konservatoriai

Viešai dalinami komentarai klampina valdančiųjų politikus į vis gilesnį pedofilijos skandalo liūną. Ar dar yra būdas valdantiesiems išsisukti nenukentėjus?  „Dėmesio centre“ laidoje apie tai kalbėjo apžvalgininkas Rimvydas Valatka ir ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris.  Visuomenei dabar kirbantis klausimas – kodėl valdantieji perėjo į aklą gynybą? R. Valatka sako, kad viena to priežasčių – negebėjimas daryti politikos.

Lietuvoje kilo skandalas, kas ir kada galėjo nutekinti informaciją buvusiam Seimo nariui konservatoriui Kristijonui Bartoševičiui apie jam mestus įtarimus sunkiais nusikaltimais. Pirmą kartą apie tai pasisakė ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. R. Požėla teigė, kad į jį asmeniškai niekas nesikreipė iš politikų, valdančiųjų ar kitų ir neprašė pasidalinti informacija. „Į mane asmeniškai tikrai ne.

Seime kaistant atmosferai dėl valdančiuosius sukrėtusios istorijos, kai eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui mesti įtarimai mažamečių prievartavimu, konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išėjo atostogų. Pagal antradienį premjerės Ingridos Šimonytės pasirašytą potvarkį, G. Landsbergis atostogaus nuo vasario 8-osios iki 15-osios. Dėl to ministras nedalyvaus Vyriausybės posėdyje trečiadienį.

Tebeverdant pedofilija kaltinamo buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalui, aistros nerimsta ir politinėje padangėje. Įtariamąjį į Seimą atvedusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininkas Paulius Saudargas pareiškė, kad partija atsiriboja nuo šios situacijos, tačiau politinės komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas šį pasisakymą vertina kritiškai.

Generalinei prokuratūrai pranešus apie pareikštus įtarimus buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, kuris įtariamas seksualine prievarta prieš 4 vaikus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė neturintis informacijos apie situaciją.  Paaiškėjo, kad seksualinė prievarta prieš vaikus galėjo būti panaudota K. Bartoševičiui būnant Seimo nariu, tai yra nuo 2020 m. pabaigos.

Į savivaldos rinkimus konservatoriai žengia, kaip didžiausia valdančioji partija, geriausiai pasirodžiusi prieš ketverius metus vykusiuose savivaldos rinkimuose. Visgi prieš pat rinkimus mestas pedofilijos šešėlis ir žmonių pomėgis bausti valdančias partijas per rinkimus gali kelti nerimą konservatorių stovykloje, kad šių rinkimų rezultatai nebus iškalti aukso raidėmis jų partijos istorijoje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas sekmadienį atleido Konservatorių partijos pirmininką Nadhimą Zahawį po to, kai atlikus tyrimą dėl jo mokesčių reikalų buvo nustatyta, kad jis „rimtai pažeidė“ ministerijos taikomas taisykles, pranešė vyriausybė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas atsiprašo visuomenės dėl situacijos, kurioje minimas buvęs frakcijos narys, ir siūlo pradėti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto naikinimo. „TS-LKD visada skyrė didelį dėmesį aukštos moralės, etikos ir skaidrumo reikalavimams savo bendruomenės nariams.

Lietuvą sukrėtė dar vienas pedofilijos skandalas. Šįkart teisėsaugos akiratyje atsidūrė mandato jau netekęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, kuris minimas ikiteisminiame tyrime prievartavus ir tvirkinus nepilnamečius. Šis skandalas kiša pagalius ir į konservatorių ratus, tačiau opozicijoje esanti parlamentarė Agnė Širinskienė tikina, kad tai nė kiek nedžiugina oponentų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LLKD) prezidiumas ketvirtadienį susitiko aptarti bendrą partijos poziciją dėl buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus ikiteisminio tyrimo. Jame nagrinėjamos nusikalstamos veikos iš esmės yra pedofilija: galimas nepilnamečio asmens prievartavimas ir tvirkinimas. „Esame sukrėsti dėl 2023 m. sausio 23 d. Generalinės Prokuratūros paviešintų pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybių.

Skandalas aplink Seimo narį Bartoševičių, siejamą su nepilnamečių seksualiniu prievartavimu, kelia klausimų ne tik apie galimai padarytą nusikaltimą, bet ir visuomenės reakciją. Nemažai kliūva ir konservatoriams, kuriems šis skandalas tapo pagaliu į ratus artėjant rinkimams. Politinės komunikacijos specialistas Mantas Martišius sako, kad partijai lieka tik viena išeitis – pirmininko pasitraukimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako esanti tikra, kad konservatoriai nieko nežinojo apie tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, kuriame figūruoja buvęs frakcijos narys, Seimo nario mandato atsisakęs Kristijonas Bartoševičius. „Aš nežinau, ar yra toks atsiprašymas, koks būtų tinkamas, jei teismas patvirtins šiuos įtarimus. Man tikrai labai bus sunku su tuo gyventi, man jau dabar yra labai sunku gyventi“, – interviu BNS antradienį sakė ministrė pirmininkė.

Konservatorius Kristijonas Bartoševičius pirmadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato, tačiau vėliau paaiškėjo, kad politikas yra ikiteisminiame tyrime, kurio metu aiškinamasi dėl seksualinio nepilnamečio ir mažamečio asmens prievartavimo bei tvirkinimo prieš jaunesnį nei 16 metų asmenį. Nors jis paliko frakciją, anot ekspertų, tai Tėvynės sąjungai nepalengvins kelio artėjančiuose rinkimuose.

Raseinių konservatoriai, reklamuodamiesi prieš rinkimus, pažėrė kritikos savo pačių partijos viršūnėms. Jie rinkėjus agituoja, aiškindami, kad Raseinių konservatorių nederėtų tapatinti su Vilniaus ir Seimo konservatoriais, kurių liberalioms vertybėms jie nepritaria. Tokį viešą provincijos bendražygių atsiribojimą nuo partijos viršūnių, konservatorių vadai sutiko be šypsenų – sako, tai klaida ir pasiuntė žinutę kitiems partijos skyriams, kad viešai taip reklamuotis jie nedrįstų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščioniams demokratams (TS-LKD) – kolegų akibrokštas Raseiniuose. Bendrapartiečiai paskelbė atsiribojantys nuo Vilniaus ir Seimo konservatorių ir jų pažiūrų. TS-LKD rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad tai gana neprotingas rinkimų kampanijos žingsnis.

Su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kandidatuos krepšinio strategas Jonas Kazlauskas, gydymo įstaigos vadovė Vita Degutienė, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius ir finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys.  Sąrašas antradienį paskelbtas pristatant kandidatus į sostinės tarybą. Jo lyderis – konservatorių kandidatas į merus Valdas Benkunskas.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka valdantieji konservatoriai, po jų – socialdemokratai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Ketvirtadienį skelbiamos apklausos duomenimis, gruodį Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovai būtų sulaukę 13,5 , socialdemokratai – 12,1 proc. rinkėjų palaikymo. Lapkritį atitinkamai už partijas būtų balsavę 13 proc. ir  11,3 proc. rinkėjų.

Šiais metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išliks viena populiariausių šalies partijų, konservatoriai neturėtų nusivilti ir rezultatais savivaldos rinkimuose. Taip sako ekspertai, kurie 2023-aisiais mato ir toliau besitęsiančius konfliktus tarp valdančiųjų ir prezidento. Visgi, jų nuomone, TS-LKD vis stipriau įtvirtina paklusnumo hierarchiją savo viduje, o tai konservatorius veda pavojingu keliu.

Nesibaigiantis karas Ukrainoje, didžiulė infliacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje, vidiniai konfliktai Lietuvos viduje – Ingridos Šimonytės Vyriausybei praėję 2022-ieji atnešė tikrai nemenkų iššūkių. Tačiau, regis, valdantiesiems tvarkytis sekasi neblogai – tai parodo ir aukšti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingai. Liaupsių negaili ir buvęs premjeras Andrius Kubilius, kuris sako nematantis geresnės Vyriausybės nuo pat 1992-ųjų.

Gruodį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nare tapusi premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės po dvejų metų kandidatuoti į šios partijos pirmininkus. Anot jos, šis sprendimas priklausys ir nuo kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų. „Šitame etape, kai nėra būtinybės apsispręsti, pasakysiu, kad aš nesakau „ne“, – ketvirtadienį interviu „Delfi“ teigė Vyriausybės vadovė. Ji tvirtino į partiją įstojusi be toli siekiančių planų.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Neseniai Ingridos Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui sukako dveji metai – kadencija įpusėjo. Vyriausybei tik pradėjus darbą, ministrai rengė posėdžius vakarais ir naktimis dorodamiesi su pandemija, ir panašu, kad tai tapo šios kadencijos pranašu – vieną krizę keitė kitos.  Tačiau nepaisant to, konservatorių partija vis tiek išliko reitingų aukštumose. Kodėl taip įvyko, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė politologai Rima Urbonaitė ir Lauras Bielinis.

Kauno tarybai šią savaitę svarstant Jaunimo reikalų tarybos sudėtį, opozicijos tarybos nariai pasiūlė savo kandidatę, motyvuodami tuo, kad minėta politikė vis dar gali būti priskiriama jaunimui. Svarstant tarybos sudėtį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai pasiūlė į ją deleguoti savo frakcijos kolegę, šiuo metu 34-erių Andrijaną Filinaitę. „Mes siūlome įtraukti mūsų frakcijos narę, vis dar jauną.

Po kontroversiško įrašo „Facebook“ socialiniame tinkle konservatorių kandidatas į Kauno savivaldybės tarybą Darius Žebrauskas išsibraukė iš rinkiminių sąrašų, skelbia „Kauno diena“. Tai „Kauno dienai" patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TLS-LKD) Kauno miesto tarybos frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidato į Kauno miesto tarybą mediko Dariaus Žebrausko politinę karjerą sugriovė vienas neapgalvotas įrašas „Facebook“. Sekmadienio vakarą jis paskelbė homofobišką įrašą, kuris įsiutino kolegas, jis nutarė nedalyvauti savivaldos rinkimuose. D. Žebrauskas, socialiniame tinkle komentuodamas sekmadienį vykusį Pasaulio futbolo čempionato finalą, kurį prieš Prancūziją laimėjo Argentina, papasakojo nešvankų anekdotą apie gėjus.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį patvirtino savivaldybių rinkimų programą, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama savivaldos stiprinimui, jos skaidrumo didinimui, norima, kad ji taptų gyventojams draugiška organizacija. Tarp tikslų – ir galutinė bei negrįžtama viešųjų erdvių desovietizacija.  Šeštadienį TS-LKD tarybos posėdyje pristatytą partijos savivaldybių rinkimų programą, kuriai pritarta bendru sutarimu, iš viso sudaro 17 punktų.

Nors Europoje siautėja karas, bet valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai džiaugiasi bent tuo, kad visuomet buvo teisūs dėl Rusijos, kad ji nesugebėjo atsikratyti savo imperinės praeities ir visuomet į kaimynus žvelgia kaip į potencialiai užkariautiną teritoriją.  Šis elementas „juk sakėme, kad taip bus“ skambėjo daugelio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos posėdyje dalyvavusių politikų kalbose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po vieno susitikimo su JAV delegacija suabejojo, ar šiuo metu Lietuva daro viską, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus. Apie tai jis užsiminė šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje, kuriame aptarė ne tik karą Ukrainoje, saugumo padėtį regione, Vakarų nuovargį, bet ir Lietuvos pasirengimą gintis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje aptars pasirengimą artėjantiems savivaldos rinkimams ir politines aktualijas. „Posėdis susidės iš dviejų dalių – nacionalinė, geopolitinė aplinka bei savivaldos rinkimai“, – išvakarėse BNS sakė partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis. Anot jo, TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis tradiciškai apžvelgs politinę padėtį šalyje, regione, pusę Vyriausybės kadencijos.

Premjerės Ingridos Šimonytės elgesys kelia nerimą, tiek ir konservatoriams, tiek ir opozicijai – sako, premjerė atrodo pavargusi. Pati Šimonytė tokiu rūpesčiu nėra itin patenkinta ir į išsakytas pastabas moja ranka. Tiesa, buvę premjerai pripažįsta, kad darbas įtemptas, todėl reikia rasti laiko ir atsipalaiduoti, išlieti susikaupusį stresą ir netgi papasakojo, kaip jie patys numalšindavo įtampą. Vieni ir krepšinį žaisdavo, ir dviračiais važinėdavo, o kiti griebdavosi net ir bokso kriaušės.

Seimas ketvirtadienį Socialinių reikalų komiteto pirmininką konservatorių Mindaugą Lingę paskyrė į Biudžeto ir finansų komitetą (BFK).  Konservatoriai jį yra delegavę į komiteto pirmininkus vietoj iš partijos išmesto Mykolo Majausko, atsistatydinusio iš pareigų po ginčo su partijos vadovybe.   M. Majauskas paskirtas į Kultūros komitetą.  Tuo pačiu į BFK paskirtas energetikos ministras Dainius Kreivys, iki šiol dirbęs Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Valdantieji konservatoriai į Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto vadovus siūlo šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantį Mindaugą Lingę. Tuo metu M. Lingę pakeisti SRDK vadovo poste siūlomas Justas Džiugelis, kandidatūras antradienį per frakcijos posėdį pristatė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Buvęs konservatorius Mykolas Maujauskas ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) Seime. „Vakar sulaukiau frakcijos vadovybės prašymo pasitraukti iš TS-LKD frakcijos. Suprantu, kad per prievartą mylimas nebūsiu. Todėl šiandien frakcijos seniūnei įteikiau atitinkamą prašymą“, – išplatintame pranešime teigė parlamentaras.

Valdančiųjų konservatorių frakcija Seime ketvirtadienį svarstys iš partijos neseniai išmesto Mykolo Majausko ateitį joje. Frakcija tai planavo daryti kitą savaitę, tačiau svarstymus paspartino iš parlamento Biudžeto ir finansų komiteto besitraukiančio Seimo nario pareiškimas apie ketinimus kitąmet kandidatuoti į Vilniaus merus. M. Majauskas buvo pašalintas iš partijos praėjusią savaitę už su Vyriausybe nesuderintus siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

Ketvirtadienį bendru sutarimu bus priimtas sprendimas dėl parlamentaro Mykolo Majausko pasitraukimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, mano pats politikas. Tuomet jis turėtų tapti mišrios Seimo narių grupės nariu. Apie tai M. Majauskas trečiadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre“. Apsisprendimo dėl mero posto nevadina kerštu konservatoriams Trečiadienį M. Majauskas paskelbė sieksiantis Vilniaus mero posto.

Tai, kaip toliau klostysis iš konservatorių pašalinto Mykolo Majausko santykiai su partija, labiausiai priklausys nuo jo paties, sako Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas. Jis teigia gerbiantis M. Majausko sprendimą antradienį pasitraukti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pareigų ir mano, jog „durys yra atviros“ tiek partijos, tiek frakcijos atžvilgiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį tapo ją delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nare, BNS patvirtino partijos vykdomasis sekretorius. „Taip, Ingrida Šimonytė šiandien tapo mūsų partijos nare, įstojo į mūsų partijos Naujosios Vilnios skyrių“, – BNS antradienio vakarą sakė Martynas Prievelis. Pasak jo, partijos kolegos labai džiaugiasi tokiu premjerės sprendimu ir viliasi, jog tai taps paskatinimu ir kitiems žmonėms jungtis į konservatorių gretas.

