laivyba

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo ribojus laivybą, pirmadienį apie 21 val. laivų judėjimas buvo atnaujintas, BNS informavo uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai. Vėjo greitis siekė 26 metrus per sekundę, vėliau susilpnėjo. Pasak I. Rotautaitės-Pukenės, dėl vėjo incidentų neužregistruota.

Klaipėdoje pirmadienį atnaujinta laivyba keltais Senojoje perkėloje, kur anksčiau pirmadienį aptikti daiktai, panašūs į sprogmenis. Laivyba keltais buvo laikinai sustabdyta, kai ties perkėla buvo rasti trys į sprogmenis panašūs objektai. Jie išvežti sunaikinti, pranešė Klaipėdos uostas. Įtariamus sprogmenis apie 13 val. aptiko Karinių jūrų pajėgų povandeninių veiksmų komanda, atlikdama dugno apžiūrą.

Ties Senąja perkėla Klaipėdoje antradienį aptikus, kaip įtariama, sprogmenį, sustabdyta laivyba keltais, pranešė Uosto direkcija. Direkcijos duomenimis, apie 15.20 val. dispečeriai gavo pranešimą, kad vykdant krantinės rekonstrukcijos darbus buvo aptiktas daiktas panašus į sprogmenį.

Dėl itin didelio vėjo laivyba Klaipėdos jūrų uoste penktadienio popietę vis dar ribojama. Pasak uosto atstovės Ignės Rotautaitės-Pukenės, išplaukti iš uosto šiuo metu negali keturi laivai, o įplaukti laukia penki laivai. Uoste incidentų neužfiksuota. Šiuo metu gūsiais fiksuojamas iki 17 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje siekia apie 4,5 metro. Dėl sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėta riboti laivybą ketvirtadienio pavakarę.

Dėl vis didėjančio konteinerinių laivų tvarkaraščių nepatikimumo, krovinių gabenimo jūrų transportu paslaugas teikiančioms logistikos bendrovės tampa vis sudėtingiau garantuoti prekių pristatymo laiką, todėl dalis klientų renkasi alternatyvius krovinių gabenimo būdus, teigia bendrovės „ACE logistics“ Jūrų ir geležinkelio transporto padalinio vadovas Tomas Jankauskas. „Nuo standartinių 40-45 dienų konteinerinio laivo tranzito laiko, pastaraisiais mėnesiais jis prailgo iki 80 ar ne 90 dienų.

Dėl sustiprėjusio vėjo naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Klaipėdos uoste ketinama riboti laivybą, pranešė uosto direkcija.  „Uosto direkcija yra įspėjusi visus Klaipėdos uosto naudotojus apie būsimas oro sąlygas“, – teigiama pranešime. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienį į vakarą ims stiprėti vėjas, numatoma, kad apie 22 val. ir pirmoje nakties pusėje vėjo gūsiai gali siekti iki 30 metrų per sekundę.

Trejus su puse metų iki išnaktų plušę du klaipėdiečiai pastatė elektrinį laivą. Tyliai dūzgiančiu varikliu šis po vieno įkrovimo gali plaukti dvi paras. Tiesa, kaina nemaža – 70 000 eurų. Tačiau kūrėjai aiškina, kad į ekologija investuoti būtina. Užkūrus laivo variklį nepasigirsta įprastas kitiems laivams gaudimas ir nepasipila dūmų debesis. Šis tik tyliai dūzgia. Klaipėdiečiai pastatė elektrinį laivą. Laivo statytojai, dizaino sumanytojai ir inžinieriai – Klaipėdos universiteto magistrantai.

 Lietuvos laivybos įmonei „Limarko laivininkystės kompanija“ priklausančiame laive, kuris šiuo metu atvykęs į Urugvajų, mirė lietuvis jūreivis, dar penkių įgulos narių sveikata tikrinama, sekmadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Įmonės vadovas Vytautas Lygnugaris portalui tvirtino, kad dar nėra aišku, nuo ko mirė jūreivis, ir nepatvirtino tarptautiniame jūrininkystės portale skelbiamos informacijos, kad keli įgulos nariai susirgo koronavirusu.

