatvalandžių, o visais kitais mėnesiais vartojimas buvo menkesnis nei prieš metus.

Latvija per praėjusius metus pagamino 4,795 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 14,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 1,3 proc. iki 2,653 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 13,3 proc. iki 77,7 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pernai pagamino 36,9 proc. mažiau negu užpernai – 1,216 mln. MWh.

Europos Parlamente (EP) trečiadienį bus atidengta memorialinė lenta pažymėti prieš 40 metų priimtai rezoliucijai dėl paramos Baltijos valstybėms. Renginyje dalyvaus EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), vicepirmininkas Robertas Zilė iš Latvijos, Estijos europarlamentaras Riho Terras, Lietuvoje išrinktas EP narys Andrius Kubilius ir kiti, trečiadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Trijų Baltijos šalių turizmo atstovai Vilniuje tariasi, kaip bendromis pastangomis į regioną sugrąžinti užsienio turistų srautus.  Viceministro Vinco Jurgučio teigimu, dėl užsitęsusios pandemijos ir karo Ukrainoje Baltijos šalys dar nesusigrąžino prarastų turistų srautų, taip pat sulėtėjo bendrų veiklų įgyvendinimas, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Vis dėlto Lietuva viršija turistų susigrąžinimo prognozes ir tikisi atsigavimo jau kitais metais.

Latvija pirmadienį pranešė paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai panašų žingsnį žengė Estija. „Rusijos ambasadorius išvyks iki 2023-ųjų vasario 24-osios“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Šis sprendimas jame aiškinamas besitęsiančia Rusijos agresija prieš Ukrainą ir solidarumo su Estija bei Lietuva gestu.

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje realizuota 1,269 mln. tonų degalų – 3,3 proc. daugiau nei tuo pat metu užpernai, rodo Latvijos valstybės pajamų tarnybos duomenys. Didmeninė prekyba degalais augo 6,3 proc., tuo tarpu mažmeninė – susitraukė 0,7 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 81,6 proc., o kitokio degalų įsigijimo apimtys ūgtelėjo 25 procentais. Vien tik mažmeninėje rinkoje realizuota 877,1 tūkst. tonų degalų.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Labiausiai šis kainų indeksas išaugo Latvijoje, o kukliausiai – Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2021-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 20,7 proc., Latvijos – 28,8 proc., Estijos – 16,6 procento.

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje pagaminta 83,575 mln. litrų alaus – 17,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį užpernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas išaugo 97,4 proc. iki 53,939 mln. litrų, o šio gėrimo importą Latvija padidino 15,8 proc. iki 95,816 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) padidėjo tik 0,4 proc. iki 123,417 mln. litrų. 2021-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 6,1 procento.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos Latvijoje 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, pakilo 30,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos padidėjo 47,9 proc., o eksportuotos produkcijos kainos – 16,1 procento. Į euro zonos šalis eksportuotos produkcijos kainos pakilo 19,4 proc., o į ne euro zonos šalis – 13,3 procento.

Faktinis nedarbas Latvijoje gruodį sudarė 7,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis negu lapkritį, parodė nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vyrų realus nedarbas per mėnesį paaugo 0,4 procentinio punkto iki 7,8 proc., o moterų – nepakito ir, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 6,4 procento. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinį 2022 metų mėnesį sudarė 6,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto aukštesnis negu lapkritį.

Kaimyninėje Latvijoje daugiau kaip 40 metų neregėtas potvynis. Vanduo skandina vos už pusšimčio kilometrų nuo Lietuvos sienos esantį Jakabpilio miestą: parduotuvės ir mokyklos užsidaro, ligoninės teikią tik skubiąją medicininę pagalbą. Miesto valdžia vietinius prašo kuo skubiau evakuotis, mat bijo baisiausio – užtvankos griūties, o jeigu ji subyrės, vanduo buldozerio principu nuo kelio šluos viską, kas gyva.

Latvijoje 2022 metų lapkritį gimė 1 053 kūdikiai ir mėnesio gimstamumo rodiklis buvo mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, parodė išankstiniai nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, kurie apibendrinami nuo 1995 metų sausio.

Latvijos valdžios institucijos sekmadienį paragino kai kurių centrinių rajonų gyventojus evakuotis iš namų dėl didžiausio per pastaruosius dešimtmečius Baltijos šalyse kilusio potvynio.  „Bus beveik neįmanoma jus išgelbėti iš ledinio dumblo, kai jis pateks į jūsų namus“, – per vietos radiją perspėjo Jekabpilio miesto meras Raivis Ragainis.  Šiuo metu ypač kenčia Jekabpilio, Pliavinios miestai ir jų apylinkės, kur Dauguvos upės tėkmę užblokavo iš Baltarusijos atplaukęs ledas.

Maždaug 50 kilometrų nuo Lietuvos sienos, Latvijos Jėkabpilio mieste žmonių namus užliejo Dauguvos upės vanduo. Miesto tarnybos bando pumpuoti vandenį ir dėlioja smėlio maišus, bet keliasdešimt namų jau praktiškai plaukia. Maža to, kyla rizika, kad vanduo apsems bemaž 200 būstų, mat užtvanka pradėjo po truputį byrėti ir gali visiškai sugriūti. Kilus potvyniui, žmonių namus užliejo Dauguvos vanduo, o kai kuriuose namuose vanduo pakilo per keliolika centimetrų.

Absoliuti dauguma, arba 92 proc., Latvijos gyventojų yra susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo, parodė naujausias Eurobarometro tyrimas. Europos Parlamento atstovas spaudai Latvijoje Janis Krastinis naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad dėl augančių pragyvenimo išlaidų visoje Europos Sąjungoje (ES) susirūpinę daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų. Dėl kainų kilimo ypač susirūpinę Graikijos, Kipro, Italijos ir Portugalijos gyventojai.

Kad Rusijos nepriklausomas televizijos kanalas „TV Rain“ („Dožd“) galėtų sugrįžti į Latviją, bendrovė turės gauti leidimą retransliuoti, ketvirtadienį televizijai TV3 sakė Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis. Jis pabrėžė, kad Nyderlanduose gauta transliavimo licencija nereiškia, kad „TV Rain“ automatiškai galės transliuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.

Pastaruoju metu sparčiai mažėjanti pieno supirkimo kaina gali grįžti į 2020 metų lygį, prognozuoja Latvijos pieno gamintojų kooperatyvo „Piena logistika“ valdybos pirmininkas Agris Ludriksonis. 2022 metų lapkritį vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje pasiekė rekordinį 49 centų už litrą lygį, o šių metų sausį ji krito maždaug 40 procentų.

Latvijos susisiekimo ministras Janis Vitenbergas mano, kad Rygai reikėtų ieškoti galimybių sujungti Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ su Latvijos uostais. Interviu naujienų agentūrai LETA jis pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra ir didelis iššūkis, ir puiki galimybė Latvijos krovinių bei keleivių vežimui, tačiau tam, kad ši geležinkelio linija „veiktų ir duotų naudos Latvijos ekonomikai“, reikia jungčių.

Nepriklausomas Rusijos televizijos kanalas „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“) sumokėjo Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybai (NEPLP) jam skirtą 10 tūkst. eurų baudą. Apie tai naujienų agentūrai LETA penktadienį pranešė NEPLP vadovas Ivaras Abolinis.  Praėjusį mėnesį „TV Rain“ buvo nubausta 10 tūkst. eurų bauda už tai, kad transliacijos metu parodė žemėlapį, kuriame nuo Ukrainos atplėštas Krymo pusiasalis buvo pavaizduotas kaip Rusijos dalis, pranešė NEPLP.

Latvijos oro erdvėje per praėjusius metus aptarnauta 194,55 tūkst. skrydžių – 15,3 proc. daugiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 41 proc. iki 54,63 tūkst., tranzitinių skrydžių – 7,7 proc. iki 139,92 tūkstančio.  Praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, skrydžių iš viso sumažėjo 32,7 proc. iki 13,37 tūkst., iš jų į Rygą ar iš jos – 1,3 proc.

Latvijoje per praėjusius metus įregistruotos 8826 naujos įmonės – 4,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais ir mažiausiai nuo 2004-ųjų, rodo jų registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. 48,5 proc. naujų įmonių pernai įregistruota sostinėje.  Be to, naujų bendrovių akcinis kapitalas turi tendenciją mažėti. Užpernai bendras naujų bendrovių akcinis kapitalas buvo 243,49 mln. eurų, o pernai – tik 63,92 mln. eurų.