kuršių nerija

Vasara – metas, kai daugelis patraukia prie jūros, traukos centru tampa ir Kuršių nerija. Tačiau tv3.lt naujienų portalo skaitytoja Laima įspėja atsargiai lipti naujaisiais Pervalkos pliažo laiptais, nuo kurių nukritusi susižalojo jos mama. Laima (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kad Pervalka – tarsi antrieji jos šeimos namai, kur atvyksta atostogauti kasmet, tačiau šiemet smagias atostogas trumpam aptemdė nelaimingas atsitikimas.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Ekologai jas čia atsigabeno keltu kovai su invaziniais augalais. Juos skeltanagės įvertino kaip puikų užkandį ir rupšnoja pasigardžiuodamos. Tad ir ožkos sočios, ir gamta saugi. Neįprastas vaizdas Kuršių nerijai – vietiniai nuo seno naminių gyvulių neaugina, o čia, šalia Pervalkos, visas pulkas lyg niekur nieko besiganančių ožkų. Ten ganosi 26 ožkos. Jas kiekvienas norintis poilsiautojas gali ateiti ir paglostyti, paniurkyti, pakasyti.

Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.  Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.  „Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc.

Nuo birželio brangsta bilietai norintiems keltu persikelti iš Klaipėdos į Kuršių neriją. Lengvųjų automobilių vairuotojams teks pakloti 5 eurais daugiau. Keltus administruojančios įmonės atstovai teisinasi, jog kainas kelti privalo, mat viskas aplink brangsta, o štai Neringos meras neabejoja, kad dėl brangesnių bilietų kurorte šoktelės ir paslaugų bei maisto kainos. Nuo birželio pirmosios sąskaitos tuštės ar piniginės lengvės dar labiau.

Krantinę ties perkėla per Kuršių marias remontuojantys darbininkai vieną po kito iškasa nuo Antrojo pasaulinio karo likusius sprogmenis. Per kelis mėnesius tokių čia rado kone tūkstantį. Kaskart iškasus sprogmenį tenka stabdyti ir keltų darbą. Darbo netrūksta ir išminuotojams. Planas „Skydas“ įvedamas kone kasdien. Estų koviniai narai-išminuotojai Klaipėdos uoste ruošiasi operacijai. Gumine valtimi juda įtariamo sprogmens link.

Augant lankytojų srautui apsilankymas Naglių gamtinio rezervato pažintiniame take sezono metu vėl tampa mokamas, o bilietus lankytojams pardavinės įdarbintos ukrainietės. Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo balandžio 15 dienos pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis, kai kiekvienas  norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą.  „Tai rezervatas, jame lankymas išvis turėtų būti draudžiamas.

Šeši ornitologai sausį Kuršių mariose ir Kuršių nerijos pajūrio ruože suskaičiavo daugiau nei 10 tūkstančių žiemojančių paukščių.  Kaip BNS sakė Lietuvos ornitologų draugijos narys ir Kuršių nerijos nacionalinio parko biologas Modestas Bružas, ornitologai buvo pasiskirstę Kuršių nerijos atkarpoje nuo Kopgalio iki Nidos ir sausio viduryje, per patį viduržiemį, pirmiausiai skaičiavo paukščius Kuršių mariose.  Šioje teritorija pastebėta devyniolikos rūšių 2385 paukščiai.

Neringos gyventojams sužibo viltis, kad vėl sužibs ir Nidos švyturio senoji lempa. Ją, pasenusią ir keliančią pavojų laivybai, švyturio valdytojai išjungė prieš ketverius metus. Tačiau neringiškius užplūdo nostalgija ir jie ėmėsi žygių, kad autentiška švyturio šviesa vėl užlietų jūrą ir marias.  Prieš ketverius metus paskutinį kartą sužibo ir amžinai užgeso senoji Nidos švyturio lempa. Ji buvo Neringos gyventojų pasididžiavimas ir simbolis.

Siekiant tinkamai išnaudoti paskutines vasaros savaites, Lietuvos grožiu norisi atsidžiaugti kaip reikiant. Tam, kad būtų paprasčiau tai įgyvendint, pateikiame su elektriniais paspirtukais tinkamus keliauti 3 maršrutus, kurie tikrai užburs savo grožiu. Kuršių Nerijos maršrutas Sutiksite, kad vienas iš labiausiai išskirtinių Lietuvos kampelių yra Kuršių Nerija, tad rekomenduojame maršrutą: Nida – Preila – Pervalka – Juodkrantė – Smiltynė. Šio maršruto ilgis: apie 60 km.

Lietuvos politikai gvildeną mintį prie Klaipėdos esančią Smiltynę paversti kurortu. Tokiu, koks jis buvo dar tarpukariu. Nors šiai minčiai pritaria ir turizmo specialistai, tačiau gausiai Smiltynę lankantys tautiečiai iš visos Lietuvos baiminasi, kad ši gamtos oazė virs tiesiog viešbučių ir kavinių vieta.  Iš Smiltynėje prisišvartavusio keleivinio kelto pasipila gausus būrys žmonių. Vasaromis tokie vaizdai čia įprasti.

Aplinkos apsaugos departamentas primena poilsiautojams, kad Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Taip pat vairuotojams privaloma vadovautis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko taisyklėmis, rašoma pranešime spaudai.

Ties Kiaulės nugaros sala, šalia Klaipėdos uosto, jachta ketvirtadienį kliudė elektros liniją, dėl to 20 minučių buvo sutrikęs elektros tiekimas į Kuršių neriją. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad jachta stiebu kliudė 110 kV elektros liniją, vedančią į Juodkrantės transformatorių pastotę. Signalą apie tai „Litgrid“ gavo 12.33 val. „Paaiškėjo, kad plaukianti jachta stiebu kliudė elektros laidus ir pasišalino.

Neringos meras Darius Jasaitis galimai lengvatinėmis sąlygomis įsigijo būstą Preiloje. Nors jokių įstatymų meras nepažeidė, nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad butą jis nusipirko kone 30 000 eurų pigiau nei rinkos kaina.  Priestatas su butu Preiloje nuo šiol priklauso Neringos merui D. Jasaičiui. Meras jį ilgą laiką nuomavo iš valstybės. Prieš porą metų Turto bankas šį būstą perdavė Neringos savivaldybei, kad ši galėtų jį panaudoti kaip paramą ieškantiems buto.

Sunkūs laikai pajūrio suvenyrų pardavėjams – pasaulyje vis dar siaučiant pandemijai Lietuvos pajūryje pasigendama užsienio turistų. Šie čia atvykę gintarą pirkdavo šimtais gramų ir suvenyrams negailėdavo net kelių šimtų eurų. Dabar situacija kitokia – pasižvalgyti į suvenyrus užsuka tik lietuviai, o ir tie patys kur kas taupesni. Mūsų tautiečiai, kaip sako suvenyrų pardavėjai, gintarui pinigų gaili.

Anksčiau ne kartą teko girdėti, kad Nida yra viena romantiškiausių vietų, o čia atvykusios poros stebėdamos saulėlydį, mėgaudamiesi ramybe ir pokalbiais po žydru dangumi gali sustiprinti savo santykius ar suklijuoti byrančias santuokos gijas. Tačiau šioje vietoje teks mėgautis ne tik malonumais, bet ir plačiai atverti pinigines. Jau ir ankstesniais metais atostogų kainos čia buvo kur kas aukštesnės nei kituose šalies kurortuose, tačiau šiemet atostogos Neringoje dar labiau pabrango.

Kuršių nerijoje esantis dviračių takas Smiltynė–Nida jau ne vienerius metus kelia poilsiautojų pyktį. Įvažiuoti automobiliu į Neringos savivaldybę kainuoja dabar 30 eurų, tačiau kaip daugiau be automobilio judėti Kuršių nerijoje – neaišku. Kone per visą pusiasalį nutiestas dviračių takas yra tokios prastos kokybės, kad susižeidimų ar kaulų lūžių pasitaiko kone kiekvieną savaitę. Portalas tv3.lt nusprendė išbandyti taip poilsiautojų iškeiktą dviračių taką Smiltynė–Nida.

Ne vieno Kuršių nerijoje atostogaujančio poilsiautojo dėmesį pritraukia čia siaučianti lapė. Kelyje Smiltynė–Nida gudruolė pravažiuojančius atomobilius pasitinka apsimesdama, kad yra sužeista, o automobiliams sustojus ar sulietėjus, lapė pašoka ir ima juos vytis. Toks lapės spektaklis penktadienį vakare užfiksuotas Kuršių nerijoje. Kelyje Smiltynė–Nida maždaug 30 kilometre netoli automobilių stovėjimo aikštelės pravažiuojančius automobilius pasitinka lapė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai pristato naujausią pirkinį – pakrančių nendres pjaunančia amfibiją. Mašinos neringiškiams prireikė, man nendrės taip išsikerojo, kad ėmė kelti pavojų į Raudonąją knygą įrašytiems augalams ir paukščiams.  Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojas sėdasi už keistai atrodančio aparato vairalazdės ir juo važiuoja tiesiai į Kuršių marias. Vyras vairuoja parko tik ką įsigytą amfibiją.

Kuršių Nerijos žvejai ir iš žuvų uždirbantys verslininkai sukilo prieš politikų siekį su išimtimis uždrausti verslinę žvejybą tinklais Kuršių mariose. Ja iš kartos į kartą užsiimantys žvejai sako, kad liks be darbo, kavinės tikina nebegalėsiančios pasiūlyti šviežios, rūkytos žuvies, o gidai prognozuoja nykius turizmo sezonus. Draudimo iniciatoriai tikina, jog žuvies mariose mažėja, o žvejai verslininkai slepia tikrą laimikį ir nemoka mokesčių, tad veiksmų imtis būtina.

Nidiškiai iš Vokietijos muziejaus parsivežė per šimtą senovinių Kuršių nerijos nuotraukų. Ateityje žada jas ir eksponuoti. Nuotraukose užfiksuotas Nidos ir kitų čia esančių gyvenviečių vaizdas bei vietinių buitis prieš daugiau nei šimtą metų. Dalis anuomet stovėjusių pastatų ar gatvių linkių išliko, tad galima palyginti kaip ta pati vietovė atrodė prieš šimtmetį ir šiomis dienomis. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė rodo, ką pavyko rasti Vokietijos muziejuje.

Pasaulį sustabdžiusi pandemija leidžia geriau pažinti savo kraštą. Dėl šios priežasties atsiradusi nauja TV3 laida „Sveiki atvykę“ šį kartą apsilankė Klaipėdos rajone, kur dar kartą įsitikino, kad pas mus yra ką pamatyti. 4 vandenų kraštas – tai vieta mūsų šalyje, kur galima pailsėti ar aktyviai laiką leisti prie ežerų, upių, marių ir jūros. O jei konkrečiau – tai Klaipėdos rajonas. „Dreverna – mūsų šalies perlas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sekmadienį nustatė du netyčinius sienos su Rusija kirtimo atvejus – Kuršių mariose netoli Neringos ir Nemune, ties Šilutės rajono kaimu.  Neringos pasienio užkardos pareigūnai užfiksavo, kaip iš Lietuvos teritorijos atplaukęs pramoginis kateris kirto sieną su Rusija ir apsisukęs sugrįžo atgal į mūsų šalies teritoriją.

Ankstų pirmadienio rytą Kuršių nerijoje dėl elektros tinklo remonto dešimčiai valandų išjungiamas elektros tiekimas. Elektros Kuršių nerijoje elektros nebus nuo 6 iki 16 valandos. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) anksčiau skelbė, kad vykdant darbus bus atjungtos Klaipėdoje esančios Marių ir Kuršių nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės, dėl ko to nebus techninių galimybių Kuršių nerijoje tiekti elektros energiją.

Dėl būtinų planinių elektros tinklo remonto ir perdavimo linijos perjungimo darbų, liepos 13 d. (pirmadienį), 10-čiai valandų bus atjungtos Klaipėdoje esanti Marių ir Kuršių Nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės. Dėl to nebus techninių galimybių Kuršių Nerijoje tiekti elektros energiją ESO skirstymo tinkle, rašoma pranešime spaudai.

Dėl būtinų planinių elektros tinklo remonto ir perdavimo linijos perjungimo darbų, liepos 13 d. (pirmadienį), 10-čiai valandų bus atjungtos Klaipėdoje esanti Marių ir Kuršių Nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės. Dėl to nebus techninių galimybių Kuršių Nerijoje tiekti elektros energiją ESO skirstymo tinkle.

Savo akimis norintys pamatyti Mirusias kopas Kuršių nerijoje nuo šios vasaros turės plačiau praverti piniginę. Nacionalinio parko administracija nusprendė kainą pakelti daugiau nei dvigubai. O ateityje į Naglių gamtos rezervatą, kuriame ir yra šios kopos, svečius įleisti tik su specialisto priežiūra. Taip parko vadovai tikisi mažinti turistų srautus, mat po jų kojomis yra gamtos objektas.

Sensacija pajūryje. Kuršių Nerijoje aptikta Lietuvoje dar neregėta retų vabalų rūšis – triragis mėšlavabalis. Mokslininkai mano, kad į mūsų šalį vabzdžiai atkeliavo dėl šylančio klimato. Tiesa entomologai ramina, raguoti vabalėliai nors ir atrodo grėsmingaiu, nepavojingi nei žmonėms nei kitiems gyvūnams. „Iš esmės ji beveik niekuo nesiskiria nuo mūsų mėšlavabalio. Paprastas žmogus tikrai neatskirtų, tačiau pamačius patiną iš karto galima atskirti – yra stambios išaugos trys.

Šiemet per tris vasaros mėnesius į Kuršių neriją keltais pirmyn ir atgal perkelta apie 400 tūkst. automobilių. AB „Smiltynės perkėla“ atstovai mano, kad tai rodo, jog gerėja Lietuvos žmonių gyvenimas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės žmonės griebiasi už galvų – Kuršių nerija praras švaraus kurorto statusą. Be to, Neringoje nėra kur tiek automobilių sustatyti, o prognozuojama, kad kitais metais automobilių srautas į neriją dar didės mažiausiai 4 proc.

Seimas bei Vyriausybė raginami parengti ir priimti specialų Kuršių nerijai skirtą įstatymą. Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą dėl tokio įstatymo sukūrimo. „Kai yra išskirtinė vietovė, negali galioti tipiniai bendrieji reglamentai, kurie taikomi visoms kitoms vietoms.

Siekiant sumažinti laukiančiųjų eiles, žmones ir mašinas iš Klaipėdos į Kuršių neriją kelianti Smiltynės perkėla ruošiasi pirkti dar vieną keltą. Pasak laikinojo perkėlos vadovo, jei viskas vyks sklandžiai, naujas keltas turėtų plaukioti po dvejų metų. „Vasaros metu visi pasipiktinimai vyksta dėl eilių, mes darysime visas investicijas, kiek galime, kad dar daugiau pralaidumą padidinti“, – BNS sakė Mindaugas Čiakas.

Buvusiam prezidentui Valdui Adamkui bus suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas, praneša Neringos savivaldybė. Teigiama, kad Garbės piliečio vardas V. Adamkui suteikiamas už ilgametę reikšmingą tarptautinio Tomo Mano festivalio globą ir nuolatinį rūpinimąsi Kuršių nerijos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu bei Neringos vardo garsinimu visame pasaulyje. Regalijos V. Adamkui bus įteiktos sekmadienį Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Atėjus savaitgaliui žmonės plūsta į pajūrį. Kuršių nerijoje skelbiamas vasaros sezonas. Tiesa, nakvynės kaina čia kone dvigubai didesnė nei Palangoje. Vietos verslininkai nemano, jog užkeltos nakvynės ir paslaugų kainos atgraso turistus. Esą žmonės Kuršių neriją aplenkia dėl vietinės rinkliavos, kuri šiuo metu – 20 eurų. Kuršių nerija labiau vilioja užsienio turistus: vokiečius, prancūzus ar skandinavus. Anot vietos verslininkų, lietuviai kol kas čia – reti svečiai.

Iš vėl iš atostogų užsienyje grįžote ne pailsėję, o nuvargę? Tikrą ramybės oazę rasite visai čia pat – Neringoje. Lietuvos pajūrio perlas užburia gamtos grožiu ir tykiu gyvenimo būdu. Tačiau dažnai Neringa nepelnytai aplenkiama kaip nuobodi vieta, kurioje nėra, ką veikti. Pateikiame keletą idėjų, kaip įdomiai ir aktyviai praleisti laiką Neringoje. 1. Pasinerkite į gamtos grožį Nidoje Nida – viena gražiausių Lietuvos vietų.

Nuo birželio valstybė nekompensuos ne Neringoje gyvenančių keleivių perkėlimo į Kuršių neriją, kai jie vyksta su teise nemokamai keltis turinčiais keleiviais bei jų transportu, pranešė valstybės valdoma Smiltynės perkėla. Nuo birželio į kompensuojamo bilieto kainą bus įskaičiuoti tik leidimą nemokamai keltis turinti transporto priemonė ir jos vairuotojas.

Grupės Seimo narių sumanė trumpinti saugomą pajūrio juostą ir taip Klaipėdos paplūdimiuose ir Kuršių Nerijoje leisti plėtoti statybas. Jie įsitikinę, kad dėl itin griežtų taisyklių tiek Neringa, tiek Klaipėda atsidūrusi mirties taške, kai net kempingo įrengti negalima. Tuo tarpu Vyriausybė seimūnų pataisas atmeta. Pasak aplinkos ministro, nėra užtektinai saugiklių, kad vietoj dviračių takų ar naujos gelbėjimo bazės pajūryje neims dygti viešbučiai ar prabangios vilos.

Juodkrantėje vėl pokši petardos – iš lizdų baidomi kormoranai, o šiems nuskridus, atšąla jau sudėti kiaušiniai. Taip jauniklių išsirita mažiau, tačiau kormoranų skaičiaus reguliavimas Kuršių nerijoje jau atvėrė kitas problemas: sparčiai kuriasi naujos šių paukščių kolonijos. Kodėl imamasi tokių priemonių, TV3 žinioms atskleidė ornitologas Saulius Rumbutis: „Kad lizduose atšaltų maždaug 50 proc. kormoranų dėčių, tačiau kolonijoje išsiperėtų ne mažiau kaip 1500 porų.

Internetinė prekybos maistu ir kasdienėmis prekėmis parduotuvė „Barbora“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Gegužės mėnesį Neringos gyventojai ir svečiai maistą ir kasdienes prekes galės užsisakyti internetu ir gauti jas tiesiai į namus ar išsinuomotas poilsio vietas. Kaip rašoma įmonės pranešime spaudai, „Barboros“ kurjeriai aptarnaus visą Lietuvai priklausančią Kuršių nerijos dalį nuo Smiltynės iki Nidos.

Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Justo Džiugelio įregistruotam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma, kad keltais į Kuršių neriją ir atgal nemokamai keltis galės ne tik specialiaisiais lengvaisiais automobiliais keliaujantys neįgalieji, kaip yra šiuo metu.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija skelbia, kad praėjusią savaitę praūžusi audra pridarė nuostolių – niokojo laiptus, daugelyje pajūrio ruožų stipriai apgadino apsauginį kopagūbrį, nuplovė skardį. Pasak parko direktorės Aušros Feser, kol kas tiksliai skaičiuoti nuostolius pinigine išraiška būtų laiko gaišimas, nes laukiama dar vienos audros. „Pirmadienį vėl ateina audra, tai čia dar nėra, ką skaičiuoti. Čia laiko gaišimas.

Lietuvos žvejai savo „Facebook“ paskyroje, kuri vienija daugiau nei 48 tūkstančius vartotojų, pasidalino ne itin gražiu savo pačių kolegų elgesiu. Užfiksuota, kaip su kateriu plaukiojantys žvejai lėkė į kormoranų koloniją dideliu greičiu ir net keletą jų numušė. „Vienas yra, numušėm. Nupi**m vieną“, - necenzūriniais žodžiais džiaugėsi vienas žvejys. Netrukus po pasidalintu vaizdo įrašu pasipylė kitų žvejų vertinimai, o daugelis jų netgi buvo palankūs jiems.

Besimėtantys plytgaliai, skaitliukas, apšiltinimo blokai – tokį vaizdą išvydo į Kuršių Nerijos nacionalinį parką įžengęs poilsiautojas. Vyras stebisi saugomoje teritorijoje išpiltomis atliekomis ir abejoja, ar aplinkosaugininkai imsis veiksmų. Tuo metu pastarieji pažada nepalikti problemos neišspręstos.

Neringos savivaldybėje Taryba pranešė apsisprendusi dėl įvažiavimo į kurortą rinkliavos padidinimo. Mokestis didėtų turistiniams autobusams. Vietoje dabar esančių 45 eurų, tektų mokėti 60 ar 70 eurų. Pagrindinis valdžios argumentas, kodėl keliamas mokestis - „viskas brangsta“. Nuo kitos savaitės autobusai, turintys daugiau kaip 30 vietų, vasaros sezonu mokės brangiau už įvažiavimą į Neringą, pranešė savivaldybė.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkai 2018 m. birželio pradžioje Juodkrantės girininkijoje užfiksavo lapus ir spyglius graužiančių vabzdžių kenkėjų – neporinio verpiko ir verpiko vienuolio – masinio dauginimosi židinio formavimąsi. „Medžius be lapų ir spyglių paliekantys naktiniai drugiai verpikai yra Lietuvos miškuose natūraliai gyvenančios ir įprastos drugių rūšys. Jų skaitlingumo padidėjimas miškuose pastebimas kas keletą metų.

Nuo birželio 20 dienos įvažiavimas į Neringą kainuoja 4 kartus brangiau. Lengvuoju automobiliu važiuojantiems tai atsieis 20 Eur. Iki šiol kainavo 5 Eur. Neslepiama, kad padidėjus vadinamajam Nidos ekologiniam mokesčiui, paslaugų kainos Neringoje taip pat kils. Beje nuo šių metų, įvažiavimo mokestį teks mokėti ne tik kurorto svečiams. Keliaujantiems lengvuoju automobiliu ir nutarusiems ilsėtis Kuršių Nerijoje, reikėtų prisiminti, jog vien už patekimą į kurortą teks sumokėti 32,30 Eur.

Žvejyba Kuršių nerijoje nuo seno buvo ne vien tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Tad pagrindinis patiekalas čia – žuvis. Dažnam vaikštinėjančiam Neringos gyvenviečių gatvėmis nosį maloniai sukutena rūkomos žuvies kvapas. Vietos verslininkai pataria, kaip išsirinkti skaniausią bei įspėja: nuo liepos žuvies kaina kils.  Rūkyto ungurio, karšio, ešerio, stintos siūloma paskanauti kavinėse, restoranuose, taip pat galima įsigyti tiesiai iš vietinių rūkyklų.

Juodkrantė puošiasi įspūdingomis smėlio skulptūromis. Penki menininkai iš Lietuvos ir užsienio kuria kuršių sakmių motyvais. Netrukus išvysite, kai mūsiškes legendas supranta kitų kultūrų žmonės.  Juodkrantėje pluša smėlio skulptoriai. Paskutinė diena ir netrukus visu gražumu atsivers penkios kuršių sakmes sekančios skulptūros. Darbuojasi du lietuviai ir norvegė, danas bei graikas.

Grupė Seimo narių paprašė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2012 metais patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Pagal šį planą UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.

Rusijos įstaigos „Glavgosekspertiza“ Sankt Peterburgo filialas pateikė išvadą, pritariančią projektui įrengti prieškopę Kuršiu Nerijos krantui sustiprinti Kaliningrado srityje. Projekte numatyta palei jūros kantą įrengti dviejų kilometrų ilgio apsauginį kopagūbrį. „Numatyta supilti 17,3 tūkst. kubinių metrų smėlio; jūrinis kopagūbrio šlaitas bus įtvirtintas smėlį sulaikančiomis konstrukcijomis – mediniais gardais, kurie dengs beveik 3 tūkst.

Šią savaitę turėjęs įsigalioti Vyriausybės nutarimas, kuris nutrauktų bandymus susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, atidėtas. Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį buvo nusprendusi, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėjo įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį. Bet trečiadienį nutarta, kad procesas atidedamas iki rugpjūčio.