krymas

Vakarų šalys laiko neteisėtais bet kokius veiksmus, kuriais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį siekiama prijungti prie Rusijos, taip pat ir referendumą, organizuojamą šiame regione, dabar faktiškai kontroliuojamame Maskvos pajėgų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos įvardijo kaip „aneksiją“. Tačiau Maskva tikina, kad tarptautiniai įstatymai nėra pažeidžiami, o prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad Rusijos pajėgos vykdo intervenciją Kryme.

 Barzdoti vyrai, dėvintys kamufliažines uniformas ir juodas kailines kepures bei ginkluoti peiliais, ketvirtadienį tikrino mašinas viename judriame kelyje tarp Ukrainos Krymo regiono sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio. Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.

Rusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose. „Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių gyvybes Ukrainoje bei pasilieka teisę ginti žmones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prorusiška Krymo valdžia tvirtina, kad referendumui visiškai pasirengta, ir tikisi, kad ateis balsuoti 100 procentų Krymo gyventojų. Tačiau jiems, panašu, labiau rūpi, kaip per visus šiuos neramumus išsaugoti santaupas ir atgauti pensijas.

Kryme esančiuose miestuose prie bankų ir bankomatų nusidriekė vietinių gyventojų eilės. Apsišaukėlės valdžios nurodymu, vietos gyventojams iki 300 grivinų apribotas vienkartinis pinigų išėmimo iš depozito kiekis smarkiai suerzino žmones ir privertė juos stovėti ilgose eilėse.

Dėl sudėtingos saugumo situacijos ir riboto susisiekimo Krymo Autonominėje Respublikoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į šią Ukrainos dalį. Vykstant į rytinius ir pietinius šalies regionus, rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių, būti atsargiais masinio susibūrimo vietose, sekti visuomenės informavimo priemonių pranešimus. Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai nelaimės atveju konsuliniais klausimais visą parą konsultuojami telefonu arba elektroniniu paštu.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis sureagavo į konservatorės Rasos Juknevičienės išsakytą kritiką. „Ačiū gerbiamai Rasai ir visiems kitiems, kurie man skyrė tiek daug dėmesio. Matote aš jau ir saugumietis, gal dar ir KGB rezervistas, nors pagal savo amžių netikčiau“, - iš tribūnos kalbėjo politikas. „Dabar pasakysiu apie mano siūlytas pataisas. Vasario 21 dieną buvo pasirašytas susitarimas.

Baltarusijos valdžia nusiteikusi bendradarbiauti su naująja Ukrainos valdžia, skelbia Ukrainos žiniasklaida. Rusijos "ITAR TASS" ir "Interfaks" tuo pat metu pranešė, kad A. Lukašenka kviečiasi pas save dislokuoti 15 papildomų Rusijos lėktuvų.  "Echo Moskvy", remdamiesi BBC, praneša, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nusiteikęs bendrauti su Ukraina.

Ukrainos laikinasis prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis nenaudos armijos, siekdama užkirsti kelią Krymo atsiskyrimui. Ši pozicija buvo išsakyta po to, kai Krymo parlamentas nubalsavo už šio strategiškai svarbaus pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o Vašingtonas ir Maskva įsitraukė į vieną iš didžiausių priešpriešų nuo Šaltojo karo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį su savo konservatyvios partijos įstatymų leidėjais pavadino Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Krymo regione „aneksija“, pranešė vienas šio susitikimo dalyvių. A.Merkel pareiškė parlamentarams, jog Rusija iš esmės „pavogė“ šį Juodosios jūros pusiasalį, ir pridūrė, kad „galima pavadinti tai aneksija“, AFP pažymėjo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Baltijos šalių saugumas yra mūsų pačių rankose. Visų pirma, mes turime suvokti, prisimindami istoriją, kad laisvė nėra duotybė. Už ją reikia kovoti ir ja didžiuotis. Reikia būti pasiruošusiems apginti savo Tėvynę, laisvę“, – apie galimą karinę grėsmę iš Rusijos kalbėjo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Tačiau, pasak jo, planų okupuoti Baltijos šalis bent kol kas neturi net griežčiausi Rusijos radikalai.

19 val. 40 min. Ukraina prašo Europos Tarybos žmogaus teisių gynėjų ištirti susirėmimus, kurie privedė iki prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, ir stebėti mažumų padėtį Kryme, kurį dabar kontroliuoja prorusiškos pajėgos. Iki gegužės Tarybai pirmininkaujanti Austrija pirmadienį pareiškė, kad susitarė su Ukraina peržiūrėti numatomo Maskvos palaikomo referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą.

Vos 12 proc. ukrainiečių šalyje pasisakytų už prisijungimą prie Rusijos Federacijos. Apie tai skelbia liga.net, remdamiesi Demokratinės iniciatyvos fondo direktorės Irinos Bekeškinos pristatytu tyrimu. „Nėra nė vieno regiono Ukrainoje, kurio gyventojų dauguma pasisakytų už prisijungimą prie Rusijos“, – pažymėjo I. Bekeškina. Pasak jos, tarp šalies gyventojų, vyresnių nei 55 metų, už susijungimą su Rusija pasisakė 17 proc. gyventojų, už tai balsuotų 11 proc.

Jei anksčiau svajojote apie atostogas Kryme, dabar gerai pagalvokite. Interneto sensacija tapusiame perdarytame reklaminiame filmuke atskleidžiama kita atostogų Kryme pusė, kai jaunų žmonių šėlionės prie jūros pertraukiamos bombų sprogimų. Filmuko kūrėjai kelia klausimą, ar to norėjo tie, kurie pakvietė Rusijos kariuomenę į jų kraštą.

Nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, dabar esantis pietų Rusijoje, antradienį ketina paskelbti pirmąjį viešą pareiškimą per ilgesnį nei savaitės laikotarpį, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Tas pareiškimas buvo paskelbtas Rostove prie Dono. Apie tikslų laiką ir vietą bus pranešta vėliau“, – agentūros pirmadienį citavo neįvardytą šaltinį.

Žymus Rusijos muzikantas, aktorius ir visuomenės veikėjas Andrejus Makarevičius, apdovanotas ne vienu Rusijos ordinu, sekmadienį publikavo savo mintis dėl susidariusios situacijos Rusijoje. „Aš dabar [rašysiu – red. past.] ne apie beviltišką situaciją Kryme. Galų gale, anksčiau ar vėliau, viskas vis tiek išsispręs – tikiuosi. Aš [rašysiu - red. past.] apie kitką“, – rašo A. Makarevičius.

Liudininkas žurnalistas ir šeimos narys pranešė, jog keturi ukrainiečių aktyvistai dingo be žinios, kai per du atskirus incidentus Kryme ir prie jo sienos juos sekmadienį nusivedė prorusiškų sukarintų būrių nariai. Oleksis Bykas iš internetinio žurnalo „Glavkom“ sakė AFP, kad jis matė maždaug 20 ginkluotų vyrų, kurie buvo apstoję dvi ant žemės klūpančias moteris su surištomis rankomis prie Armianskos kaimo, esančio šalia neoficialios sienos tarp Krymo ir likusios Ukrainos.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kai į Rusijos agresiją Kryme pradėjo reaguoti Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, itin suaktyvėjo ir Lietuvos politinis elitas. Tačiau į akis krinta tai, jog šalies vadovų kalbos kažin kaip nesutampa. Nėra sutarimo dėl sankcijų taikymo agresyviajai Kremliaus politikai, lėšų krašto gynybos finansavimo didinimui. Dar daugiau – kai kurie valdančiosios koalicijos lyderiai sako, kad nepritaria naujajai Ukrainos valdžiai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad ji laiko „nelegaliu“ referendumą, kuris kitą sekmadienį bus rengiamas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos. „Kanclerė įsakmiai patvirtino Vokietijos poziciją, jog vadinamasis kovo 16-osios referendumas dėl Krymo nėra legalus.

(papildyta 17.54) Maskva yra pasirengusi suteikti 1 mlrd. dolerių pagalbą Krymui, kuris imasi žingsnių atsiskirti nuo Ukrainos, sekmadienį pranešė įtakingas rusų parlamentaras. „Rusijos vyriausybė jau rezervavo daug pinigų, tai maždaug 40 mlrd. rublių, kad paremtų Krymo pramoninės ir ekonominės infrastruktūros plėtrą“, - regiono sostinėje Simferopolyje žurnalistams sakė Pavelas Dorochinas, Rusijos Valstybės Dūmos Pramonės komiteto pirmininko pavaduotojas.

