lakd

Nuo šių metų įsigaliojo nauja kelių mokesčio apskaičiavimo tvarka, bet naujais pokyčiais patenkinti ne visi. O kol Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kalbasi apie naujų taisyklių galimas spragas, vairuotojams tenka papildomai sumokėti ir kelis šimtus eurų, nors to esą ir būtų galima išvengti. Pagal naująją tvarką kelių mokesčio apskaičiavimo metu yra vertinamas transporto priemonės ašių skaičius ir transporto priemonės išmetamųjų teršalų lygis – Euro klasė.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) imasi strateginės reikšmės Krunos tilto rekonstrukcijos – sausio antroje pusėje paskelbtas darbų viešojo pirkimo konkursas, rekonstrukciją pradėti tikimasi pavasarį. Pagal LAKD sausio 24 dieną paskelbtą tarptautinio pirkimo konkursą, ieškomas rangovas tilto per Kruną rekonstrukcijai ir laikino tilto statybai automagistralės Vilnius–Kaunas 87 kilometre. Rekonstrukcijos pasiūlymus rangovai gali teikti iki vasario 27 dienos.

Ketvirtadienio vakarą šalies rajoniniuose keliuose yra slidžių ruožų, įspėja Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Kelininkų teigimu, dėl buvusių ar besitęsiančių mišrių kritulių valstybinės reikšmės kelių dangos Lietuvoje šlapios, vietomis yra išlikusių drėgnų kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daugelyje šalies rajonų šlapios, slidžios, provėžotos, daug kur padengtos prispausto, pažliugusio sniego sluoksniu.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė piktinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Anot jos, nors žmonės raginami naudotis viešuoju transportu, jiems nėra sudaromos palankios sąlygos. Pinskuvienė: „Kiek rašyta, kiek prašyta, o dėmesio nulis“ Ž. Pinskuvienė trečiadienį socialiniuose tinkluose pasipiktino autobusų stotelėmis be stogų ir užuovėjų. „Lietus, sniegas, kiaurai košiantis vėjas! Autobusų stotelės prie REGIONINIŲ kelių dažnai – plynam lauke.

Lietuvos automobilių kelių direkcija toliau sprendžia eismo dalyvių kantrybę bandančias problemas. Įmonė skelbia pasirašiusi techninių sprendimų ties Avižienių viaduku parengimo sutartį. Šių darbų tikslas – iš esmės išspręsti prieš kelerius metus atsiradusią ties Avižienių viaduku, Vilniuje, po smarkesnio lietaus apsemiamo kelio problemą.

Pavasarį ketinama pradėti likusios 22 kilometrų ilgio dviračių tako Smiltynė–Nida atkarpos remontą, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Bus atnaujintos tako atkarpos nuo Juodkrantės link Pervalkos bei Preilos ir nuo jų link jūros. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad suremontuotu taku bus galima naudotis jau šiemet.  „Jau šių metų antrąjį pusmetį dviračiais galėsime patogiai ir saugiai keliauti nuo Smiltynės iki pat Nidos“, – LAKD pranešime sako M. Skuodis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija jau pavasarį pradės likusios pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė-Nida atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, Preilos ir jūros link rekonstravimo darbus. Bendras darbų metu numatomas įrengiamo tako ilgis – beveik 22 km. Unikaliausiame Lietuvos kurorte darnių sprendimų plėtros darbus planuojama baigti per 8 mėn. nuo jų pradžios, rašoma pranešime spaudai. Dalies planuojamų darbų atlikimui Kelių direkcija jau pasirašė 3,8 mln.

 Šiemet Lietuvoje planuojama tvarkyti 30 iš daugiau nei šimto blogos būklės tiltų ir viadukų, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Direkcijos vadovas Marius Švaikauskas sako, kad tiltams ir viadukams skiriamas didelis dėmesys. „Šiuo metu Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai, kuriuos būtina tvarkyti, todėl didelį dėmesį skyrėme ir skirsime jiems. Šiemnet Lietuvoje planuojame tvarkyti per 30 tiltų ir viadukų“, – pranešime teigia M. Švaikauskas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijuoja pokyčius kelių sektoriuje ir siūlo, kad laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) perimtų savivaldybės, tvirtina prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui. „Procesų kontrolė turi judėti į savivaldybę. Rajoniniai keliai turi priklausyti savivaldybėms.

Nauji metai – nauji darbai ir kelių ribojimai keliuose, dėl kurių vairuotojams gali prireikti kantrybės. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) išskiria pagrindines tokias vietas ir primena eismo dalyviams, kur eismas gali būti ribojimas, o kur Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai galioja jau dabar.

Valstybės kontroliuojama Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiemet ketina keisti pavadinimą. Bendrovė kol kas neskelbia nei būsimo pavadinimo, nei kada jis bus keičiamas.  Direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų. „Gavus akcininko pritarimą planuojama keisti įmonės pavadinimą ir atnaujinti prekės ženklą“, – teigiama LAKD pranešime.

