konservatoriai

Valdančiosios Tėvynės sąjungos vadovybė toliau stumia pirmalaikių Seimo rinkimų idėją. Bet daliai jos parlamentarų dėl šito žaidimo jau trūksta kantrybė. Seimo narys Audronius Ažubalis sako, kad jei kažkas nori perkrauti politinę sistemą, reikėtų pradėti nuo partijų. Pokalbis su A. Ažubaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaip ketinate balsuoti šitoje situacijoje? Ar balsuosite už priešlaikinius Seimo rinkimus? Tikrai ne. Toks sprendimas netarnauja valstybės interesams.

Tėvynės sąjungos nariai – pasiskirstę į dvi stovyklas, vieni palaiko pirmalaikius rinkimus, kiti jiems nepritaria. Seimo narys Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad pirmalaikiai rinkimai sumažins nevertingas diskusijas, kurios atitraukia politikus nuo svarbių darbų, o Jurgis Razma įsitikinęs, jog valstybei vertingiausia būtų išsaugoti dabartinę koaliciją ir priimti racionalius sprendimus.

Čekių skandalas jau pridarė bėdų konservatoriams. Ilgą laikę pagal apklausas buvę antri, konservatoriai smuko į seniai regėtą ketvirtą vietą. Pasak apžvalgininkų, netikėti užmojai dėl pirmalaikių Seimo rinkimų supykdė net ištikimiausius dešiniųjų gerbėjus. O socialdemokratų pirmininkė partijos suvažiavime atsiprašinėjo Lietuvos žmonių ir šaipėsi iš Gabrieliaus Landsbergio. Tačiau pirmalaikius rinkimus socdemai palaikys. Apžvalgininkai čia įžvelgia gudrų manevrą.

Konservatorių prezidiumas nusprendė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei tam nebus pritarta – svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas įsitikinęs, politinės sistemos perkrovimas – vienintelis logiškas sprendimas, o politologė Rima Urbonaitė retoriškai klausia, kam perkrauti Seimą, kai problemos yra savivaldoje? Apie susidariusią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto (...

Vadinamasis čekių skandalas valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LDK) reitingų lentelėje iš antrosios vietos nustūmė į ketvirtąją ir pakėlė „valstiečius“, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už TS-LKD balsuotų 7,9 proc. apklaustųjų, tuo metu balandį tokių buvo 9,9 procento.

Gegužę įsisiūbavęs vadinamasis čekių skandalas labiausiai kirto per pasitikėjimą dabar jau buvusia švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei premjere Ingrida Šimonyte, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Gegužę J. Šiugždinienę palankiai įvertino 6,8 proc., nepalankiai – 62,3 proc. apklaustųjų. Balandį šie skaičiai atitinkamai buvo 14 proc. ir 39,7 procento.

Ramūno Karbauskio valstiečių inicijuojamą nepasitikėjimą Vyriausybe Seimo narė Agnė Širinskienė vadina gelbėjimosi ratu valdantiesiems. Anot parlamentarės, tai tik padės premjerei Ingridai Šimonytei parodyti, kad Seimas ja pasitiki ir tęsti darbus toliau.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui ir premjerei Ingridai Šimonytei sugalvojus įtraukti visą valstybę į „viščiuko žaidimą“ kai kurie partijos Seimo nariai kategoriškai priešinasi priešlaikinių Seimo rinkimų idėjai bei Vyriausybės atsistatydinimui po NATO vadovų susitikimo, ką yra pažadėjusi ministrė pirmininkė.  Politikai kiek anksčiau išsakė savo nepritarimą frakcijos posėdyje, o ketvirtadienį nevengė burnoti viešai.

Surengti priešlaikinius rinkimus sumąstę Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vadovaujasi savita logika, kurią trečiadienį bandė išdėstyti partijos frakcijos nariams. Abu šie politikai mano, kad į čekučių skandalą patekusius kolegas iš Vyriausybės reikia ginti iki paskutinio šūvio, nes šie esą nepadarė nieko blogo. Tiesiog buvo įtvirtinta prasta savivaldos politikų kanceliarinių išlaidų kompensavimo sistema.

Siekdami pirmalaikių Seimo rinkimų konservatoriai turi strategiją – laimėti dabar jiems būtų lengviau nei po metų. Taip svarsto socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Į posėdį antradienio vakarą rinksis valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas – jis spręs, ar įkurti darbo grupę, kuri aiškintųsi situaciją dėl konkrečių politikų, galbūt neskaidriai naudojusių savivaldos išmokas. „Priežiūros komitetas rinksis aptarti susidariusią situaciją. Numatyta kurti darbo grupę nagrinėti konkretiems atvejams“, – BNS nurodė partijos atstovė Raminta Keršytė.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Šimonytė patenkino Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį palaiminti prezidentui. Premjerė nurodė, kad naujo kandidato į ministrus nesiūlys, nes nusprendė bet kokiu atveju baigti Vyriausybės darbą – arba su išankstiniais Seimo rinkimais, arba su atsistatydinimu. Toks ultimatumas jau spėjo nustebinti ir koalicijos partnerius ir opoziciją, premjerės elgesį kai kurie politikai jau lygina su mažo vaiko kaprizais. „Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.

Konservatorių prezidiumas nusprendė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei tam nebus pritarta – svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Kaip toliau klostysis ši situacija? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Savaitgalį susitikę valdančiosios koalicijos, kurią sudaro Laisvės partija, Liberalų Sąjūdis ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, lyderiai nutarė paspartinti įstatymų, skirtų savivaldybių tarybų veiklos išlaidų skaidrumui padidinti, rengimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas pareiškė, kad dėl kilusio lėšų grobstymo skandalo penktadienį posėdžiaus konservatorių prezidiumas, kuriam jis siūlys svarstyti Vyriausybės pasitraukimą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis vadina tai viešųjų ryšių akcija ir mano, kad ,,iš pamokų nesimokanti“ Vyriausybė dirbs toliau.

Akibrokštas Vilniaus centre. Vidury dienos statybvietėje darbininkai nupjovė šimtametį ąžuolą. Aplinkinių namų gyventojai šokiruoti. Meras Valdas Benkunskas atsakingam vystytojui grasina prokuratūros tyrimu ir šimtatūkstantinėmis baudomis. Beje, aplink ąžuolą pastatus suprojektavo buvusio mero Remigijaus Šimašiaus žmonos valdoma bendrovė. Vilniuje ryte vyko kalinio gaudynės: nuo policijos automobiliu VW spruko trys vyrai.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio valdyba šeštadienį svarstys situaciją koalicijos partnerei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pasiūlius inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. „Pirmiausia tą partnerių sprendimą mes aptarsime Liberalų sąjūdžio valdyboje, vėliau, tikiuosi, ir koalicijoje“, – BNS penktadienį sakė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Liberalų sąjūdžio valdyba posėdžiaus 12 val. nuotoliniu būdu, BNS informavo jos nariai.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas siūlo inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo. Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę, BNS informavo partijos atstovai.

Lietuvos savivaldybėse klesti mokesčių mokėtojų pinigų grobstymo schemos, rodo visuomenininko Andriaus Tapino atliekamas tyrimas. Anot jo, savivaldybių tarybų nariai naudoja daugybę skirtingų schemų pinigams pasisavinti ir tai daro praktiškai visi politikai, nepriklausomai nuo politinės jėgos, kuriai atstovauja.

Premjerė Ingrida Šimonytė kadencijos pradžioje žadėjo visapusišką skaidrumą, prisiekinėjo, kad reputacinės dėmės yra pernelyg didelė našta Vyriausybei. Tačiau praktika rodo, kad realybėje susidūrus su įtarimais dėl neskaidrumo priimti sprendimus tampa sunkiau. Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bando įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje.

Konservatorių pastangomis atmetus pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad „laisviečiai“ atidžiau vertins ir partnerių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) projektus.

Viešai pasipiktinę, kad mokesčių reformą rengiantys konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, Liberalų sąjūdžio atstovai pirmadienį apie reformą kalbėjosi su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ar tai ir liks tik pareiškimu, ar visgi kažko imsitės? Šimonytė sakė, kad tada laukia kažkokio raštiško kreipimosi iš jūsų. Čia ir liks tik pareiškimas.

Vilniaus meras ir konservatorių Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas sako, kad partija turės atlikti vidinius tyrimus dėl kai kurių tarybų narių išlaidų pagrįstumo, jis sako ir pats sulaukęs klausimų dėl išlaidų kurui per COVID-19 pandemiją galiojusius judėjimo suvaržymus. „Matyt, tikrai per Lietuvą turės būti tų atvejų ne vienas ir mūsų partija tame tarpe turės padaryti savo vidinius tyrimus, auditus, kas ką veikia, kaip ten tos išvados buvo daromos.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Konservatorių partijos prezidiumas palaikymą švietimo ministrei Jurgitai Šiugždinienei išreiškė remdamasis vieša informacija bei pasikliaudamas jos pačios pateiktais paaiškinimais, sako frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Mes pasitikime ministrės žodžiu, aš tikiuosi, kad tos ataskaitos parodys, kokiems dalykams buvo leidžiami tie pinigai“, – BNS penktadienį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad partiečiai susilauks atsakomybės, jeigu piktnaudžiavo išmokomis savivaldybių tarybų nariams. „Nėra priimtina, niekaip negalėčiau pateisinti tų pasirodžiusių faktų“, – šeštadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Landsbergis. „Diskusijose, kuriose dalyvavau, aiškiai pasakiau, kad atsakomybė turi būtų tų asmenų.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) taryba šeštadienį patvirtino parlamentarą Mindaugą Lingę kitais metais vyksiančių prezidento ir Europos Parlamento rinkimų štabo vadovu. „Mūsų, TS-LKD, bendruomenė savo pavyzdžiu rodo, kad turime daug potencialo ir mūsų balsas girdimas. Todėl pradedame rimtai ruoštis rinkimams, kurie ypatingai svarbūs Lietuvos likimui, kad Lietuvos saugumo interesai būtų ginami stipriau ir atsakingiau“, – partijos pranešime cituojamas M. Lingė.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį Vilniuje renkasi į tarybos posėdį aptarti politinę padėtį, pasirengimą 2024-aisiais vyksiantiems rinkimams. „Tradiciškai aptarsime politinę padėtį. Taip pat partija jau ir organizacine prasme pereina prie kitų metų rinkimų. Turėsime trejus rinkimus: Europos Parlamento, prezidento bei Seimo.

Grupė valdančiųjų Seimo narių išsiuntė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją, taip pat buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

Jungtinės Karalystės valdančioji konservatorių partija patyrė reikšmingų pralaimėjimų vietos rinkimuose, paaiškėjo penktadienį pradėjus skelbti jų rezultatus. Tai buvo šalies ministro pirmininko Rishi Sunako torių pirmas svarbus išbandymas rinkimais nuo jo atėjimo į valdžią praėjusiais metais. Ketvirtadienį 230 Anglijos apygardų rinkta daugiau kaip 8 000 tarybų narių.

Konservatoriai Paulė Kuzmickienė ir Andrius Vyšniauskas registravo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus nurodyti, jei praeityje priklausė Komunistų partijai, o paaiškėjus, kad toks faktas buvo nuslėptas – braukti iš rinkimų. Rinkimų kodekso pataisos nustatytų, kad kandidatai rinkimuose turėtų nurodyti ne tik tai, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB, kaip šiuo metu, bet ir buvusią narystę Komunistų partijoje, eitas vadovaujančias pareigas.

Kauno miesto tarybos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos frakcijos narė Andrijana Filinaitė, TS-LKD frakcijos vardu  kreipėsi į Kauno miesto merą ir vicemerus dėl Kauno miesto garbės piliečio vardo suteikimo kauniečiui Aurimui Valujavičiui, kuris vakar perplaukė Atlanto vandenyną.  „Aurimo ryžtas, drąsa, kantrybė ir fizinis pasirengimas - tai tik dar vienas įrodymas, kad gyvenime įmanoma viskas.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė penktadienį tapo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare. Tai BNS patvirtino partijos atstovė Paulina Levickytė. „Penktadienį vyko Vilniaus Šeškinės posėdis ir Aušra Maldeikienė tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare“, – BNS sakė ji. Kaip skelbta anksčiau, A. Maldeikienė nusprendė nebedalyvauti kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, kovą Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 12,9 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 11,8 proc. apklaustųjų. Vasarį šias partijas atitinkamai palaikė 11,8 proc. ir 11,5 proc. respondentų.

Konservatoriai ir Laisvės partija pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį Vilniuje – politinės jėgos sutarė, kad į sostinės vicemerus kiekviena deleguos po du atstovus. Savivaldybės administracijai vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Adomas Bužinskas. Daugumą naujos sudėties Vilniaus taryboje sudarys 28 nariai – 19 TS-LKD frakcijos atstovų ir devyni Laisvės partijos frakcijos nariai. Iš viso taryboje yra 51 narys.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos frakcijos pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį. Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, derybos baigėsi sėkmingai. Meras priduria, kad jau yra viešai paskelbtas ateinančių ketverių metų projekto planas. „Tai leidžia mums turėti tokią stabilią dirbančią daugumą, pirmiausia grįsta ideologiniais panašumais ir supratimu, kaip miestas turi vystytis.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Savivaldos rinkimus laimėję socdemai toliau auginasi populiarumą. Reitingai rodo, kad nuo konservatorių jie atsiplėšė jau kone dvigubai. Pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė rado tam paaiškinimą – esą valdantieji elgiasi lyg žirafos. Visgi politologai tikina, kad aukštus reitingus lemia ne kairiųjų nuopelnai, o tai, kad žmonės vis labiau nepasitiki konservatoriais. Socdemai esą naudojasi proga, kad patys valstybės vairo nesukioja, ir plaukia pasroviui link Seimo rinkimų, kurie gali kvepėti pergale.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Valstybės biudžeto dotaciją šiemet pasidalina 11 partijų, daugiausiai lėšų tenka Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Šių metų pirmojo pusmečio dotaciją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskirstė ketvirtadienį, valdantieji konservatoriai gauna per 812 tūkst. eurų. Opoziciniams valstiečiams tenka per 518 tūkst. eurų, opoziciniams socialdemokratams – per 399 tūkst. eurų.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad gyventojams aktualių sprendimų priėmimą gožia valdančiųjų rietenos ir santykių aiškinimasis Seime, rašoma pranešima žiniasklaidai. Ji taip pat pastebi, kad politinės kultūros lygis „važiuoja žemyn“. „Valstybę krečia skandalas po skandalo. Skandalai tikri ir tariami. Pusseserių, draugų ir draugių įdarbinimo skandalas. Pranešėjai ir abejonės Valstybės saugumo departamento skaidrumu.

Po savivaldos rinkimų, konservatorių partijos viduje prasidėjo nesutarimai. Nors partijos vadovybė viešai džiaugiasi iškovotu Vilniaus mero postu, tačiau skaudūs pralaimėjimai regionuose sukėlė vidines diskusijas – kokiu keliu eina partija. Partijai vadovaujantis liberalusis konservatorių flangas sulaukė priekaištų iš krikdemiškojo sparno ir regioninių skyrių, kai kurie puse lūpų net kalba, kad Landsbergiui po tokių rinkimų metas trauktis iš pirmininko posto.

Populiariausiomis partijomis išlieka opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai bei valdantieji konservatoriai. Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, „Vardan Lietuvos“ vasarį vykdytos apklausos duomenimis būtų rinkęsi 13,1 proc. apklaustųjų (14,7 proc. sausį), už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) būtų balsavę tiek pat – 13,1 proc. rinkėjų, (14,4 proc. sausį), , rodo penktadienį lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija savivaldos rinkimuose balsais gavo beveik tiek, kiek ir prieš ketverius metus, o kai kuriose regionuose į tarybas išrinkti partijos atstovai, kur jie ilgai net nebuvo išrinkti. „Partijos rezultatas balsų skaičiumi buvo panašus į 2019 metų, tai aš vertinu kaip stabilią situaciją nepaisant, kad Vyriausybė yra valdžioje dvejus metus, metai nėra patys lengviausi.

Konservatorė premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabar negalvoja apie galimybę siekti partijos pirmininkės posto, o savivaldos rinkimus pažymi partijai buvus geresnius, nei atrodytų iš viešosios erdvės.

Būdama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko vietoje Irena Degutienė artėjant Seimo rinkimams ir įvertinusi savivaldybių tarybų bei merų rinkimų rezultatus trauktųsi iš posto. Anot jos, Gabrieliaus Landsbergio įdarbis kur kas svarbesnis užsienio politikoje.

Kaip konservatorius vertina rinkėjai, parodė prasti merų rinkimų rezultatai. O kaip partijos kryptis atrodo buvusiems jos lyderiams? Kur šiandien nuėjo partija ir kokių pokyčių reikia, kad kitąmet vyksiantys rinkimai būtų sėkmingesni? Apie klaidas, pamokas ir partijos politinę ateitį – pokalbis su buvusia Seimo pirmininke Irena Degutiene.

Per šiuos savivaldos rinkimus rinkėjai nubaudė konservatorius. Įtakingas konservatorius Audronius Ažubalis neslepia nepasitenkinimo. Jis išdėstė savo poziciją, kas lėmė tokius blogus konservatorių rezultatus. „Susitapatinimas ar net dalinis politinių nuostatų bei vertybių perėmimas iš koalicijos partnerio – Laisvės partijos, didžia dalimi lėmė TS–LKD pralaimėjimą savivaldos rinkimuose.