Buvęs Gruzijos prezidentas Mikheilis Saakashvili „The Time“ teigė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) saugumo departamentas žinojo apie Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siųs karius į Krymą. Paskutinį kartą, 2008 metais dar prieš prasidedant kartui Gruzijoje, M. Saakashvili kalbėjosi su V. Putinu, kuris esą jam davė patarimų. Rusijos kariai buvo mobilizuoti į Gruzijos šiaurę, tuo tarpu, nuo karo gruzinai bėgo į šalies pietus.

Ukrainos Krymo regiono sostinėje Simferopolyje ginkluoti asmenys atėmė įrangą iš naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) žurnalistų ir jos vietinių kontraktininkų, agentūra pranešė šeštadienį. AP padalinys „Global Media Services“, rengiantis reportažus transliuotojams, nurodė, kad ketvirtadienį jo darbuotojai įrenginėjo palydovinę anteną, turėjusią tiesiogiai transliuoti vaizdą, siunčiamą vaizdo kameros, įtaisytos virš vieno Simferopolio restorano.

Ukrainos kariniuose daliniuose situaciją Rusija kaitina „svetimomis rankomis“. Kol „mandagūs žmonės“ su Rusijos kariuomenės apranga ramiai ilsisi stebėdami aplinką, o jų broniruota technika blokuoja karinius dalinius, vietos „savigynos būriai“ klusniai vykdo provokacinius įsakymus. Šiame vaizdo įraše filmuojama nuo to momento, kai prorusiškai nusiteikę gyventojai su Georgijaus juostomis ant rankos pabandė atkeršyti ukrainiečiams už sumuštą draugą.

Kokią žalą dėl įžūlios agresijos Kryme sau jau padarė pati Rusija, kokias pasekmes Rusijos ekonomikai sukels silpnėjantis rublis, ką reiškia investuotojų atsitraukimas iš Rusijos parduodant šios šalies įmonių vertybinius popierius? Žurnalisto Edmuno Jakilaičio pokalbis su „Nordea“ banko ekonomistu Žygimantu Mauricu, „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktore Giedre Gečiauskiene.

Kornelija Bradaitė / Geopolitika Įtampai Kryme pasiekus beveik kritinę ribą, buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Ilarionovas savo tinklalapyje parašė: pagrindinė ir vienintelė pastarojo meto Vladimiro Putino provokacijų užduotis – išprovokuoti plataus masto pilietinį karą Ukrainoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Krymo parlamento ketvirtadienį paskelbtas prašymas prisijungti prie Rusijos prieštarauja tarptautinei teisei ir Ukrainos Konstitucijai, todėl į jį neturėtų būti reaguojama. "Šitas sprendimas prieštarauja tarptautinei teisei ir Ukrainos Konstitucijai. Jis įneša dar didesnę betvarkę ir sąmyšį į situaciją. Vertinu labai neigiamai. Tikiuosi, kad į tą sprendimą nebus reaguojama", - BNS sakė ministras.

  16 val. 40 min. Krymo autonominės respublikos teritorijoje atjungtos televizijų „1+1“ ir „5 kanalo“ transliacijos, praneša „Ukrainskaja pravda“.   „5-ojo kanalo“ atstovai spaudai pranešė, kad transliacijos išjungtos visoje Krymo teritorijoje.

Į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą atvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį perspėjo, kad Krymą okupavusi Rusija mėgina perbraižyti valstybių sienas, o po Ukrainos gali ateiti Moldovos, Baltijos šalių ir Lenkijos eilė. "Pačiai Europai pirmiausia pagaliau reikia suprasti, kad tai, ką daro dabar Rusija, yra mėginimas perrašyti pokarinį (...) žemėlapį ir sienas.

„Rusija parodė savo dantis. Ja pasitikėti negalima“, - rėžė Europos parlamento narys, socialdemokratas Aloyzas Sakalas, paklaustas apie situaciją Kryme. Politiko teigimu, Lietuva dabar savo veiksmus turėtų derinti su Europos sąjunga. „Pati juk Lietuva negali laikykis kokių nors pozicijų. Lietuva jau priėmė sprendimą uždrausti kai kuriems veikėjams atvykti į Lietuvą, tačiau labai abejoju, ar reikėtų priimti ekonomines sankcijas“, - kalbėjo A. Sakalas.

 Šio vaizdo įrašo Rusijos televizijos nerodys savo gyventojams. Miestelio, kurio teritorijoje įsikūręs karinis dalinys, ir kurį sėkmingai užėmę laiko Rusijos „mandagūs žmonės“ su ginklais, gyventojai nusprendė pasiteirauti – kada gi okupantai pasitrauks iš jų žemių arba bent jau suslėps ginklus, kad civiliams nekeltų baimės. Įsiutę gyventojai prašė parodyti tuos teroristus, kurių niekas nematė, prašė pasakyti, kas juos ten skriaudžia ir nuo ko juos reikia ginti.

Vaizdo įraše iš Krymo matome vaizdus, kurių nerodys rusų valstybiniai dezinformacijos kanalai. Beginkliai nacionalinį himną giedantys Ukrainos kariai darnia greta žygiuoja į savo pačių karinį dalinį, kurį užėmę „saugo“ „savigynos būriai“. Kelią jiems pastoja ne tie „mandagūs žmonės“, kaip juos pakrikštijo prorusiška žiniasklaida, o automatų salvės į orą ir nervingi riksmai, liepiantys stoti.

Prorusiška Krymo valdžia naktį iš pirmadienio į antradienį nutrauks elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms bazėse, kurias yra apsupusios Rusijos pajėgos, pranešė buvęs parlamentaras, lojalus Vladimirui Putinui. Sergejus Markovas, kuris pirmadienį dalyvavo susitikimuose su prorusiška valdžia Krymo pusiasalyje, sakė žurnalistams, jog kariams buvo nurodyta, kad jie negaus kitos savo algos, jei viešai neišsižadės ištikimybės naujajai laikinajai vyriausybei Kryme.

Kas prasidėjo kaip vietos konfliktas Kryme, de facto jau virto karo padėtimi tarp Ukrainos ir Rusijos, rašo portalas foreignpolicy.com. Po to, kai prorusiškos separatistinės pajėgos praėjusią savaitę užgrobė Krymo parlamentą, penktadienį ir šeštadienį rusų daliniai pradėjo vykdyti strategiškai svarbių objektų okupaciją visame autonominiame regione.

(atnaujinta 06.22) Rusija abejoja, ar nuverstas Ukrainos prezidentas kada nors galės grįžti į valdžią, tačiau laiko jį teisėtu valstybės vadovu, antradienį pareiškė Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Vitalijus Čiurkinas. "Mūsų uždavinys - ne grąžinti V.Janukovyčių į Valdžią. Suprantame, kad į valdžią jis negrįš ir nebevadovaus valstybei, nors manome, kad šiuo metu jis yra teisėtas Ukrainos prezidentas", - V.Čiurkinas sakė per JT Saugumo Tarybos posėdį.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai nusprendė sustabdyti derybas su Rusija bevizio režimo klausimais, Maskvos pajėgoms užėmus Krymą, sakoma pranešimo, kuris turėtų būti paskelbtas vėliau pirmadienį, projekte. Rusijos ir ES derybos dėl bevizio režimo vyksta nuo 2007 metų. Rusija siekia, kad jos piliečiai galėtų be vizų lankytis ES šalyse. Šis klausimas būna keliamas beveik kiekviename Maskvos ir Briuselio pareigūnų susitikime.

Ukrainos 36-oji pakrančių apsaugos brigada, kurios bazė yra Krymo Perevalnyj kaime, paskelbė apie aukščiausios lygmens karinę parengtį ir savo pasiruošimą ginti karinio miestelio teritoriją ir sandėlius.

„Vladimiras Putinas, skatindamas separatizmą visoje Rytų Ukrainoje, pats susikuria problemas Rusijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo.

(papildyta 23.40) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko su Angelos Merkel pasiūlymu įkurti kontaktinę grupę dialogui dėl Ukrainos, sekmadienį pranešė Vokietijos vyriausybė.

Stebėjimo kameros užfiksavo sprogimą Krymo parlamente, kurį užgrobė rusų kariai. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vakar gavo Dūmos patvirtinimą, kad šis gali įvesti kariuomenę į Ukrainą.

Sekmadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje rinkosi tautininkai, kurie protestavo prieš rusų veiksmus Ukrainoje. Vėliau prie jų prisijungė ir neabejingi Ukrainos krizei protestuotojai. Iš viso mitinge prie ambasados dalyvavo apie kelis šimtus žmonių ir apsupę pastatą žygiavo aplink jį bei skandavo: "Šlovė Ukrainai!" Pirmadienį 12 val. prie Rusijos ambasados palaikyti Ukrainą vyks dar vienas protestas. Vakar Vladimiras Putinas gavo leidimą įvesti karius į Krymą.

Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentaras, buvęs Ukrainos saugumo tarybos (SBU) vadovo pavaduotojas Andrijus Kožemiakynas mano, kad Aukščiausioji Rada gali priimti sprendimą dėl nepaprastosios ar karinės padėties paskelbimo, tačiau viliasi, kad situacija Kryme bus išspręsta taikiai, diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis.

Rusijos kariai konfiskavo ginklus radiolokacinėje stotyje ir karinio laivyno mokymo centre Ukrainos Krymo regione ir paragino jų asmeninę sudėtį prisijungti prie pusiasalio „teisėtų“ lyderių, sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Agentūra citavo šaltinį Ukrainos gynybos ministerijoje, kuris sakė, jog Rusijos kariai paėmė pistoletus, šautuvus ir šovinius iš radiolokacinės stoties prie Sudako miesto ir išsivežė juos automobiliu.

Rusijos sprendimai dėl situacijos Kryme, jos karinių pajėgų veiksmai šiame Ukrainos regione yra kėsinimasis į Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą. "Tai yra dar didesnė eskalacija, ir jei galima kažkiek suprasti norą apsaugoti papildomai karinę jūrų pajėgų bazę, bet kai kariškiai patruliuoja visoje Krymo teritorijoje, perimama objektų apsauga, pasienio kontrolė, tai yra iš tikrųjų jau okupacija ir kėsinimasis į šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą.

(papildyta 16.09) Karinę galią Kryme demonstruojanti Rusija atsisako ir tiesioginių konsultacijų su Ukraina, ir trišalių konsultacijų su JAV bei Jungtine Karalyste, kurias krizės atveju numato tarptautiniai susitarimai. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Daščica šeštadienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

Pasaulis turėtų pasirengti Vladimiro Putino puolimui, kuriuo būtų siekiama neleisti Ukrainai artėti prie Vakarų. Abejojantiems vertėtų prisiminti prezidento V. Putino pareiškimą apie Sovietų Sąjungos griuvimą 2006 metais – įvykis buvo įvardytas kaip didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa. Vakarų sistemoje tvirtai įsitvirtinusi Ukraina, artėjanti prie narystės Europos Sąjungoje, ar dar blogiau – NATO – ne, tokios įvykių eigos Rusijos prezidentas niekada netoleruotų.

(papildyta 02.15) Naktį iš penktadienio į šeštadienį radikalūs junginiai gali pabandyti patekti į karinių bazių teritoriją Kryme, pranešą unian.net remdamiesi Ukrainos gynybos ministerijos pranešimu. Kaip teigiama Ukrainos gynybos ministerijos puslapyje, radikalai planuoja nuginkluoti kariuomenės dalinius.

Naujai paskirtas Krymo autonominės respublikos premjeras Sergejus Aksionovas ketvirtadienį pareiškė Viktoras Janukovyčius tebėra teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas, taip pat išreiškė viltį, kad jo regionui Rusija suteiks finansinę pagalbą. „Esu įsitikinęs, kad šiuo sudėtingu metu Rusijos Federacija išties pagalbos ranką ir suteiks paramą, įskaitant finansinę, kad Krymas šiandien galėtų kurti savo politinę padėtį“, – S.Aksionovas sakė žurnalistams.

Ukraina NATO ministrų prašė paramos užtikrinant teritorinį vientisumą, Krymo valdžios pastatus užėmus prorusiškiems ginkluotiems asmenims. NATO ministrų susitikime Briuselyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Marijus Velička žurnalistams sakė, kad tai buvo vienintelis prašymas iš Ukrainos pirmojo gynybos viceministro Oleksandro Oliynyko (Oleksandro Olijniko), kuris ketvirtadienį dalyvavo NATO - Ukrainos komisijos posėdyje.

(papildyta 19.58) "Novyj Kanal" žurnalistas Olegas Kriučkovas, remdamasis savo šaltiniais Krymo Aukščiausioje Radoje, paskelbė, kad Rusija Krymui pažadėjo 5 mlrd. dolerių finansinę paramą. Iš jų du skirs dar šiais metais. (papildyta 18.58) Krymo Aukščiausiosios Rados deputatai ketvirtadienį pritarė referendumo dėl pusiasalio ateities rengimui ir Antolijaus Mohyliovo vadovaujamos vyriausybės paleidimui, pranešama tinklalapyje http://zn.