konservatoriai

Artėjant net trejiems kitų metų rinkimams ir socialdemokratams džiūgaujant dėl gražiai atrodančių reitingų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį partijos tarybos posėdyje leido sau įkąsti oponentams – labiausiai valdantiesiems konservatoriams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė sako, kad vertinant saugumo paveikslą, Lietuva turi dėti dar daugiau pastangų savo apginamumui.  Pasak Radvilės Morkūnaitės-Milulėnienės, pirmadienį vykusiame valdančiosios daugumos koalicinės tarybos posėdyje buvo aptarti gynybiniai klausimai bei rizikos ir grėsmės.   „Grėsmės nenaujos – manau, visi stebime aplinką, karo Ukrainoje eigą iš viešų šaltinių.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pavedė partijos Politikos komitetui parengti veiksmų planą dėl nacionalinio saugumo. „Apsikeitėme nuomonėmis apie galimus Lietuvai grėsmingesnius geopolitinius scenarijus, kurie paveiktų ir mūsų nacionalinio saugumo situaciją. (...) Vienodai matome padėtį.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį priėmė sprendimą įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe. „Sutarta lygiai tas pats, ką sutariame kiekvienais metais – palaikyti tik su Vyriausybe suderintus pasiūlymus“, – po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Raseinių rajono savivaldybės tarybos narį, bei buvusį Raseinių merą Andrių Bautronį, papiktino Raseinių mokyklos sprendimas dalyvauti konkurse Baltarusijoje organizuotame konkurse.

Naujausia bendrovės „Vilmorus” apklausa rodo augantį reitingų atotrūkį tarp pirmoje vietoje esančių socialdemokratų  ir antrą vietą užimančių konservatorių.  Apie kintančias visuomenės nuotaikas laidoje „Dienos komentaras“ atsakė bendrovės „Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys. Atotrūkis tarp dviejų populiariausių partijų – socialdemokratų ir konservatorių – padidėjo daugiau nei 3 procentais.

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

Kaistant priešrinkiminei atmosferai, Seime dar vienas siūlymas, nutaikytas į Respublikos Prezidentą. Seimas priėmė svarstyti konservatoriaus Mato Maldeikio įstatymo pataisą, kurią priėmus prezidentas Gitanas Nausėda privalėtų kraustytis iš savo namų Vilniaus Pavilnių regioniniame parke į rezidenciją Turniškėse, kaip tai yra padariusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Prasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai partija viena po kitos skelbia savo kandidatus. Tačiau du apklausų favoritai Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė dar delsia. Teisės profesorius Vėgėlė sako jau apsisprendęs ir tikrai nepaves savo bendražygių, įtikinėjusių kandidatuoti prezidento rinkimuose.  Šį kartą naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ svečias – buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Kiekviena Lietuvos valdžia per kadenciją išvysto savitą politinę kultūrą bei savitą bendravimo stilių tarp koalicijos partnerių. Kai kada politikai valandų valandas praleidžia pietaudami ar vakarieniaudami taip bandydami pasiekti kompromisą, kai kuriais atvejais viskas vyksta klaidų ir bandymų būdu.

Artėjant rinkimams Seime – dar viena vertybinė kova: laisviečiai norėjo braukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo punktą, draudžiantį niekinti tradicinės šeimos vertybes. Protestuodamas prieš opozicijos pergalę Seime ir šiuo klausimu parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius prie Seimo surengė protesto akciją, degino knygas apie gėjų meilę – neva jos dabar uždraustos.

Konservatoriai siūlo maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos piliečių leisti įsigyti automatinius ginklus. Įregistravo įstatymo projektą, kad žmonės, kadaise tarnavę kariuomenėje, galėtų turėti automatus. Tai vienas iš žingsnių visuotinės gynybos link. Tokiai idėjai pritaria ir Seimo opozicija, ir patys atsargoje esantys kariai. Tik priduria, kad būtina įstatyme nepamiršti saugiklių, kad ginklai nepakliūtų tiems, kam juos duoti pavojinga.

