krizė

Daivos šeimyninis gyvenimas netipiškas – 32 metų moteris sukūrė šeimą su 17-mečiu jaunuoliu. Nors jiems pavyko susilaukti 3 dukrų ir praėjo jau 13 bendro gyvenimo metų, dabar pora susidūrė su sunkumais. Šiuo metu Daivai 45 metai, o jos vyrui – 30, tačiau, pasak moters, jis taip ir nesubrendo, liko kaip 4-erių vaikas. Moteris pasakojo, kad pažinties pradžioje šeimos ir tvirtų santykių nesitikėjo, tačiau po ilgo bendravimo viskas pasikeitė. „Mes patikome vienas kitam, todėl taip išėjo.

Kinijos pareigūnai pristatė plataus masto priemones, skirtas gelbėti su dideliais sunkumais susidūrusį nekilnojamojo turto sektorių.  Bankų veiklos reguliavimo institucija ir centrinis bankas penktadienį paskelbė 16 punktų vidinių direktyvų rinkinį, skirtą skatinti „stabilią ir sveiką pramonės plėtrą“, apie kurias pirmadienį pranešė Kinijos žiniasklaida.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Buto savininkas nėščią moterį su mažais vaikais veja į gatvę. Jaunos šeimos elgesiu ir jos vaikų keliamu triukšmu jau kurį laiką pasipiktinę ir visi kaimynai. Situaciją susirasti naują būstą vaiko besilaukiančiai šeimai komplikuoja ir tai, kad šiuo metu pora vos suduria galą su galu, nes vyras jau kelis mėnesius nedirbo dėl ligos. Sudėtinga poros situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad pirmieji trys ateinančių metų ketvirčiai mums bus sudėtingi, tačiau ne tokie baisūs kaip prieš 14 metų. Tokiai jo nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Aleksandrai, sakote, kad ta krizė dar neatėjo ir ji ateis kitais metais.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Negana to, kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika, didelė dalis žmonių ateitį vertina niūriai. Bet ar tikrai yra tam pagrindo? Ko sulauksime kitąmet – gilios krizės ar ekonomikos sąstingio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Nerijus Mačiulis.

Europos laukia skausmingas „pramonės racionalizavimas“ dėl energetinės krizės, keliančios politinių problemų, sekmadienį perspėjo prie Kataro gamtinių dujų projekto prisijungusios naftos milžinės „Shell“ vadovas.  Benas van Beurdenas sudarė susitarimą dėl 9,3 proc. „QatarEnergy“ projekto „North Field South“ akcijų paketo.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos. Drauge su ateinančių metų valstybės biudžetu vyriausybė pristatė ir puokštę įvairiausių priemonių, kuriomis bus amortizuojamas neigiamas energijos krizės poveikis gyventojams bei įmonėms.

Milijonai britų dėl dabartinės pragyvenimo išlaidų krizės yra priversti mažinti suvartojamo maisto  kiekį, ketvirtadienį perspėjo JK vartotojų organizacija „Which?“.  Pranešimas paskelbtas po to, kai duomenys parodė, jog metų infliacija JK rugsėjį šoktelėjo virš 10 proc. ribos augant maisto kainoms.  Pasak „Which?“, 3 tūkst. žmonių apklausa parodė, kad pusė namų ūkių JK mažina suvartojamo maisto kiekį.

Vyriausybė neketina didinti mokesčių, net jei ekonominė situacija būtų prastesnė už dabartinę prognozę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.

Pasaulis susiduria su „penktąja skolų krizės banga“, penktadienį perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas, ragindamas sutelkti daugiau paramos krizės ištiktoms šalims. COVID-19 pandemija privertė daugelį šalių daugiau skolintis, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, jog daugelis jų jau susiduria su didelio įsiskolinimo pavojumi arba jis joms gresia dėl didėjančios pasaulinės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų.

Dėl pasaulio ekonomikos vis patiriamų sukrėtimų didėjant pasaulinės recesijos rizikai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį paragino politikos formuotojus imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų išvengta „pavojingos „naujosios normos“ atsiradimo.  Itin svarbu „stabilizuoti pasaulio ekonomiką sprendžiant labiausiai neatidėliotinas užduotis“, tarp kurių yra ir kova su infliacija, pareiškė ji, sakydama kalbą Džordžtauno universitete.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atmetė Europos Sąjungos (ES) kritiką dėl paskelbto 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) dydžio energetikos fondo, skirto krizės padariniams sušvelninti. „Priemonės, kurių imamės, nėra unikalios, bet jų imasi ir kitos šalys, ir teisingai“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė O. Scholzas.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius pakritikavo prezidentą Gitaną Nausėdą dėl jo pateiktų pasiūlymų Vyriausybei ir teigė, kad turi „pasiūlymą prezidentui“, kad šis energetikos krizės problemas pasiūlytų spręsti Europos Sąjungos Vadovų Taryboje (EVT). „Prezidentas politinio sezono pradžioje pažėrė visą eilę su valstybės finansais susijusių pasiūlymų Vyriausybei: ir minimalią algą didinti, ir neapmokestinamą pajamų dydį didinti, ir įvairias socialines išmokas didinti, ir elektros v...

Jungtinės Tautos ketvirtadienį paskelbtoje savo ataskaitoje teigia, kad beprecedentė krizių virtinė, įskaitant COVID-19 pandemiją, žmonijos pažangą nubloškė atgal penkeriais metais ir pakurstė visą pasaulį apėmusią nežinią.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Vos prasidėjus savaitgaliui Vilniuje kelių policija sučiupo dešimt girtų pažeidėjų: įkliuvo ne tik vairuotojai, bet ir gerokai įkaušęs paspirtukininkas, neapsieita ir be gaudynių. Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta, ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė pastaruoju metu sulaukia daug kritikos, ypač dėl užklupusios energetinės krizės. Kas dedasi Vyriausybėje ir galbūt jau laikas kai kuriuos ministrus pakeisti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Paulius Saudargas, Algirdas Sysas ir Vytautas Dumbliauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė apie elektros ir dujų sąskaitų viršutinės ribos padidinimą net 80 proc., stiprėjant pragyvenimo išlaidų krizei artėjant žiemos sezonui. Rinkos reguliuotoja „Ofgem“ pranešė, kad energijos kainų viršutinė riba, pagal kurią nustatomos kainos vartotojams, nesudariusiems fiksuotų susitarimų su tiekėjais, spalio mėnesį padidės vidutiniškai iki 3 549 svarų (4 197 JAV dolerių) per metus. Dabartinės „lubos“ siekia 1 971 svarą.

Šveicarija sieks gamtinių dujų poreikį per artėjantį šaltąjį metų laiką sumažinti 15 proc., pareiškė valdžios institucijos, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos nustatytą tikslą reaguoti į energetikos krizę. Anot Šveicarija valdžios, tikslas tiek sumažinti dujų vartojimą, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, užsibrėžtas laikotarpiui nuo spalio iki kovo pabaigos.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) naujasis generalinis sekretorius Haithamas al Ghaisas interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad šiais metais pasaulinėje naftos rinkoje išliks didelė pasiūlos trūkumo rizika, nes paklausa išlieka didelė, o laisvų gavybos pajėgumų mažėja. Jis pavadino „perdėtais“ nuogąstavimus, jog dėl vartojimo lėtėjimo Kinijoje ir visame pasaulyje naftos kainos šį mėnesį krito 16 procentų.

Didžiojoje Britanijoje metų infliacija liepos mėnesį pakilo iki naujų keturių dešimtmečių aukštumų, skatinama kylančių maisto produktų kainų, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, signalizuojantys apie gilėjančią pragyvenimo išlaidų krizę. Nacionalinė statistikos tarnyba (ONS) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo nuo 9,4 proc. birželį (tuo metu taip pat rekordinis lygis) iki 10,1 proc. praėjusį mėnesį.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą branduoliniai ginklai yra „akivaizdi ir esama krizė“, antradienį sakė Nagasakio meras, kalbėdamas per 77-ąsias atominės bombos numetimo ant šio Japonijos miesto metines. 1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Sparčiai didėjančios energijos kainos ir grėsmė, kad Rusija gali nutraukti dujų tiekimą Vokietijai, neramina nuo COVID-19 pandemijos padarinių mėginančius atsigauti aludarius, pirmadienį pranešė Vokietijos aludarių federacija.

Naujasis Šri Lankos prezidentas Ranilas Wickremesinghe oficialiai pakvietė parlamento narius prisijungti prie visų partijų vienybės vyriausybės, kad atgaivintų ekonomiką ir imtųsi skausmingų reformų, sekmadienį pranešė jo biuras. R. Wickremesinghe anksčiau šį mėnesį stojo prie valstybės vairo, visuomenės pykčiui dėl ekonominės krizės privertus jo pirmtaką Gotabayą Rajapaksą pabėgti iš šalies ir atsistatydinti.

Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Mums jau dabar reikėtų susimažinti lūkesčius ir susitaikyti su tuo, kad kitais metais algos gali nekilti arba kilti ne taip ženkliai, teigė Žygimantas Mauricas. Ekonomistas aiškino, kad nereikėtų tikėtis, jog gyvensime taip pat. Tokiai nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Bulgarijai nepavykus dar vienam bandymui suformuoti naują vyriausybę trečiadienį atsivėrė kelias naujiems rinkimams, ir tai dar pagilino politinę krizę, apėmusią šalį po reformų šalininkų koalicinės vyriausybės žlugimo birželį.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Šri Lankos politikos veteranas Ranilas Wickremesinghe ketvirtadienį buvo prisaikdintas gilios ekonominės ir politinės krizės ištiktos Pietų Azijos šalies prezidentu, pranešė jo biuras. Šešiskart premjero poste dirbęs 73 metų R. Wickremesinghe buvo prisaikdintas vyriausiojo teisėjo Jayanthos Jayasuriyos per ceremoniją budriai saugomame parlamento komplekse, sakoma prezidentūros pranešime.

Pasibaigus karantinams ir atvėrus sienas tarp valstybių žmonės pradėjo aktyviai keliauti, tačiau tokiam turistų antplūdžiui nebuvo spėta pasiruošti: dėl darbuotojų trūkumo nukeliami arba atšaukiami skrydžiai, stringa komunikacijos sistemos, taigi nutinka taip, kad žmonės lieka be atostogų ir net nėra informuoti, kodėl.

Kainas stebintys ekspertai apskaičiavo, kiek pabrango pigiausių produktų krepšelis. Aiškėja, kad vien per mėnesį jo kaina šoko 5 procentais, o per metus – beveik vidutiniškai trečdaliu. Ekonomistai kalba, kad rekordiškai sukilusios maisto kainos turėtų aprimti. Tačiau atsipalaiduoti nėra kada – ekonomistai ragina neišlaidauti ir kaupti atsargas, mat jau pabrango elektra ir dujos, o po trijų mėnesių – ir naujas ne pigesnis už praeitą šildymo sezonas. Apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vis augant įvairių prekių kainoms, dalis ekspertų sako, kad tai dar ne viskas ir rudenį gali tekti stipriai susiveržti diržus. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad ekonomistai ir politikai turėtų ne gąsdinti žmones, o pasakoti apie priemones, kurios padėtų nepajausti krizės. Pokalbis su verslininku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pastaruoju metu vis girdime kalbas, kad artėja ekonominė krizė.

Šri Lankos turimų degalų atsargų neužteks nė vienai dienai, sekmadienį pranešė energetikos ministras, tuo tarpu viešasis transportas sustojo gilėjant ekonominei krizei. Vairuotojų eilės degalinėse driekėsi kelis kilometrus, nors dauguma degalinių jau kelios dienos neturi ką pasiūlyti. Energetikos ministras Kanchana Wijesekera teigė, kad benzino atsargos šalyje siekia apie 4 tūkst. tonų – šiek tiek mažiau nei suvartojama per vieną dieną.

Šri Lankoje, susiduriančioje su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ekonomine krize, sustabdytas degalų pardavimas nebūtiniausioms transporto priemonėms, rašo portalas BBC. Artimiausias dvi savaites degalų bus leidžiama piltis tik į autobusus, traukinius ir transporto priemones, naudojamas medicinos paslaugoms teikti ir maistui vežti. Miestuose uždarytos mokyklos, o pareigūnai 22 milijonams šalies gyventojų liepė dirbti iš namų.

Su grynųjų krize susidūrusi Šri Lanka antradienį paskelbė atverianti savo naftos rinką užsienio įmonėms, praėjus dienai, kai dėl neįveikiamo degalų trūkumo visoje šalyje buvo sustabdytas benzino ir dyzelino pardavimas. Šalis susiduria su precedento neturinčia ekonomine krize ir yra nepajėgi importuoti būtiniausių prekių, įskaitant pakankamai naftos ir dujų įmonių ir gyventojų energijos poreikiams patenkinti.

Ekonomistai ir darbdaviai neabejoja, kad netrukus susidursime su ekonomine krize. Tačiau darbuotojų atlyginimų jų prognozės skirtingos. Vieni darbdaviai siūlo veržtis diržus, tuo metu kiti kelia darbuotojams atlyginimus ir pasisako už minimalios algos augimą. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas sustos ar nežymiai ims mažėti.  „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.

Rusijos karas prieš Ukrainą neleido pasauliui atsigauti po koronaviruso krizės ir grįžti prie ankstesnio gerovės augimo tempo. Apskaičiuota, kad vien šiais metais prarastos galimybės siekia ne mažiau kaip 1 trilijoną dolerių. Dviejų pirmaujančių pasaulio institucijų ekonomistai perspėjo, kad labiausiai nukentės neturtingos šalys, įskaitant Rusiją – rašo BBC.

Vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių JAV verslininkas ir investuotojas Warrenas Buffettas ne kartą ragino investuotojus nepanikuoti, bet ieškoti palankių situacijų net ir tokiais laikais kaip šie, kai vis dažniau kalbama apie galimą naują krizę.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuri koordinuos pagalbos teikimą krizinėse situacijose atsidūrusioms žmonių grupėms, pirmadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“. „Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra.