latvija

Valdančioji „Naujosios vienybės“ partija pasirengusi pradėti derybas dėl platesnės valdančiosios koalicijos, po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi pirmadienį sakė socialinės apsaugos ministrė ir kandidatė į premjerus Evika Silina. Būsimoji Latvijos vyriausybė šiuo metu neturi aiškaus branduolio, todėl „Naujoji vienybė“ stengiasi suformuoti kuo platesnę koaliciją, pažymėjo E. Silina.

Faktinis nedarbas Latvijoje liepą sudarė 6,5 proc., nepakito palyginti su patikslintu ankstesnio mėnesio rodikliu, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 4,7 proc., o vyrų – nepakito – 8,2 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 62,2 tūkst. bedarbių, iš jų 22,4 tūkst. buvo moterys, 39,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,6 tūkst., tačiau per metus sumažėjo 4,1 tūkstančio.

12-ųjų daugiadienių dviračių plento lenktynių „Baltic Chain Tour“ antrajame etape Latvijoje (Sigulda – Sigulda) šeštadienį pasižymėjo „Kaunas Cycling Team“ nariai: Venantas Lašinis iškovojo ketvirtą vietą, o Žygimantas Matuzevičius dalyvavo dienos pabėgime. Nugalėjo vokietis Henri Uhlig („Alpecin – Deceuninck DT“). Jis 162 km nuvažiavo per 3 val. 22 min. 1 sek. (vid. greitis – 48,115 km/h). 2-8 vietas užėmę dviratininkai, tarp jų ir V. Lašinis, nuo nugalėtojo atsiliko 3 sek.

Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris Luca Banchi atsisveikino su dviem žaidėjais. Prieš kelionę į Aziją padėkota už darbą Tomui Leimaniui ir Marciui Šteinbergui. Prieš Puerto Riką ir Lietuvą italas dar galės naudoti 14 žaidėjų.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 6,4 proc., rodo naujausi nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamo darbo rinkos tyrimo duomenys. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, nedarbo lygis nepakito, o palyginti su 2022 metų antruoju ketvirčiu – smuktelėjo 0,2 procentinio punkto. Šiemet balandžio–birželio mėnesiais Latvijoje buvo vidutiniškai 60,6 tūkst. darbingų 15–74 metų amžiaus bedarbių – 2,2 tūkst.

Latvijos ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė trečiadienį sakė, kad nurodė Centrinei statistikos tarnybai paskelbti įmonių, eksportuojančių savo prekes ar paslaugas į Rusiją ir Baltarusiją, sąrašą. I. Indriksonė nurodė šį sąrašą skelbti Centrinės statistikos tarnybos interneto svetainėje ir kartą per mėnesį atnaujinti šią informaciją.

Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį paskelbė telkianti savo darbuotojus pasienio ruožo su Baltarusija apsaugai stiprinti. Tarnyba priėmė sprendimą mobilizuoti pasieniečius „pastarąją parą smarkiai išaugus hibridinei grėsmei Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kai buvo užfiksuoti 96 bandymai neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną“, skelbiama tarnybos pranešime.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, savo sprendimo priežastimi nurodęs dinamikos stoką dabartinėje vyriausybėje. Spaudos konferencijoje jis sakė, kad savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą įteiks prezidentui Edgarui Rinkevičiui ketvirtadienį. Kaip pabrėžė K. Karinis, šalies vystymuisi svarbūs daugelis veiksnių, tačiau pirmiausia – stipri ir dinamiška vyriausybė, gebanti priimti sudėtingus sprendimus.

Latvijos visuomeninių iniciatyvų portale Manabalss.lv pradėta rinkti parašus dėl Latvijos bendrovių, kurios eksportuoja savo prekes ar paslaugas į Rusiją, sąrašo paskelbimo. Šios iniciatyvos autorius Zigmaras Dzenis pažymi, kad keli šimtai Latvijos bendrovių, kurioms netaikomos sankcijos, ir toliau bendradarbiauja su Rusija. Jis mano, kad Rusijos rinkoje tebeveikiančių Latvijos bendrovių sąrašas turi būti paskelbtas.

Metinė infliacija Latvijoje, birželį siekusi 7,9 proc., liepą sumažėjo iki 6,4 proc. ir smuko šeštą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos rodiklis praėjusį mėnesį pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 metų spalio. Be to, metinė infliacija liepą antrą mėnesį iš eilės buvo mažesnė už centrinio banko 2023 metams prognozuotą 8,5 proc. lygį. Liepą sulėtėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainų metinis augimo tempas – nuo 13,1 proc.

Pirmadienį Latviją užklupusi siaubinga audra pražudė daugybę paukščių, rašo press.lv. Anot leidinio, gyvūnų gynėjai beveik parą rinko sužeistus ir negyvus gandrus iš laukų. „Galime pasakyti, kad šiandien visi patyrėme kažką labai baisaus ir neįprasto, kas padarė daug žalos“, – „Facebook“ rašo latvių laukinių gyvūnų gelbėtojai „Ežu Hospitalis“. Anot jų, audra išgąsdino daugybę žmonių, apgadino jų automobilius, sugriovė namus ar išguldė pasėlius, tačiau kai kam atėmė ir gyvybę.

Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba (SNMP) pirmadienį suteikė pagalbą keliems nuo krušos nukentėjusiems asmenims, audra pareikalavo vieno žmogaus gyvybės, interviu Latvijos televizijai (LTV) teigė sveikatos apsaugos ministrė Liga Mengelsonė. Ji nurodė, kad SNMP turėjo devynis kartus vykti padėti nukentėjusiesiems. Vienas asmuo mirė nuo patirtų sužalojimų.  Keletą žmonių sužeidė krintantys medžiai, dar tris – kruša.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį.

Tūkstančiai rožių žiedų išpuošė netoli Latvijos pajūrio esantį Tukumo miestelį. Nemažai ir lietuvių prisidėjo prie rekordinio rožių žiedų vainiko pynimo. Tautiečiai sako, kad tiek daug žiedų vienoje vietoje dar nėra regėję. Šventės metu – pinamas didžiausias pasaulyje gyvų rožių vainikas. Tokia šventė vyksta kas dvejus metus, prieš porą metų vainiką sudarė per 6 tūkstančiai rožių, šiemet organizatoriai tikisi pagerinti rekordą.  „Labai tikimės, kad bus daugiau nei praėjusį kartą.

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,9 proc. kuklesnis nei prieš metus, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 4 proc., pažymima pranešime. Įvertinus sezono įtaką ir darbo dienų skaičiaus skirtumus, ekonomika susitraukė 0,5 procento.

Per pusmetį Latvijoje parduota 11,27 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 19,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos auto asociacija. Populiariausios naujų automobilių markės šiemet – „Toyota“ (18,8 proc. visų nupirkta automobilių), „Škoda“ (12,3 proc.), „Volkswagen“ (11,9 proc.), „Dacia“ (5,8 proc.), „Renault“ (4,7 proc.

Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis birželį sumenko iki 4,1 proc. nuo 5,3 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė pernai birželį, statybinės medžiagos per metus pabrango 2,2 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 5,8 procento. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,2 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,1 proc.

Latvijos alaus gamintojos „Aldaris“ finansinė apyvarta 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais  metais, padidėjo 23,5 proc. iki 26,627 mln. eurų, o nuostoliai – keturis kartus iki 8,295 mln. eurų, skelbiama bendrovės ataskaitoje Latvijos įmonių registrui. Joje pažymima, jog 5,4 mln. eurų praėjusių metų nuostolių susidarė dėl atidėjinių, susijusių su Valstybės pajamų tarnybos priimtu sprendimu dėl kainodaros koregavimo 2017–2020 metais bei atitinkamo pelno mokesčio patikslinimo.

Didžiulė ekologinė nelaimė Latvijoje – griuvus Liepojoje esančios nuotekų valyklos sienai, į Baltijos jūrą išsiliejo tūkstančiai kubinių metrų srutų. Latvijos valdžia dėl to uždarė net 100 kilometrų paplūdimių, iki pat Lietuvos sienos. Mažiausiai 12 tūkstančių kubinių metrų arba net 12 milijonų litrų – tiek srutų ir sieringo dumblo per pastarąją parą ties Liepoja ištekėjo į Baltijos jūrą. Prie pat Baltijos jūros įrengtoje nuotekų valykloje dar sekmadienį griuvo pastato siena.

Skelbiama, kad sekmadienį Latvijoje, Liepojos mieste, įvykusi ekologinė nelaimė suvaldyta, tačiau ekspertai vis dar atlieka tyrimus Baltijos jūroje. Jos vanduo užterštas didžiuliu kiekiu nuotekų, o krantas nuklotas dumblu. Gyventojams patariama nesimaudyti, taupiai vartoti vandenį vonioje ir tualete.  Sekmadienio vakarą Latvijoje įvyko ekologinė nelaimė. 70 tūkst.

Nevalytų nuotekų išleidimas į atvirą jūrą netoli Liepojos buvo sustabdytas, antradienį latvių televizijai TV3 pranešė Latvijos valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Kuržemės regiono vadovė Evita Šestakova. Ji sakė, kad pirmadienio vakarą Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš komunalinių paslaugų bendrovės „Liepajas ūdens“, kad nuotekos pradėtos pumpuoti į nuotekų valymo įrenginius.

Visai netoli Lietuvos sienos esančiame Liepojos mieste užfiksuota ekologinė nelaimė. Čia esančioje nuotekų valymo įmonėje įvykus avarijai, į Baltijos jūrą išsiliejo daug nevalytų atliekų. Gyventojai raginami tualete naudoti kuo mažiau vandens, nes viskas esą teka tiesiai į jūrą. Dėl šios priežasties buvo uždaryti paplūdimiai ir uždrausta maudytis, pranešė vietos valdžios institucijos. Sekmadienį 70 tūkst.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį kiek padidino, tuo tarpu Latvijos ir Estijos – toliau mažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, pakilo 0,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – nukrito atitinkamai 1,2 proc. ir 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 9,4 proc., Estijos – 1,9 proc.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę išliko skirtingos – Lietuvoje pabrango tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, Latvijoje abiejų rūšių degalai šiek tiek atpigo, o Estijoje kainos stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Latvijos pajūrio poilsiautojai pasidalino vaizdais iš Jūrmalos Majorų paplūdimio. Juose užfiksuota, kaip poilsiauja aplinkoje nesiorientuojantis, girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų vietinis rusas. Tokį poilsiautoją sutramdyti atvyko vietos policininkas. Tačiau, vyro draugų kompanijai, taip pat vietiniams rusams, neatrodė, kad jam pagalba apskritai reikalinga. Jie trukdė policininkui sutramdyti poilsiautoją.

Latvija anksčiau šį mėnesį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Valstybės iždas. 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas – 3,91 proc., kupono norma – 3,875 procento. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa pasiekė 2,7 mlrd. eurų, tai yra 3,6 karto pranoko pasiūlą, o jais susidomėjo daugiau kaip 80 investuotojų.  Obligacijos buvo paskirstytos investuotojams iš Europos šalių. 24 proc. emisijos nupirko Jungtinės Karalystės, 17 proc.

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai „Baltija“ Latvijoje kainuoja 1,5 euro, o štai Lietuvoje beveik 1 euru brangiau. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Latvijos prezidentą spartinti šalies elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa. „Pakviečiau prezidentą spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Visiškas atsijungimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų – mūsų bendra svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau“, – trečiadienį po susitikimo su Edgaru Rinkevičiumi žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiantį naujai išrinktą Latvijos prezidentą Edgarą Rinkevičių. Kaip skelbia Prezidentūra, Lietuvos ir Latvijos vadovai aptars saugumo ir gynybos situaciją regione, konkrečius veiksmus įgyvendinant Vilniaus NATO viršūnių susitikimo rezultatus, paramą Ukrainai, Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, sankcijų agresorei Rusijai bei jos satelitei Baltarusijai klausimus.

Švedijos SEB finansų grupės padalinys Latvijoje pranešė per pirmąjį metų ketvirtį uždirbęs 82,4 mln. eurų pelno. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pelnas ūgtelėjo 54 procentais. Atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per pirmus šešis šių metų mėnesius padidinti 3,3 mln. eurų.  Pajamos per šį laikotarpį siekė 115,5 mln. eurų, išlaidos - 29 mln. eurų. Aktyvai praėjusio mėnesio pabaigoje įvertinti 5,5 mlrd. eurų, paskolų portfelį sudarė 3,2 mlrd.

Lietuvos kapitalo valdoma Latvijoje registruota užsakomųjų skrydžių bendrovė „SmartLynx Airlines“ („SmartLynx“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 350,544 mln. eurų apyvartą – 2,6 karto didesnę nei užpernai, pelną padidinusi 25,4 proc. iki 9,15 mln. eurų.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 131 mln. eurų pelno – 84 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palūkanų pajamos patrigubėjo iki 163,9 mln. eurų, išlaidos sumenko 16 proc. iki 12 mln. eurų, komisinių – padidėjo atitinkamai 9 proc. iki 55,4 mln. eurų ir 8 proc. iki 10,7 mln. eurų. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 2 mln. eurų. Bankų įmonių grupės turtas per pusmetį didėjo 3,1 proc. iki 8,777 mlrd. eurų.

Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) kartu su Latvija ir Estija būtų patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais. Ji sako tikinti, kad šiuo klausimu įmanoma rasti sutarimą su kaimynais. „Įmanomas konsensusas ir būtų pageidautinas tas konsensusas, kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai.

Vilniuje su oficialiu vizitu trečiadienį lankysis naujasis Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius, sekmadienį pranešė prezidento kanceliarija. Vizito metu E. Rinkevičius susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, sakoma pranešime.

Per pusmetį Latvijoje pirmąkart užregistruota 31,3 tūkst. lengvųjų automobilių – 2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Pirmąkart registruotų krovininių automobilių padaugėjo 7,7 proc. iki 5,42 tūkst., tuo tarpu autobusų – sumažėjo 33,2 proc. iki 159. Motociklų pirmos registracijos atvejų daugėjo 4,3 proc. iki 2,97 tūkst., motorolerių – mažėjo 25 proc. iki 824, keturračių motociklų – daugėjo 16,9 proc.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę išsiskyrė – Lietuvoje nežymiai atpigo benzinas, dyzelino kainos nesikeitė, Latvijoje – kiek pabrango abiejų rūšių degalai, o Estijoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje birželį sulėtėjo iki 7,9 proc. nuo 12,1 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias per pastaruosius 17 mėnesių. Vidutinė metų infliacija praėjusį mėnesį sudarė 18,4 procento. Birželį užfiksuota 1,4 proc. mėnesio defliacija. Praėjusį mėnesį atpigo daugumos grupių prekės ar paslaugos, įskaitant būsto išlaikymo – 5,5 proc., transporto – 1,5 proc.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį pareiškė, kad jo šalis daugiau nei dvigubai išplės savo karines pajėgas Latvijoje, NATO lyderiams rengiantis itin svarbiam viršūnių susitikimui. Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus išplėsta iki brigados lygmens.

Pirmadienį Rygoje (Latvijos Respublika) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo darbo pusryčiuose su kitų Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais, kurie, atsižvelgdami į artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje ir palankiai vertindami jame vyksiantį pirmąjį NATO ir Ukrainos tarybos steigiamąjį susitikimą, priėmė bendrą pareiškimą.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis penktadienį priėmė užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, kuris pradės eiti Latvijos prezidento pareigas, atsistatydinimo pareiškimą, naujienų agentūrą LETA informavo ministro pirmininko atstovas spaudai Sandis Sabajevas. Kol Saeima patvirtins kitą Latvijos užsienio reikalų ministrą, nuo šio šeštadienio, liepos 8-osios, užsienio reikalų ministro pareigas eis K. Karinis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vyks į Rygą, kur lankysis Dainų šventėje, susitiks su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais bei naujuoju šalies prezidentu. Kaip penktadienį pranešė Seimo spaudos tarnyba, dviejų dienų vizito į Rygą parlamento vadovė vyksta Latvijos Saeimos pirmininko Edvardo Smiltenio kvietimu.

Latvijoje per pirmąjį pusmetį įregistruota 4,78 tūkst. naujų įmonų – 11,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Užsienio kapitalo registruota mažiau nei 12 proc. visų naujų įmonių, o daugumoje jų – iš Lietuvos, Estijos, Rusijos, Ukrainos. Per pirmus šešis metų mėnesius likviduotų įmonių sumažėjo 34,2 proc. iki 3,82 tūkstančio.

Latvijos pramonė gamybą gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, sumažino 8,8 procentais. Metinis gamybos nuosmukis fiksuojamas šeštą mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 7,7 proc., gavybos – 7,9 proc., elektros ir dujų tiekimo – 15,3 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kadenciją baigiančiam Latvijos vadovui Egilsui Levitui padėkojo už glaudų valstybių bendradarbiavimą bei asmeninį indėlį į dvišalių santykių puoselėjimą.

Pasaulio čempionate kovosianti Latvijos vyrų krepšinio rinktinė paskelbė kandidatų sąrašą. Jame – gausybė žinomų pavardžių. Latvijos nacionalinė komanda planetos pirmenybėse tikisi sulaukti Bostono „Celtics“ aukštaūgio Kristapo Porzingio bei Oklahomos „Thunder“ puolėjo Daviso Bertanio pagalbos. Kandidatų sąraše atsidūrė ir Kauno „Žalgirio“ puolėjas Rolandas Šmitas. Taip pat buvo pakviesti dar du krepšininkai, žaidę „Betsafe-LKL“ čempionate: Martinas Laksa bei Arturas Žagaras.

Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis gegužę sumenko iki 5,3 proc. nuo 7,4 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 8 proc. brangesnė pernai gegužę, statybinės medžiagos per metus pabrango 3,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 6,8 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,5 proc.

Latvijoje per penkis šių metų ketvirtį sudeginta 3,992 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 14,2 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 415,4 gigavatvalandės, buvo 44,8 proc. menkesnis nei balandį ir 31,1 proc. mažesnis nei praėjusių metų gegužę. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.