kroviniai

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, atsižvelgusi į gamtines ir geopolitines rizikas, šiemet prognozuoja 8 proc. mažesnę krovą – virš 2,5 mln. tonų (2023 metais – 2,7 mln. tonų). Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje bendrovė nurodo, kad šiais metais ji stiprina ir plečia žemės ūkio produkcijos, mineralinių medžiagų ir birių trąšų krovą.

Vilniaus apylinkės teismas ketvirtadienį vakare atmetė logistikos bendrovės „Intermodal container service“ (ICS) skundą, kuriuo kompanija prašė iš LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ priteisti beveik 60 tūkst. Eur, esą susidariusių dėl „LTG Cargo“ atsisakymo vežti krovinius.

2023 metais atpigus jūrinių krovinių pervežimui, Švedijos kapitalo krovinių gabenimo laivais bendrovė „Greencarrier Liner Agency LT“ gavo dukart mažiau pajamų bei uždirbo mažiau pelno. „2023 metais ženkliai sumažėjo jūrinių krovinių pervežimo tarifai, tai lėmė ir bendrovės pajamų bei pelno mažėjimą. Bendrovė aptarnavo didesnius importo krovinių srautus, tačiau pastebimai sumažėjo eksporto krovinių srautas ir jų pelningumas“, – teigiama įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, preliminariais duomenimis, 2023 metais pervežė 27,2 mln. tonų krovinių – 3,8 mln. tonų, arba 12,3 proc. mažiau negu 2022-aisiais, tačiau 2,5 mln. tonų daugiau nei planuota, pirmadienį pranešė bendrovė.  „LTG Cargo“ vadovės Eglės Šimės teigimu, po pastarųjų metų „turbulencijų“ krovinių srautas stabilizavosi, įmonė lanksčiai reagavo į pasikeitimus ir klientų poreikius.  Įmonė pernai daugiausiai gabeno naftos ir jos produktų – 9,4 mln.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo kitų metų 5–62 proc. didinant krovinių pervežimo tarifus, gali mažėti per Klaipėdos uostą gabenamų tranzitinių krovinių apimtys, o Lietuvoje kroviniai gali būti perkelti į kitas transporto rūšis. Uosto krovos įmonės taip pat baiminasi kitų mokesčių didinimo, Uosto direkcijos konkurencijos. Nors uosto krova per pastaruosius dvejus metus krito ketvirtadaliu, bendrovės, priešingai nei bijota, darbuotojų neatleido ir didino atlyginimus.

Lietuvoje trečiąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta 42,5 mln. tonų krovinių – 19,8 proc. daugiau nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. Krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 29,1 proc., vidaus vandenų transportu sumažėjo 23,5 proc., geležinkelių transportu – 4,1 proc., jūrų transportu – 0,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta padidėjo 17,2 proc. Kelių transporto apyvarta sudaro 90,6 proc.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ išbandė puspriekabių gabenimą tarp Kauno ir Kyjivo. Iš Kauno intermodalinio terminalo išvykę traukinys  jau pasiekė Kijevą, pranešė „LTG Cargo“.  Bendrovės vadovė Eglė Šimė sako, kad toks vežimas sprendžia vilkikų eilių Lenkijos–Ukrainos pasienyje problemą.

Klaipėdos uoste šiemet per 10 mėnesių, preliminariais duomenimis, jau perkrauta 27 mln. tonų krovinių. Per visus metus jų tikimasi krauti 33 mln. tonų, kitais metais – 31 mln. tonų, o krova turėtų atsigauti 2025-aisiais, sako uosto vadovas Algis Latakas. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas BNS sako neatmetantis galimybės, kad krova šiemet gali būti ir mažesnė nei 33 mln. tonų.

Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA) pranešė rugpjūtį užfiksavusi pirmą nuo 2022-ųjų vasario tarptautinių krovinių apyvartos oro transportu augimą per metus. Jos duomenimis, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, šis rodiklis padidėjo 1,5 proc., tačiau apyvartos, matuojamos tonomis kilometrų, dydis nenurodomas. „Pirmasis per tokį laikotarpį metinis augimas yra neabejotinai džiugi žinia.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ praneša, kad praėjusią savaitę atmetė 19 prašymų gabenti krovinius. Skelbiama, kad rugsėjo 18–24 dienomis „LTG Cargo“ sulaukė 379 paraiškų kroviniams tarp Lietuvos ir užsienio šalių vežti.Įvertinus atitikimą bendrovės taikomai sankcijų kontrolės ir nulinės tolerancijos rizikai principams, praėjusią savaitę patvirtintos 285 krovinių vežimo paraiškos.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ praneša, kad praėjusią savaitę atmetė 47 prašymus gabenti krovinius. Skelbiama, kad rugsėjo 11–17 dienomis įmonė iš viso sulaukė 489 paraiškų kroviniams tarp Lietuvos ir užsienio šalių vežti. Įvertinus atitikimą bendrovės taikomai sankcijų kontrolės ir nulinės tolerancijos rizikai principams, praėjusią savaitę patvirtintos 349 krovinių vežimo paraiškos.

Baigus kelerius metus trukusį laivybos Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo projektą, penktadienį oficialiai paskelbtas krovininės laivybos startas – kitą savaitę kroviniai bus  pradėti gabenti nuolat.  „Šiandien yra istorinė diena. Užsibrėžėme prie kelerius metus tikslą sutvarkyti Nemuno žemupį ir šiandieną yra simbolinė diena, kai mes pasakome, kad Nemuno žemupys sutvarkytas“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Klaipėdos uostui rengiantis įgyvendinti vieną didžiausių projektų – iki 2030 metų išplėsti pietinę uosto dalį, joje galėtų būti priimami didžiausi Baltijos jūra plaukiojantys laivai, čia būtų kraunama iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Ekspertai siūlo, kad suformavus naują iki 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje čia galėtų būti paskirstomi konteineriai, gaminami jūrinio vėjo jėgainių komponentai, gaminama žalioji energija ir pagal žaliąsias technologijas perdirbami laivai.

 Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ rugpjūčio mėnesį iš 1971 paraiškų gabenti krovinius atmetė 306, arba 15,5 proc. visų paraiškų, pranešė LTG. Trečdalis atmestų paraiškų (85) buvo skirtos eksportui arba importui iš Baltarusijos arbą į ją.

Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimą šiemet ketina padidinti tris kartus. Pernai atsigabenusi penkis SGD krovinius bendrovė pranešė, jog šiemet atsigabens 16 laivų.  Pasak „Elenger Lietuvos“ direktoriaus Mariaus Kairio, per „Elenger“ į Baltijos šalis ir Suomiją keliauja trečdalis regionui skirtų SGD.

Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvoje kroviniai keliaus vandens keliais, taip atlaisvindami įprastus sausumos, mažindami oro taršą ir triukšmą, sako Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) valdybos pirmininkas Evaldas Tameliu. Interviu „Kauno dienai“ jis pabrėžė, kad šią vasarą bus baigtas E41 kelio (Kaunas-Kuršių marios) projektas. „Jis bus užbaigtas artimiausiu metu ir Lietuva vėl turės upių laivybai tinkantį kelią.

Visų rūšių transportu pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vežta 36,8 mln. tonų krovinių – 3,8 proc. mažiau nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. Krovinių vežimas kelių transportu per metus padidėjo 10,3 proc., geležinkelių transportu sumažėjo 36,7 proc., jūrų transportu – 27,4 proc., vidaus vandenų transportu – 3,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta padidėjo 6,1 proc.

Vienos didžiausių šalies krovinių vežėjų „Vlantana“ pelnas pernai išaugo 7,3 karto iki 19,1 mln. eurų (2021 metais – 2,6 mln. eurų). Šiemet įmonė numatė plėtrą, bet ją vertina atsargiai ir, reikalui esant, yra pasirengusi optimizavimui. Bendrovės praėjusių metų pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) augo daugiau nei dukart – iki 43,7 mln. eurų (21,4 mln. eurų), pajamos – 42 proc. iki 296,6 mln. eurų (208,7 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

Logistikos grupės „Finėjas Group“ krovinių pervežimo bendrovė „Finėjas“, pernai gerokai auginusi pajamas ir pelną, šiemet numato plėsti vilkikų ir puspriekabių parką. Pernai įmonė įsigijo 414 naujų transporto priemonių ir pardavė 109 naudotas.  „2023 metais numatoma ypatingą dėmesį skirti išlaidų analizei, jų minimizavimui ir veiklos efektyvumui.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) vasario pabaigoje sugriežtinus krovinių gabenimo kontrolę, krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sulaukė 37 įmonių, institucijų ir įstaigų iš šalių agresorių priekaištų – iš viso 60 pretenzijų. Daugiausiai jų sulaukta dėl atšauktų krovinių vežimo iš Baltarusijos paraiškų, penktadienį pranešė įmonė.

Nuo kovo sugriežtinus krovinių gabenimo kontrolę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki šiol atmetė 909 prašymus gabenti krovinius – beveik pusė jų susiję su jų  judėjimu tarp Lietuvos ir Baltarusijos.  Nuo kovo 1 dienos „LTG Cargo“ yra sulaukusi 4,7 tūkst. paraiškų, iš jų 3,65 tūkst. – patvirtintos, 909 atmestos, iš kurių 422 skirtos vežimui į Baltarusiją ir iš jos.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 72 paraiškas gabenti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, daugiau nei pusė jų susijusios su krovinių judėjimu tarp Lietuvos ir Baltarusijos.  Iš viso balandžio 3–9 dienomis bendrovė sulaukė 622 klientų paraiškų kroviniams tarp Lietuvos ir užsienio šalių vežti.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 22 paraiškas gabenti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, trečdalis jų susiję su krovinių judėjimu tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Lietuvoje visų rūšių transportu paskutinį 2022 metų ketvirtį vežta 31,2 mln. tonų krovinių – 24 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2021-aisiais. Krovinių vežimas jūrų transportu per metus sumažėjo 36,4 proc., vidaus vandenų transportu – 12,2 proc., geležinkeliais – 46,1 proc., automobilių keliais – 10,6 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta per šį laiką sumažėjo 19,9 proc. Kelių transportas sudarė 87,4 proc.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Lietuvai svarstant visiškai atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų krovinių vežimo per jos teritoriją reikia susitarti tiek su Latvija ir Estija, tiek Europos Sąjungos (ES) lygiu.  „Iš savo pusės kontrolę užtikriname kiek tik įmanoma, bet kalbant apie visišką (rusiškų ir baltarusiškų krovinių – BNS) atsisakymą iki nulio mums reikia reikia platesnės grupės šalių ir Europos Sąjungos lygmens.

Krovinių vežimas Lietuvoje pernai sumažėjo apie 17 proc., tačiau įvairių rūšių transportu vežta 48 proc. daugiau keleivių. Tačiau veikiant infliacijai ir didėjant transportavimo paslaugų paklausai, augo paslaugų eksportas (24 proc.) ir generuojamos pajamos (22 proc.), išankstinius duomenis pranešė Susisiekimo ministerija.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė antradienį atnaujino bendradarbiavimo sutartį su Muitinės departamentu – įmonės siekia efektyviau kontroliuoti per Lietuvos ir Baltarusijos sieną geležinkeliais vežamus krovinius ir keleivius, užtikrinti saugias darbo sąlygas geležinkelio stotyse ir sklandesnį keitimąsi informacija.

Apeinant tarptautines sankcijas baltarusiškos karbamibdo trąšos per Lietuvą galėjo būti gabenamos ir dalyvaujant Klaipėdos bendrovei „Girera“, skelbia tiriamosios žurnalistikos portalas „Siena“. Portalo tyrimo duomenimis, „Girera“ sausį–vasarį apmokėjo 12 vagonų trąšų gabenimą iš Baltarusijos bendrovės „TechnospectradingExport“  per Lietuvą į Kirgiziją – tai patvirtino „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Tuo metu „Girera“ neigia LTG informaciją.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza sako, kad įtariant galimus bandymus apeiti Vakarų sankcijas šiuo metu tikrinami iš Baltarusijos gabenamas skaldos ir rusiškos naftos kroviniai – juos vežant per Lietuvą gali būti bandoma naudotis panašiomis schemomis, kaip ir su baltarusiškomis karbamido trąšomis.  Apie 50 vagonų krovinys su skalda iš Baltarusijos šiuo metu stovi Kenos geležinkelio stotyje.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, sako įmonės vadovė Eglė Šimė. Pasak jos, nustačius galimą sankcijų apėjimą į Lietuvą šiemet nebuvo įleista puspenkto šimto vagonų.  „Kalbant apie šiuos metus, per pirmuosius du mėnesius esame gavę tris tūkstančius septynis šimtus paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) palaiko idėją visiškai atsisakyti iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų krovinių, sako bendrovės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.  „Mes tą kryptį palaikome. Mes nenorime dirbti su rizikingais klientais ir nenorime gauti pinigų bet kokia kaina.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ griežtina krovinių gabenimo kontrolę. Bendrovė pranešė, jog nuo kovo 1 dienos visi „LTG Cargo“ klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalės apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus. Jie turės iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

Lenkijai uždarius kontrolės punktus pasienyje su Baltarusija kroviniam transportui, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos nusidriekė kilometrinės vilkikų eilės, skelbia LRT radijas. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas šeštadienį LRT tvirtino, kad didžiausios eilės susidarė ties Medininkų kontrolės punktu.

Klaipėdos uostas sausį perkrovė 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc., arba 1,03 mln. tonų mažiau nei 2022 metų sausį. Šiemet labiausiai mažėjo birių ir generalinių krovinių, tačiau daugėjo skystųjų krovinių, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Birių krovinių – daugiausia trąšų, cukraus žaliavos, durpių sausį perkrauta beveik 900 tūkst. tonų – 55 proc. mažiau nei  prieš metus.

Klaipėdos uoste pernai perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų). Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas tokį rezultatą vertina gerai.  „Reikėtų pasakyti, kad uosto rezultatas tam tikromis prasmėmis yra geras. (...) Nežinodami, kad karas bus, prognozavome, kad krova bus apie 30-32 milijonai tonų, bet yra 36 milijonai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ antrinė bendrovė „LTG Cargo Ukraine“ gabens krovinius tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkiją. „LTG Cargo Ukraine“ ir Lenkijos krovinių gabenimo bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė susitarimą, pagal kurį „LTG Cargo Ukraine“ tapo krovinių gabenimo tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkijos teritoriją operatore, o „PKP Cargo“ veš krovinius per Lenkijos teritoriją, pranešė LTG.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ lapkričio mėnesį, preliminariais duomenimis, pervežė apie 2,6 mln. tonų krovinių – 44 proc. mažiau nei prieš metus.

Rygos uostas tikisi krovos augimo 7–8 proc. 2023-aisiais palankių ekonominių sąlygų atveju, o susiklosčius nepalankiam scenarijui ji gali sumažėti, pranešė uosto direkcija, remdamasi jame veikiančių krovos bendrovių prognozėmis. Anot pranešimo, krovinių srautai tiesiogiai priklausys nuo geopolitinių įvykių, taip pat nuo to, kaip pavyks išspręsti energijos prieinamumo ir kainų problemas ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje. Todėl prognozuoti ateinantiems metams vertėtų labai atsargiai.