Ketvirtadienio rytą laivyba Klaipėdos uoste vyksta, tačiau išlieka apribojimai, BNS pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Dėl oro sąlygų į uostą įplaukti šiuo metu negali vienas laivas, kuris laukia išoriniame reide, ir vienas laivas negali išplaukti iš uosto. Anot direkcijos, 8 val. duomenimis, vėjo stiprumas gūsiais fiksuotas 14-16 metrų per sekundę. Bangos aukštis jūroje vis dar siekia apie keturis metrus.  Incidentų dėl stipraus vėjo uoste neužfiksuota.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo naktį iš antradienio į trečiadienį pradėta riboti laivyba. Trečiadienį apie 10 valandą ryto vėjo greitis siekė 27 metrų per sekundę, pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia trys laivai, o išplaukti negali septyni laivai. Bangų aukštis jūroje siekia 4-4,5 metro, dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota.

Jungtinės Karalystės karinis laivynas antradienį perspėjo, kad Omano įlankoje netoli Jungtinių Arabų Emyratų krantų užfiksuotas vieno laivo „potencialus užgrobimas“, bet daugiau detalių nepateikė. Karališkojo jūrų laivyno kovos su piratavimu grupė „United Kingdom Maritime Trade Operations“ (UKMTO) iš pradžių perspėjo laivus, kad „šiuo metu vyksta incidentas“ nurodytoje akvatorijoje.

Milijoninį bunų projektą pradėjusi Vidaus vandens kelių direkcija sako, kad greit nuo Kauno iki Kuršių marių keleiviniai laivai ir krovininės baržos galės plaukti be trikdžių. O atsigaunant laivybai Kauno valdžia iš archyvų traukia ir užmirštą šliuzo ties hidroelektrine projektą. Vos prasidėjus laivybos navigacijos sezonui – Nemune ties Žalgirio arena sujudimas. Pluša žemsiurbė ir jai padedantys laivai – tvarkoma Nemuno salos akvatorija.

Patraukti nuo seklumos didžiulį konteinerinį laivą, užblokavusį Sueco kanalą, gali užtrukti „kelias dienas ar net savaites“, pareiškė Nyderlandų gelbėjimo įmonės, pasiuntusios savo specialistus padėti atlikti šią užduotį, vadovas. „Smit Salvage“ komanda ketvirtadienį turėtų atvykti į įvykio vietą, kur laivas „Ever Given“ per kilusią smėlio audrą užplaukė ant seklumos, teigė patronuojančios bendrovės „Boskalis“ generalinis direktorius Peteris Berdowskis.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo ketvirtadienio popietę apribota laivyba. Uostas pranešė, kad laivyba apribota nuo 14 valandos, įplaukti į uostą laukia vienas, išplaukti – du laivai. Vėjo greitis šiuo metu siekia apie 21 metrą per sekundę, bangų aukštis – iki penkių metrų. Pranešime teigiama, kad visi uosto naudotojai, laivų agentai, laivų kapitonai apie sustiprėjusį vėją įspėti iš anksto. Prognozuojama, kad vėjas naktį turėtų aprimti.

Per artimiausius penkerius metus išvalius Nemuno vagą aukštupyje nuo Kauno hidroelektrinės iki Baltarusijos sienos, planuojama atnaujinti laivybą šia atkarpa. Vidaus vandens kelių direkcija, prieš pusantrų metų pasirašiusi memorandumą su dešimčia savivaldybių dėl laivybos vystymo, šiuo metu siekia įsigyti plaukiojančią ir žeme važiuojančią žemkasę ir valymo darbus tikisi pradėti jau 2021-ųjų balandį. „Reikia suformuoti patį farvaterį, vagą bunomis – tokiais neypatingais skaldos statiniais.

Klaipėdos jūrų uoste dėl stipraus vėjo ketvirtadienį toliau ribojama laivyba. Į uostą negali įplaukti vienas laivas, išplaukti negalinčių laivų nėra.  „Laivyba iki šiol Klaipėdos uoste formaliai yra ribojama. Vėjas šiuo metu yra 11-12 metrų per sekundę, bangų aukštis – 3 metrai. Po pietų vėjas turėtų dar labiau stiprėti“, – ketvirtadienio rytą BNS komentavo uosto atstovė Dovilė Ringis.  Laivyba apribota trečiadienį nuo 14 val. 30 min.

