krašto apsaugos ministerija

Lietuva drauge su kitomis NATO narėmis perka 155 mm artilerijos sviedinių, BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vis tik ji teigė negalinti pateikti daugiau detalių, nes „tai yra nacionalinio saugumo ir komerciniai klausimai“. NATO praėjusią savaitę pasirašė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) vertės sutarčių dėl 200 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių įsigijimo.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų ir nuotolinio detonavimo sistemas RISE-1, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Aktyviai ir nuosekliai remiame Ukrainą, nes mūsų parama jai – investicija ir į mūsų pačių saugumą. Didelę dalį naujausios paramos orientuojame į Lietuvos buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją“, – išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pirmieji šiemet į Lietuvą atvykstantys Vokietijos brigados kariai ketina būstą nuomotis savarankiškai iš esančios pasiūlos nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau ministerija planuoja ilgalaikius sprendimus dėl karių apgyvendinimo su šeimomis. Kaip ketvirtadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), skaičiuojama, kad keli tūkstančiai vokiečių karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis ir skirtingo amžiaus vaikais.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pranešė pratęsusi 2021 metais startavusią Gynybos technologijų vystymo programą dar ketveriems metams bei padvigubinusi iki šiol gynybos technologijoms skirtas lėšas iki 5 mln. eurų. Programa finansuojama KAM lėšomis – remiami mokslo ir verslo projektai gynybos srityje, kofinansuojami Europos Sąjungos Europos gynybos fondo projektai.

Ginklų savininkų asociacija teigiamai vertina nuo sausio atsiradusią prievolę ginklų savininkams išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, tačiau mano, kad jis galėtų būti platesnis ir konkretesnis. Kursą organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Edukacinėje platformoje MobilizacijosMokykla.

Vokiečių leidiniui „Bild“ paskelbus, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi Rusijos provokacijoms NATO rytiniame flange, į tai sureagavo ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, Ukrainoje tęsiantis intensyvioms kovoms, Rusija neturėtų resursų atidaryti antrojo fronto. „Nepasibaigus kovoms Ukrainoje, sunku tikėtis, kad Rusija perskirstys prioritetus ir pradės telkti pajėgas kitose kryptyse“, – Eltai perduotame komentare teigė KAM.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Informacija apie lietuvių vangumą ruošiantis priimti Vokietijos brigadą pateko ir į vokiečių „Der Spiegel” leidinį. Gal krašto apsaugos sistemoje yra manančių, kad jos mums nelabai reikia?  Į šį klausimą laidoje „Dienos komentaras“ atsakymo ieškojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Ar jums kažkas žinoma apie šią skandalingą istoriją? Neaišku, kiek informacija yra patikima.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo. Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. „Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kaip BNS anksčiau yra sakęs ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, o studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Seime svarstant pataisas, kuriomis Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams būtų uždrausta vykti į nedraugiškas šalis, Krašto apsaugos ministerija į tokį šalių sąrašą siūlo įtraukti ne tik Rusiją su Baltarusija, bet ir Moldovoje esančią Padniestrę, Kiniją, kitas valstybes.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) Lietuvos ir Sakartvelo gynybos viceministrai Žilvinas Tomkus ir Lela Chikovani pasirašė dvišalį stiprinamo 2024 metų bendradarbiavimo planą, kuriame išdėstyti kitais metais planuojami vizitai, dalyvavimas pratybose ir kursuose.

Ukmergės rajone ir Šiauliuose planuojama įrengti NATO sąjungininkams priimti reikalingą infrastruktūrą, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šias teritorijas Vyriausybė dar turi įtraukti į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Vyksta diskusijos Ukmergės rajone infrastruktūra susijusi su Vokietijos į Lietuvą perkeliamais kariais, tačiau ministerija nedetalizuoja, kas konkrečiai čia bus įrengta.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savaitgalį dalyvaus Halifakso saugumo forume Kanadoje. Kaip pranešė ministerija, šeštadienį ministras pasisakys vakarinės forumo sesijos „NATO: būtina“ metu.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) penktadienį akredituotas naujasis Danijos gynybos atašė, jūrų kapitonas Visti Salomonsenas (Vistis Salomonsenas).  „Danija ir Lietuva dalijasi tomis pačiomis vertybėmis, interesais ir požiūriu į Europos saugumą ir gynybą. Norėčiau pabrėžti nuolatinį ir reikšmingą Danijos indėlį į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, kurioje Danijos kariai dalyvavo jau aštuonis kartus“, – ceremonijos metu sakė viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia mokyklas dalyvauti atrankoje, kuriai bus perduota saugoti 2023 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava. Visus metus Gedimino bokšte plevėsuojanti vėliava iškilmingai nuleidžiama Vėliavos dieną – sausio 1-ąją. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai perduoda saugoti pilietiškiausiai šalies mokyklai.

Jonavos rajone, Rukloje, per kelerius metus turėtų atsirasti nauja administracinė, gyvenamoji, mokymo ir logistinio aprūpinimo infrastruktūra Lietuvos bei sąjungininkų kariams, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šių pastatų projektavimo darbai pradėti tęsiant bendrų Lietuvos ir Vokietijos naujos ilgalaikės infrastruktūros plėtros projektų vystymą Rukloje.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Lietuvos kariuomenėje tarnavęs karys priekabiavo prie kariškės. Apie tai penktadienį pranešė LRT naujienų portalas. Anoniminiame laiške, kurį gavo portalas, teigiama, kad aukštesnio laipsnio karys galimai priekabiavo prie seržantės.  Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad toks priekabiavimo atvejis yra žinomas. Generalinė inspekcija buvo gavusi karės skundą, jis buvo tenkintas.

Pelno mokesčio tarifo kėlimas galėtų būti tarp variantų siekiant labiau didinti lėšas gynybai, nes vienintelis tvarus būdas tam – mokesčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tvarūs būdai (didinti išlaidas gynybai – BNS) yra vieninteliai pas mus – mokesčiai, kitų tvarių būdų nėra. (...) Siūlomas pelno mokesčio tarifo didinimas gali būti viena iš opcijų.

Trijų karinių miestelių statybai išleista apie 230 mln. eurų, į Rokantiškėse Vilniaus rajone baigiama įrengti miestelį kariai kelsis jau sausį, sako antradienį jame apsilankęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Visų trijų karinių miestelių vystymui išleista vidutiniškai, buvo šioks toks pabrangimas, 230 mln. eurų su PVM, visais mokesčiais. (...) Man atrodo, (pabrangimas – BNS) neviršijo 8 proc., o kainos (rinkoje – BNS) statybose svyravo iki 25 proc.

Lietuvoje daugėja už ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą atsakingų organizacijų, tinkamai reaguojančių į kibernetinius incidentus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas sako, kad praėjusią savaitę kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx“ dalyvavusios ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovės pademonstravo gerėjančią reakciją į incidentus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva nesulaukė Izraelio prašymų suteikti šaliai karinę paramą kovojant su „Hamas“ kovotojais, tačiau svarstytų tokius pageidavimus, jeigu juos gaus. „Turiu pasakyti, kad Izraelis konkrečiai tariasi su valstybėmis, išsako savo poreikius. Jeigu tokie poreikiai būtų išsakyti Lietuvai, tai, be abejo, mes svarstytume tokį klausimą, tačiau kol kas tokių žinių neturiu“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė ministras.

NATO gynybos ministrų susitikime dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pakvietė penkias šalis praktiškai prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo. Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministras dėl to buvo atskirai susitikęs su Graikijos, Ispanijos, Norvegijos, Suomijos ir Vokietijos gynybos ministrais.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, kuri bus įgyvendinama 2023-2030 metais. Toliau ji bus teikiama Seimui. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad programoje įtvirtintos trys pagrindinės kryptys.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos antradienį perdavė Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms radiolokacinės įrangos komplektus. Radiolokacinės įrangos komplektai yra skirti užtikrinti jūros stebėjimą ir vystyti jūrinės aplinkos suvokimo pajėgumą. Ši įranga išsiųsta atsižvelgiant į Ukrainos karinio laivyno poreikius ir prašymą. „Ši parama sustiprins Ukrainos jūrų stebėjimo pajėgumus ir padės geriau suvokti situaciją jūroje.

Alytuje penktadienį atidaromos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione rekonstruotos kareivinės. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), didžioji dalis Birutės ulonų bataliono statinių statyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jau nebeatitiko šiuolaikinėms kareivinėms keliamų reikalavimų. Rekonstruotose kareivinėse galės tarnauti ir gyventi apie 200 karių. KAM teigimu, rekonstruojant pastatus išlaikyta istorinė architektūra, originalūs fasado dekoro elementai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2023–2030 metų nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programai. Dokumente nurodoma, jog esamas kibernetinio saugumo modelis netinkamas augančiai kibernetinio saugumo sričiai.

Lietuva dar labiau stiprina savo gynybą prieš galimas grėsmes. Vyriausybė trečiadienį patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą. Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis: atsparumo stiprinimo, pilietinės valios stiprinimo bei žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, jog Lietuva turėtų pasitraukti iš konvencijosdėl kasetinių sprogmenų uždraudimo. „Savo laiku Lietuva tapo 55-ąja prie kasetinių šaudmenų draudimo prisijungusia šalimi. Reikėtų atsisakyti šios konvencijos, norint įsigyti ir naudoti. Tikiuosi, tai ir bus padaryta“, – sekmadienį feisbuke rašė ministras.

Neblaivus Krašto apsaugos ministerijos specialistas grasino moteriai, po šio incidento iš jo paimti trys legaliai laikyti ginklai su šoviniais. Kaip pranešė policija, trečiadienį, 19.54 val., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 31 metų moters pranešimą. Juo buvo pranešta, kad beveik prieš pusvalandį, Antakalnio rajone, B. Sruogos gatvėje, namo kieme, neblaivus vyras grasino 71 metų moteriai. 52 metų įtariamajam, Krašto apsaugos ministerijos vyr.

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuva Ukrainai, kaip karinę paramą, perdavė sraigtasparnių, priešlėktuvinių pabūklų, šarvuočių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos duomenimis, perduota Mi-8 sraigtasparnių, priešlėktuvinių pabūklų L-70 su amunicija, M113 šarvuotų transporterių, milijonai šovinių, granatsvaidžių amunicijos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir toliau neigia, kad išviešino įslaptintą informaciją dėl tankų pirkimo, sako, jog paskelbė informaciją, kuri panaši į neviešą. Tačiau jį paslapčių išplepėjimu jau kaltina ne tik opozicija, bet ir savi bendražygiai, koalicijos partneriai. Dabar viskas prokuratūros rankose. Ji turės nuspręsti – ministras kaltas ar ne.

Šią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) pasiūlius Lietuvoje įsteigti dar vieną karinį poligoną. Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada ieškoti tam tinkamų teritorijų. „Numatoma atlikti išsamų vertinimą, kur Lietuvoje būtų tinkamos civilinės teritorijos karininiams mokymams plėtoti. Atsižvelgus į vertinimo išvadas, būtų ieškoma galimybių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti naujos brigados dydžio karinio manevravimo teritorijos įsteigimą“, – rašoma BNS pateiktame komentare.

Lietuvą praėjusią savaitę pasiekė 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle) partija.  Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, perdavus šiuos visureigius Lietuvos kariuomenei, bendras jų skaičius sieks 150. Pagal 2019 metais pasirašytą 145 mln. eurų sutartį, Lietuvą iki šių metų pabaigos turi pasiekti iš viso 200 JLTV.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako besitikintis, kad iki 2025 metų Lietuvos kariuomenės kariai profesionalai, šauktiniai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai bus aprūpinti standartine ekipuote, į kurią įeis ir optikos, naktinio matymo prietaisai.

Krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas atsisako vertinti Vyriausybės galimybes dirbti toliau, jo partijai rengiantis svarstyti šį klausimą. A. Anušausko teigimu, spręsti dėl Ministrų kabineto ateities ir pirmalaikių Seimo rinkimų reikia kartu su koalicijos partneriais, nes sprendimui paleisti parlamentą priimti reikės daug balsų, įskaitant paramos iš opozicijos.

Lietuva, kaip ir kitos mažos šalys, už dėmesį užsienyje turi susimokėti mokesčių mokėtojų pinigais, nes nemokamas sūris būna tik pelėkautuose ir tai tik antrai pelei. Krašto apsaugos ministerija su JAV analitiniu centru „Atlantic Council“ yra sudariusi 150 tūkst.

Lietuvos mokslo institucijos ir įmonės nuo šiol gali kreiptis dėl savo kuriamų gynybos produktų testavimo Lietuvos kariuomenėje, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak pranešimo, taip siekiama paskatinti Lietuvos gynybos pramonės vystymąsi. Išbandę testuojamus produktus kariuomenės ekspertai pateiks išvadas apie kuriamo produkto savybes. Tai padės sukurti gynybos poreikius atitinkančius produktus, tinkančius Lietuvos gynybai ir eksportui.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įspėja, kad ministerijos vardu internete platinami melagingi elektroniniai laiškai apie Lietuvos piliečių šaukimą į bendrą Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos brigadą (LITPOLUKRBRIG), siuntimą į Ukrainą. Anot KAM, dezinformacija elektroniniais laiškais platinama naudojant domeną kariuomene[.]com. Ministerija atkreipė dėmesį, kad šių laiškų turinys neatitinka tikrovės, o Lietuvos piliečiai į bendrą trijų šalių brigadą nėra šaukiami.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašo Krašto apsaugos ministeriją (KAM) įvertinti galimybę kurti bendrą karinį poligoną su Latvija. „Latviai statosi poligoną visai netoli Lietuvos sienos ir siūlome pagalvoti apie tai, ar galimas bendras darbas, kad mes turėtume didelę treniravimosi erdvę, kuri iš esmės mus pakeltų į visai kitą lygį“, – BNS trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pranešė turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų, o artimiausiu metu planuojama įsigyti ir daugiau karinės technikos, kurios reikės šio karinio vieneto suformavimui. „Lietuvos kariuomenė jau turi apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų, o artimiausiu metu įsigys ir kitus divizijos suformavimui ir įgalinimui reikalingus karinius pajėgumus“, – nurodoma pranešime.

Krašto apsaugos ministerijos kanclerė Kristina Deviatnikovaitė, kuri ministerijoje yra atsakinga už teisę, žmogiškuosius išteklius ir veiklos procesų valdymą, šių metų pradžioje dvi savaites už mokesčių mokėtojų pinigus dalyvavo NATO gynybos koledžo Moduliniuose trumpuosiuose kursuose, kad susipažintų su šiuolaikiniu NATO aljansu.

Finansų ministerijos siūlomas bankų solidarumo mokestis galėtų būti panaudotas ir įrengiant infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlyme. Šiuo metu laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams.

Gynybos resursų agentūra per šiuos metus ketina organizuoti karinių pirkimų už 753 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pagrindiniai šiais metais planuojami nauji projektai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, trumpojo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos M-SHORAD, taktinės nešiojamos ir mobiliosios elektroninės kovos sistemos, mikro klasės bepiločių orlaivių sistemos, pistoletų-kulkosvaidžių įsigijimų projektai.

Pranešdamas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje Rusijos prezidentas siekia įbauginti Ukrainą remiančias šalis, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Rusija imasi naujų žingsnių mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį Rukloje susitiko su savo karių aplankyti atvykusiu Kroatijos gynybos ministru Mario Banožičiumi. Ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, paramos Ukrainai svarbą ir būtinybę, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetus, o A. Anušauskas padėkojo Kroatijai už indėlį striprinant atgrasymą ir gynybą Baltijos regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija.