krymas

Rusų užgrobti Ukrainos miestas Sevastopolis ir Krymas – tai ne tik kurortai su Kregždutės Lizdu, Masandra, paminklais nuskendusiems laivams, bet ir kriminogeninis regionas, kuriame labai didelis nusikaltimų skaičius ir išsikerojusi korupcija. Regione klesti gangsterių grupuotės. Kova dėl valdžios Didžiausia ir labiausiai žinoma pusiasalyje yra studentų kriminalinė grupuotė Bašmakai. Ji susikūrė dar 1980-ųjų pabaigoje. Grupuotės branduolį sudarė Krymo aukštųjų mokyklų studentai.

„Verslininkai yra nepatenkinti mūsų elgesiu. Tie, kurie eksportuoja į Rusiją, prisibijo. Teko bendrauti su mėsos perdirbėjais, jie labai drebėjo, o šiandien išgirdome naujieną, kad Rusija nebeįsileis jokių gaminių, kuriuose yra kiaulienos. Kalbame apie konservus ir dešras, nes jos be kiaulienos nesigauna. Verslininkai ne be pagrindo būgštauja, jie patirs nemažai nuostolių“, - balsui.lt sakė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį paskelbė daugiau nei trečdaliu padidinusi Ukrainai parduodamų gamtinių dujų kainą, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus remtas režimas, o į valdžią atėjo provakarietiška vyriausybė. Ukraina dabar turės mokėti 385,5 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų dujų, nurodoma „Gazprom“ vadovo Alekesjaus Milerio pranešime. Anksčiau Kijevui nustatyta kaina buvo 268,4 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

Prieš kelis mėnesius 2014-ieji Krymo kelionių organizatorei Gulzadė Odamanovai atrodė kaip metai, galintys būti visai padorūs, ji savo kalendoriuje net buvo pasižymėjusi kelias dešimtis užsakymų iš užsienio – vokiečių, lenkų, italų. Tačiau po to, kai šį vaizdingą Juodosios jūros pusiasalį anksčiau šį mėnesį užėmė Rusijos pajėgos, visi užsieniečiai savo užsakymus atšaukė.

Ukraina griežtai atsikirto Rusijai už raginimus įtvirtinti federacinę valstybės santvarką ir suteikti rusų kalbai valstybinės kalbos statusą, pareiškusi, kad tokiais siūlymais siekiama suskaldyti Ukrainą.

Po Krymo aneksijos maždaug pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia Lietuvos nepriklausomybei iškilusią grėsmę, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamo tyrimo duomenimis, 29,2 proc. apklaustų žmonių mano, jog grėsmė nepriklausomybei iškilo pastaruoju metu. 22,9 proc. laikosi nuomonės, kad toks pavojus egzistavo visuomet. Kad pavojaus šalies nepriklausomybei nėra, manė 30,6 proc. respondentų. Dar 17,3 pro.

Laikrodžio pagrindinėje Simferopolio geležinkelio stotyje rodyklės šeštadienį peršoko nuo 22 val. iki vidurnakčio – Krymas perėjo prie Maskvos laiko, taip simboliškai užbaigdamas regiono inkorporavimą į Rusiją. Keli šimtai žmonių susirinko į laiko pakeitimo ceremoniją stoties aikštėje. Jie mojavo Rusijos vėliavomis ir skandavo „Krymas! Rusija!“. Rusija Krymą oficialiai aneksavo kovo 21 dieną.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sekmadienį pareiškė, jog Ukrainos krizė akcentavo būtinybę ginti šalių teisę nuspręsti dėl savo ateities. Atvirame laiške „Teisė rinktis“ Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Rusijos veiksmus Kryme pavadino Ukrainos teritorinio vientisumo ir suverenumo pažeidimu, kuris pakerta tarptautinės teisės valdžią.

Maskva penktadienį pareiškė, kad Šveicarijos įvedami karinės paskirties prekių eksporto į Rusiją suvaržymai sukels nepageidaujamų rezultatų, taip pat pažymėjo, kad jie kertasi su šios valstybės neutralumo politika. „Berno įvesti suvaržymai kai kuriose bendradarbiavimo srityse yra nepagrįsti ir duosiantys priešingų rezultatų“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Primename, kad vakar Šveicarija paskelbė užšaldanti karinį bendradarbiavimą su Rusija dėl Krymo aneksijos.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė Vakarų šalių remtą rezoliuciją, kuria smerkiama Rusija dėl Krymo aneksijos, nepripažįstant referendumo dėl pusiasalio atsiskyrimo teisėtumo – už ją balsavo 100 narių, susilaikė 58, prieš buvo 11. Prieš balsavo Armėnija, Baltarusija, Bolivija, Kuba, Šiaurės Korėja, Nikaragva, Rusija, Sudanas, Sirija, Venesuela, Zimbabvė. Tarp susilaikiusių buvo Kinija, Argentina, Indija, Brazilija, Pakistanas, Egiptas, Kazachstanas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Dar ne visi Lietuvoje supranta, kad mes jau gyvename kitoje šalyje. Po Maidano – tai jau kita Ukraina. Kiti žmonės, kita tauta, kuri netoleruoja nieko, kas antiįstatymiška“, – teigia populiariausias kandidatas į Ukrainos prezidentus verslininkas Petro Porošenka.

Vos prieš metus Ukrainos jūrų pėstininkų bataliono, dislokuoto Krymo uostamiestyje Feodosijoje, karys Ruslanas padėjo Rusijos kariams perdažyti jų šarvuotąjį transporterį prieš vieną karinį paradą. Pirmadienį jis pastebėjo, jog ta pati mašina buvo tarp blokavusių ukrainiečių bazės vartus, kai Rusijos kariai įsiveržė į kareivines, leisdami ašarines dujas ir sprogdindami kurtinamąsias granatas per paryčiais surengtą reidą, kuris jūrų pėstininkus užklupo visiškai netikėtai.

(papildytas pranešimas) 14 val. 02 min. Ukrainos laikinuoju gynybos ministru paskirtas Michaila Kovalis   Ukrainos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino laikinojo gynybos ministro Ihorio Teniucho atsistatydinimą, kaltindami jį netinkamai reagavus į krizę strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje Kryme, kurį aneksavo Rusija.

Viktor Denisenko / Geopolitika   Praėjus vos kelioms dienoms po vadinamojo „referendumo“ Kryme Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė pusiasalio prijungimo prie Rusijos Federacijos dokumentus. Įgyvendinti šį siekį Maskvai jau negalėjo sutrukdyti net labai neigiama tarptautinės bendruomenės reakcija. Tačiau, be karinių ir geopolitinių niuansų, šis Rusijos sprendimas turi ir ne mažiau reikšmingą finansinį aspektą, kurį verta panagrinėti plačiau.

  Rusijo fotografas Evgenijus Feldmanas užfiksavo, kaip teigia „romantiškąją“ karinių bazių ir Krymo okupacijos vaizdą. Ukrianietis su dviračiu stebi Rusijos karius netoli Krymo karinės bazės, kurią Ukrainos kariai privalėjo palikti.   Rusų snaiperis įsitaisęs priešais bažnyčią.   Rusijos kariai šypsosi stebėdami, kaip karinę bazę palieka ukrainiečiai.   Rusijos karinė technika keliauja Krymo link.   Ukrainos oro desantas išvytas iš karinės bazės.

 Naujoji Krymo prokurorė, 33-ejų Natalija Poklonskaja, kiek netikėtai tapo japonų socialinių tinklų žvaigžde, kur pasirodė daugybė jos portretų. „YouTube“ tinkle kai kurie japonai netgi pareiškė norą sudalyvauti jos „tardyme“, ar bent jau atvykti į Krymą. Vaizdo konferencija, kurioje dalyvavo ką tik prokurore paskirta N. Poklonskaja, pasirodė japonų „YouTube“ paskyrose. Daugiau šaržų, portretų ir memų galite surasti jos gerbėjų klube „Reddit“ puslapyje.

Rusija įsiveržti į Ukrainą gali bet kuriuo metu, manoma Baltuosiuose Rūmuose, praneša CNN. Žvalgybos duomenimis, rusų kariuomenė ruošiasi įsiveržti ir gali pasinaudoti bet kokiu pretekstu jau artimiausiomis dienomis. Pagrindinis CNN žurnalistas Vašingtone Jake'as Tapperis teigia: „Kai kurie valdininkai mano, kad Rusija jau artimiausiomis dienomis gali pasinaudoti bet kuriuo pretekstu, norėdami tęsti Ukrainos karinę ekspansiją.

Politologas Lauras Bielinis sako, kad Krymo užgrobimas Rusijai gali kainuoti milijonus. Anot L. Bielinio, aneksuodamas šį Ukrainos regioną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė tik vieną pergalę – sutelkė aplink savo režimą visuomenę. „Jie net patys neįsivaizduoja, kiek gali kainuoti Krymo paėmimas. Jau šiandien Kryme prasideda elektros, vandens trūkumas.