 Paskelbtame atvirame Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) partijos kandidatų sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose reitingavime dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė partija. „Daugiau nei 3 tūkst. užsiregistravusiųjų rodo, kad žmonėms įdomūs partijos viduje vykstantys procesai.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Kiek ir kam teks mokėti naują nekilnojamojo turto mokestį? Iki raudonumo aistros tebeverda Seime, kur dėl mokesčio beliko vienas balsavimas. Ir opozicijai, ir liberalams pykstant dėl itin didelių galimų tarifų, konservatoriai jau linkę nusileisti ir įstatyme numatyti vieno procento lubas. Konservatoriai skaičiuoja, kad per metus mokestis vidutiniškai siektų 16 eurų, tačiau vyresni žmonės atkerta, kad ir tiek yra daug.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija išlieka populiariausia Lietuvoje, antroje vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 18 proc. apklaustųjų. Rugsėjį socialdemokratams savo balsą žadėjo 18,8 proc. respondentų. Konservatoriai rikiuojasi antroje vietoje su 9,3 proc.

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui jau sukako 91-eri. Būrelis konservatorių partijos narių profesorių su dainomis, gėlėmis ir tortu pasveikino prie jo namų. Paklaustas, kokios dovanos norėtų, Landsbergis prisipažino – kad Putinas baigtų karą. Prie profesoriaus Vytauto Landsbergio namų Vilniaus Žvėryno rajone sveikintojai su gėlėmis ir tortu rinkosi trečiadienį dar prieš vidudienį.

Graikijos valdančioji partija „Naujoji demokratija“ sekmadienį iškovojo pergalę vietos valdžios rinkimuose, tačiau pralaimėjo sostinėje Atėnuose ir Tesalijos regione, kuris smarkiai nukentėjo nuo rugsėjo mėnesio potvynių. Praėjusią savaitę vykusiame pirmajame savivaldos rinkimų ture „Naujoji demokratija“ jau pirmavo septyniuose iš 13 regionų, o sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų ture šį skaičių padidino iki aštuonių.

Seimo narys konservatorius Matas Maldeikis siūlo įstatymu įpareigoti prezidentą ir ministrą pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Jis parengė Prezidento ir Vyriausybės įstatymų pataisas, kad pareigas pradėję eiti prezidentas ir premjeras ne vėliau kaip per tris mėnesius persikeltų gyventi į jiems skirtas rezidencijas.

Viena Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau pasitraukė iš aktyvios politikos, tačiau atidžiai stebi, kas vyksta politinėje padangėje. Jai ypač svarbu, kuo šiandien gyvena jos bendrapartiečiai, dalis kurių, anot I. Degutienės, vis dar neišsigydė arogancijos ligos. Apie konservatorių problemas buvusi Seimo pirmininkė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min.

Prieš beveik penkerius metus tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui pranešus apie ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose, konservatoriai žėrė jam kritiką dėl galimo interesų painiojimo ir ragino trauktis iš pareigų. Politologai sako, kad panašių raginimų būsimos rinkimų kampanijos metu tikriausiai sulauks ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė, dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto jie abejoja, ar tai paveiks konservatorių rinkėjų nuomonę.

Aiškėjant, kad konservatorių kandidate prezidento rinkimuose greičiausiai taps premjerė Ingrida Šimonytė, kyla įspūdis, kad apie pergalę rinkimuose konservatoriai nebegalvoja. Kas galėtų mesti iššūkį Gitanui Nausėdai, TV3 žinių „Dienos komentare“ svarstė sociologė Rasa Ališauskienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pranešė nedalyvausiantis pirminiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose siekiant tapti partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Bendrapartiečiams jis padėkojo už išreikštą paramą ir nurodė susitelksiantis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.  Apie tai jis trečiadienį pranešė feisbuke.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį tvirtins pretendentus, pasiryžusius kovoti dėl partijos kandidato į prezidentus nominacijos. TS-LKD skyriai kandidatuoti į prezidentus daugiausiai siūlė premjerei Ingridai Šimonytei, partijos pirmininkui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei pirmininko pavaduotojai, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.

Iki trečiadienio valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąjunga turi apsispręsti, ką kels į kandidatus kitų metų prezidento rinkimuose. Kol kas akys labiausiai krypsta į premjerę Ingridą Šimonytę. Antradienį kalbėdama LRT Radijo eteryje premjerė neatskleidė, ar eis į rinkimus, bet nurodė laiką, kada apie tai turėtų pranešti. „Apsispręsiu ir pranešiu. Trečiadienį penktą valandą, visiems vienu metu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Istorija kartojasi – taip galima apibūdinti dar 2018 metais įvykusį ir šiuo metu vykstantį neterminuotą mokytojų streiką. Mokytojai toliau reikalauja didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, o viso to prašo ta pati, viena vienintelė mokytojų profsąjunga. TV3 žinios primena, kad 2018 metais su pilnais maišais maisto pas ministeriją okupavusius mokytojus jų reikalavimų palaikyti keliavo konservatoriai.

Šalyje daugėjant narkotikais apsinuodijusių ar net dėl jų mirusių paauglių, Seime kelią skinasi siūlymas leisti pareigūnams periodiškai tikrinti mokinių kurprines bei spinteles mokyklose net ir neturint tėvų leidimo. Pasak įstatymo iniciatorių, šiandien mokyklų spintelės yra tapusios narkotikų saugyklomis, į kurias teisės patekti neturi niekas. Iki šiol mokyklų pareigūnai tikrinti periodiškai negali, nes esą taip pažeidžia mokinių teisę į privatumą.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai ir bendruomenės sekmadienį baigs siūlyti pretendentus į partijos kandidatus prezidento rinkimuose. TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis penktadienį BNS informavo, kad siūlymus pateikė beveik 40 partijos skyrių, likusieji oficialius protokolus turi pateikti per sekmadienį.

Valdančiųjų konservatorių lyderiai šeštadienį atmetė opozicinių socialdemokratų kritiką dėl reformų ir tvirtino, kad šios partijos atstovai taip pat gali prisidėti priimant svarbiausius klausimus Seime. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį per partijos tarybos posėdį pareiškė, kad Vyriausybė vykdo „šaltų skaičių“ politiką, o visuomenės poreikiai lieka antrame plane. Politikė taip pat kritikavo švietimo ir sveikatos reformas, kurių, anot jos, niekas nesupranta.

Vidiniuose konservatorių kandidato į prezidentus rinkimuose ryškėja favoritai, tačiau nė vienas jų nesako, ar važysis dėl partijos nominacijos. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šią savaitę BNS informavo, kad daugiausiai skyrių paramos kandidatavimui pirminiuose rinkimuose sulaukė premjerė Ingrida Šimonytė, partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė prisipažino anksčiau pykdavusi, kai kas nors sakydavo, kad viską ir visur Lietuvoje padarė konservatoriai bei „nespecifikuotas Landsbergis“, bet pastaruoju metu teigia atradusi šioje frazėje tiesos grūdą. Mat kryptis, kuria Lietuva juda pirmyn, buvo aiškiai regima būtent Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų bendruomenėje, ne kur kitur.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad pastaruoju metu dažnai sulaukia vieno klausimo: kodėl Lietuva taip padeda Ukrainai? Norėdamas atsakyti į šį klausimą politikas tam paskyrė beveik visą kalbą, tačiau pagrindinė jos mintis buvo ta, kad laisvė yra Lietuvos genetinio kodo dalis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ragino partiečius priminti konservatoriams jų Vyriausybės programą ir taip juos „primurkdyti“. Taip jis kalbėjo šeštadienį vykusiame socialdemokratų tarybos posėdyje. V. P. Andriukaitis Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) vadino „pseudopatriotine partija“. Konservatoriai šeštadienį susirinko į suvažiavimą, kuriame mini partijos trisdešimtmetį.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė Nielsen šeštadienį paragino koalicijos bendražygius konservatorius kartu atsilaikyti prieš iššūkius ir pabaigti šią Seimo kadenciją dirbant bendrai. „Turime atsilaikyti ir pabaigti užsibrėžtus darbus. Tai prisiimtos atsakomybės reikalas“, – konservatorių suvažiavime Vilniuje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, rinksis į suvažiavimą paminėti partijos įkūrimo 30-metį ir aptarti politinių aktualijų. „Šiemet mūsų partija švenčia įkūrimo 30-metį.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybė siekia, kad kai kurie partijos skyriai prezidento rinkimams keltų socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, praneša šaltiniai. Kaip teigiama, kartu skyriams siūloma kelti ir premjerės Ingridos Šimonytės bei partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūras, tačiau labiau iš pagarbos, o M. Navickienė yra tikroji kandidatė.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Ar gali būti, kad politikai, viešai ir garsiai ginantys žmogaus teises, demokratiją taiko tik siauram bendraminčių būreliui, o žmones bei organizacijas, kurių vertybės ar pasaulėžiūra skiriasi nuo jų diskriminuoja ir nesudaro lygių galimybių dalyvauti iš biudžeto finansuojamų projektų konkursuose? Būtent su tokia situacija ir susidūrė Laisvos visuomenės institutas (toliau LVI) siekdamas gauti finansavimą savo veiklai.

