lakd

Seimas pradeda svarstymus dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pertvarkos iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Direkcija prieš metus jau buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę.  „Visos direkcijos akcijos toliau priklausys valstybei“, – sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, antradienį Seimui pristatydamas įstatymų pataisas. Už jų svarstymą balsavo 63 parlamentarai, trys buvo prieš, o 30 susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos lapkritį.

Viaduko ties posūkiu į Tarandę Vilniuje, magistralės Vilnius–Panevėžys pradžioje, statybos konkursas ir toliau lieka sustabdytas, kol teismas galutinai išnagrinės tiltų statybų bendrovės „Tilsta“ pretenzijas konkurso organizatorei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 9 dieną atmetė LAKD prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir paliko galioti rugpjūtį Vilniaus apygardos teismo priimtą direkcijai nepalankų sprendimą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vienai didžiausių kelių infrastruktūros statybos įmonių „Panevėžio keliai“ turi sumokėti 60,4 tūkst. eurų, kuriuos bendrovei vėluojant baigti žvyrkelių asfaltavimo darbus direkcija vienašališkai įskaitė kaip delspinigius.

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.  Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

Nauji pėsčiųjų ir dviratininkų takai prie valstybinės reikšmės kelių  gyvenvietėse bus įrengiami pagal prioritetinę eilę, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).  Pagal eilę, kurioje yra 2,37 tūkst. kelių, pirmiausia bus tvarkomi takai Čekoniškių gyvenvietėje, kelyje Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė, Kalotėje – kelyje Klaipėda-Kretinga ir Utenoje – kelyje Vilnius-Utena.

Lietuvos automobilių ir kelių direkcija praneša, kad dėl Baltijos kelio 30-mečio minėjimo rugpjūčio 23 dieną keliuose Vilnius–Panevėžys (A2) bei Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) bus ribojamas eismas ir trumpuose ruožuose, ties Baltijos kelio atminimo vietomis, mažinamas leistinas važiavimo greitis. Taip pat LAKD informuoja, kad atitinkamuose kelio A2 ruožuose bus atšaukiamas automagistralės režimas, leistinas važiavimo greitis bus ribojamas iki 90 km/val.

Lietuvoje prasideda vieno svarbiausio magistralinio kelio, Vilnius-Kaunas-Klaipėda (A1) kapitalinis remontas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek truks kelio remonto darbai ir su kokiais sunkumais susidurs vairuotojai. Kaip tv3.lt informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Vitalijus Andrejevas, pirmiausia darbai prasidės atkarpoje ties prekybos centru „Mega“. O tiksliau, eismo pakeitimai prasidės prieš A1 ir „Via Baltica” sankirtą.

„Via Baltica“ kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 61,73 km. šiemet pradėjo veikti pirma sistema mūsų šalyje, kuri nustato atstumą tarp dviejų eismo dalyvių. Ji vairuotojams parodo atstumą iki priešais esančios transporto priemonės. Sistema realiu laiku įvertina šiuos duomenis: nustato saugaus atstumo nesilaikymo tarp judančių transporto priemonių faktą ir apie tai informuoja atstumo nesilaikantį eismo dalyvį.

Šiemet sukanka 25 metai, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. kovo 1 dieną buvo įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šią sukaktį mininti LAKD kovo 15-ąją surengė atvirų durų dieną. Per atvirų durų dieną apžvelgta LAKD veikla, prisiminti svarbiausi nepriklausomų Lietuvos kelių istorijos momentai, apdovanoti LAKD nusipelnę asmenys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teisėtai iš „Via Baltica“ plėtros darbų konkurso pašalino įmonių grupę, susidedančią iš AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“. Teismas paliko galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir patvirtino, jog abi bendrovės, siekdamos laimėti konkursą, pateikė netikslius duomenis apie siūlomų specialistų kvalifikaciją ir laiku jų nepatikslino.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia parengusi jau antrą kelio Vilnius–Utena (A-14), liaudyje dažniau vadinamą „betonke“, rekonstrukcijos projektą, tačiau Darbo partija abejoja, ar apsimoka, kaip numatoma projekte, darbus atlikti už privataus verslo pinigus – viešosios ir privačios partnerystės (VPSP) būdu.

Iki rugpjūčio 5 d. Lietuvoje žuvo 4,6 proc. daugiau eismo dalyvių nei per tą patį laiką 2013-aisiais. . Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose valstybiniuose keliuose buvo fiksuotas mažesnis žūčių skaičiaus augimas – 1,1 proc.

Kelyje Radviliškis–Šiauliai buvo oficialiai atidarytas Kairių miestelio aplinkkelis, nutiestas rekonstruojant magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai ruožą Radviliškis–Šiauliai 66–75 kilometre. Nuo šiol kelionė iš Šiaulių į Radviliškį tapo paprastesnė ir trumpesnė, o Kairių miestelio gyventojams pagerėjo gyvenimo kokybė.

Prasidėjus pavasario polaidžiui, kada keliai yra ypač silpni ir labai greitai pažeidžiami, kaip ir kiekvienais metais kelininkai yra priversti uždrausti krovininių transporto priemonių eismą, ribojant jų maksimalią leidžiamą masę.

Ilgesnę negu įprasta, neseniai pagaliau pasitraukusią žiemą kelių priežiūros specialistams buvo ne tik daugiau darbo. Prireikė daugiau smėlio, druskos. Didesnės negu pernykštę žiemą buvo ir išlaidos. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), besirūpinanti valsybinės reikšmės keliais kol kas nesuskaičiavo, kiek kainavo pasibaigusios žiemos darbai, tačiau neabejoja, kad išleista suma bus didesnė, negu pernykštę žiemą.

Atėjęs pavasaris vairuotojams asocijuojasi su geromis eismo sąlygomis, kai visais keliais galima lengvai ir saugiai važiuoti. Tačiau taip nėra. Prasidėjus pavasariniam polaidžiui iškyla grėsmė, kad susilpnėję keliai gali būti sugadinti, o rajoniniai keliai su žvyro danga gali tapti net sunkiai išvažiuojami.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis 2006 metais mūsų šalyje buvo daugiau kaip pustrečio šimto vietų, kurios pažymėtos trikampiu su juodu tašku – kelio ženklu „Daug eismo įvykių“, t.y. „juodųjų dėmių“. Šiemet tokių „dėmių“ beliko 58, bet jose iki rugpjūčio vidurio žuvo 2 ir buvo sužeistas 21 žmogus. „Visose „juodosiose dėmėse“ diegiamos inžinerinės priemonės, todėl daugelis iš jų laikui bėgant išnyks iš Lietuvos žemėlapio.

Šį vakarą snyguriuoja ir pažeme pusto Aukštaitijoje ir rytų Lietuvoje. Čia magistralinių ir krašto kelių dangos daugiau ar mažiau provėžotos, vietomis yra sniego liežuvių, o Pakruojo rajone krašto keliuose yra ir sniego. Slidoka. Šie keliai, ten kur reikia, valomi ir barstomi. Geresnė padėtis pagrindiniuose keliuose pajūryje, vidurio ir pietų Lietuvoje. Čia magistralinių kelių dangos drėgnos arba apysausės, o krašto keliuose vietomis vis dar pasitaiko provėžų. Eismo sąlygos neblogos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija praneša, kad antradienio vėlų vakarą sninga ir snyguriuoja Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, Jonavos, Kaišiadorių, Radviliškio ir Varėnos rajonuose. Čia taip pat jau pažeme pusto. Magistralinių ir krašto kelių dangos dengiasi pustomu sniegu, slidu. Anot kelininkų, eismo sąlygos šalyje išlieka sudėtingos. Vairuotojams patariama tamsiu paros laiku važiuoti atsargiai, neviršijant saugaus greičio.

Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad kelių eismo sąlygos Lietuvoje visą šią savaitę liks žiemiškos. Šį vakarą ir trečiadienio rytą net ir pabarstyti kelių ruožai gali būti slidūs.Telšių apskrityje ir Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Akmenės rajonuose sninga ir pusto pažeme. Čia eismo sąlygos permainingos ir sudėtingos - yra ir sausų ruožų, yra ruožų su provėžomis. Kai kurie keliai šiuose rajonuose yra valomi ir barstomi.