„Sakote, Rusija laukia mūsų? – į rinkėjų teiginį klausimu atsakė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas, besilankydamas Utenoje. – Jeigu jūs man galėtumėte pasakyti bent vieną motyvą, kodėl Rusija turėtų mūsų laukti, būčiau jums labai dėkingas.“ „Ne tik laukia, ji pati ateis“, – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių. „Juk griebė Ukrainą, griebs ir mus“, – iš salė ataidėjo dar viena frazė.

„Lietuvos verslas pastaruoju metu metu pažėrė nemažai įrodymų, kad VSD susirūpinimas yra pagrįstas. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje garsiai nuskambėjo stambaus verslininko Viliaus Kaikario pareiškimai kaltinant Lietuvos valdžią, kad ji užima ir garsiai reiškia principinę poziciją Rusijos agresijos Kryme atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Abejotinas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio lojalumas Lietuvai galėtų būti panaudotas prieš mūsų šalį, tačiau Vilniaus kraštą paversti lietuvišku Krymu Rusija šansų – mažai, sako politologas Tomas Janeliūnas. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad įsiklausymas į tautinių mažumų problemas ir jų sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje yra itin svarbus, nes tuomet Kremliaus „tėvynainių politika“ atramos Lietuvoje nesurastų.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyšegrado grupės valstybės – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – prašo Jungtines valstijas skubiai pradėti suskystintųjų dujų eksportą į Europą. Jungtinių Valstijų skalūnų dujos šešis kartus pigesnės, iš rinkos išstumtų „Gazprom“, o tai esą smogtų Maskvai stipriau nei visos kitos sankcijos kartu sudėjus: beveik pusę Rusijos valstybės iždo sudaro pajamos iš naftos ir dujų eksporto.

Buvęs Liuksemburgo premjeras ir kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus Jeanas-Claude'as Junckeris sekmadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) neleisti, kad Moldova taptų „kita auka“ po Ukrainos. J.-C.Junckeris vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad ES turėtų greitai pasiūlyti Moldovai asociacijos sutartį, tokią, kokią praėjusią savaitę pasirašė su Ukraina.

Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas sakė, kad buvo sulaikytas šalies oro pajėgų aukšto rango vadas, kai prorusiškos pajėgos įsiveržė į jo bazę Kryme. Pulkininkas Julijus Mamčuras yra Belbeko aviacijos bazės netoli Sevastopolio vadas. Šeštadienį šią bazę užėmė pajėgos, kurių šarvuočiai pralaužė bazės sienas, o kariai šaudė į orą ir svaidė kurtinamąsias granatas. Pranešta, kad per užėmimą buvo sužeistas vienas ukrainiečių karys.

(papildyta 17.15)  Krymo separatistų lyderis sekmadienį paragino rusus visoje Ukrainoje sukilti prieš Kijevo valdžią ir sutikti Kremliaus pajėgas, kurios jo pusiasalį užėmė nepaisydamos Vakarų pasipiktinimo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sekmadienį kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir sakė, kad tai yra „blogas precedentas“, bet pridūrė, kad tas Ukrainos regionas dabar „de facto“ yra Rusijos dalis. Minske kalbėdamasis su žurnalistais, A.Lukašenka, kuris yra artimas Rusijos sąjungininkas, sakė, kad Ukraina, kuri su Baltarusija turi ilgą sausumos sieną, „turi išlikti vieninga šalis, nedaloma ir blokams nepriklausanti valstybė“. „Federacija – tai labai pavojinga valstybei.

Kijeve sekmadienį rengiamas mitingas už vienybę – po to, kai Rusijos elitinės pajėgos šturmavo vieną paskutinių Ukrainos bazių Kryme, nepaisant nei sankcijų, nei pasaulinės izoliacijos. Ukrainiečiai ragina laikytis vienybės po Rusijos pajėgų įsiveržimo į bazę Kryme bei ramiai kovoti už savo šalį.

Lilija Ševcova, geopolitika.lt Po Krymo „referendumo“ prasidėjo naujo laiko skaičiavimas. Ir Rusijai, ir aplinkiniam pasauliui. Tik patikslinkime, kad svarbiausia čia visai ne tai, jog Maskva bando susigrąžinti Krymą. Kremliuje nieko nejaudina „rusakalbių gyventojų“ teisės – nei Kryme, nei pietrytinėje Ukrainos dalyje. Prestižo problema Maskvai taip pat – antraeilis klausimas. Tai kurgi esmė? O reikalas tas, kad Kremliuje, matyt, suvokė, jog išsisėmė vienvaldystės galimybės.

