kuršių nerija

Nuo šio rudens Kuršių nerijoje bus atliekami didelio masto kraštovaizdžio tvarkymo darbai, skelbia dienraštis „Lietuvos žinios“. Per trejus metus planuojama atverti, suformuoti naujas erdves, pašalinti sumedėjusią augmeniją iš kopų beveik 700 hektarų teritorijoje. „Tai bus labai sudėtingi ir atsakingi darbai.

 Vyriausybė pavedė Aplinkos ir Kultūros ministerijoms per mėnesį baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Tačiau posėdyje trečiadienį nepritarta Aplinkos ministerijos siūlomam ultimatumui, kad iki spalio vidurio institucijoms nesuderinus plano korekcijų, turėtų būti be diskusijų įgyvendinami visi teismų sprendimai dėl neteisėtų statinių griovimo - nebesiekiant taikos sutarčių.

Neringos valdžią piktina Vyriausybės svarstymai atsisakyti planų suderinti teritorijų planavimo dokumentus Kuršių nerijoje, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Aplinkos ministerija parengė nutarimo projektą, kuriame siūloma Vyriausybei nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo procedūras, jei iki spalio 16 dienos nebus gauta atitinkamų institucijų pritarimo.

Kurorte avys darbuojasi kaip gyvos žoliapjovės, o rudenį jos taps kažkieno vakariene. Maža to, šiemet garbanotosios gerokai pakeitė savo išvaizdą. Netrukus išvysite, kaip. Šios spalvotos avys Nidoje – pačios populiariausios šalyje. Kasdien jos nufotografuojamos šimtus kartų. O kiek dar praeivių sustoja prie aptvaro ir apžiūri neįprastas avis. Trys avys nuspalvintos reklaminiais tikslais.

Klaipėdos uostas laukia Susisiekimo ir Energetikos ministerijų pagalbos, skiriant finansavimą aukštos įtampos elektros linijai per Kuršių neriją pakeisti povandeniniu elektros kabeliu. 110 kilovoltų elektros perdavimo linija, kuria perduodama elektra Neringos vartotojams, trukdo laivybai, potencialiai uosto plėtrai, ją dažnai kliudo pramoginiai laivai, dėl to bendrovei „Litgrid“ ją reikia nuolat remontuoti.

 Pirmadienį Kuršių mariose jachtai kliudžius aukštos įtampos elektros liniją, buvo padaryta didelė žala ir elektros laidus dar šiemet gali tekti pakeisti, sako elektros perdavimo bendrovė „Litgird“. „Jachtos stiebas kliudė apatinius linijos laidus. Preliminariai nustatėme, kad pažeidimai yra gana dideli, tai reiškia, kad dar šiais metais gali tekti juos keisti“, – pranešime spaudai sakė „Litgrid“ Infrastruktūros priežiūros centro vadovas Valdas Bancevičius.

  Klaipėdos uosto kanale jachtai neleistinoje vietoje kliudžius aukštos įtampos elektros liniją, pirmadienio vidurdienį trumpam buvo nutrūkęs elektros tiekimas Kuršių nerijai. Užsidegus jachtai iš Švedijos, ji buvo greitai užgesinta, žmonės nenukentėjo.   „11.58 val. atsijungė pagrindinė elektros perdavimo linija, kuri eina nuo Klaipėdos iki Juodkrantės ir Neringoje dingo elektra.

Persikelkime į Kuršių neriją. Ir šią vasarą ten lankytojus drausmina kopų sargai. Pasirodo, rasti darbuotojų į šias pareigas – nelengva. Kurorte ne visi ištveria fizinį ir emocinį krūvį. 31–erių marijampolietis Vytautas šią vasarą – kopų sargas. Istorijos mokytoju dirbantis vyras turimas ilgas atostogas nusprendė praleisti prasmingai. Naglių gamtos rezervato pažintinis takas ir Parnidžio kopa – Vytauto darbo vietos.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke – itin sudėtinga jūrinių erelių žiedavimo operacija. Vos mėnesio jauniklius ornitologams tenka iškelti iš pušų viršūnėse susuktų lizdų. Į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai šalyje skaičiuojami, žieduojami ir saugomi jau 14 metų. Kuršių nerijoje, miške tarp Juodkrantės ir Preilos, ornitologai nusižiūri nemažą lizdą: vienas ornitologas lipa keliolika metrų į pušį ir netrukus turi gerų žinių: lizde – du jūrinių erelių jaunikliai.

Planuojantiems atostogas - bene gražiausio Lietuvos kampelio - Kuršių nerijos vilionės. Tiesa, poilsis čia - tikrai ne kiekvieno kišenei ir dar tenka laikytis kai kurių taisyklių. Neringa, bandydama vengti automobiliais atkeliaujančių svečių, siūlo naujovių - vandens maršrutą iš Šilutės, tuktukus ir traukinuką pasivažinėjimams mieste.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija šįmet planuoja imtis priemonių, kurios leistų sustabdyti vėjo pustomą smėlį labiausiai žmonių lankomose aukštosiose pamario kopose, rašo „Lietuvos žinios“. „Susibūrusi įvairių sričių specialistų darbo grupė sprendžia ir teikia pasiūlymus, kaip kovoti su kopų žemėjimu, jų išpustymu. Iki tol tam tikrose vietose tik fragmentiškai būdavo pastatomos supintos žabtvorės, o šį pavasarį imsimės ilgalaikių, kompleksinių darbų.

Naujai išrinktame Seime ketinama inicijuoti specialios darbo grupės sudarymą, kad būtų parengtas atskiras Kuršių nerijos įstatymas. Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, tam jau seniai atėjo laikas, todėl planuojama kreiptis į parlamentą bei Vyriausybę, rašo „Lietuvos žinios“. „Dabartiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įvairiausias sritis, frazė „išskyrus Neringą“ tiesiog mirga.

Kada paskutinį kartą klausėtės ... gamtos? Gamtos garsus ir ne bet kokius, o pastiprintus galima išgirsti šimtametėje Juodkrantės girioje. Miško ošimą, paukščių čiulbėjimą čia paryškina specialiai įrengta garsų gaudyklė. Vaikštinėjantys Juodkrantės mišku gali išvysti štai tokį, iki šiol nematytą, objektą: trijų metrų skersmens ir tokio pat ilgio medinis megafono formos rentinys - garsų gaudyklė. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės, yra du gaudyklės poveikio būdai.

Šią vasarą sumanę aplankyti Naglių gamtos rezervatą Kuršių nerijoje nepamirškite grynųjų – stengiantis išsaugoti nykstančias kopas, jų lankymas apmokestinamas. Monetas tenka krapštyti net senjorams. Nuo vasaros pradžios visus, panorusius pasivaikščioti pažintiniu taku Naglių gamtos rezervate ir pamatyti mirusias kopas, pasitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai ir skelbimai: tako lankymas – mokamas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNP) Naglių kopą apjuosė spygliuotos vielos tvora, ateityje turistus drausmins ir kopų sargai, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Buvome priversti imtis tokios priemonės, nes jokios dekoratyvios, medinės tvorelės žmonių nesulaikė. O kopa per dešimtmetį pažemėjo net penkiais metrais. Ir toliau žemės, jei nieko nesiimsime.

Vasaros sezonui besiruošianti Neringa tikina, kad draugiška taps ir atkeliaujantiems laivais ar privačiais lėktuvėliais, tačiau stengiasi visais būdais riboti lengvųjų automobilių patekimą į kurortą. Jau artimiausiu metu bus apsispręsta, ar padvigubinti ekologinę rinkliavą. Tikimasi, kad po ketverių metų pertraukos kurorte atsiras ir viešasis transportas, kuriuo poilsiautojai bus pavėžėjami iki jūros.

Siekdami atkreipti dėmesį į gamtos puoselėjimą ir išsaugojimą ateities kartoms, Kauno technologijos universiteto (KTU) darbuotojai ir studentai šį penktadienį atsodins gaisrų nuniokotą Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Studentų atstovybės (VFSA) kasmetinė medelių sodinimo akcija šiais metais keičia įprastą šios socialinės akcijos vietą.

Eidami Melnragės pajūriu neišvengiamai susidurtume su didžiuliais gelžbetoniniais luitais, apie kuriuos dažnas praeivis nebūna net girdėjęs. Bet ką iš tiesų slepia šie įspūdingi statiniai? 115 dienų Tai yra ne kas kita, o Vokietijos vadovybės statyti gynybiniai įtvirtinimai, padėję Klaipėdos miestui atsilaikyti net 115 dienų. Jeigu neapsiribotume tradiciniais Lietuvos maršrutais, surastume daugybę vietų, apie kurių egzistavimą net nebūtume pagalvoję.

 Estijoje Lietuvos valdininkai susižavėjo įrengtais milžiniškais megafonais. Jie pagarsina miško ošimą, paukščių čiulbėjimą bei visus kitus natūralios gamtos skleidžiamus garsus. Gali būti, kad jau kitąmet juos turėsime ir Kuršių nerijoje, nes Nacionalinio parko direkciją estų idėja sužavėjo.   „Studentai architektai sukūrė tokį labai įdomų garsintuvą.

 Kad išsaugotų atvirą kopų kraštovaizdį, Kuršių nerijos nacionalinis parkas kasmet šalina sumedėjusią augmeniją, daugiausia – paprastąsias pušis, pranešė LRT televizijos naujienų tarnyba. Kopos paprastai švarinamos pavasarį arba rudenį, dabar šie darbai vyks visą rugsėjį. „Iš viso [kalninių pušų] tikrai nenorime išstumti, kažkiek jų paliksim.

Nors atrodo, kad tikra vasara šiemet prasidėjo visai neseniai, tačiau jau tenka susitaikyti su, pripažinkime, šiek tiek gąsdinančia mintimi apie rudens pradžią. Mat dienomis temperatūra neviršija 25-ių laipsnių, o naktimis atvėsta iki dešimties. Tačiau net ir tokiais orais dar galima mėgautis, tad tv3.lt pasidomėjo kaip poilsiautojai Lietuvos pajūryje leido laiką ir ką dar galima suspėti pamatyti.

Kuršių nerijoje darbą pradeda kopų sargai, kurie budės 12 valandų per parą ir neleis laipioti saugomomis kopomis. Nuo ketvirtadienio kopų sargai budės turistų lankomiausiuose kopų masyvuose: Naglių gamtiniame rezervate, pažintinio tako teritorijoje, Parnidžio kopoje, rašo „Lietuvos žinios“. Jie čia dirbs iki rugsėjo vidurio.

 Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kreipėsi į Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybių tarybas, prašydamas uždrausti rūkyti Kuršių nerijos miškuose. Tokį apribojimą šiltuoju metų laiku – nuo kovo 1 d. iki lapkričio 1 d. – pasiūlė speciali komisija, nagrinėjusi 2014 m. kilusio gaisro Kuršių nerijoje priežastis. Pernykščio gaisro metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje išdegė 104,3 hektaro medynų, bendras gaisravietės apimtas plotas sudarė 117,6 hektaro.

DAROM nelieka nuošalyje visai neseniai praūžusiam uraganui Feliksas Klaipėdos regione. DAROM su pajūrio savivaldybėmis kvies Lietuvos piliečius prisijungti prie šios stichinės nelaimės padarinių sutvarkymo dar iki šiltojo sezono pradžios. „Inicijuojame realius problemų sprendimus aplinkosaugos srityje. Iniciatyva „Akurkime pajūrį“ kilo vos tik pastebėjus, kokius padarinius sukėlė ši stichinė nelaimė.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo kitų metų vykstantiems į Neringą teks įsigyti lankytojo bilietą. Jį įvesiantis Kuršių nerijos nacionalinis parkas sako, kad tai vienintelė galimybė gauti papildomų lėšų nacionalinio parko infrastruktūrai plėtoti. Lankytojo bilietas, žadama, kainuos vieną eurą. Vykstantys į Neringą jį, planuojama, įsigys prieš keldamiesi Smiltynės keltais. „Turime avarinių dalykų, kuriuos reikia sutvarkyti.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių nerijoje pasirodę paprastai Šiaurės Amerikoje gyvenantys meškėnai aplinkosaugininkus verčia skambinti pavojaus varpais. Čia peri daug retų paukščių, o meškėnai tiek paukščius, tiek jų kiaušinius gali naikinti ir ant žemės, ir medžiuose. be to – neturi priešų, kurie galėtų reguliuoti greitai besidauginančių meškėnų populiaciją. Šiaurės Amerikoje prie gyvenamųjų namų šmirinėjantys meškėnai – įprastas reiškinys.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasarį gaisro nuniokotame Kuršių nerijos miške jau darbuojasi medkirčiai. Nudegę medžiai virs biokuru, o naują mišką sodinti planuojama ne anksčiau kaip po poros metų. Šių metų balandžio pabaigoje ugnis Kuršių nerijoje įsiplieskė ties Juodkrante. Gaisras nusiaubė maždaug 130 hektarų kalnapušynų. Čia jau darbuojasi medkirčiai. Išdegusius plotus išvalyti žadama iki kito pavasario. Degvietėje išpjauti medžiai bus susmulkinti ir panaudoti biokurui.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia savanorių talkininkų padėti valyti Naglių rezervato kopas nuo savaime prižėlusių pušelių. Jei pavyks surinkti pakankamai žmonių, sutvarkyti tikimasi apie pusšimtį hektarų kopų. Savanoriai kirviais Naglių rezervate mojuoja jau kone savaitę.

Rugsėjo mėnesį Kuršių nerijoje laukiami savanoriai, kurie gali prisidėti prie sumedėjusios augmenijos šalinimo talkų Naglių gamtiniame rezervate. Tie, kas nors kartą poilsiavo jaukiame Kuršių nerijos gamtos prieglobstyje, žino, koks žavingas šio pajūrio ruožo kraštovaizdis, o ypač smėlio kopos. Norint jas išsaugoti būtina žmonių pagalba. Naglių gamtiniame rezervate miškas, esantis šalia pilkųjų kopų buveinių, plinta į atviras dar neužžėlusias teritorijas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas. Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas. Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis.

Susivienijimo Žali.LT entuziastai, bendradarbiaudami su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, šių metų rugpjūčio 14 d. nuo 11 val. Smiltynės lankytojų centre, Smiltynės g. 11, Klaipėdoje regia diskusiją opių šiandienos žaliųjų aktualijų tema. Forumo metu daugiausia dėmesio sulauks miškų, paukščių ir žvejybos, kiti Kuršių nerijai aktualūs klausimai.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai perspėja, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus perdavus urėdijoms, dėl keliamų komercinių tikslų galėtų kilti grėsmė aplinkosaugai. „Mes esame pranešę UNESCO pasaulio paveldo centrui, kad miškus abiejuose - tiek Rusijos, tiek Lietuvos - pusėse tvarko nacionalinių parkų direkcijos.

Žinių radijas Neringos savivaldybė apribojo gyventojų lankymąsi jos administruojamoje teritorijoje esančiuose miškuose. Toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio miškų gaisringumo bei įvertinus kaimyninėje Kaliningrado srityje vakar kilusį gaisrą. „Atsižvelgiant į tai, kad gaisringumas Kuršių nerijoje pasiekė trečią klasę, gyventojai ir kurorto lankytojai yra įspėjami nesilankyti miškuose. Išskyrus dviračių ir pažintinius takus. Eiti pažintiniais takais ir važiuoti dviračių takais galima.

Žinių radijas Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė nepritariantis tilto į Kuršių neriją statybos idėjai. Anot ministro, susisiekimo su Kuršių Nerija problemą reikėtų spręsti moderniais keltais ar greituoju transportu: „Su tiltu į Kuršių neriją būčiau labai santūrus. Gyventojams, taip – patogu. Dėl srautų galima būtų rasti priemonių sureguliuoti, kad ten neplūstų kažkas masiškai, ko irgi yra bijomasi.

Dubajuje yra vienintelis pasaulyje septynių žvaigždučių viešbutis. Dvi papildomos žvaigždutės skirtos už tai, kad jis yra šių dienų architektūros paminklas. Panašų septynių žvaigždučių kurortą (kurortą, net ne viešbutį!) galėtume turėti ir mes Lietuvoje, bet neturime. Kodėl? Nida ir visa Kuršių Nerija yra nuostabi. Ne tik dėl įspūdingos gamtos, bet ir dėl to, kas ją supa.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl padidėjusio lankytojų skaičiaus miškuose ir didelio gaisringumo dabar miškai ilgiau stebimi, ilgiau budi miškininkų priešgaisrinės apsaugos komandos, o Kuršių Nerijos miškuose įrengta ir vaizdo kamerų. Šiemetinis miško gaisrų pikas buvo balandį ir gegužę. Tuomet gaisras sunaikino per 100 ha Kuršių nerijos miško. Nustatyta, kad parko direkcija neužtikrino priešgaisrinės apsaugos, nebuvo įjungta automatinė gaisrų stebėjimo sistema.

Kuršių nerijoje balandžio pabaigoje kilęs gaisras padarė daugiau nei 46 mln. litų žalos, teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) vadovė Aušra Feser. KNNPD specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų, būsimos išlaidos gaisravietei sutvarkyti įvertintos 1,11 mln. litų, 36,4 tūkst. litų atsiėjo pats miško gaisro gesinimas, dar 23,5 tūkst.

Pasaulyje vis dažniau kartojasi ekstremalesni gamtos reiškiniai. Itin stiprios audros ir liūtys, potvyniai, speigai ir sausros pastaruoju metu drebina visą pasaulį. Mokslininkai labai paprastai aiškina šių reiškinių kartojimąsi ir intensyvumą. Pasak jų, didesnio intensyvumo ekstremalius reiškinius iššaukia klimato kaita. Lietuvoje kol kas nepastebime daug tokių reiškinių, tačiau niekas negali užtikrintai pasakyti, kad jie neateis iki mūsų.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po didelio gaisro Kuršių nerijoje, ugniagesiai, policija ir aplinkosaugininkai artimiausiomis dienomis vykdys prevencinius reidus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje – Smiltynėje, Neringos miesto teritorijoje, Nidos, Preilos, Juodkrantės girininkijose. Dėl gaisro Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremalioji padėtis dar nėra atšaukta. Klaipėdos valdžia skelbia dėl sausros apribojanti lankymąsi Smiltynės miškuose.

