krymas

Rusijai reikalinga monarchinė valdymo forma, pareiškė Maskvos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas, bet Kremlius tokius pareiškimus vertina tik kaip šio politiko „asmeninę nuomonę“. „Tokia demokratija, kokią pristato vakarietiška žiniasklaida, mums nereikalinga. ... Turime savo tradicines ortodoksų dvasines vertybes. ... Šiandien, mano manymu, Rusijai reikalinga monarchija“, – antradienio vakarą S.Aksionovas sakė 1-ajam Krymo kanalui.

Jau nuo kitų metų Švedija pašauks 4000-ius šauktinių – vyrų ir moterų, gimusių 1999-aisiais. Jie bus atrinkti iš maždaug 13 tūkstančių švedų jaunuolių, kurie privalės atitikti fizinius ir psichologinius reikalavimus. Privalomoji karo tarnyba, į kurią būdavo kviečiami tik vyrai, Švedijoje buvo panaikinta prieš septynerius metus. Tačiau reaguodama į Rusijos agresiją Baltijos jūros regione, Krymo aneksiją ir karo veiksmus Rytų Ukrainoje, Švedija nusprendė vėl kviesti šauktinius.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose pirmą kartą pasirodžiusi JT Saugumo Taryboje griežtai pasmerkė Rusiją – pareikalavo, jog Maskva neeskaluotų konflikto Rytų Ukrainoje ir pranešė, kad JAV Rusijai taikomos sankcijos išliks tol, kol ši pasitrauks iš Krymo, rašo CNN. „JAV toliau smerkia Krymo okupaciją ir reikalauja šios okupacijos pabaigos. Krymas yra Ukrainos dalis.

Vašingtono administracija neketina pripažinti teisėtu Rusijos įvykdyto Krymo atplėšimo, jeigu su šia aneksija nesutiks Ukraina, trečiadienį pareiškė kandidatas į JAV valstybės sekretoriaus postą Rexas Tillersonas.

Šiaurės Krymo kanalas anksčiau tiekė 85 procentus vandens žmonių vartojimui ir žemės drėkinimui. Taigano rezervuaras centrinėje Krymo dalyje, kuris anksčiau buvo 500 akrų dydžio, dabar yra sumažėjęs maždaug tris kartus ir nusekęs net per didžiąsias liūtis lapkričio mėnesį, rašo „Al Jazeera“. Kryme dabar visiškai kitoks vaizdas, nei įsivaizduoja dauguma rusų, kurie Juodosios jūros pusiasalį sieja su vaizdais iš atviručių – čia palmių įrėminti paplūdimiai, žydras vanduo ir pigus vietinis vynas.

Ukrainos kariuomenė pradėjo karinius raketinių pajėgų mokymus Juodosios jūros akvatorijoje. Rusija dėl to sukėlė ant kojų visą Juodosios jūros laivyną, karinėje parengtyje ir sausumos pajėgos. Taip pat Kremlius pažadėjo „numušinėti bet kokias raketas virš Juodosios jūros“. Ukrainos televizijai kalbėjęs „Pietų“ karinės vadavietės atstovas spaudai Vladimiras Kryžanovskis teigė, kad šaudymas vyksta „pilna eiga“. Jų metu yra išbandomos vidutinio nuotolio zenitinės raketos.

Rusija apkaltino Ukrainą pagrobus du rusų kariškius aneksuotame Krymo pusiasalyje, tačiau Kijevas nurodė, kad paprasčiausiai sulaikė du ukrainiečių kariuomenės dezertyrus. Vėlų pirmadienį vietos naujienų agentūrų išplatintame Rusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad kariškiai Maksimas Odincovas ir Aleksandras Baranovas buvo „neteisėtai sulaikyti Ukrainos saugumo pajėgų ir išvežti iš Krymo “ sekmadienį.

Suomijos saugumas įtaria, kad staiga padidėjęs užsienio piliečių aktyvumas nekilnojamo turto srityje gali reikšti, jog prasidėjus potencialiai Rusijos invazijai, šiose patalpose būtų slepiami užsienio kariai, skelbia „The Independent“, remiantis suomių tabloido pranešimais.

Dar viena nemaloni situacija ministro Juozo Oleko vadovaujamoje Krašto apsaugos ministerijoje. Antradienį ministerija pranešė atšaukianti gynybos atašė Rusijoje Saulių Pikturną dėl jo šeimyninių aplinkybių, bet plačiau nekomentavo žiniasklaidos pranešimų apie karininko santuoką su Rusijos piliete iš Krymo. „Sprendimas dėl jo atšaukimo buvo priimtas pagal jo paties prašymą atsižvelgus į pasikeitusias jo šeimynines aplinkybes“, - pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos institucijos ragina Rusiją kiek galima greičiau išnagrinėti pažeidimus, fiksuotus rengiantis ir vykstant rinkimams į Dūmą, bei pabrėžia, kad rinkimai nekeičia požiūrio į Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad Lietuva, kaip ir, pavyzdžiui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ragina taisyti rinkimų trūkumus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę paskelbti naujas sankcijas Rusijos ekonomikos sektoriams už Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje kurstymą. „Reikia skelbti naujas sankcijas (ekonomikos) sektoriams.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pareiškė nepripažinsianti Kryme rengiamų Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų, nes laiko šį pusiasalį aneksuota Ukrainos dalimi. „Nepaisant vėliau seksiančio bendro šių rinkimų vertinimo, jau dabar principingai pareiškiame, kad rinkimus Kryme laikome neteisėtais ir jų rezultatų nepripažinsime“, - rašoma URM pareiškime.

Rusija eilinį kartą demonstruoja savo pasirengimą kariauti. Pabūklams dar nespėjus atvėsti po staigaus karių pasiruošimo patikrinimo praėjusio mėnesio pabaigoje – dabar Maskva savo arsenalą demonstruoja Juodojoje ir Kaspijos jūrose, ir okupuotame Kryme. O žvanginimas ginklais neapsieina ir be incidentų – apie pavojingus rusų manevrus praneša ir Pentagonas, ir Kijevas. Jau tampa įprasta, kad Rusija didelio masto karines pratybas surengia itin staigiai ir apie tai neperspėja.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad sankcijos yra vienintelė spaudimo Rusijai priemonė ir ragina įvesti papildomas. „Turime būti nuoseklūs sankcijų atžvilgiu, vengti konfliktinių žinių apie sankcijų reikšmę, efektyvumą. Tai vienintelė spaudimo Rusijai priemonė. Jei sankcijų efektyvumas netenkina – įveskime papildomas. Rugpjūtį girdėjome Rusijos pareiškimus apie galimą pasitraukimą iš Normandijos proceso – negalima to leisti“, – sakė L.Linkevičiaus.

Lietuva neketina sekti kai kurių šalių pavyzdžiu ir atsisakyti savo garbės konsulo Kryme, teigia užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius. Tai jis garantavo ketvirtadienį per susitikimą su Lietuvos garbės konsulu Kryme Sergejumi Petričenka. Viceministras patikino garbės konsulą, kad Lietuva visuomet gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą ir niekada nepripažins Krymo okupacijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė Rusiją, kad penktadienį įvykęs prezidento Vladimiro Putino vizitas Maskvos aneksuotame Kryme nebuvo suderintas su Kijevu.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris penktadienį atvyko į Krymą po Ukrainai pareikštų kaltinimų dėl ginkluotų įsibrovimų, pareiškė tikįs, kad Kijeve viršų paims sveikas protas, ir pabrėžė, jog Maskva neketina nutraukti santykių su Kijevu. „Tikiuosi, kad šie (provokaciniai veiksmai) nebus galutinis pasirinkimas, nebus galutinis mūsų partnerių pasirinkimas, ir viršų paims sveikas protas“, – sakė jis per įtakingos Rusijos saugumo tarybos posėdį.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį paragino laikytis ramybės po vaido su Ukraina dėl aneksuoto Krymo pusiasalio, bet perspėjo, kad Maskva yra pasirengusi numalšinti bet kokius bandymus destabilizuoti tą regioną. Rusenęs Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl to, kad Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, vėl įsiliepsnojo trečiadienį, kai Maskva apkaltino Kijevą bandant surengti ginkluotus įsiveržimus į šį regioną.

Vakarams svarstant, kaip reaguoti į diktatūros apraiškas Turkijoje, laužant galvą, kaip išsaugoti Europos vienybę po „Brexit‘o“ ir intensyviai stebint olimpines žaidynes, Rusija smogia Ukrainai, apkaltindama ją terorizmu. Portalo tv3.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai tikina, kad už šios, iš pirmo žvilgsnio eilinės Vladimiro Putino provokacijos gali slypėti didžiulis pavojus ukrainiečiams, galbūt galintis virsti net dar viena karine invazija.

Rusijos kariškiai Kryme penktadienį pranešė gavę naujausią oro gynybos sistemą S-400; apie ketinimus dislokuoti ją ginčijamame pusiasalyje kalbėta praėjusį mėnesį.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Ukrainą ir Rusiją elgtis santūriai bei atnaujinti derybas, kai Maskva apkaltino Kijevą sąmokslu vykdyti atakas ginčijamame Krymo pusiasalyje. Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus. Kijevas šiuos kaltinimus griežtai neigia.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sako, kad Maskvos kaltinimai Ukrainai dėl tariamo mėginimo surengti diversiją Kryme nėra patvirtinti nepriklausomų stebėtojų. Diplomatas pabrėžė, kad ES nepripažįsta nelegalios Krymo aneksijos ir ragina visas šalis įgyvendinti Minsko susitarimus dėl rytų Ukrainos. „Mes ir toliau smerkiame ir nepripažįstame Rusijos Federacijos įvykdytos nelegalios Krymo ir Sevastopolio aneksijos.

Simferopolyje Kijevo rajono teismas uždarame posėdyje nutarė Ukrainos gyventojui Jevhenui Panovui taikyti prevencinę priemonę – dviejų mėnesių kardomąjį kalinimą, pranešė vienas teismo tarnautojų. „Panovas areštuotas dviem mėnesiams“, – sakė jis ketvirtadienį žurnalistams. Įtariamąjį iš teismo salės išvedė policininkai ir įsodino į mikroautobusą. Oficialiai komentuoti teismo tarnautojai atsisakė, teigdami, kad žurnalistai nėra proceso dalyviai.

  Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Rusijos kaltinimai Ukrainai dėl esą rengtų diversijų Kryme primena KGB metodus, kai auka nebūtai apkaltinama ieškant preteksto ją užpulti. Situaciją ministras ketvirtadienį telefonu aptarė su Ukrainos kolega Pavlu Klimkinu. „Tokie įvykiai neramina, nes toks modelis taikomas nebe pirmą kartą, kad yra apkaltinama provokacija, siekiant pagrįsti būsimą neva reakciją“, – BNS sakė L.Linkevičius.

Sulaikymo metu Kryme (Rusijos okupuota Ukrainos teritorija) žuvo Rusijos saugumo (FSB) pareigūnas. Anot Kremliaus kontroliuojamo leidinio RT, saugumietis žuvo „sulaikydamas teroristus, kurie organizavo Kryme diversiją pagal Ukrainos žvalgybos štabo nurodymą“. Ukrainos žvalgybos atstovai neigia Rusijos išplatintą informaciją, praneša „Reuters“. Rusijos leidinys cituoja šios šalies saugumo tarnybų pranešimą.

JAV demokratų kandidatė į prezidento postą Hillary Clinton sekmadienį griežtai kritikavo savo varžovą Donaldą Trumpą dėl „absoliučios ištikimybės“ Rusijos politikos siekiams, sakydama, kad tai kelia tiek „nacionalinio saugumo klausimų“, tiek naujų abejonių dėl jo temperamento.

Maskvos valstybinio Baumano technikos universiteto studentai šią savaitę žiniasklaidos atstovus pakvietė į neeilinę prezentaciją. Prestižinio universiteto studentai žiniasklaidos atstovus pakvietė į savadarbio automobilio pristatymą, kurio debiuto buvo laukiama nuo praėjusių metų rudens. Pirmą kartą šio automobilio eskizai buvo pademonstruoti praėjusių metų pradžioje. Prototipo nuotraukos interneto platybėse pasirodė šiek tiek vėliau - praėjusių metų rudenį.

Didžiausi Krymo miestai – Sevastopolis, Simferopolis, Jalta ir Feodosija liko be elektros, praneša „RiaNovosti“. Šią informaciją patvirtino Sevastopolio gubernatorius Sergejus Meniajlo. Energijos trukdžiai – nuolatinė Krymo problema po to, kai šį regioną okupavo Rusija. Šios šalies prezidentas žadėjo, kad problema bus išspręsta paleidus naują energijos tiltą. Dėl kokių priežasčių Krymas dabar liko be elektros informacijos nepateikiama.

Džiūgaujanti Ukraina sekmadienį naktį sveikino „neįtikėtiną“ Eurovizijos pergalę, kurią pasiekė jų šalies atstovė Susana Jamaladinova su daina „1944“, kalbančią apie Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją. Džiūgaujanti Ukraina sveikina „neįtikėtiną“ „Eurovizijos“ pergalę „Taip!!!, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Ukrainos vadovas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį, svarstydamas demokratijos ir žmogaus teisių padėtį pasaulyje, priėmė rezoliuciją dėl Krymo totorių padėties šiame pusiasalyje.

Didžiausia klaida, maža to, projekcija ir propagandinių išmįslų kartojimu būtų laikyti Rusijos visuomenę tam tikra monolitine ir visuotinai bendros nuomonės. Būtent tokį visuomenės suvokimą ir bando įteigti Kremliaus režimas ir jam tarnaujantis propagandinis aparatas. Viena iš sudedamųjų jų platinamų mitų dalių yra ir tezė apie tariamą Rusijos žiniasklaidos pergalę informaciniame kare prieš Vakarus.

Rusijos aneksuoto Krymo aukščiausiasis teismas antradienį pripažino Krymo totorių bendruomenės valdymo organą Medžlisą ekstremistiniu visuomeniniu susivienijimu ir uždraudė jo veiklą Rusijoje; tokiu būdu teismas patenkino Krymo prokurorės Natalijos Poklonskajos ieškinį, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ reporteris. „Pripažinti susivienijimą, vadinamąjį Krymo totorių liaudies Medžlisą, ekstremistine organizacija ir uždrausti jo veiklą“, – pareiškė teisėja Natalija Terentjeva.

Vakarų nepripažįstamos Krymo valdžios atstovas, Sevastopolio gubernatorius Sergejus Meniaila, pasiūlė Krymą paversti „padidinto komfortabilumo zona“, kuri kažkuo primintų ofšorą, vietoj esamos laisvosios prekybos zonos, praneša TASS. Apie tai gubernatorius užsiminė penktadienį Jaltoje vykstančio tarptautinio ekonomikos forumo metu. „Viena vertus, to nevadinčiau „ofšoru“. O kita vertus, turime keisti laisvąją ekonominę zoną Krymo ir Sevastopolio teritorijoje.

Lietuvos Seimas pasmerkė „šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių, ypač Krymo totorių ir etninių ukrainiečių teisių, pažeidimus Kryme“. Parlamentarai antradienį priėmė atitinkamą rezoliuciją, už ją balsavo 90 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, du susilaikė.

Tarptautinės bendruomenės parama Ukrainai yra „katastrofiškai nepakankama“, sako Krymo totorių atstovas, dalyvaujantis Lietuvos Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje. „Be tarptautinės bendruomenės palaikymo Ukraina nepasipriešintų vienai iš stipriausių karine prasme valstybių.

Krymo totoriai yra „naujoji pavergtoji tauta šių dienų Europoje“, Vilniuje parlamento rūmuose vykstančioje konferencijoje apie žmogaus teisių pažeidimus Kryme sakė pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.

Krymo totorių tauta šiuo metu yra labai sunkioje padėtyje, Vilniuje parlamento rūmuose vykstančioje konferencijoje apie žmogaus teisių pažeidimus Kryme sakė Krymo totorių lyderis, Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Mustafa Džemilevas. „Krymo totorių tauta šiuo metu yra labai sunkioje padėtyje.

Kovos Rytų Ukrainoje pareikalavo beveik 7 tūkstančių gyvybių, dar daugiau nei 17 tūkstančių žmonių liko sužeisti. Negavę jokios paramos iš valstybės, Rusijos savanoriai grįžta namo. Nuo tada, kai Rusija kone visą savo dėmesį nukreipė į Siriją, daugelio separatistų likimas pakibo ant plauko, mat oficiali Rusijos pozicija visada neigė karių buvimą Ukrainos teritorijoje. Taigi rusų savanoriai grįžta namo. Iš esmės be nieko, tik su fizinėmis ir psichologinėmis problemomis.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas valdininkams nurodė nereklamuoti vietos turizmo kol nebus patvirtinti elektros energijos tiekimo grafikai kurortuose ir turistiniuose objektuose, rašoma „flashcrimea.com“. „Iki tol nereikia jokių publikacijų apie turizmo paslaugų patrauklumą, kitaip pas mus atvažiuos 8 mln. žmonių, ir teks juos Ministrų taryboje apgyvendinti, kloti jiems miegmaišius ir (pilti) prūdus, kad galėtų maudytis.

 Rusija nacionalizavo vieną didžiausių Kryme veikusių komercinių bankų, kuriam Vakarai taikė sankcijas dėl pusiasalio integracijos su Rusija finansavimo po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metų kovą. Rusijos nacionalinio komercinio banko (RNKB) svetainėje antradienį paskelbtame pranešime sakoma, kad dabar bankas visiškai priklauso Rusijos federalinei valstybės turto agentūrai.