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą, rašoma pranešime spaudai.

Kelių direkcijai (LAKD) nuo naujų metų planuojant įrengti dar 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, specialistai ir visuomenė tokiems sprendimams nepagailėjo kritikos strėlių. Kilus pasipiktinimui, LAKD pranešė, kad nauji greičio matuokliai šalyje kol kas statomi nebus. „Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja laikinai stabdanti planuotų naujų greičio matavimo priemonių šalies keliuose diegimą.

Pirmadienį atidarytas atnaujintas į Pabradės poligoną vedančio kelio Pabradė-Meškerinė ruožas. Maždaug 6 kilometrų ilgio kelio remontas kainavo apie 10 mln. eurų, pusmetį trukę darbai finansuoti laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšomis. Teigiama, kad tai itin kokybiškai ir greitai įgyvendintas projektas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šis kelias užtikrins sąjungininkams geras susisiekimo sąlygas tarp karinių ir kitų teritorijų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Šioje, apie 11 ha ploto aikštelėje, numatytos atskiros zonos krovininiam ir lengvajam transportui, kemperiams.

Automagistralės tarp Vilniaus ir Panevėžio remontą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Vienu metu tvarkomos penkios nuo 1 iki 6 kilometrų ilgio kelio atkarpos.  „Visus remonto darbus šiame kelyje planuojama užbaigti dar šiais metais.

Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako, kad dėl nepakankamo finansavimo gali tekti atsisakyti kai kurių pradėtų darbų, pavyzdžiui, dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.  Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln.

Iki šių metų pabaigos šalyje bus suremontuota daugiau nei 130 km valstybinės reikšmės kelių, penktadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šiemet LAKD planuoja baigti 82 km rajoninių ir daugiau kaip 32 km krašto kelių paprastąjį remontą. Dar apie 56 km kelių  planuojama suremontuoti kitų metų pradžioje. Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda šiemet planuojama užbaigti penkių ruožų, kurių bendras ilgis yra 14,35 km, remonto darbus.

Likusias Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Smiltynės iki Nidos atkarpas ruošiamasi sutvarkyti 2024 metais, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Pasak jos, baigus šiuo metu vykstančius viešuosius pirkimus naujas takas bus tiesiamas nuo Juodkrantės iki Pervalkos. „Rangos darbų viešojo pirkimo procedūroms sėkmingai pasibaigus bus pradėti tako rekonstravimo darbai nuo jau rekonstruoto tako iki Pervalkos, Naglių kopos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė sutartį dėl magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožo, esančio Utenos mieste, rekonstravimo darbų. Pasak LAKD, darbus kelio atkarpoje planuojama pradėti artimiausiu metu, baigti – kitų metų liepą. „Utenos plente prasideda ilgai laukti realūs darbai: nepaisant daugybės buvusių iššūkių, čia startuoja pirmojo ruožo rekonstrukcija.

Šiemet bei kitais metais Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas. Pastebima, kad vienoje iš automagistralės Vilnus–Kaunas atkarpų taip pat įrengtas greičio matuoklis, kur vairuotojai gali akimirksniu prarasti vairuotojo pažymėjimą, jeigu greitis nebus sulėtinimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė palieka įmonę.  „Šiandien paskutinė mano darbo diena Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Labai ačiū už gerus klausimus, profesionalų bendravimą ir supratimą“, – trečiadienį pranešė A. Ramoškaitė. Pareigas direkcijoje ji ėjo ketverius metus ir devynis mėnesius.

Siekiant nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centrinės dalies, Tauragėje tiesiamas pietinis aplinkkelis – pirmą jo dalį numatoma baigti šių metų rudenį. Kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, aplinkkeliui tiesti ir susijusioms sankryžoms įrengti šiemet skirta 369,8 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.

Susisiekimo ministerija parengė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, kurios numato apmokestinti elektromobilių krovimą valstybės valdomose stotelėse. Pataisų projekte teigiama, kad mokestį įvesti būtina ir dėl to, kad nebūtų iškreipiama rinka, tai paskatintų privatų verslą teikti šias paslaugas.

Po skandalo, kai viduryje Vilniaus be leidimo buvo nupjautas šimtametis ąžuolas, gyventojai šaukiasi pagalbos dėl kitų Lietuvoje augančių medžių. Žmonės nuogąstauja, kad dar vienas ąžuolas gali griūti remontuojant Molėtų–Anykščių kelią. Po diskusijų ir pasipiktinimo bangos Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atsakė, ką darys su medžiu. Ąžuolą buvo suplanuota kirsti remontuojant krašto kelią Nr. 119 Molėtai– Anykščiai ruože nuo 28,169 km iki 36,056 km.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vertina galimybę žvyrkelių asfaltavimui pritaikyti mokslininkų siūlomą naują ir jau išbandytą technologiją, kuri šias išlaidas galėtų sumažinti maždaug du kartus. LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad technologija galėtų būti naudojama mažo intensyvumo kelių ar dviračių takų tiesimui.   „Mažo intensyvumo keliuose ar dviračių takuose galėtume naudoti tokias technologijas, tai mes per trumpiausius periodus įsivertinsime.

Seimo opozicijai inicijuojant interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstutis Navickas teigia jaučiantis pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus darbus. Jis tikina, jog padėti geri pamatai žemės ūkio pertvarkai ir klestėjimui, o tai turėtų sustiprinti jo konkurencingumą. „Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia – ir dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Pokyčių valdymo vadovės pareigas pradėjo eiti Renata Saulytė, rašoma LAKD pranešime spaudai. Ji bus atsakinga už kompleksišką bendrovės pokyčių plano įgyvendinimą ir valdymą, kuris apims organizacijos veiklos gerinimo procesus, pokyčių valdymo kultūros tobulinimą, pokyčių komunikaciją su suinteresuotomis šalimis.

Naujasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas darbą įmonėje pradėjo atsiribodamas nuo kelių sektoriaus įmonės „Tilsta“ vadovo Eduardo Grinavecko, skelbia portalas LRT. M. Švaikauskas ir E. Grinaveckas – buvę bendraklasiai, medžioklės draugai ir kartu valdė nekilnojamąjį turtą. E. Grinaveckas anksčiau yra ėjęs aukštas pareigas LAKD – buvo vadovo pavaduotoju.

Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcija artėja – artimiausiu metu bus pradėtas projektuoti betoninio kelio 42,8 km ilgio ruožas tarp Riešės (Vilniaus r.) ir Molėtų. Projektavimo darbai pradedami įsigaliojus 5 atskirų ruožų projektavimo sutartims, kurias su projektuotojais pasirašė AB Lietuvos automobilių kelių direkcija. To paties kelio ruožas tarp Molėtų ir Utenos jau projektuojamas nuo praėjusių metų rudens, rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešime spaudai.

Rajono tarybos jungtiniame komitetų posėdyje nuotoliniu būdu neseniai dalyvavę Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovai kalbėjo apie tai, kad imasi visų priemonių, kad kaip įmanoma greičiau būtų išspręsta nepatogi padėtis, susidariusi dėl sugriuvusio Tilto g. tilto Kėdainiuose. Pažadėję iš karto informuoti apie bet kokius pokyčius pažado jie laikosi, tik ne visos naujienos kraštiečius nudžiugins.

Susisiekimo ministerija teigia penktadienį laukianti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) išvadų dėl įgriuvusio tilto Kėdainiuose, tuo metu direkcija galutines išvadas žada pateikti tik po kelių savaičių. Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis pavedė direkcijai iki vasario 17 dienos atlikti išsamų su tilto griūtimi susijusių aplinkybių tyrimą ir pateikti jo rezultatus bei išvadas. Ministerija BNS teigia, kad direkcijos išvados laukiama penktadienį.

Įsigaliojo sutartis sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius, panaudojant perdirbtų padangų gumą, ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes. Ieškodama technologinio sprendimo perdirbtų padangų gumos produktų realizavimui valstybinės reikšmės kelių asfalto mišiniuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo inovatyvius tyrimus, rašoma pranešime spaudai.

Kėdainiuose praėjusią savaitę įgriuvusio tilto būklę vertins antradienį sudaryta komisija, greičiausiai įgyvendinamas variantas – laikinasis tiltas, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Remigijus Lipkevičius. Jo teigimu, komisijos leidimas yra reikalingas norint pašalinti įgriuvusią siją. Pasak vadovo, padarius šiuos veiksmus reiktų atlikti ekspertizę.  „Sprendimas dėl tilto bus tada, kai komisija įvertins aplinkybes.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis nurodė Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) iki vasario 17-osios išsamiai ištirti, kodėl praėjusią savaitę įgriuvo tiltas per Nevėžį Kėdainiuose. „Tyrimo metu, be kita ko, turi būti įvertintos įvykį lėmusios aplinkybės, neapsiribojant finansavimo trūkumu ir sunkiasvorių transporto priemonių judėjimu tiltu“, – teigiama ministro pavedime.

Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susiekimo ministras Marius Skuodis sako Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) pavedęs papildomai įvertinti probleminių šalies tiltų būklę ir nustatyti apribojimus jais judančiam sunkiasvoriui transportui.  „Atsižvelgiant į šios dienos įvykius, Automobilių kelių direkcijai yra pavesta apvažiuoti visus objektus, papildomai įvertinti, ar tų apribojimų pakanka.

Šiaulių bankas privalo sumokėti 0,5 mln. garantiją Lietuvos automobilių kelių direkcijai už restruktūrizuojamos Kauno statybų bendrovės „Kamesta“ neįvykdytus žvyrkelių remonto darbus, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 12-ąją visiškai patenkino Kelių direkcijos skundą, kuriuo ji prašė iš Šiaulių banko priteisti 518 tūkst. eurų išmoką pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją bei 6 proc. metų palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) paskelbus, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) privalo grąžinti 152,2 tūkst. eurų delspinigių restruktūrizuojamai kelių ir tiltų statybos bendrovei „Šiaulių plentas“, direkcija pranešė, kad bendrovė jai turi grąžinti 41 tūkst. eurų, nes anksčiau buvo gavusi iš direkcijos didesnę sumą.  LAKD bendrovei pernai grąžino 193,6 tūkst.

Akcine bendrove nuo sausio tapusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) laikinai vadovauja ligšiolinis jos direktorius Remigijus Lipkevičius – jis šias pareigas eis, kol bus atrinktas naujas vadovas. „Laikinai, kol bus atrinktas naujas vadovas, direktoriaus pareigas eis R. Lipkevičius. Šiandien ir rytoj jis atostogauja“, – BNS pirmadienį sakė direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turėjo teisę nutraukti septynias taip ir nepradėtas įgyvendinti sutartis su Raseinių įmone „Brostos keliai“, nusprendė teismas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prašo teismo iš Latvijos bendrovės „SW Baltics“ priteisti 61 mln. eurų žalos dėl jos stabdomų beveik 40 mln. eurų vertės naujos elektroninės kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo kūrimo ir diegimo konkursų. Tai BNS patvirtino Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Pasak jos, ieškinį atsakovei „SW Baltics“ dėl 60,9 mln. eurų žalos atlyginimo direkcija teismui pateikė pirmadienį.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įspėja vairuotojus, kur šiuo metu eismo sąlygos yra itin sudėtingos. LAKD pranešė, kad sudėtingiausios eismo sąlygos vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvoje bei Vilniaus, Prienų rajonuose, kur visų valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos pažliugusio sniego sluoksniu, provėžotos. Kitur magistraliniai šalies keliai šlapi, vietomis provėžoti. Krašto ir intensyvesni rajoniniai keliai taip pat su pažliugusio sniego provėžomis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atkreipia vairuotojų dėmesį, kad darbų vietose, ypač ties šviesoforais, neretai formuojasi spūstys, o esant intensyvesniam eismui Vėlinių metu eismo sąlygos gali būti dar sudėtingesnės.  LAKD atstovai iš anksto ragina planuoti savo kelionės maršrutą bei atkreipti dėmesį į vietas, kuriose vykdomi darbai.

Už vėluojančią kelio sankryžos Vilniaus rajone rekonstrukciją Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) neteisėtai nuskaičiavo 28,4 tūkst. eurų delspinigių iš Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovės „Eurovia Lietuva“, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Bendrovė ginčijo termino, už kurį skaičiuojami delspinigiai, trukmę ir siekė, kad ji būtų sumažinta, o teismas pripažino, kad direkcija delspinigius skaičiavo be pagrindo.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) veiklą kritikuojantys Seimo Ekonomikos komiteto nariai teigia netikintys, kad valstybės įmonė iki šių metų pabaigos įvykdys politikų keliamus reikalavimus. Tuo metu direkcijos vadovas sako, kad strateginiai projektai vyksta, o siekti kitų užsibrėžtų tikslų trukdo projektų gausa ir laiko trūkumas.

Iš pareigų nuo 2023 metų traukiasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.  Jis prašyme susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui iš pareigų prašo atleisti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tokį sprendimą R. Lipkevičius priėmė savo iniciatyva, penktadienį pranešė direkcija.

Vilniaus kelių bei transporto statinių projektavimo bendrovė „Tec Infrastructure“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prašymu įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą sąrašą bendrovė įtraukta rugpjūčio 23 dieną. Jame nurodoma, jog LAKD dėl vėl pavėluotų atlikti darbų rugpjūtį nutraukė su „Tec Infrastructure“ dvi 115 tūkst. ir 43 tūkst. eurų vertės sutartis.

Tranzitu per Lietuvą traukiantys vilkikų karavanai palieka gilius pėdsakus šalies keliuose. Intensyviausio eismo keliuose vos per kelis metus susidaro gilios provėžos, kurios gali tapti skaudžių eismo nelaimių priežastimi.  Tyrimais nustatyta, jog provėžų gyliui pasiekus 7,6 mm, šių kelio darinių sukeltų autoįvykių dažnis pradeda staigiai didėti. Mokslininkai nurodo, jog kiekvienas provėžų pagilėjimas 2,5 mm avaringumą padidina 16 proc.