Vykintas Pugačiauskas, LRT laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Rusijos prezidento žodžiai, kad kaip ir Krymą, istorines rusų žemes bolševikai neteisingai prijungė prie Ukrainos, šią savaitę privertė pasaulį dar atidžiau svarstyti, ar kitas Vladimiro Putino taikinys yra Rytų Ukraina. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, šią savaitę pavadinęs įvykius Kryme didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Šaltojo karo, pareiškė, kad nežino, kur V. Putinas sustos.

Kanados premjeras Stephenas Harperis šeštadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kenkimu pasaulio saugumui, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas į Krymą ir galiausiai aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį. S.Harperis tapo pirmuoju iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių, aplankiusiu Kijevą po to, kai praeitą mėnesį Ukrainoje buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.

Rusijos kariai apsupo Kryme esančią Belbeko oro pajėgų bazę ir pateikė ultimatumą, kuriame reikalaujama, kad ten esantys kariai pasiduotų, šeštadienį nurodė netoli Sevastopolio esančios bazės vadas. Bazė, kurioje tebebuvo iškelta žydros ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava, yra vienas iš nedaugelio Ukrainos vis dar kontroliuojamų karinių objektų Kryme, kurį aneksavo Rusija. „Rusijos kariai mūsų aerodrome suteikė mums valandą, per kurią turime pasiduoti – arba jie pradės šturmą.

Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Aleksandras Gruško penktadienį pareiškė, kad Vakarų šalims pirmiausiai reikėtų spręsti pilietybės neturinčių Baltijos šalių gyventojų problemą, o ne „dėl nesuprantamų tikslų“ dislokuoti jose papildomus Aljanso naikintuvus. „Mūsų dienomis daug kalbama apie naują NATO vaidmenį – jog Aljansas turi demonstruoti raumenis. Eskaluojama Baltijos valstybių pažeidžiamumo tema.

Netikėta įvykių Ukrainoje eiga, pasibaigusi Krymo de facto okupacija, atnešė nemažai nerimo ir į pasaulio finansų rinkas. Konflikto eskalacijos pradžioje kritus investuotojų pasitikėjimui nuvertėjo daugelis pasaulio akcijų rinkų, šoktelėjo aukso ir naftos kainos. Atslūgus pirmai nerimo bangai vėl suklusti investuotojus privertė referendumo dėl Krymo rezultatai ir Vakarų šalių reakcija.

Šią naktį Kryme netoli Sevastopolio miesto esančiame kariniame oro uoste „Belbek", kurį saugo Ukrainos kariai, šią naktį aidėjo šūviai, skebia unian.net. Tai pirmas kartas kai ukrainiečiai gynybos tikslais panaudojo ginklą. Karinio dalinio vado pranešimu, grupė žmonių be atpažinimo ženklų, naudodami šviesos ir garso granatas, bandė įsibrauti į dalinio teritoriją. Kariams pradėjus šaudyti, provokatoriai pasitraukė už dalinio ribų.

Buvęs Rusijos naftos magnatas, po dešimties metų kalėjimo neseniai į laisvę išleistas Michailas Chodorkovskis, prieš savaitę Kijeve pasakė emocingą kalbą. Jis tikino Maidaną, kad „yra ir kita Rusija“ – ta, kuri nepritaria kariniams veiksmams Ukrainoje. Šią nuomonę palaiko ir rusų rašytojas ir žurnalistas Andrejus Ostalskis, tačiau jis teigia, kad tai – maža ir užguita bendruomenė.

Iš Ukrainos grįžę Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Ginklų kontrolės skyriaus inspektoriai trečiadienį sakė negalėję įvertinti neteisėtų karinių veiksmų Ukrainoje, nes jiems nebuvo leista patekti į Krymą. Tarptautinėje stebėjimo misijoje dalyvavę ekspertai savo veiklos rezultatus pristatė krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.

LRT.lt Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija smerkia kovo 18 dieną Rusijos Federacijos pasirašytą susitarimą su Ukrainos Autonomine Krymo Respublika ir Ukrainos Sevastopolio miestu kaip šiurkščiai pažeidžiantį tarptautinės teisės normas: JT Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, 1994 metų Budapešto memorandumą bei kitus tarptautinius susitarimus, taip pat Rusijos ir Ukrainos dvišales sutartis.

Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Neramumai Ukrainoje neaplenkia ir maistinių žaliavų rinkos – 10 maistinių žaliavų apimantis indeksas „CRB Foodstuff“ nuo šių metų sausio pakilo daugiau kaip 15 proc. Maistinių kultūrų kainas biržose augina ne tik geopolitinė įtampa Rytų Europoje – atšiauri žiema JAV bei sausi orai Brazilijoje taip pat lėmė šiųmetinį maistinių žaliavų kainų šuolį.

 Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius sutartį su Krymo lyderiais dėl Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, tarptautinės teisės specialistas Justinas Žilinskas sako, kad tarptautinė teisė niekada nebuvo galinga, o kai Jungtinės Amerikos Valstijos imdavosi „pasaulio policininko“ vaidmens, žmonės reikšdavo atvirą nepasitenkinimą. „Tarptautinė teisė niekada nebuvo ta, kuri turėtų labai daug jėgos.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienio vakarą atvyko į Lietuvą, siekdamas pademonstruoti JAV įsipareigojimus kolektyvinei NATO gynybai. JAV viceprezidentas trečiadienį Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos vadovu Andriu Bėrziniu. Į Vilnių J.Bidenas atskrido iš Varšuvos, kur pasmerkė Rusijos vykdomą Krymo okupaciją ir perspėjo dėl papildomų sankcijų.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Garsiojoje Kremliaus aikštėje Maskvoje šiuo metu džiūgauja daugiau nei 110 tūkst. žmonių. Taip pat sutelktos didelės policijos pajėgos.

Ukrainos Krymo regioną aneksuojanti Rusija klampina save į tarptautinę izoliaciją, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras pabrėžė, kad Rusijos veiksmus smerkia ne tik Europos Sąjunga (ES), bet ir Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija, sustabdytas Rusijos dalyvavimas Didžiajame aštuonete, kuriam priklauso didžiosios pasaulio ekonomikos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, pasirašydamas Krymo aneksavimo sutartį, antradienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.

Ukraina niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pareiškė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį, kai Maskva pasirašė su separatistais šio pusiasalio prijungimo prie Rusijos teritorijos sutartį. „Ukraina ir visas pasaulis niekada nepripažins Ukrainos žemės aneksavimo“, – sakė O.Turčynovas. Anksčiau taip pat kalbėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą Lietuvoje vadina NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų patvirtinimu ir signalu tiems, kurie yra suinteresuoti destabilizuoti padėtį regione.

Lietuvos rusų dramos teatras atšaukė gastroles į Sankt Peterburge vyksiantį teatrų festivalį, kurio organizatorius Sergejus Šubas pasirašė pareiškimą, remiantį Maskvos veiksmus Ukrainos Krymo regione. „Visam civilizuotam pasauliui yra akivaizdu – pasirašę šį laišką Rusijos kultūros veikėjai palaiko kitos šalies dalies aneksiją“, - rašoma teatro vadovo režisieriaus Jono Vaitkaus laiške.

Kai vadinamajame referendume Kryme už prisijungimą prie Rusijos oficialiais duomenimis pasisakė 96,77 proc. gyventojų, o Krymo parlamentui nusprendus, kad oficialia valiuta Kryme taps Rusijos rublis, Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad tai jau buvo įvertinta finansų sektoriuje. Esą buvo tikimasi, kad Krymas suks Rusijos pusėn. Jis nurodo, kad nors Krymo įtaka pasaulio ekonomikai yra labai menka, tačiau grėsmės, galinčios pasireikšti per Krymą – didelės.

16 val. 32 min. Rusijoje skubiai atšauktas įstatymų, dėl supaprastintų priėmimo į federaciją sąlygų, svarstymas Įstatymų projektas dėl supaprastintų sąlygų, pagal kurias į Rusijos Federaciją galėtų patekti naujas subjektas, kurį turėjo svarstyti Rusijos Dūma, buvo atšauktas, praneša „ITAR-TASS“. Atitinkami įstatymų projektai buvo pateikti šiandien ryte grupės „Spravedlivaja Rosija“ frakcijos deputatų.

Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius sako, kad po įvykusio neteisėto referendumo Kryme Lietuva turėtų apsvarstyti galimybę priimti su persekiojimo grėsme susiduriančius šio regiono gyventojus. „Krymo totoriai neparėmė „referendumo“ dėl jų Tėvynės aneksijos. Šiai tauta Kryme šiandien kyla ir ateityje kils nemažų grėsmių.