Latvija

Faktinis nedarbas Latvijoje balandį sudarė 5,8 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis, palyginti su patikslintu ankstesnio mėnesio rodikliu, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,2 procentinio punkto iki 5,2 proc., vyrų – 0,4 punkto iki 6,4 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 54,9 tūkst. bedarbių, iš jų 24,3 tūkst. buvo moterys, 30,6 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 2,7 tūkst.

Degalai Baltijos valstybėse pastarąją savaitę kiek atpigo Lietuvoje, pabrango Latvijoje, o Estijoje nei benzino, nei dyzelino kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai gegužės 19-ąją – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Latvijoje per pirmąjį šių metų ketvirtį pagaminta 16,108 mln. litrų alaus – 25 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdyba. Jo eksportas sumenko 9,8 proc. iki 10,283 mln. litrų, o šio gėrimo importas padidėjo 3,4 proc. iki 20,139 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumažėjo 11,5 proc. iki 24,227 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln.

Latvijos ekspertų kalbos komisija rekomenduoja latvių kalba vartoti istorinį Kaliningrado pavadinimą Karaliaučius arba vokišką variantą Königsberg. Tai pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį Latvijoje su Baltijos šalių gynybos ministrais aptars pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui, bendrų pajėgumų įsigijimą ir vystymą. Kaip pranešė ministerija, Latvijos Jekabpilio mieste vyksiančiame susitikime ministras su Latvijos ir Estijos kolegomis Inara Mūrniece ir Hanno Pevkuru taip pat aptars šalių oro gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, kitus regioninio saugumo bei bendradarbiavimo klausimus.

Europos Komisija pagerino šių metų ekonomines prognozes Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Estijai – pablogino iki nuosmukio. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc., Latvijos – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o prognozė Estijai pakeista iš augimo 0,1 proc. į kritimą 0,4 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos vasario mėnesį. Atnaujintos prognozės skelbia, jog kitąmet Lietuvos BVP didės 2,7 proc. (pagal ankstesnias – 2,5 proc.

Tamperėje (Suomija) ir Rygoje (Latvija) tęsiasi pasaulio ledo ritulio čempionatas, kuriame apmaudžią nesėkmę patyrę Latvijos rinktinė. Latviai antrose čempionato rungtynėse 1:2 (0:1, 1:0, 0:1) nusileido Slovakijai ir po dviejų čempionato rungtynių išlieka be taškų. Slovakai jau 44-ą rungtynių sekundę sugebėjo išsiveržti į priekį, kai pasižymėjo Matus Sukelis.

Latvija ir Estija penktadienį pasirašo memorandumą dėl bendradarbiavimo apsirūpinant gamtinėmis dujomis energetikos krizės atveju. Pasak Latvijos klimato ir energetikos ministro Raimondo Čudaro, šis dokumentas numato, kad dėl techninių ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui regione, Latvija su Estija galės kartu naudotis jau pastatyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo infrastruktūra Estijos Paldiskio uoste.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Ukrainai tiekti naikintuvus ir daugiau ilgo nuotolio raketų. Vyriausybės vadovės teigimu, turime pasiruošti, kad Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su NATO. Taip premjerė kalbėjo po susitikimo Taline su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilas Levitas nusprendė nesiekti antros kadencijos šiame poste, pranešė prezidento kanceliarijos atstovė spaudai Justinė Deičmanė. Prezidento kanceliarijos paskelbtame pranešime E. Levitas pažymėjo, kad valdančioji koalicija neturi vieningos nuomonės apie kandidatus į prezidentus: jį palaiko „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Naujoji vienybė“, o „Jungtinis sąrašas“ ir opozicinė partija „Pirmiausia – Latvija“ remia kitą kandidatą.

Kanada ir Latvija kartu organizuos kovinio vadovavimo mokymą ukrainiečių jaunesniesiems karininkams, kuris bus pradėtas jau kitą savaitę, trečiadienį paskelbė dviejų šalių gynybos ministrės. „Šiandien galiu paskelbti, jog Kanada ir Latvija jau nuo gegužės 15-osios bendrai apmokys ukrainiečių karius Latvijos teritorijoje“, – žurnalistams Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand, susitikusi su vizito atvykusia Latvijos gynybos ministre Inara Murniece.

Tūkstančiai Rusijos piliečių Latvijoje pradėjo laikyti latvių kalbos testus. Latvių kalbos žinių ir tą patvirtinančio egzamino valdžia reikalauja iš 20 tūkstančių Latvijoje gyvenančių ir rusišką pasą turinčių gyventojų. Pirmą kartą bent pabandyti išlaikyti egzaminą jiems reikia iki rugsėjo. Antraip, tokiu būdu neįrodžius, kad Rusijos piliečiai yra lojalūs Latvijai, jiems gresia išsiuntimas iš šalies.

Latvijos pramonės gamyba pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, įvertinus darbo dienų skaičiaus skirtumus, palyginamosiomis kainomis sumenko 5,9 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumažėjo 5,0 proc., gavybos – 26,3 proc., elektros ir dujų tiekimo - 6,0 procento. Per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) visa pramonė susitraukė 2,6 proc.

Latvija ketvirtadienį mini 33-iąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 metų gegužės 4-ąją Latvijos tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“, kurioje buvo skelbiama, jog atkuriamas 1922 metų konstitucijos galiojimas.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ šią savaitę pradės tiesioginius skrydžius penkiais naujais maršrutais iš Rygos. Pasak bendrovės pranešimo, naujosios kryptys – Rumunijos Bukareštas, Portugalijos Portas, Bulgarijos Burgasas, Ispanijos Bilbao ir Juodkalnijos Tivatas. Į Bukareštą „Air Baltic“ skraidins tris kartus per savaitę, o į Portą, Burgasą, Bilbao ir Tivatą – po du kartus per savaitę.  Kaip jau buvo skelbta, šiemet pirmąjį ketvirtį „Air Baltic“ sulaukė 769,2 tūkst.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) informuoja, kad balandžio 21 d., penktadienį, iš Kauno oro uosto neleista išskristi dar vienam privačiam orlaiviui į Pskovą (Rusija). Sraigtasparnio UP-RB008 skrydžio detales ir visą su orlaiviu susijusią informaciją šiuo metu vertina institucijos, atsakingos už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą. Balandžio 21 d. iš Latvijos orlaivis atskrido į Paluknio aerodromą ir netrukus tą pačią dieną nuskrido į Kauno oro uostą.

Atsižvelgdama į Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimus, esą buvusios sovietinės respublikos nebūtinai yra suverenios, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė kinų ambasados Rygoje reikalų patikėtinį pasiaiškinti, savo „Twitter“ paskyroje šeštadienį parašė užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Jis nurodė, kad šis žingsnis koordinuotas su Lietuva ir Estija.

Prie Bulupės upės netoli Rygos Buolderajos rajono buvo pastebėtas rudasis lokys, naujienų agentūrai LETA pranešė Gamtos apsaugos agentūros atstovė Elina Ezerina. Atrodo, kad lokys traukia į Kemerių nacionalinį parką, sakė E. Ezerina. Lokiai per trumpą laiką gali nukeliauti labai didelius atstumus, įveikdami net tokias gamtines kliūtis kaip upės. Rudieji lokiai (Ursus arctos) Latvijoje yra saugoma rūšis. Lokių patelės gali sverti iki 150 kg, o patinai – iki 300 kilogramų.

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilas Levitas sako norįs siekti antros kadencijos šiame poste. Tai jis sakė žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.

Lietuvos kariuomenė ruošiasi reaktyvinių salvinių ugnies sistemų HIMARS integravimui į jos struktūrą: bus rengiamos bendras pratybos su sąjungininkais, rengiamas personalas. Pasiruošimą šiam procesui šią savaitę aptarė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas Europos HIMARS iniciatyvos pirmajame susitikime Lenkijoje.

Latvijos valdančiojoje koalicijoje dirbanti konservatyvioji partija „Nacionalinis susivienijimas“ nusprendė kelti dabartinio šalies prezidento Egilo Levito kandidatūrą perrinkimui į šias pareigas. Dauguma „Nacionalinio susivienijimo“ tarybos narių balsavo už E. Levito kandidatūrą, po partijos posėdžio sakė jos lyderis Raivis Dzintaras. Verslininkas ir „Jungtinio sąrašo“ įkūrėjas Uldis Pilenas kol kas yra vienintelis kandidatas, paskelbęs apie savo dalyvavimą Latvijos prezidento rinkimuose.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kuri yra „Ignitis grupės“ dalis, toliau plečiasi Latvijoje, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Prie augančios komandos prisijungia ilgametę verslo plėtros patirtį turinti Baiba Lāce, kuri nuo balandžio 19 d. eis „Ignitis renewables“ Latvijos vadovės pareigas. Pirminė Latvijoje veikiančios vadovės užduotis – įgyvendinti atsinaujinančios energetikos verslo plėtros strategiją vietinėje rinkoje.

Jeigu šią savaitę Lietuvoje vyksiantis elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas bus sėkmingas, šalis kitąmet gali pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Abu žingsnius už energetiką atsakingi Lietuvos politikai ir pareigūnai planuoja mėgindami įtikinti Latviją ir Estiją sparčiau sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, tačiau šalis iki šiol lauke lieka viena.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 10 asmenų, laikomų atsakingais už Rusijos opozicijos politiko, žurnalisto, rašytojo ir istoriko Vladimiro Kara-Murzos, kuriam pirmadienį skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė, persekiojimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ketvirtadienį Vilniuje aptars šalių bendradarbiavimą energetikoje. Tai pirmasis R. Čudaro vizitas Lietuvoje.

Latvijos Saeima šiandien patvirtino „Valstybės gynybos tarnybos“ įstatymą – pirmieji šauktiniai bus pakviesti jau šių metų vasara. Tiesa, privalomas šaukimas įsigalios tik 2024-aisiais, o 2023-iaisiais į karo prievolės tarnybą galės patekti savanoriai, praneša tv3.lv. Įstatymas numato, kad privalomoji karo tarnyba Latvijoje priklausys tik 18-os sulaukusiems vyrams. Moterys taip pat galės tarnauti kariuomenėje, tačiau tik savo noru.

Trumpalaikės automobilių nuomos platformos „CityBee Latvija“ apyvarta praėjusiais metais siekė 19,3 mln. eurų ir buvo 2,3 karto didesnė nei 2021-aisiais. Pelno iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) 2022 metais gauta 1,95 mln. eurų, pranešė bendrovė. Registruotų paslaugos naudotojų per praėjusius metus padaugėjo 33 proc.

Latvijos vandens pramogų parko „Livu Akvaparks“ operatorė „Akvaparks“ pranešė 2022-aisiais gavusi 5,159 mln. eurų pajamų – aštuonis kartus daugiau nei užpernai. Pranešime pažymima, jog praėjusių metų įplaukos, taip pat ir pelnas – rekordiniai nuo įmonės veiklos pradžios. Pernai sulaukta 194,4 tūkst. lankytojų – 5,5 karto daugiau nei užpernai, nors 15 proc. mažiau nei ikipandeminiais 2019-aisiais. 2000-aisiais veiklą pradėjusios „Akvaparks“ akcinis kapitalas yra 4,13 mln. eurų. 66,5 proc.

Latvijos žemės ūkio produkcijos kainos 2022-aisiais buvo vidutiniškai 33,9 proc. didesnės nei 2021 metais, pranešė nacionaline statistikos tarnyba. Gyvulininkystės produkcijos kainos pakilo vidutiniškai 41,7 proc., augalininkystės – 29,3 procento. Vidutinė grūdų supirkimo kaina padidėjo 41,3 proc. iki 278,1 euro už toną. Labiausiai išaugo rugių ir miežių kainos – atitinkamai 57,2 proc. ir 42,6 procento. Kviečių, kurie sudarė 85 proc. visų pernai supirktų grūdų, kaina ūgtelėjo 38,8 procento.

Latvijos pramonės gamybos metinis nuosmukis palyginamosiomis kainomis, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, vasarį sumenko iki 5,9 proc. nuo 9,8 proc. sausį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusiu metų mėnesiu, sumažėjo 4,5 proc., gavybos – 25,5 proc., elektros ir dujų tiekimo –  8,7 procento.

Gegužės pradžioje 37 šalių atstovai sugūžės į Didžiosios Britanijos miestą Liverpulį, kuriame ir vėl įvyks kasmetinis „Eurovizijos“ dainų konkursas. Prieš keletą savaičių buvo išrinkti paskutinieji dalyviai, bandysiantys užkariauti europiečių širdis. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Lietuvos kaimynų pasirodymais.

Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę reikšmingiau pasikeitė tik Latvijoje – pakilo. Dyzelinas kukliai pabrango Lietuvoje ir taip pat nežymiai atpigo Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai dabar – Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, o benzinas brangiausias Estijoje.

Rygos centre sugriuvo penkiaaukštis pastatas, po griuvėsiais palaidoti aštuoni automobiliai. O iš aplinkinių namų ugniagesiai evakuoja žmones. Šalimais sugriuvusio penkiaaukščio gyveno ir pabėgeliai iš Ukrainos su vaikais. Jie dabar iškeldinami iš namų, mat ten gyventi nebesaugu. O ukrainietė Oksana pasakoja patyrusi šoką, nes jos vienuolikmetis sūnus buvo ką tik grįžęs iš mokyklos. Rygos centre – milžiniški griuvėsiai. Ten sugriuvo penkiaaukštis negyvenamas pastatas.

Rygos centre esančioje statybvietėje ketvirtadienį sugriuvo negyvenamas namas, po nuolaužomis atsidūrė mažiausiai trys keleiviniai automobiliai, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones nėra, pranešė ugniagesių gelbėtojų tarnyba. 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku gelbėjimo tarnybai buvo pranešta, kad vienoje centrinių gatvių sugriuvo penkių aukštų pastatas.  Įvykio vietoje įkurtas laikinas gelbėtojų štabas paieškos darbams koordinuoti.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra palengva atsigauna po koronaviruso pandemijos sukrėtimo. Praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones, praneša Valstybinė ligonių kasa. „Pernai sulaukėme 131 prašymo kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Latvijos gynybos ministre Inara Murniece ketvirtadienį Vilniuje aptars tolesnį šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Ministrai taip pat kalbėsis apie pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), susitikimo metu taip pat bus diskutuojama apie tolesnio šalių bendradarbiavimo gynybos srityje planus ir perspektyvas, bendrų pajėgumų vystymą, paramą Ukrainai.

Estijos aplinkosaugos investicijų centras (KIK) pirmadienį pateikė Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros tarnybai (TTJA) paraišką leisti Estijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje statyti Estijos ir Latvijos vėjo jėgainių parką, įgyvendinant „Elwind“ projektą, pranešė KIK. Priėmusi paraišką TTJA inicijuos projekto poveikio aplinkai vertinimą, būtiną jo vizijai parengti.

Faktinis nedarbas Latvijoje vasarį sudarė 7,0 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 4,9 proc., vyrų – padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 66,5 tūkst. bedarbių, iš jų 23,4 tūkst. buvo moterys, 43,1 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,3 tūkst., o per metus sumažėjo 1,8 tūkstančio.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 9,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujos statybos būstas brango 19,4 proc., tuo tarpu senesnės statybos būstas – tik 6,6 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainos šalyje sumažėjo vidutiniškai 0,2 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 8,6 proc.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento ir bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalo vadovo Vaidoto Šileikos teigimu, Rumunijos verslo pastangos dėl „vidurinio koridoriaus“ plėtros Klaipėdai neatrodo tiek grėsmingos, kiek kaimyninės Latvijos siekis perimti kuo daugiau Centrinės Azijos krovinių, penktadienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Tų šalių srautas nėra didelis, bet šiuo laiku mums jis yra gana svarbus, nes bendros tendencijos nėra geros.

Lietuvai kovo pabaigoje ketinant skelbti pirmąjį 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo  parko vystytojo konkursą, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad parkų statyboms neturės įtakos iki šiol neratifikuota Lietuvos jūros siena su Latvija.  „Šitiems parkams tai neturės jokios įtakos – nei pirmam, nei antram konkursui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose vasarį, kaip ankstesnius šešis mėnesius, pigo, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina mažėjo 0,3 proc. iki 911 eurų už kvadratinį metrą. Skelbiama, jog nepaisant besitęsiančio tokių butų pigimo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų, vasarį nebrangių butų pasiūlos beveik neliko.

Lietuvos žemės ūkio grupės „Linas Agro Group“ valdomas didžiausias Latvijos paukštynas „Putnu Fabrika Kekava“ į biometano gamyklą Bauskėje planuoja investuoti 12–14 mln. eurų. Pasak „Putnu Fabrika Kekava“ valdybos pirmininko Andriaus Pranckevičiaus, bendrovė dėl tokios gamyklos vietos ir statybos planų jau susitarė su Bauskės miesto taryba, tariasi dėl projekto įgyvendinimo su Latvijos vyriausybe. „Projektas mums labai svarbus, nes leis gerokai sumažinti gamybos kaštus.

Latvijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį įvertintas 1,629 mlrd. eurų – galiojusiomis kainomis 8,9 proc. daugiau nei pernai sausį. Importas augo 14,5 proc. iki 1,846 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos balansas pablogėjo, nes eksportui tenkanti visos prekybos apyvartos dalis sumažėjo nuo 48,1 proc. iki 46,9 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos eksportas sumenko 5,1 proc., importas – 22 procentais.

Europos Centrinis Bankas (ECB) atšaukė Latvijos centrinio banko prižiūrimo „Baltic International Bank“ licenciją. Pasak Latvijos centrinio banko pranešimo, sprendimas pagal Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK), kuri nuo šių metų tapo Latvijos centrinio banko padaliniu, siūlymą buvo priimtas kovo 10-ąją, įsigaliojo kovo 11 dieną.

Žiemos olimpinės žaidynės gali būti surengtos Lietuvos pašonėje. Skelbama, kad Latvija kartu su Švedija norėtų surengti 2030 metų žiemos olimpines žaidynes. Apie tai praneša portalas tvnet.lv. Šios dvi šalys jau siūlėsi organizuoti 2026 metų žaidynes, tačiau teisės buvo patikėtos Italijai. Dabar švedai ir latviai vėl diskutuoja apie galimybę surengti po septynerių metų vyksiančias žaidynes.

Latvija į Ukrainą siunčia pirmuosius iš girtų vairuotojų konfiskuotus automobilius. Šįkart valdžia iš viso išsiųs 8 automobilius, kurie buvo atimti iš vairuotojų, į alkotesterį pripūtusių bent 1,5 promilės. Patys latviai tokia iniciatyva džiaugiasi ir vadina ją puikia. O į Ukrainą automobilius siunčianti organizacija tikina nemaniusi, kad tiek daug tautiečių vairuoja išgėrę. Latvijos keliais rieda automobilvežis, prikrautas konfiskuotų automobilių.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį ryte priėmė 2023 metų valstybės biudžeto ir 2024 bei 2025 metų biudžetų sandaros įstatymą, jį beveik nepertraukiamai svarstęs bemaž parą. Įstatymas priimtas 52 balsais „už“ ir 39 balsais „prieš“. Svarstymų metu buvo atmesti visi opozicijos pasiūlymai, tačiau buvo pritarta daliai vyriausybės ir ministerijų pasiūlymų, pagal kuriuos numatytas apytikriai 10 mln. eurų finansavimas. Šių metų Latvijos iždo įstatyme numatytos 12,7 mlrd.