krizė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „krizė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „krizė“.
Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas: Lietuvos ekonomika atsigaus jau 2022-aisiais
Lietuva pasitiko koronaviruso krizę geresnėmis sąlygomis nei 2008-2009 metų sunkmetį, tačiau dabar ekonomikos atsigavimui svarbu paremti verslą, teigia Lietuvoje iki vasario pradžios dirbusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas.
Borja Gracia interviu BNS teigė, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2020 metų rodiklis yra vienas geriausių Europoje, ir jeigu vakcinavimas bei tolesnė Europos ūkio raida bus sklandi, šalies ekonomika pajus stiprų atsigavimą 2022-aisiais.
Buvę bendražygiai įvertino socialdemokratų krizę: „Bandė nupūsti apdulkėjusias rožes“ – bet viskas atsisuko prieš
Penktadienį renkamas laikinasis socialdemokratų partijos pirmininkas. Po užgriuvusios kritikos bangos iš partijos senbuvių, Gintautas Paluckas buvo prispaustas į kampą ir priėmė sprendimą pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų. Po šio žingsnio jo kol kas nesigirdi viešai, kolegų manymu – pats laikas G. Paluckui padaryti pertrauką. Įtemptą situaciją socialdemokratų tarpe įvertino ir buvęs socialdemokratas bei jų buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Mauricas: į prieškrizinį lygį negrįšime niekada, tačiau krizė gali tapti puikia galimybe regionų verslams
Ši krizė gali tapti puikia galimybe iškilti Lietuvos verslui, o kartu ir visai valstybei, kuri iš bendro Šiaurės, Vakarų Europos šalių konteksto kol kas egzaminą išlaiko tikrai neblogai, įsitikinęs „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tiesa, tam, kad iš tiesų būtų pasiekta reikšmingų rezultatų, anot ekonomisto, dabar svarbiausia nepralaimėti kovos dėl talentų.
Mauricas: nesiėmus veiksmų, Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos gali išaugti
Ekologija, tvarumas, atsinaujinanti energetika – šiuo metu ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos prioritetas. Nors visas pasaulis susiduria su pandemija, kuri grasina ekonomine krize, tačiau Lietuvai tai neturėtų trukdyti investuoti į žaliosios ekonomikos sprendimus. Tačiau jeigu ši nesiims ryžtingų sprendimų atsiliks nuo ES ir taps priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.
Mačiulis: dėl darbuotojų trūkumo keliuose sektoriuose kils atlyginimai
2021 metais daugelis įmonių planuoja didinti darbo užmokestį. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelyje sektorių trūksta darbuotojų.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad tie sektoriai – pramonė, logistika, statybos ir informacinių bei komunikacijos sektoriai.
„Būtų sunku įsivaizduoti tokioje aplinkoje, kai darbuotojų trūksta, kad atlyginimai nedidėtų.
Ekonomistai: šiemet paslaugos stipriai brangs, bet tai dar ne viskas
Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis?
Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.
Ministerija svarstys dėl lengvatų nuo koronaviruso nukentėjusiam turizmui ir sveikatingumo sektoriui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.
„Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė.
Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.
Lietuvos bankas: gruodį mažiau paskolų išduota dėl švenčių, o ne koronaviruso krizės
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai gruodį mažiau paskolų išdavė dėl švenčių, o ne dėl koronaviruso krizės, teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
„Tendencijos (2020 metų gruodį – BNS) neigiamos buvo panašios kaip ir užpernai, sąlygotos švenčių periodo, kai dvi savaites tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų nelabai kas vyksta. Rinkoje, matome, ir naujų būstų paskolų, ir vartojimo paskolų, ir įmonių paskolų srautai krito.
Povilauskas mažina prognozę 2021 metams: 3 proc. BVP augimas per daug optimistinis
Bankui SEB lapkritį prognozavus, kad šių metų Lietuvos ekonomika augs 3 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad griežtas karantinas sausį sumažins šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2 procentų.
„Turiu sumažinti prognozę 2021 metams, 3 proc. BVP augimas yra per daug optimistinis. Manau, galutinis rezultatas šiemet bus iki 2 procentų“, – Baltijos šalių makroapžvalgos renginyje sakė T. Povilauskas.
Ekonomistai: krizė bus, tik dar neaišku, kokio dydžio ir kada įsibėgės
Naujuosius metus, panašu, tenka pradėti su nerimu. Pandeminė krizė dar gali atnešti ir ekonominę, mat vis dar yra daug neaiškumų, kiek gali užsitęsti karantinas Lietuvoje ir kaip tvarkytis su koronaviruso padariniais seksis kitoms valstybėms. Tai nežada nieko gero gyventojams.
Lietuvos ekonomistai, vertindami dabartinius ekonomikos rodiklius Lietuvoje ir pasaulyje, galimos krizės priežastis įžvelgia kiek skirtingas.
REKLAMA
REKLAMA
DIENOS PJŪVIS. Ar 2021-aisiais sulauksime ekonominių kataklizmų?
Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos. Esą maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Visgi specialistai kai kuriems sektoriams dar įžvelgia pavojų.
Ekonomistai ūkio atsigavimą prognozuoja atsargiai
Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos – maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai sako, kad ekonominis pagerėjimas jau matomas ir skirtingais 2020-ųjų laikotarpiais – antrąjį-trečiąjį metų ketvirčius, pagal visas ekonomines veiklos rūšis, įmonių pajamos iš viso augo net 17,5 proc.
Mauricas apie NT kainas: pasikartos 2008 metų burbulo sprogimas?
Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Vilpišauskas. Krizės valdymas: užsimokit plačiai, veikit greit, palikit įjungtas šviesas
Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones.
Majauskas: kitų metų biudžete – 1 mlrd. eurų krizės suvaldymui
Kitų metų valstybės biudžeto projekte, kurį tikslina nauja Vyriausybė, bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Anot jo, dėl to kitų metų biudžeto deficitas gali siekti 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ar daugiau, pavasarį valstybei vėl teks skolintis.
PB: pasaulio ekonomikai prireiks 2-3 metų sugrįžti į ikikrizinį lygį
Pasaulio ekonomikai prireiks dvejų ar trejų metų sugrįžti į ikikrizinį lygį, tvirtina Pasaulio banko (PB) prezidentas Davidas Malpassas.
Išsivysčiusios šalys po COVID-19 krizės atsigauna sparčiau nei tikėtasi, tuo tarpu daugelis besivystančių ekonomikų atsilieka daugiausia dėl turizmo sektoriaus griūties, taip pat dėl šių šalių piliečių, dirbančių užsienyje, perlaidų sumažėjimo, interviu leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė jis.
„Kinijos ekonomika pakilime, ir tai padeda jos kaimynėms.
Linkevičius: į krizę Baltarusijoje reikia reaguoti aktyviau
Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau reaguoti į politinę krizę Baltarusijoje.
Tokį kvietimą jis išsakė vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos sesijoje, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).
Pasak L. Linkevičiaus, tikslinga daryti spaudimą Baltarusijos de facto vadovybei ir reikalauti atsakomybės už sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, padėti Baltaru...
Lietuvos kurortuose pasipylė atleidimai: žmonės bijo dėl ateities, darbą rasti sunku
Šalyje auga nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis dabar yra didesnis 7 procentais, lyginant tą patį laikotarpį pernai. Ir skaičiai augs. Birštone ir Druskininkuose veikiančios „Eglės“ sanatorijos paskelbė atleidžiančios pusketvirto šimto darbuotojų. Sugriežtinus karantino sąlygas sanatorijos, SPA neteko gausybės klientų ir skaičiuoja milžiniškus nuostolius.
Birštono pašonėje stovintis SPA su viešbučiu jau daugiau kaip savaitę stovi tuščias.