Antradienį Seimo valdantieji boikotavo pasitikėjimo balsavimą dėl Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko likimo šiose pareigose. Kai kurie Seimo nariai užsimena, kad nesutarimų priežastys gali būti įvairios, viena jų – M. Majausko keliami nepatogūs klausimai, susiję ir su verslo atstovais.

Seime žlugo nepasitikėjimo procedūra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui, kuris už nepaklusnumą neseniai buvo pašalintas iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Tačiau parlamentaras, galiausiai, pats nutarė pasitraukti iš komiteto pirmininko pareigų. „Dėkoju Seimo nariams balsavusiems už mane.

Seime registruotas siūlymas buvusį konservatorių Mykolą Majauską atleisti iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo. Tokį nutarimo projektą teikia opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė su dar 32 opozicijos parlamentarais. Valdantieji teigia, jog taip opozicija siekia išsaugoti prieš Vyriausybės politiką ėjusį ir iš konservatorių partijos pašalintą M. Majauską komiteto pirmininko poste.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, o pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigė, kad keršto konservatoriai gal ir nesiims, bet garą jiems nuleisti tikrai reikės.

Į posėdį pirmadienio vakarą rinksis valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas, kuris spręs dėl Seimo narių Mykolo Majausko ir Mindaugo Skritulsko likimo partijoje po to, kai jie balsavime dėl biudžeto nepakluso partijos valiai. Šie du konservatoriai drauge su Laisvės partijos parlamentarais balsavo už siūlymą, jog 9 proc.

Mykolui Majauskui ir konservatorių partijos vadovybei sustačius ietis, M. Majauskui gręsia netekti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko posto. Politologė Rima Urbonaitė mano, kad M. Majauskas tęs dramą, iš komiteto pirmininko pareigų pats nesitrauks, o tai konservatoriams sukeltų nemažą galvos skausmą. Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka pastebi, kad su šia situacija buvo galima susitvarkyti tyliau.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija naują Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką išrinks per savaitę ar dvi, sako konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Frakcijoje šiandien buvo pagarsintas prezidiumo sprendimas ir įgaliojimas, kad frakcija turėtų deleguoti naują BFK pirmininką, galbūt kitą ar dar kitą savaitę mes apsispręsime, kad galėtų būti tas žmogus“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Partinė drausmė konservatorių partijoje vėl susvyravo, šį kartą ant baudžiamojo partijos suolelio atsidūrė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tikėtina jis neteks šių pareigų, bet kur toliau pasuks jo politinis kelias dar neaišku. Ši partinė drama gali baigtis tyliai ir ramiai, kaip tai nutiko Žygimantui Pavilioniui, o gali virsti ir skyrybomis, kaip, kad Egidijui Vareikiui.

Aistros dėl ministrų nerimsta. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per interpeliaciją postą išsaugojo, tačiau dabar dėl nedeklaruotų „Ignitis“ akcijų kėdė kaista ministrui Dainiui Kreiviui. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad D. Kreivio skandalas negali būti toleruojamas, o ypatingai konservatorių partijoje, kuri labai deklaruoja savo vertybes.

Premjerei Ingridai Šimonytei pranešus apie apsisprendimą stoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretas, netyla diskusijos, ar 2024 m. ji gali pakeisti dabartinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį. Ekspertų teigimu, I. Šimonytė yra itin stipri politikė, turinti vadovavimo patirties, tačiau įžvelgia savybes, kurios partijos pirmininkui nepasitarnautų. Jas turi ir G. Landsbergis.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovui Mykolui Majauskui stojus į kovą prieš Vyriausybę ir konservatorių partijos vadovybę dėl PVM lengvatos restoranams, pasigirdo siūlymų M. Majauską šalinti ne tik iš frakcijos Seime, tačiau apskritai iš partijos. M. Majauskas sako, kad toks sprendimas jam būtų skaudus ir viliasi, kad jis nebus priimtas. Sergejus Jovaiša siūlo šalinti M. Majauską ne tik iš konservatorių frakcijos Seime, tačiau apskritai iš partijos.