Konservatoriai, liberalai ir laisviečiai bando nuspręsti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Apie bene daugiausia ginčų keliantį artėjančios Seimo sesijos klausimą – mokesčių reformą – kalbamės su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Ar jūs palaikysite Tėvynės sąjungos siūlomą mokesčių reformą? Liberalai yra pasakę, kad svarstymo stadijoje tokiai reformai nepritars ir pasakė tris dalykus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šiaulių rajono skyriaus taryba nusprendė pašalinti iš partijos tarybos narius Simoną Strelcovą ir Vaclovą Motiejūną, kilus abejonėms dėl ukrainiečiams organizuotų mokymų ir galimo interesų konflikto, penktadienį skelbia portalas „Delfi“. Kaip portalą informavo skyriaus pirmininkas Jonas Novogreckis, sprendimai priimti siekiant išsaugoti gerą partijos įvaizdį. Politikams taip pat pasiūlyta atsisakyti tarybos nario mandatų.

Konservatorių partijoje bręsta permainos. Du Seimo nariai – Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis – skelbia steigiantys Respublikonų bendruomenę. Taip jie maištauja prieš esą pernelyg liberalią konservatorių politiką. Politologų tokie manevrai nestebina – valdantieji konservatoriai esą klimpsta į rimtą krizę. Parodomoji konservatorių vienybė – vis trapesnė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis paskelbė steigiantys partijoje respublikonų bendruomenę. Kas tai – skilimas ar gudrus žaidimas, laidoje „Dienos komentaras“ klausėme konservatoriaus Audroniaus Ažubalio. Paskelbėte, kad steigiate respublikonų bendriją Tėvynės sąjungoje.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai pradėjo kelti galimus kandidatus į prezidento rinkimus. Partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prevelis BNS sakė, kad iki šeštadienio popietės protokolus, su keliamų kandidatų pavardėmis, yra atsiuntę du skyriai.

Pirštinę Gitanui Nausėdai prezidento rinkimuose norėtų mesti ir konservatoriai, tačiau jų garsių pavardžių perspektyvos smarkiai ribotos. Ką atskleidžia naujausios gyventojų apklausos ir kokių staigmenų gali pažerti artėjantys Seimo rinkimai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologė Rima Urbonaitė.

Tikrą chaosą vasaros pradžioje sukėlę konservatoriai, grasinę trauktis dėl čekių skandalo ir taip supykdę net savo rinkėjus, iš balos lipa sausi. Per mėnesį jų populiarumas vėl ūgtelėjo trimis procentais. Tiesa, kitą kadenciją, pasak politologų, dešinieji jau gali ruoštis poilsiui opozicijoje, o štai naujos koalicijos sudėtis gali būti visai kitokia nei esame įpratę matyti.

Valdantysis Liberalų sąjūdis koalicijos partnerius konservatorius ragina grįžti prie susitarimo dėl užsienio politikos dar iki Seimo rudens sesijos, paaštrėjus Baltarusijos klausimui. „Savivaldybių tarybas ir merus išrinkome prieš pusmetį. Suprantu, kad visus einamuosius reikalus sujaukė birželį užgriuvusi parlamentinė krizė, vis dėlto ir ji baigėsi.

Populiariausia Lietuvos partija išlieka opoziciniai socialdemokratai, į antrą vietą grįžta valdantieji konservatoriai. Jos duomenimis, jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 19,1 proc. apklaustųjų. Gegužės mėnesį, kai pastarąjį kartą vyko apklausa, socialdemokratams savo balsą žadėjo 18,1 proc. respondentų.

Prokuratūra baigė beveik šešis mėnesius trukusį ikiteisminį tyrimą dėl Kristijono Bartoševičiaus galimų seksualinių nusikaltimų prieš 4 nepilnamečius. K.  Bartoševičiui už seksualinę prievartą prieš nepilnamečius ir mažamečius gresia nuo 3 iki 13 metų kalėjimo. Kaltinamojo advokatas Olegas Šibkovas žiniasklaidai perdavė, kad K. Bartoševičius kaltę neigia ir nori viešo teismo.

Generalinei prokuratūrai perdavus Kristijono Bartoševičiaus bylą teismui, buvusio konservatorių Seimo nario advokatas Olegas Šibkovas teigia, jog gynyba teiks bent keletą prašymų. Pirma, prašys perduoti bylą iš Panevėžio į Vilnių. Antra, jau dabar abejojama psichologinių-psichiatrinių ekspertizių patikimumu, nes esą jos atliekamos šabloniškai. Trečia, bus siekiama viešų teismo posėdžių.