Smulkusis verslas dairosi į internetinę prekybą
Dalis smulkių verslininkų, kurių veiklai pakenkė koronaviruso krizė, imasi internetinės prekybos.
Gavusi Europos Komisijos pritarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada skelbti 60 mln. eurų vertės priemonę skatinti mažų ir vidutinių įmonių produktų elektroninę prekybą ir nuotolinių darbo vietų diegimą.
Ekonomistai apie Lietuvos perspektyvas: gerai praleistas laikas sodybose nepadės
Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien auga, Vyriausybė įveda vis daugiau naujų ribojimų. Tačiau kalbėdami apie 2021 metus ekonomistai išlieka optimistiški. Anot jų, kitais metais ekonomika tik augs, nes jai skatinti skiriamos nemažos lėšos. Visgi svarbu jas tinkamai įdarbinti, nes kitu atveju galime įbristi į krizę.
„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau.
Specialus TV3 reportažas iš karo draskomo Pietų Kaukazo: bręsta humanitarinė krizė
Specialus TV3 žinių reportažas iš karo draskomo Pietų Kaukazo, kur nepripažintoje Kalnų Karabacho Respublikoje ir toliau verda mūšiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Karo sūkuryje esančiame Stepanakerto mieste dirbantis žurnalistas – Augustinas Šulija, praneša, kad abiem pusėms ir toliau nesiliaujant pažeidinėti sutartas paliaubas, didžiausiame regiono mieste bręsta humanitarinė krizė.
Gyventojai ir toliau miega ne namuose, o slėptuvėse, o bombardavimo neišvengia net bažnyčios.
Šapoka: būtina mažinti valstybės skolą
Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
„Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.
Narkevičius: pasienyje su Baltarusija padėtis normali
Baltarusijoje tęsiantis politinei krizei, pasienyje su šia šalimi transporto eilių nėra, tačiau Lietuva bendradarbiauja su Lenkija ir kitomis šalimis, siekdama prireikus užsitikrinti alternatyvius kelius vežėjams, teigia susisiekimo ministras.
„Neturime nei dabar, nei anksčiau (naujienų apie pasikeitimus – BNS), išskyrus politinių pasisakymų prasme iš Baltarusijos, iš A. Lukašenkos. Jeigu kalbant apie kiekį, tai pasienyje darbas vyksta normalia tvarka.
Lietuvai prognozuoja niūrų scenarijų: jei taip ir toliau, prarasime ne tik jaunimą, bet ir šalies ateitį
Lietuva atsidūrė išsivysčiusių valstybių sąrašo apačioje pagal vaikų gerovės užtikrinimą. Tokius duomenis ataskaitoje skelbia UNICEF. Didžiulį susirūpinimą kelia ir dvi didžiausios problemos Lietuvoje: tai paauglių savižudybės ir mokslo pasiekimai.
UNICEF lyginamojoje vaikų gerovės vertinimo lentelėje nurodo tris aspektus: psichinę gerovę, fizinę sveikatą ir įgūdžius.
Mauricas: ekonominė krizė Lietuvoje pasibaigė nė neprasidėjusi
Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.
Po koronaviruso krizės stebuklingi pokyčiai: įvardijo kaip atrodys lietuvio būstas
Šiuo metu pasaulis ir Lietuva susiduria su ekonomine koronaviruso krize. Jai pasibaigus anot ekonomisto, sulauksime stebuklingų pokyčių. Vienas jų – Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, tai reiškia, kad butų skaičius mažės, o namų – didės.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.
Mačiulis: tai bus trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje
Lietuvos ekonomikai antrąjį šių metų ketvirtį smukus 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši statistikų korekcija tėra simbolinė ir šalies ūkis prieš koronaviruso krizę atsilaiko ypač gerai. Pasak jo, tai turėtų būti trumpiausia ekonominė krizė šalies istorijoje.
Koronaviruso pandemija atlyginimų nesumažino: ar jie augs ir toliau?
Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų.
„Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų.