Nors vasara skaičiuoja paskutines savaites, kauniečiai praneša naujieną – šiemet į Nidą ar Rusnę norintieji nuplaukti laivu iš Kauno, tai tikrai galės padaryti. Jau suplanuotas ir pirmasis reisas. Tiesa, keliauti kviečiama ne legendine „Raketa“, bet kiek lėčiau plaukiančiu laivu. „Deima“ – štai taip pavadintas laivas nuo prieplaukos prie Vytauto bažnyčios ir pajuda Nemunu pasroviui.

Nemuno upėje atgimsta krovininė upinė laivyba. Šiandien tarptautiniame Marvelės uoste prisišvartavo pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje krovininė barža. Šimtus tonų sveriantį krovinį ji atplukdė tiesiai iš Klaipėdos jūrų uosto. Nors pirmoje kelionėje pasitaikė šiokių tokių nesklandumų, žadama, kad ateityje tokią laivybą gali pristabdyti nebent itin ilga sausra, galinti stipriai nusekinti Nemuną.

Klaipėdos uoste ketvirtadienio naktį atnaujinta laivyba. Ji nuo antradienio buvo ribojama dėl stipraus vėjo. „Nuo 1 val. nakties laivyba neberibojama. Šiuo metu vėjas siekia 8-10 metrų per sekundę“, – BNS patvirtino uosto atstovė Dovilė Ringis. Ankstų trečiadienio rytą vėjo greitis siekė iki 27 metrų per sekundę. Trečiadienio pavakarę vėjas jau rimo, bet įplaukti į uostą laukė 9 laivai, išplaukti – 2 laivai.

Klaipėdos jūrų uoste trečiadienį vėjas rimsta, bet laivyba vis dar ribojama, pranešė uosto atstovė Dovilė Ringis. „Šiuo metu laivyba vis dar ribojama. Vėjas pamažu rimsta – 16 val. duomenimis, jo greitis siekia 12-17 metrų per sekundę. Įplaukti į uostą laukia 9 laivai, išplaukti – 2 laivai“, – BNS sakė D. Ringis. Laivyba uoste ribojama nuo antradienio. Ankstų trečiadienio rytą, apie 4 val., vėjo greitis siekė iki 27 metrų per sekundę, o bangų aukštis naktį buvo apie 5 metrai.

 Pirmadienio naktį pajūryje siautėjęs smarkus vėjas didesnių nuostolių nepadarė, pranešė pareigūnai. Dėl vėjo be elektros visoje šalyje liko apie tūkstantį „Energijos skirstymo operatoriaus“ vartotojų. „Tai normali tinklo veikla“, – BNS sakė ESO atstovė spaudai Akvilė Adomaitytė. „Stebėjome padėtį ir savaitgalį. Didesnių nuostolių nepadaryta“, – pridūrė ji. A. Adomaitytė teigė, jog ESO specialistai nuolat stebi padėtį ir yra pasiruošę veikti, jeigu gedimų skaičius išaugtų.

Klaipėdos uoste dėl stipraus ir gūsingo vėjo nuo pirmadienio vakaro ribojamas laivų eismas. „Laivyba yra ribojama, nes yra labai stiprus vėjas. Eismas apribotas nuo vakar (pirmadienio - BNS) 21 valandos. Šiąnakt 4 val. buvo labai stiprus vėjas, buvo net 25,8 metro per sekundę, bangos - virš 5 metrų“, - BNS sakė Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna. Anot jo, šiuo metu į uostą įplaukti laukia 6 laivai - du dėl oro sąlygų, likę laukia, kol iš uosto išplauks laivai ir atsilaisvins krantinės.

Klaipėdos jūrų uoste dėl stipraus vėjo nuo šeštadienio ryto ribojamas didelių laivų eismas. „Nuo 6 valandos ryto yra apribota laivyba uoste. Tai reiškia, kad į uostą įplaukti ir išplaukti negali dideli laivai, kuriems reikia locmano pagalbos. Mažųjų laivų eismas vyksta įprastai. Apribojimas daugiau vyksta dėl didelių bangų, nes locmanų laivai negali plaukti į atvirą jūrą“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė Milkintienė. Pasak jos, apie 12 val.

 Dėl stipraus vėjo nuo antradienio nakties Klaipėdos jūrų uoste ribojamas laivų eismas. „Nuo vidurnakčio buvo iš dalies apribota, o nuo antradienio ryto ir mažesnieji laivai neįleidžiami į uostą ir neišleidžiami išplaukti. Laivyba yra apribota“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. Pasak jos, šiuo metu išoriniame uosto reide įplaukti į uostą laukia 4 laivai, o iš Klaipėdos išplaukti - vienas.

Nerimstant stipriam ir gūsingam vėjui, Klaipėdos uoste pirmadienio vakarą laivyba vis dar yra ribojama. Tuo metu šalies vakaruose be elektros vis dar yra likę 500 vartotojų, tinklo gedimai toliau šalinami. „Iš esmės situacija nesikeičia, laivyba uoste vis dar ribojama. Vėjo greitis gūsiais siekia 22-24 metrus per sekundę, bangų aukštis jūroje - apie 5 metrus“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

 Oficialiai prasidėjus laivybos sezonui, Lietuvos upėse ir mariose keliautojams parengta 385,6 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių su paženklintu farvateriu. Iš jų beveik 60 procentų (226,3 km) paženklinta šviečiančiais navigaciniais ženklais, užtikrinančiais laivybos galimybę visą parą. Tai 28 km daugiau nei praėjusį sezoną.

Nuo penktadienio ryto dėl smarkaus vėjo Klaipėdos jūrų uoste iš dalies apribota laivyba - laivai negali nei išplaukti iš uosto, nei įplaukti į jį. „Eismas uoste yra dabar ribojamas. Dirba tik naujoji Smiltynės perkėla. Laukia laivai ir įplaukti į uostą, ir išplaukti. Dabartinėmis oro sąlygomis negalime jų nei išvesti, nei įvesti“, - šeštadienį BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna. Jo duomenimis, įplaukti laukia aštuoni laivai, išplaukti - trys laivai bei trys jūriniai keltai.

Sinoptikai perspėja dėl penktadienį ir šeštadienio naktį stipraus gūsingo vėjo šalies pajūryje, ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus nestovėti po medžiais ir elektros linijomis. Sinoptikų duomenimis, penktadienį pietryčių Baltijoje, Kuršių marių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje bei šalies pajūryje vakarų vėjo gūsiai sieks nuo 28 iki 30 metrų per sekundę. Labai smarkus vėjas pūs ir sausio 3-osios naktį, o dieną susilpnės iki 25 metrų per sekundę.

Manote, kad namas gali būti pastatytas tik naudojant statybines medžiagas: cementą, betoną, stiklą, plieną ir medį? O koks turi būti namas pastatytas iš konteinerio, kuris naudojamas laivyboje? Ir tai tikrai ne pokštas, nes siūlome pamatyti 25 nuostabius namus, kurie yra pastatyti būtent iš konteinerio.

UAB „Baltic Amadeus“, plėsdama savo paslaugų eksportą Skandinavijos šalių regione, pranešė pasirašiusi 3 metų trukmės bendradarbiavimo ir informacinių technologijų (IT) paslaugų teikimo susitarimą su Švedijos kompanija „Shippersys AB“. „Shippersys AB“ - tai bendra įmonė, įkurta garsių laivybos kompanijų „Wilh.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vidaus vandens kelių direkcija skelbia, kad penktadienį prasideda laivybos sezonas. Nerimi plaukiojančių ar jame plūduriuojančių laivų šeimininkai sezonui taip pat pasirengę – laivas „Ryga“ po Vilnių jau kursuoja, restoranas ant vandens duris atvers savaitgalį. Lietuvoje, pasak direkcijos, bus eksploatuojama beveik 400 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Pagaliau banginiai ir delfinai galės mėgautis tyla ir ramybe. Laivininkystės kompanijas visame pasaulyje netrukus pasieks savanoriškos gairės, kuriose pirmą kartą bus reikalaujama sumažinti laivų keliamą triukšmą jūroje. Laivai vandenyną pavertė daug triukšmingesne aplinka, o tai kenkia čia gyvenantiems gyvūnams. Pirmiausia triukšmavimas vandenynuose kelia stresą banginiams ir yra susijęs su masiniais delfinų išplaukimais į krantą.

Sekmadienį Klaipėdos jūrų uoste dėl stipraus vėjo apribota laivyba. Klaipėdos jūrų usto direkcijos Laivų eismo tarnyboje BNS sakė, jog vėjui gūsiams pasiekus daugiau kaip 20 metrų per sekundę, iš dalies sustabdytas laivų eismas. Anot tarnybos, kol kas įplaukti į uostą leidžiama tik keleiviniams keltams. "Laivų eismas sustabdytas visiems laivams, išskyrus keleiviniams keltams", - BNS sakė tarnybos atstovas. Anot jo, šiuo metu du laivai laukia išorės reide, kol nurims vėjas.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Balandžio 25 dieną prasidėjęs vidaus vandenų laivybos sezonas baigėsi. Inspektoriai sako, kad pažeidimų šiemet nustatyta beveik dvigubai daugiau nei pernai. Baudų surinkta penkiais tūkstančiais litų daugiau. Iš viso – daugiau nei 22 tūkst. Lt. Vienas iš dažniausių pažeidimų keletą metų iš eilės yra prasta laivų techninė būklė. Daugiau nei pusantro šimto laivų plaukiojo pasibaigus techninės apžiūros galiojimui.

Dvi biržoje kotiruojamos laivybos įmonės ateitį piešia skirtingomis spalvomis – viena nemato nei krovinių gabenimo laivais, nei vietinės biržos perspektyvų, o kita pragiedrulių įžvelgia ir kurpia laivyno atnaujinimo planus. Analitikai sako, kad vilčių įmonėms atsigauti yra, bet reikia spręsti įsisenėjusias problemas. „Nebenoriu gyventi su rožiniais akiniais ir tikėti, kad jau tuoj viskas bus gerai. Jau krūvą metų buvome užsimaukšlinę tuos akinius ir vis laukėme to kažko, bet stebuklas neįvyko.

Didžiausiems pasaulio oro uostams ir laivybos bendrovėms modernius komunikacijos prietaisus gaminanti norvegų „Jotron“ plečia veiklą Lietuvoje. Metų pabaigoje bendrovė Kaune atidarys naują gamyklą į kurią perkels šiame mieste veikiantį padalinį. Kauno gamykloje bus diegiamos naujos technologijos, įkurtas vietinis produktų vystymo departamentas. Taip pat įmonė planuoja didinti gamybos apimtis. Numatomos investicijos sieks apie 9,4 mln. litų.

Pirmadienį Europos Komisija pateikė planus mažinti muitinės formalumus laivams – dėl to sumažės biurokratizmo, sutrumpės laukimo laikas uostuose ir padidės sektoriaus konkurencingumas.

 Piratavimas egzistavo visais laikais, tačiau dar visai neseniai Vakarų pasaulio gyventojams atrodė, kad piratai visiems laikams liko gyvuoti tik nuotykių romanuose. Deja, per pastaruosius keletą metų piratai išsiugdė naujus įgūdžius, prisitaikė prie tarptautinės jūrinės prekybos teikiamų galimybių ir nukreipė savo greitaeiges valtis nuo vietinių baržų į didžiausius krovininius laivus.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Jau kelerius metus iš eilės iš Kauno laivu galima pasiekti Kulautuvą. Šįmet laiveliais bus galima paplaukioti ir Nevėžiu. Iš senosios Kauno prieplaukos prie Vytauto bažnyčios į Kulautuvą 100 vietų laivas „Tolstojus“ kursuos kiekvieną sekmadienį. Šį maršrutą dotuoja Kauno miesto ir rajono savivaldybės. Kelionė Nemunu trunka tris valandas, o dvi valandas keliautojai gali praleisti kurortinį statusą siekiančioje atgauti Kulautuvoje.

Gelbėtojai Genujos uoste trečiadienį ieško žmonių, kurie galėjo likti gyvi praėjusią naktį įvykus nelaimei, kai konteinerinis laivas rėžėsi į laivybos valdymo bokštą ir jo daliai nugriuvus į vandenį žuvo trys žmonės. Bokšte buvo maždaug 14 žmonių, kai kurie jų įkrito į šaltą vandenį, o kiti įstrigo lifte, taip pat nukritusiame į jūrą, pranešė žiniasklaida. Viena aukų, kaip pranešama, yra 30 metų Daniele Fratantonio (Danielė Fratantonijas), dirbęs pakrančių apsaugos valdymo centre.

 Laivybos vidaus vandenų keliais naujasis sezonas, startavęs balandžio 25 d., žada teigiamų poslinkių kuriant naujus laivybos planus ir numatant tolimesnes vidaus vandenų kelių infrastruktūros vystymo perspektyvas. Pasak VĮ VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, visada labai svarbu žiūrėti į priekį ir ieškoti naujų galimybių, kad artimiausioje ateityje upėse atsirastų gerokai daugiau uostų ir prieplaukų, suklestėtų krovininė ir keleivinė laivyba.

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – VĮ VVKD) balandžio 25 d. (ketvirtadienį) kviečia visus kauniečius ir miesto svečius į 2013 m. laivybos sezono pradžios šventę „Žemyn upe“ – kartu atrakinti upes ir išlydėti laivus į ilgą kelionę Nemunu.

Loreta Mačiulienė, Loreta Mačiulienė, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kitą savaitę prasidės laivyba šalies vidaus vandenų keliais. Tam bus paruošta 385 kilometrai valstybinės reikšmės vandens kelių. Laivybos Lietuvos vidaus vandenyse sezonas trunka 199 dienas. Tuomet galima vežti keleivius ir krovinius.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Prieš daugiau kaip dešimtmetį pradėjęs nykti Lietuvos jūrų laivynas neatsigauna. Tiek mažai jūrų laivų, kiek jų užregistruota šių metų sausį, Lietuvoje dar nebuvo. Nors per praėjusius metus įregistruoti keturi nauji – vienas žvejybos, vienas krovininis ir du nebaigti statyti laivai, iš Lietuvos jūrų registro pernai išregistruota 15 laivų.

Baigiantis 2012-iesiems paaiškėjo, kad kartelinius susitarimus neigiančių Klaipėdos uosto laivų agentavimo bendrovių bylos bus jungiamos į vieną. Kitaip sakant, teisminis procesas kitais metais vėl prasidės iš pradžių, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“ Apie 40 bendrovių dėl to patiria nemenkų nuostolių. Ne vienas jų atstovas tokią situaciją prilygina valstybės reketui. 2011-ųjų pabaigoje Konkurencijos taryba (KT) Klaipėdos uoste įžiūrėjo kartelinius susitarimus.

Panamos valdžia norėtų įsivesti eurą kaip teisėtą valiutą kartu su JAV dolerių. Tai pirmadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) pareiškė šios Centrinės Amerikos šalies prezidentas Rikardas Martinelis (Ricardo Martinelli). „Šiuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir aš pasakiau kanclerei, jog mes ieškome būdų, kurie leistų eurui tapti dar viena teisėta Panamos valiuta”, - sakė R. Martinelis, kurį cituoja “Reuters”. Jis neatskleidė pokalbio su A. ...

Rusija statys didžiausią branduolinį ledlaužį, pranešė BBC. Jungtinės Karalystės ekspertas teigia, kad taip Rusija bandys pritraukti daugiau užsienio prekybinių laivų. Naujasis ledlaužis bus galingesnis ir galės plaukioti Arkties vandenyse bei Sibiro upėse. Ekspertas iš Jungtinės Karalystės Metju Vilisas (Matthew Willis) teigia, kad tai padės pritraukti daugiau komercinių laivų iš užsienio. Šiuo metu Rusija yra vienintelė valstybė, turinti branduoliniais reaktoriais varomų ledlaužių.

Didžiojoje Britanijoje užsitęsusi finansinė krizė, lydima ekonominės recesijos, smogė seniausiai anglų laivybos kompanijai „Stephenson Clarke Shipping“, kuri buvo įsteigta 1730 metais. Apie tai ketvirtadienį skelbiama Londone. „Po 282 metų nepertraukiamo egzistavimo “Stephenson Clarke Shipping„ subankrutavo ir yra uždaryta“, - informuoja BBC.

Likus porai dienų iki laivybos sezono Šventosios uoste nutraukiama sutartis su uostą gilinusiu rangovu – visgi žadama, kad burlaiviai galės švartuotis. Dėl Šventosios uoste netinkamai ir laiku neatliktų darbų nutraukiama sutartis su rangovais, tačiau tikinama, jog uostas bus atviras burlaiviams. Dėl netinkamai ir laiku neatliktų darbų Klaipėdos uosto direkcija nutraukia sutartį su bendrove „Alvetos karjerai“, kuri iki birželio pirmosios buvo įsipareigojusi išgilinti Šventosios uostą.