Iš pradžių Rusijoje, o vėliau Ukrainoje – „Coca Cola“ prekės ženklas įsivėlė į viešųjų ryšių skandalą, dėl kurio yra priversta atsiprašinėti savo gerbėjų. Ukrainos „Coca Cola“ atstovybė išplatino oficialų atsiprašymą dėl „nesusipratimo“ kilusio Rusijoje išplatinus „naujametinį sveikinimą“, kuriame Krymas buvo nurodytas kaip šios šalies teritorija, praneša „Ukrainskaja pravda“. „Atsiprašome dėl nesusipratimo. Mes nepalaikome jokių politinių judėjimų ir partijų.

Rusijos Centrinis bankas trečiadienį išleido banknotą, kuriame vaizduojami žymiausi Krymo pastatai ir paminklai, taip paminėdama pernai įvykdytą Vakarų smerkiamą šio pusiasalio aneksiją. Šimto rublių (1,39 euro) nominalo banknotas yra „skirtas Krymo ir Sevastopolio prisijungimui prie Rusijos Federacijos“, sakoma Centrinio Banko pranešime. Rusvai gelsvos spalvos banknote vaizduojamos garsiausios Krymo ir Sevastopolio architektūros įžymybės. Bankas išleido 20 mln.

Ukraina antradienį iš dalies atnaujino Krymui elektros energijos tiekimą, kurį nutraukė aukštos įtampos stulpų sprogdinimai per protestus prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Elektra jau teka viena iš keturių linijų, kurias nutraukė protestuojantys ukrainiečiai, priklausantys dešiniųjų ir Krymo totorių grupėms; pastarieji skundžiasi, kad naujoji rusiška valdžia juos persekioja. Atstatyta 220kV linija no Kachovskos per Titaną iki Krasnoperekopsko, kuris yra jau Rusijos okupuotame Kryme.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad į Siriją sutelktas pasaulio dėmesys neturėtų užgožti Vakarų reikalavimo Rusijai tvirtai laikytis trapios taikos sutarties Ukrainoje bei sugrąžinti Krymą Kijevui. Vasarį Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyta sutartis „nepasieks tikslo, jeigu Rusija nevykdys savo įsipareigojimų“, sakė J.Bidenas Kijeve po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. „Rusijos invazijos Kryme nei mes, nei tarptautinė bendruomenė nepripažins.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį netikėtai apsilankė aneksuotame Kryme, kur inauguravo projektą, pagal kurį planuojama jūros dugnu nutiesti kabelį, tapsiantį nauju elektros energijos šaltiniu strategiškai svarbiam Juodosios jūros pusiasaliui. Iki lapkričio pabaigos Krymas didžiąją dalį elektros energijos gaudavo iš Ukrainos. Tačiau šią teritoriją, turinčią beveik 2 mln.

 Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) palaiko kolegų iš Ukrainos pasiūlymą Europos konstitucinių teismų konferencijos mastu pasmerkti Rusijos Konstitucinio teismo sprendimą, atvėrusį kelią Krymo aneksijai.

 Ukraina pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Maskvos aneksuotame Kryme buvusio vyno degustavimo, kuriame dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo draugas, buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi; jiedu esą atkimšo 100 tūkst. JAV dolerių vertės šimtmečių senumo vyno butelį, šeštadienį pranešė prokurorai.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį perspėjo Maskvą, kad ES narių saugumas yra šventas ir neliečiamas, didėjant rytinių Bendrijos šalių nerimui dėl Ukrainos krizės. „ES narių saugumas ir sienos yra neliečiama. Noriu, kad tai būtų labai aiškiai suprasta Maskvoje“, – J.-C.Junckeris sakė Europos Parlamentui, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Internete plinta vaizdo įrašas iš Krymo, kuriame užfiksuotas įsiutęs vyras, kuris išvydo ant mergino kaklo Ukrainos herbo simbolį – tridantį. Priėjęs jis grasino susidoroti ir pareikalavo nusiimti pakabuką, prieš tai spėjęs tylinčiai merginai gerokai sugadinti nuotaiką. „Girdi, padariūkšti, tu ką čia ant savęs užsikabinai, a? Kas čia tokio kabo? Aš tavęs klausiu! Atsakyk man“, – filmuodamas sėdinčią ant suolelio merginą užsipuolė vyras.