Po didelio gaisro Kuršių nerijoje, ugniagesiai, policija ir aplinkosaugininkai artimiausiomis dienomis vykdys prevencinius reidus. Jie vyks ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje - Smiltynėje, Neringos miesto teritorijoje, Nidos, Preilos, Juodkrantės girininkijose.

Džiugas Kuliešius „Iš praeito gaisro pasimokyta nebuvo. Nežinau, kieno čia kaltė — ar nacionalinio parko, ar miškininkų. Tačiau darbai nebuvo atlikti, — interviu radijui „Laisvoji banga“ sakė Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. — Praktiškai, gaišome laiką, iš toli gabendami vandenį. Dėl to maždaug trimis valandomis negalėjome lokalizuoti viso gaisro židinio.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke kilęs gaisras antradienį buvo likviduotas, trečiadienį gaisravietėje vykdomi baigiamieji darbai, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGT) Visuomenės informavimo ir analizės skyrius. Gaisro likvidacija paskelbta antradienį 10.40 val., tačiau gaisravietėje yra likusių pavienių rūkstančių židinių – yra galimybė, kad kilus vėjui ugnis juose vėl galėtų įsiplieksti, todėl situaciją stebi ugniagesiai.

Žinių radijas Kuršių nerijos nacionalinį parką nusiaubusį gaisrą galėjo sukelti ir neatsargi žmogaus veikla, ir atsitiktinumas, sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys. „Bejėgiškumo jausmas aptinka, kai tu negali suvaldyti tos stichijos – tai yra didelė teritorija, savotiška sala, į kurią patekti reikia laiko, o laikas nėra mūsų sąjungininkas. Kitą kartą ugnis gali plisti tokiu pačiu greičiu kaip ir vėjas.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Už gaisrus Kuršių nerijoje turime būti dėkingi ir kalninių pušų monokultūroms, portalui LRT.lt teigia gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. „Gaisrų Kuršių nerijoje išvengsime, jei po truputį atkursime lapuočių miškus. Be to, reikia labiau saugoti kormoranus ir nelaikyti jų kenkėjais, nes būtent jų pagalba galima atkurti lapuočių miškus – tikrąją Kuršių neriją“, – aiškina gamtininkas.

Kuršių nerijai gaisro padarytos žalos mastas turėtų paaiškėti per maždaug savaitę. Kaip pirmadienį BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser, gyvūnai gaisro metu smarkiai nenukentėjo. „Gyvūnams tikrai žalos didelės nėra. (...) Tikrai stambūs gyvūnai nenukentėjo. Nudegė pilnai tik kalnapušynai, kuriuos mes irgi sėkmingai parduosime – neišdegė plikai ir stagarai tebestovi. Jie yra labai kaloringi ir labai vertingi.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį lokalizavę gaisrą Kuršių nerijoje, ugniagesiai gelbėtojai ir toliau budėjo čia visą naktį. Pasak jų, baigiamieji gesinimo darbai gali užtrukti ilgai, neatmetama, kad bus budima visą savaitę, nors ugniagesių pajėgos jau sumažintos. Penktadienį kilus gaisrui Kuršių nerijoje, išdegė maždaug 130 hektarų plotas. Neringos savivaldybėje kol kas neatšaukta ir ekstremalioji padėtis.

(atnaujinta 21.12) Penktadienio vakarą didžiulėms ugniagesių, karių, miškininkų pajėgoms pavyko suvaldyti ugnį Kuršių nerijoje. Atviros ugnies nebėra, bet vietomis smilksta miško paklotė. „Ekstremalią situaciją jau pavyko suvaldyti, bet ugnis dar daug kur smilksta, gaisravietėje reikės budėti“, - BNS sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Jis yra ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas. Pasak ministro, pirminiais duomenimis, ugnis palietė apie 62 hektarus miško.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis naujienų portalą LRT.lt informavo, kad Kuršių nerijoje įdiegta miško gaisrų stebėjimo sistema sureagavo kone tuo pačiu metu, kaip ir buvo gautas pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą. Anot ministro, gesinti gaisro bus pasitelkiami ir kaimynai latviai, padėję lietuviams ir 2006-ųjų pavasarį. „Mano turima informacija, praktiškai vienu metu ir žmonės, ir gaisrų sistema sureagavo, nes reaguoja nuo dūmų“, – portalui LRT.lt komentavo aplinkos ministras.