Be to, liepą 14 tūkst.
Karantino grimasos nyksta: žmonių alga sparčiai auga
Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“.
Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.
Būsto nuoma prieš rugsėjį: ar sulauksime dar mažesnių kainų?
Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau.
NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.
Ekonomistai prognozuoja, kad iš krizės išlipsime „sausi“: Lietuvos rodikliai gali būti geriausi ES
Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.
Būsto nuomos kainas pakoregavo karantinas: aiškėja tikrieji skaičiai
Po karantino sostinės senamiestyje būsto nuomos kainos smuko dešimtadaliu. Per karantiną kone išnykus trumpalaikės būsto nuomos rinkai, atsilaisvino šimtai anksčiau užsieniečių apgyvendinimui naudotų prabangiai įrengtų butų. Tiesa, būsto nuomos kainos kituose sostinės mikrorajonuose ir šalies miestuose išlieka panašios.
Pasak ekonomistų, visi – ir nuomininkai, ir nuomotojai laukia rudens, kuomet ir pasimatys tikroji šalies ekonominė situacija ir galimybės.
Verslas ruošiasi antrajai Covid-19 bangai: jaučiasi stipresni nei Vakarų verslininkai
Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.
Marius Dubnikovas. Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę
Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui.
Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.
Kas laukia 2020 vasarą: nuosmukis bus gilesnis, nei manyta iš pradžių
Nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomika patirs gilų nuosmukį. Kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau, nei manyta pavasario prognozėje, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis nei tikėtasi.
2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai daug – 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc.
Koronaviruso krizė: svarbiausios antradienio naujienos
BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą:
Viruso plitimas. Per parą patvirtintas vienas užsikrėtimo atvejis – infekcija nustatyta iš Kazachstano į Lietuvą praeitą savaitę grįžusiam medicinos darbuotojui, gyvenančiam Klaipėdos rajone. Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi aštuoni žmonės.
Elektroninis balsavimas. Seimas priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias užsienyje gyvenantiems piliečiams per pandemiją balsuoti elektroniniu būdu.
Mačiulis: tai buvo trumpiausia krizė Lietuvos istorijoje
Šiuo metu mūsų šalyje per 200 tūkst. gyventojų laikomi oficialiais bedarbiais, dar beveik tiek pat turi tenkintis subsidijomis, mokamomis per prastovą. Tačiau panašu, kad koronaviruso ir karantino sukelta krizė jau baigėsi.
Bent taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tokia nuomone jis pasidalijo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.
Tarptautinis valiutos fondas: ekonominis kritimas bus gilesnis, nei tikėtasi
Naujojo koronaviruso pandemija sukėlė precedento neturinčią ekonominę krizę – pasaulio ekonominis kritimas šiemet bus gilesnis, nei tikėtasi iki šiol ir sieks 4,9 proc., trečiadienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Ankstesnės, balandžio mėnesį skelbtos TVF prognozės numatė 3 proc. nuosmukį.
NT plėtros bendrovė: krizė paveiks statybas bei butų pardavimus
Suomijos kapitalo statybų, kelių tiesimo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, pernai auginusi apyvartą 84 proc., mano, jog koronaviruso krizė padarys neigiamą įtaką gyvenamųjų namų statybos verslui bei butų pardavimams, tačiau kartu tikisi, kad infrastruktūros verslas nepajus didesnio nuosmukio dėl valstybės paramos.
„Koronavirusas turės neigiamos įtakos įmonės verslui šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius.
Specialistai atmeta, kad ekonomika greitai atsigaus
Dauguma investicijų valdymo specialistų atmeta greito pasaulio ekonomikos atsigavimo po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, galimybę ir prognozuoja kelerius metus truksiančią stagnaciją bei didelę netinkamo aktyvų įvertinimo riziką.
„CFA Institute“ – pasaulinės ekspertų, besispecializuojančių investicijų valdymo srityje, asociacijos – duomenimis, vos 10 proc. ekspertų mano, kad ekonomikos V formos atsigavimas yra tikėtinas.
Tyrimo metu apklausta beveik 13,3 tūkst. asociacijos narių.
Neramumai kartojasi kas 50 metų: mokslininkas dar 2010 m. numatė dabartinius neramumus
2020-ųjų įvykiai, tikėtina, yra didelis netikėtumas daugeliui net tik amerikiečiams, susidūrusiems su seniai neregėta smurto ir protestų banga. Tačiau vienas mokslininkas dar prieš 10 metų numatė dabartinę nestabilią politinę, ekonominę ir socialinę situaciją šalyje. Jo teorijos teigimu, ciklas kartojasi kas 50 metų ir jį galima prognozuoti pagal kelis, iš pirmo žvilgsnio nesusijusius, rodiklius.
Lietuviai įvertino, kaip spręsta koronaviruso krizė: Vilnius išsiskyrė savo nuomone
Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Lietuvos Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Birželio 5–13 dienomis atlikto tyrimo metu 58,8 proc. respondentų sakė, kad juos tenkino centrinės valdžios veiksmai, 26,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 14,8 proc. neturėjo nuomonės.
Tyrimo duomenimis, Vyriausybės veiksmais labiau patenkinti vyresni žmonės nei jaunimas.
Koronaviruso krizė: svarbiausios ketvirtadienio naujienos
BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą:
Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 19 naujų koronaviruso atvejų – tai didžiausias patvirtintų dienos užsikrėtimų skaičius pastarąjį mėnesį. Šeši iš jų susiję su židiniu Santaros klinikose, trys – su švente Kernavėje, du atvejai – įvežtiniai iš Lenkijos, vienas siejamas su židiniu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
Karbauskis, Širinskienė ir kiti siekia įpareigoti Vyriausybę steigti valstybinį banką
Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB).
Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
Koronaviruso krizė: svarbiausios trečiadienio naujienos
BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą:
Viruso plitimas. Lietuvoje praėjusią parą nuo koronaviruso mirė trys žmonės – du Antavilių pensionato globotiniai ir vienas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientas, visi jie buvo garbaus amžiaus ir turėjo gretutinių ligų. Per parą patvirtinti šeši nauji užsikrėtimo atvejai, trys iš jų susiję su švente Širvintų rajone esančioje Kernavėje – užsikrėtė šventės dalyvių vaikai.
Darbuotojai bijo, kas laukia po karantino: pasakoja, kaip neteko darbų ir pajamų
Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.
Pasaulio bankas: pandemija pasaulio ekonomiką stumia į giliausią nuosmukį per 150 metų
Nepaisant precedento neturinčios vyriausybių paramos, koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, sukėlusį giliausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo 1870 metų, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas.
Prognozuojama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumenks 5,2 procento.
Nausėda: investicijos turi kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo lygį
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujos investicijos ne tik turi palengvinti išėjimą iš dabartinės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygį.
Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausio europinio finansavimo sritis.
„Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Koronaviruso krizė: svarbiausios penktadienio naujienos
BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą:
Viruso plitimas. Per praėjusią parą nustatyti septyni koronaviruso atvejai, keturi iš jų susiję su gimtadienio švente. Taip pat susirgo du iš užsienio – Jungtinės Karalystės ir Nigerijos – atvykę asmenys. Koronavirusas nustatytas ir į Lenkiją vykusiam ir siuntą vežusiam asmeniui, tačiau neaišku, ar šis atvejis įvežtinis.
Vasiliauskas abejoja buvusios krizės tyrimo nauda
Seimui patvirtinus dvejus metus trukusio buvusios ekonominės krizės tyrimo išvadas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas palankiai vertina faktą, kad tyrimas baigėsi, tačiau abejoja jo rezultatų nauda visuomenei.
„Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad tyrimas pagaliau baigėsi, nes epopėja tęsėsi daugiau kaip dvejus metus (...) Mes (LB – BNS) intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus.