laivyba

Kruizinis verslas atsigauna, taip teigia iš kasmetinės didžiausios pasaulio kruizinės laivybos parodos Majamyje grįžę Lietuvos specialistai. Į Lietuvos uostamiestį šiemet turėtų atplaukti ne tik daugiau lainerių, bet ir turistų, praneša LTV „Panorama“. Kruizų verslui ekonominė krizė truko ilgai – pusantrų metų, o šiemet nerimo tarp turistų pasėjo ir kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa.Vis dėl to teigiama, kad kruizinė laivyba atsigauna.

Iranas užtikrino Kuveitui nebandysiąs uždaryti svarbaus laivybos kelio Ormūzo sąsiauryje, remdamasi Kuveito vadovu pranešė valstybinė naujienų agentūra KUNA. Šeichas Sabahas al Ahmadas al Sabahas teigė, kad Kuveitas vis dėlto „ilgą laiką“ dirba su naftos ištekliais už Persijos įlankos teritorijos ribų, kad užtikrintų naftos tiekimo pasaulinėms kompanijoms stabilumą.

Ledas sukaustė vieną svarbiausių Europos vandens arterijų – Dunojų, o daugybė laivų priversti likti uostuose. 2860 kilometrų besidriekianti upė, tekanti per devynias šalis, svarbi transportui, energetikai, drėkinimui, pramonei ir žvejybai, iš dalies ar visiškai užšalo nuo pat Austrijos iki žiočių Juodojoje jūroje. Aplink Serbijos sostinę Belgradą upėje susidarė iki pusės metro storio ledo lytys.

Per vienuolika metų laivų Lietuvos jūrų laivų registre sumažėjo 130. Šiuo metu jame yra įregistruotas tik 121 laivas, o jų realiai dirbančių yra tik apie 100.. Lietuvos vidaus vandenų laivų registre yra per 67 tūkst. vidaus vandenų transporto priemonių, tačiau realiai eksploatuojamų vidaus vandenų pramoginių laivų yra tik apie 10 tūkstančių. 1999 m. Lietuvos jūrų laivų registre buvo 251 laivas.

Štai ir netikėk po viso to skaičių magija – penktadienį, 2012 metų sausio 13 dieną į Italijos Džiljos salos uolas atsitrenkė kruizinis laivas „Costa Concordia“. Laive buvo pramušta 70 metrų skylė, pro kurią pritekėjo vandens, ir jo dešinysis šonas susmego į gruntą vos per keliasdešimt metrų nuo pačios salos pakrantės uolų, rašo forbes.ru.

Trečiadienį dėl stipraus vėjo Klaipėdoje nutarta stabdyti Senosios perkėlos darbą, pranešė VE.lt. AB „Smiltynės perkėla“ tokį sprendimą priėmė po 17 valandos, keltų darbas trečiadienį Šiauriniame rage nebus atnaujinamas. Naujojoje perkėloje darbas nesutriko, keltai į Smiltynę iš čia kelia pagal grafiką. Į uostą nespėjo grįžti penki laivai, jie audros pabaigos priversti laukti Baltijos jūroje, pranešė lrytas.lt, remdamasis Klaipėdos uosto kapitonu.

Smiltynėje ties Lietuvos jūrų muziejumi šeštadienį iškilmingai atidengtas paminklas „Albatrosas“, skirtas jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti, praneša VE.lt. Ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, klaipėdietis, jūreivio sūnus, sakė žinąs, kas yra žmogaus išlydėjimas į jūrą ir laukimas jo sugrįžtant. Jis pasidžiaugė, kad Klaipėdoje atsirado simbolis, dar kartą įrodantis, kad Lietuva – jūrų valstybė.

Statomo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovai teigia jau pradėję naujų kelto linijų, kurios sujungs Klaipėdą su Baltijos jūros šalimis, paieškas. Tai esą tapo įmanoma, paaiškėjus konkretiems terminams, kada duris atvers naujasis terminalas, praneša LTV „Šiandien“. Naujojo keleivių ir krovinių terminalo šalia naujosios Smiltynės perkėlos prieplauka pradėta statyti šių metų vasarį. Vienu metu prie jos galės švartuotis du laivai. Trečiajam – vieta numatyta prie terminalo krantinės.

Su 800 turistų savaitgalį į Klaipėdos uostą atplauksiantis laineris užbaigs šios vasaros kruizinės laivybos sezoną. Specialistai jau dabar neslepia – sezonas buvo itin prastas. Prie kruizinių laivų krantinės Klaipėdoje prisišvartavęs laivas „Princess Daphne“ atidarė šių metų kruizinės laivybos sezoną. Iš viso Lietuvos pajūrį šiemet aplankė 22 tūkstančiai turistų, atplaukusių kruiziniais laivais. Bet tai – 37 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

Didžiųjų šalių ekonomai, politikai, įvairios organizacijos (tarp jų – Tarptautinis valiutos fondas) bei Pasaulio Bankas išreiškė susirūpinimą, kad pasaulis žengia į dar vieną recesiją, nespėjus atsigauti nuo 2008-2009 m. ekonomiką parklupdžiusio nuosmukio. Remiantis tyrimais, naujoji krizė anaiptol nebus nei trumpa, nei silpna, rašo businessinsider.com. Patys akivaizdžiausi pokyčiai matyti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Europoje bei Japonijoje.

Tai dar kartą patvirtinta antradienį Kaune Lietuvos vandens kelių direkcijos surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo ir Baltarusijos atstovai iš vandens kelius ir laivininkystės ūkį valdančios bei prižiūrinčios valstybinės įmonės filialo Gardine. Baltarusiai, prižiūrėdami vos per 70 km ilgio Nemuno atkarpą, savos valstybės finansų tam gauna daugiau nei jų kolegos Lietuvoje, turintys „aprėpti“ gerokai didesnius upės kelio ruožus.

Netylant kalboms apie Rusijoje įvykusį incidentą – keleivinio motorlaivio „Bulgarija“ tragediją, nusinešusią daugiau nei 100 žmonių gyvybių – naujienų portalas Balsas.lt nusprendė išsiaiškinti, kas Lietuvoje atsakingas už laivų techninę būklę ir, ar šios nelaimės scenarijus įmanomas pas mus. Keltas užplaukė ant seklumos O priežasčių susirūpinti tikrai yra: 2011 m. liepos 8 d. (naktį iš penktadienio į šeštadienį) naktinio klubo „Dr.

Už dviejų ispanų jūreivių paleidimą Somalio piratai teigia išsireikalavę 7 mln. dolerių išpirką. Pinigai buvo nuleisti iš sraigtasparnio į užgrobtą italų laivą, telefonu agentūrai AFP sakė piratas Abdi Yare. Į šį laivą esą buvo atgabenti ir abu ispanai, kurie Somalyje buvo laikomi skirtingose vietose. Ispanijos užsienio reikalų ministerija šių duomenų kol kas nepatvirtina. Ispanų laikraštis „El Pais“ tuo tarpu savo portale rašo, kad abu ispanai jau yra saugūs viename savo darbdavio laivų.

Šeštadienio rytą prie Kruizinių laivų terminalo krantinės prisišvartavus laivui „Princess Daphne“, bus atidarytas kruizinės laivybos Klaipėdos uoste sezonas. Kruizinės laivybos sezoną atidarys jau ne pirmus metus mūsų uostamiestį lankantis kruizinis laivas „Princess Daphne“, kuris yra 162,37 m ilgio, 21,34 m pločio bei 7,79 m grimzlės, jame telpa apie 500 keleivių. Šis laivas praėjusiais metais Lietuvos uostamiestyje lankėsi 6 kartus, o šiemet numatomi 3 šio laivo apsilankymai.

Artimiausiomis dienomis klaipėdiečiai savo akimis galės išvysti, kaip atrodo praėjusių metų spalio pradžioje liepsnų sunaikintas keltas „Lisco Gloria". Jis bus partemptas į Klaipėdos jūrų uostą supjaustyti. Šią savaitę galutinai paaiškėjo, kad sudegęs bendrovės „DFDS Lisco" vilkikas “Lisco Gloria" savo dienas baigs ne kokiame nors užsienio uoste, bet Klaipėdoje. Jis bus supjaustytas ir metalo laužu pavirs vienoje uosto įmonėje.

Kuomet dėl neramumų Egipte auga naftos kainos, Norvegija kas minutę į savo šalies biudžetą įsideda po 100 tūkst. Norvegijos kronų (44 tūkst. litų), skelbia šalies naujienų portalas NRK. Politikos mokslų profesorius Dagas Haraldas Claesas teigia, kad baimė daro Norvegiją turtingesnę. „Kuomet veikėjai naftos rinkoje susiduria su tokia nežinia, naftos kainos toliau kyla, o iš to pelnosi Norvegija“, – sako profesorius.

Pučiant oro burbulus po laivais, sunaudojama 5–10 proc. mažiau kuro, nors šį būdą taikančių kompanijų dėl rizikų nėra daug. Jeigu išpūsite daug oro burbulų po laivu ir toliau tai tęsite, prasidės įdomūs dalykai, sako Stevenas Ceccio, ekspertas iš Mičigano universiteto. Kai oras greitai pučiamas į laivo korpusą, knibždėte knibždantys burbuliukai greitai susijungia, nes oras turi kur kas mažiau pasipriešinimo nei vanduo. Kai laivas juda į priekį, oras sklinda iš po korpuso.

Lietuvos vandenis dažniausiai skrodžia perdirbti arba panaudoti užsienietiški keleiviniai laivai. Pamatyti lietuvių gamybos keleivinį laivą – tikras įvykis. Jurbarke jau antra vasara tokį laivą galima ne tik pamatyti, bet juo pigiai iš Jurbarko Nemunu nuplaukti į Nidą. Norinčiųjų plaukti daugėja Šį greitaeigį laivą suprojektavo ir su kitais keliais entuziastais pastatė vienas iš laivo kapitonų Algimantas Lužas.

Kauno miesto savivaldybė sutinka verslininkams, po daugelio metų pertraukos restauruotu „Raketa“ tipo laivu vėl plukdantiems keleivius Nemunu į Nidą, per sezoną skirti iki 30 tūkstančių litų. Tuo tarpu į Savivaldybę kreipusis, prašydama padėti biudžeto lėšomis dotuoti šį reisą, bendrovė „Nemuno linija“ prašė 50 tūkstančių litų.

Šalys, pro kurias teka Dunojus, nori plėtoti laivininkystę šioje antroje pagal dydį Europos upėje, - rašo „The Independent“. „Šiandien laivyba Dunojuje yra ganėtinai ribota, nors potencialas – milžiniškas“, - tikino Europos koordinatorė vidaus vandenims Karla Peijs. „Dunojaus upe plukdoma tik dešimtadalis to, ką būtų įmanoma transportuoti. Palyginus su Reino upe, tai atrodo itin prastai“, - pridėjo ji.

Centrinės Afrikos valstybės Kamerūno pakrantėje per naktį iš sekmadienio į pirmadienį piratai užpuolė du laivus. Vienas jų plaukė su Lietuvos vėliava. Pranešimai apie Somalio pakrantėse siautėjančius piratus jau tapo kasdienybe, bet kitame Afrikos pakraštyje, Kamerūne, piratavimas iki šiol buvo ne toks akiplėšiškas. Deja, pastarųjų dienų įvykiai rodo rimtą piratų suaktyvėjimą – jau senokai nebuvo fi ksuota, kad beveik vienu metu šios valstybės pakrantėje būtų užpulti net du laivai.

Danijos Bornholmo saloje, kaip įtariama, girtas lietuvių žvejybinio laivo „Rytas“ kapitonas sukėlė pavojingą incidentą. Jo vadovaujamas laivas užplaukė ant seklumos, o pats kapitonas iš karto dar ir nepranešė apie įvykį vietos valdžiai. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba.

Korporacija IBM paskelbė diegianti vieningą komunikacijos sistemą, padėsiančią sklandžiau bendrauti laivams, plaukiantiems Baltijos jūra. Projektas pristatytas Helsinkyje, tarptautiniame aukščiausio lygio Baltijos regiono forume („Baltic Sea Action Summit“). IBM pranešė kartu su Suomijos valstybinėmis jūrinių reikalų institucijomis sukūrusi atvirais standartais grįstą programinę įrangą, kuria naudotis galės visi kompiuterine įranga aprūpinti laivai Baltijos jūroje.

CNN klausia, ar laivybos sektorius – dėl kurio taršos padarinių kasmet miršta 60 tūkst. žmonių – gali būti ekologiškesnis. Kaip praneša CNN, Honkongo, miesto, kuriame dėl smogo beveik nematyti horizonto, gyventojai jau seniai palaidojo viltis gyventi „švariai ir žaliai“. Tačiau viena Australijos kompanija bando paneigti šią nuomonę: ji antrame pagal užimtumą pasaulio uoste pristatė ekologiškus keltus, varomus saulės ir vėjo energija.

Antarktį prižiūrinčios šalys planuoja sugriežtinti taisyklės laivams, taip siekdamos sumažinti neigiamą žmogaus poveikį aplinkai ir išvengti ekologinių katastrofų. Naujasis projektas numato, kad į Pietų ašigalio regioną plaukiantys laivai privalės turėti specialų ledui atsparų korpusą. Be to, planuojama uždrausti sunkiuosius degalus, kuriuos naudoja kruiziniai laivai.

Šeštadienį įvykusioje Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) ataskaitinėje konferencijoje priimtas nutarimas kreiptis į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Seimą bei Vyriausybę ir reikalauti, kad būtų sustabdyti sveiko proto neatitinkantys ketinimai. LJS, šiuo metu turinti savo gretose 2 618 narių, kategoriškai pasisako prieš AB Smiltynės perkėla" privatizavimą.