Latvijos autotransportu per tris metų ketvirčius pervežta 61,1 mln. tonų krovinių – 1,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių krovinių srautai nepakito – 49 mln. tonų, tarptautinių – sumenko 8,8 proc. iki 12,1 mln. tonų, iš jų eksporto – augo 6 proc. iki 3,8 mln. tonų, importo – 3,6 proc. iki 2,8 mln. tonų, tuo tarpu gabenimo užsienyje apimtys sunyko 21,2 proc. iki 5,5 mln. tonų.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ spalio mėnesį, preliminariais duomenimis, pervežė apie 2,5 mln. tonų krovinių.  Dėl Rusijai ir Baltarusijai paskelbtų sankcijų, dalies klientų sprendimų nebegabenti krovinių iš šių šalių bei „LTG Cargo“ mažinant sąsajas su šiomis šalimis per metus (spalį, palyginti su 2021-ųjų spalio mėnesiu) pervežimų apimtys sumažėjo 46 proc., pranešė „LTG Cargo“. „LTG Cargo“ spalio mėnesį į Klaipėdos uostą ir iš jo pervežė 0,8 mln.

Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apytikriai 2,5 mln. tonų krovinių – 16,5 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 4 proc. daugiau nei šiemet rugsėjį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus per metus sunyko 20,5 proc. iki maždaug 1,5 mln. tonų, iš laivų – 8,5 proc. iki 904 tūkst. tonų. Per 10 šių metų mėnesių iš viso perkrauta apie 28,1 mln. tonų krovinių, iš jų per 16,6 mln. tonų – į laivus, 11,5 mln. tonų – iš laivų.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV. Tai jau trečias SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ dujų tiekėjai „Ignitis“.  Su Prancūzijos vėliava plaukiojantis dujovežis „Elisa Larus“ trečiadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Rusijos vyriausybė transporto sankcijų Rusijai paskelbusių valstybių bendrovėms uždraudė vežti krovinius kelių transportu šalies teritorijoje, praneša „Deutsche Welle“. Atitinkamas sprendimas, kurį pasirašė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, buvo paskelbtas spalio 1-ąją. Draudimas įsigalios spalio 10 dieną ir galios iki metų pabaigos.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas sako, kad iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą gabenamų krovinių srautas pastaraisiais mėnesiais yra išaugęs. Pasak Egidijaus Lazausko, šiuo metu iš Ukrainos į Klaipėdą daugiausia vežami grūdai, o atgal keliauja kuras. „Ukrainiečiai kaip alternatyvą Odesai į Lietuvą atveža grūdus, o iš Klaipėdos namo gabenasi dyzeliną, nes jo poreikis Ukrainoje šiuo metu yra milžiniškas ir yra problemų su jo tiekimu“, – BNS sakė E. Lazauskas.

Lietuva aktyviai siekia pritraukti daugiau Kazachstano krovinių, pasiūlyti šiai šaliai logistikos paslaugas bei tranzito geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą galimybes, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per antrąjį šių metų ketvirtį Talino oro uoste perkrauta 2,75 tūkst. tonų krovinių ir pašto siuntų – 2,8 proc. daugiau nei per ankstesnius tris mėnesius ir 11,3 proc. daugiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Balandžio-birželio mėnesiais iš lėktuvų iškrauta 1,48 tūkst. tonų, o į lėktuvus pakrauta 1,27 tūkst. tonų krovinių ir pašto siuntų. Keleivių srautai per metų ketvirtį augo 78 proc., per metus – beveik keturis kartus iki 766 tūkst. žmonių.

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Latvijos autotransportu per pirmąjį pusmetį pervežta 37,2 mln. tonų krovinių – 1,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių krovinių padaugėjo 1,3 proc. iki 28,9 mln. tonų, tuo tarpu tarptautinių – sumažėjo 8,8 proc. iki 8,3 mln. tonų, iš jų eksporto – padaugėjo 5,1 proc. iki 2,7 mln. tonų, importo – sumažėjo 1,6 proc. iki 1,8 mln. tonų, gabenimo užsienyje apimtys sumenko 19 proc. iki 3,8 mln. tonų.

Taivane viešintis Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad pe trejus pastaruosius metus krovinių srautas iš Taivano į Klaipėdą sumenko maždaug perpus, tačiau tikimasi, kad jų vėl padaugės.  Pasak uosto vadovo, 2019 metais Klaipėdos uoste perkrauta apie 70 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), o paskutiniu metu jų sumažėjo iki 40 tūkst.