knygos

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusi knygų mugė nustebino ne tik renginiais, knygomis ar įdomiais susitikimais su kūrėjais. Rašytojas Algimantas Čekuolis kone visų susirinkusiųjų dėmesį sukaustė karštu bučiniu prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tiesa, prezidentė taip pat neatrodė pasimetusi. Įamžinti šią akimirką skubėjo susirinkę fotografai. Net pačios prezidentės D. Grybauskaitės socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalyta žaisminga bučinio nuotrauka.

O, kad knygos prabiltų – kiek jos išduotų paslapčių. Seną meilę menantys senoviniai romanai, istoriniai įvykiai ir karai, detektyvų pėdsakai, fantastinės kelionės, kraują virpinantys pasakojimai, gražuolės moterys išdailintuose albumuose, mados renesansai, ašarą išspaudžiančios išpažintys – viskas sugulę į knygų puslapius. O kaip pasirinkti „tą vienintelę“? Kai knygų pasirinkimas toks platus, o viršeliai vieni už kitus ryškesni ir traukia akį – išsirinkti tikrai gerą, iš ties, sunku.

Kai galvojame apie vaikų auklėjimą, labiausiai tikimės veikiančių receptų knygų, kuriuos galėtumėme taikyti vaikams. Jau seniai išmintingi žmonės sakydavo – jei nori išauklėti vaikus, auklėk pats save. Siūlau jums tokias knygas, kurios ne tik skatina atsisukti į save, žvilgtelėti į savo vidų, bet ir peržiūrėti santykius su artimaisiais.

Ukrainai skelbiant draudžiamų knygų sąrašą, o Rusijai falsifikuojant Vladimirą Putiną aukštinančių knygų autorių tapatybę, leidėjas Saulius Žukas „Žinių radijui“ antradienį nurodė, kad knygos irgi tampa informacinio karo dalimi. „Yra smulkesnieji žanrai kaip televizijos reportažai, laikraščių skiltys ar straipsniai, tad logiška, kad tai perauga ir į didesnės apimties leidinius, į knygas. Knygos nėra atribotos nuo šito karo lauko“,- laidoje „Aktualioji valanda“ sakė S. Žukas.

Vaikiškų knygelių iliustratoriai kartais peržengia sveiko proto ribas. Sunku patikėti, kad mažyliams skirti kūriniai buvo išspausdinti su šiomis, kontroversiškomis iliustracijomis, pagardintomis ne ką mažiau stebinančiais tekstais. Pristatome labiausiai šokiruojančius vaikiškų knygų iliustracijų pavyzdžius.

 Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Grožiniuose kūriniuose gausu pavyzdžių, kai autoriai pasinaudoja kitų rašytojų idėjomis, tačiau nuspręsti, ar tai plagiatas, ar ne, sudėtinga, sako literatūros tyrinėtoja Gabrielė Gailiūtė. „Lengviau pateikti pavyzdį, kas išsigalvojo originalų siužetą. Dauguma jų būtų senovės graikai. Kiek yra dramų, eilėraščių, pjesių, parašytų remiantis antikiniais siužetais, pavyzdžiui, apie Edipą.

 Antrąją knygų mugės dieną – ilgąjį penktadienį – įsibėgėja kultūrinė skaitytojų šventės programa. Viso lankytojų šiandien laukia šimtas dvylika renginių. Detektyvinę istoriją lankytojams kuria daugybė dalyvių: autoriai, ekspertai, dailininkai, knygryšiai, leidėjai, muzikantai, muziejininkai, bibliotekininkai, stenduose šurmuliuoja leidėjai.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį atidarė 16-ąją knygų mugę, kurią pavadino ypatingu Lietuvos kultūriniu reiškiniu. „Ji neleidžia abejoti, kad knygos Lietuvoje yra skaitomos ir vertinamos. Ji įrodo, kad esame knygos ir rašto tauta, per lietuvišką žodį atėjusi į valstybingumą“, - sakė šalies vadovė.

Kol elektroniniai knygynai siunčia informaciją apie nuolaidas ir naujas knygas, lietuviškų knygų autoriai leidžia savo knygas patys ar kartu su leidykla ir jas parduoda ne tik knygynuose, bet ir internetu savo tinklaraščiuose, feisbuko paskyrose ar specialiai knygai sukurtuose puslapiuose. Šių naujų pardavimo kanalų rezultatai puikūs, galbūt net rekordiniai. Feisbuko sekėjai per savaitę išpirko 1200 knygų Mantvydą Leknicką būtų galima pavadinti savotišku rekordininku.

Kol elektroniniai knygynai siunčia informaciją apie nuolaidas ir naujas knygas, lietuviškų knygų autoriai leidžia savo knygas patys ar kartu su leidykla ir jas parduoda ne tik knygynuose, bet ir internetu savo tinklaraščiuose, „Facebook“ paskyrose ar specialiai knygai sukurtuose puslapiuose. Šių naujų pardavimo kanalų rezultatai puikūs, galbūt netgi rekordiniai. „Facebook“ sekėjai per savaitę išpirko 1200 knygų Mantvydą Leknicką būtų galima pavadinti savotišku rekordininku.

Jau ketvirtą kartą prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ suteikė galimybę žmonėms padovanoti knygų šalies bibliotekoms. Šįkart iniciatyva skatino pirkti lietuvių autorių knygas. Pirmąjį kartą prie iniciatyvos prisijungė ir prekybos tinklas „IKI“. Šio prekybos tinklo pirkėjai per visą akcijos laikotarpį paaukojo beveik 1500 knygų. Dalį jų, moksleiviams grįžus iš žiemos atostogų, „IKI“ atstovai jau padovanojo vienai Vilniaus mokyklai.

Kiekvieną savaitę iki Naujųjų vienam iš Balsas.lt „Facebook“ gerbėjų kiekvieną trečiadienį leidykla Eugrimas padovanos puikią Linatos Dvareckienės knygą „91 + 8 nauji būdai taupyti, arba Dieta jūsų piniginei“. „Ši knyga – tai įrodymas, kad ir nebūnant finansų specialiste galima išmokti valdyti savo pinigus. Tikiuosi, ji pakeis moterų požiūrį ir padės atrasti efektyviausius būdus taupyti. Turėti pinigų – tai pirmiausia gyventi laisviau, saugiau ir būti ne tokiai priklausomai.

Jau 99 procentus Lietuvos gyventojų rytais dažniausiai žadina ne žadintuvai, o išmanieji telefonai. 92 proc. žmonių sako, kad jiems beveik nebereikalingi rankiniai laikrodžiai, fotoaparatai ir kalendoriai, o 89 proc. lietuvių dažniau filmuoja išmaniuoju telefonu nei vaizdo kamera. Tai atskleidė apklausa, kurią „Omnitel“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC. Išmanieji telefonai daugiau ar mažiau keičia ir kitus dar neseniai įprastus prietaisus. 85 proc.

Pastarosiomis savaitėmis į šalies knygynų, prekybos centrų perkamiausių knygų sąrašus pateko naujausia mafijos bestselerių autoriaus, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos“. Siūlome jums interviu su knygos autoriumi. – Ką tik pasirodė jau ketvirtoji Jūsų knyga apie Lietuvos mafiją. Kuo ji skiriasi nuo ankstesnių Jūsų darbų? – balsas.lt paklausė D. Dargio. – Mano naujausias darbas „Mafijos kronikos“ – tai visos Lietuvos banditizmo istorija itin glaustai ir sutrauktai.

Rūta Kupetytė, LRT Radijo laida „Ką man skaityti“, LRT.lt Laisvalaikiu ekonominė literatūra ir net tekstai laikraščiuose ta tema nėra įdomūs, prisipažįsta ekonomistas Gitanas Nausėda. „Kai tau 20–25 metai, galvoji, kad esi pajėgus perskaityti visą pasaulio profesinę literatūrą ir tapti [...] geriausiai šią sritį išmanančiu žmogumi.

Lietuva prie euro zonos prisijungs nuo sausio 1 dienos. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantys klausimas visuomenei – ar bus sąžiningai perskaičiuojamos kainos? O jei apvalins kainas, tai verslininkai rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su UAB „VAGOS prekyba“ ir UAB Leidykla „VAGA“ vykdomaja direktore Asta Mikelionytė – Čechovskienė.

Mokslo metų pradžiai prasidėjus pagalvoju apie anuomet ir dabar. Netgi be visų iš senelių girdėtų „O mes penkis kilometrus į mokyklą klampodavom“ ir taip aišku, kad sąlygos mūsų laikais labai geros. Pasaulis tapo toks, kad dauguma produktų norimi pateikti kuo patogesni ir kuo labiau palengvinantys vartotojo kasdienybę. Bet ar visiems reikėtų tai taikyti? Mano mintys veda prie mokyklinio amžiaus vaikų.

Kino ir literatūros mylėtojai dažnai ginčijasi, bandydami išsiaiškinti, kas geriau perteikia istoriją – knygos ar filmai. Šį kartą Jūsų dėmesiui pristatome geriausias knygų ekranizacijas, atgimusias didžiuosiuose kino ekranuose.

Pradinė mokykla „Žiniukas“ antrus metus iš eilės Rugsėjo 1-ąją pažymėjo vykdydama unikalią akciją – kviesdama vaikus ir tėvus į mokslo metų pradžios šventę susirinkti nešinus knygomis, o ne gėlėmis. Tėvai noriai prisidėjo prie šios iniciatyvos: mokyklos biblioteką papildė net 96 knygos. Mokyklos pradinukai Rugsėjo 1-ąją buvo kviečiamas į mokyklą atsinešti knygą, kurią nori perskaityti patys arba siūlo perskaityti klasės draugams. Tėvai padėjo vaikams knygose įrašyti palinkėjimus bendramoksliams.

Bene populiariausias paauglys pasaulyje Haris Poteris netrukus vėl džiugins Lietuvos skaitytojus. Prabėgus kone 15 metų nuo pirmosios J.K. Rowling knygos apie Harį Poterį pasirodymo Lietuvoje, leidykla „Alma littera“ šalyje perleis visas septynias knygų serijos dalis. Pirmoji britų rašytojos knyga apie visame pasaulyje sparčiai išpopuliarėjusį paauglį, „Haris Poteris ir išminties akmuo“, Lietuvoje pirmą kartą išleista dar 2000 metais.

Nuo beprotystės iki lyderystės – įtraukiantis psichiatro tyrimas, kuriame istorinių lyderių portretai nagrinėjami pasitelkiant psichologinę analizę. Nors N. Ghaemi nėra pirmasis teigiąs, kad beprotystė artimai susijusi su lyderyste, jis pirmasis plačiai ir aiškiai išnagrinėjo ir įrodė sąsajas tarp psichikos sutrikimų ir vadovavimo gebėjimų.

Sklando legendos, kad pirmasis prekių automatas buvo skirtas šventam vandeniui pardavinėti. O atsirado jis Senovės Egipte. XVII a. pradžioje atsirado išpopuliarėjo tabako automatai. Po to pasirodė gėrimų, šokoladukų, kramtomosios gumos, prezervatyvų automatai. Japonai šią prekių automatų madą itin nuoširdžiai seka ir juose parduoti gali beveik viską: nuo šviežių kiaušinių, liemenėlių, gyvų omarų iki salotų, karštos ir šaltos kavos, net panaudotų apatinių kelnaičių.

Bibliotekininkai dėl skaitytojų negrąžinamų knygų pradeda bendradarbiauti su skolų išieškojimo bendrovėmis. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, skolininkams tenka ne tik grąžinti knygas, bet ir sumokėti skolos administravimo mokestį. Pasak dienraščio, bene pirmoji Lietuvoje sutartį su skolų išieškojimo bendrove pasirašė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. A.Mickevičiaus bibliotekoje šiuo metu išiešomos 173 asmenų skolos.

Naujus mokslo metus Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto biblioteka pradės atsinaujinusi. Palengvės ir joje dirbančių bibliotekininkų darbas, supaprastės procesai, mat bibliotekoje įdiegta moderni RFID knygų apsaugos bei automatizuota jų išdavimo ir grąžinimo sistema, pranešė jos kūrėjai.

Balandžio 8 - 11 d. vykusioje Londono knygų mugėje buvo pristatytas nacionalinis lietuvių literatūros stendas bei aptartos tolimesnės Lietuvos perspektyvos šioje mugėje. Šių metų gegužės mėnesį Briuselyje susitiksiantys Baltijos šalių kultūros ministrai ketina pasirašyti memorandumą dėl dalyvavimo 2018 m. Londono knygų mugėje garbės viešnių – „Market Focus“ – teisėmis ir kartu koordinuoti Baltijos šalių literatūros pristatymo programą.

Tėvai skundžiasi, kad vaikai neskaito. Daugelis pirmokų į mokyklą ateina dar nemokėdami skaityti. Kartais tėvams tereikia trupučio žinių, kurios padėtų jiems supažindinti savo mažylį su knyga ir pasiekti, jog skaitymas vaikui taptų smagiu užsiėmimu. Kai kalba pasisuka apie knygas ir skaitymą, neišvengiamai paliečiama vaikų (ne)skaitymo problema. Apie nenorą skaityti kalba tėvai, mokytojai, darželių auklėtojai, bibliotekininkai ir leidėjai.

Balandžio 2 d. 14 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre (Laisvės a. 5) vyksiančioje Tarptautinėje vaikų knygos dienos šventėje švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė įteiks Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją. Šios premijos laureatais tapo rašytoja Lina Žutautė ir viešoji įstaiga Rašytojų klubas. Rašytojai Linai Žutautei premija skirta už kūrybą vaikams, o viešajai įstaigai Rašytojų klubas - už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.

Paprastai teisminiai ginčai tarp kompanijų retai padaro teigiamą įtaką jų kuriamų produktų vartotojams. Tačiau „Amazon“ vartotojams pasisekė: internetinės prekybos milžinė laimėjo tesiminį procesą dėl dirbtinai sukeltų kainų prieš knygų leidėjus. Kartu paaiškėjo, kad „Amazon“ grąžina dalį pinigų vartotojams, kurie už knygas mokėjo daugiau, nei turėjo.

 Britų naujienų portalas dailymail.co.uk pateikia sąrašą futbolininkų mylimiausių knygų, kurias jie yra skaitę ne vieną kartą. Įdomu tai, kad daugumai futbolininkų labiausiai patinka vaikiškos knygos.

Kovo 24-27 dienomis Italijoje vyks jau 51-oji Tarptautinė Bolonijos vaikų knygų mugė, kur Tarptautinių kultūros programų centras supažindins vaikų literatūros leidybos ir su ja susijusių kūrybinių industrijų auditoriją su geriausiomis lietuvių autorių ir iliustruotojų knygomis vaikams. Mugėje dalyvaus bei savo knygas pristatys leidyklos Alma littera ir Baltos lankos, kartu keliauja ir lietuvių iliustruotojai Rimantas Rolia, Karolis Strautniekas bei Sigutė Chlebinskaitė.

Vyrų ir moterų požiūris į daugelį dalykų dažnai skiriasi. Skolinimo bei skolinimosi įpročiai – ne išimtis. Visuomenės apklausos rezultatai atskleidė, kad moterys labiau už vyrus linkusios skolinti ir pačios skolintis knygas bei aprangą. Tuo tarpu vyrai – pinigus ir automobilį. „Moterys iš prigimties yra labiau linkusios dalintis išgyvenimais ir patiriamomis emocijomis su aplinkiniais. Tad rūpestis ir noras pasidalinti maloniais skaitymo įspūdžiais su kitais skatina jas dalintis.

Australų rašytoja Sonya Hartnett savo knygose vaikams drąsiai ir giliai kabina sudėtingus dalykus ir apie juos kalba vaikams suprantama kalba. Kovo mėnesį Lietuvos knygynus pasiekė pirmoji šios autorės knyga „Sidabrinis asiliukas“. Ji jau dabar vadinama vienu reikšmingiausių šių metų vaikų literatūros vertimų, o joje pasakojama apie mažuosius didžių istorijų herojus ir... asiliukus. Sonya Hartnett (g. 1968) ne be reikalo vadinama talentingiausia savo kartos Australijos rašytoja.

Kovo 13-16 dienomis Lietuvos nacionalinis knygų stendas bus pristatomas Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, Vokietijoje Prasidėjo paskutinių akimirkų skaičiavimas lig netrukus prasidėsiančios Tarptautinės Leipcigo knygų mugės ir didžiausio literatūrinio Europos festivalio „Leipcigas skaito“. Šiemet organizatoriai rūpinasi daugiau nei 2000 leidyklų, daugiau nei 2900 dalyvių ir 350 skirtingų skaitymo vietų.

Sigutė Ach – knygelių vaikams rašytoja ir iliustratorė. Kūrybą ji vadina erdve sau, iš kurios kiti žmonės gali pasisemti tai, ko jiems trūksta. Kupina ramybės ir harmonijos, Sigutė švelniu balsu nukelia į erdvę, kurioje gyvena vienaragiai ir prabyla augalai bei gyvūnai. Vaikystės prisiminimuose gimsta pasakos Sigutė Ach ne tik yra išleidusi nemažai knygelių, kuriose puikuojasi pačios piešti piešiniai, bet ir iliustruoja kitų rašytojų kūrinius bei savo atvirukus.

Siekiantiems tobulėti ir mėgstantiems skaityti, tačiau pritrūkstantiems laiko atsirinkti vertingus kūrinius, knygynas „Pegasas“ sudarė populiariosios klasikos kolekciją. Joje – populiarūs išliekamąją vertę turintys žinomų rašytojų kūriniai – nuo A. de Sent Egziuperi, R. Bacho iki H. Hesės – kuriuos rekomenduojama ne tik perskaityti, bet ir turėti savo namų bibliotekoje.

Vos 7 minutės – vidutiniškai tiek laiko per parą lietuviai skiria savo vaikams. Atkreipdamas visuomenės ir tėvų dėmesį į šį faktą, labdaros ir paramos fondas „Sniečkaus fondas“ kartu su rėmėjais ir savanoriais pradėjo įgyvendinti projektą „Pasakos vaikams“. Projekto tikslas – paskatinti pasakas kuriančius ir savo vaikams sekančius tėvelius jomis pasidalinti. Tai galima padaryti apsilankius interneto svetainėje www.pasakosvaikams.lt.

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio „Litexpo“ parodų rūmuose verda XV tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Pasak projekto vadovės Mildos Gembickienės, knygų mugei pradedama ruošis nuo rudens – šis renginys ypač svarbus leidėjams, kurie turi progą masei žmonių pristatyti naujoves. „Leidėjai gyvena nuo knygų mugės iki knygų mugės. Dauguma naujienų, premjerų vyksta būtent knųgų mugėje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji kultūra“ penktadienį sakė M. Gembickienė.

Jau šį ketvirtadienį prasidėsianti Vilniaus knygų mugė savo tema paskelbė kultines, laiko patikrintas knygas. Tradiciškai mugėje dalyvaujanti Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, kasmet savo akcentus mugėje besistengianti sudėlioti pagal pasiūlytą temą, ir šiemet į ją įsiklausys – siūlys ne tik naujas, specialiai mugėje pasirodysiančias knygas ir gausią renginių programą, bet kvies pasižvalgyti ir įsigyti dešimties ar net daugiau metų sulaukusių knygų, taip pat pakartotinai perleistų knygų.

Leidykla „manoknyga.lt” šiemet knygų mugėje ketina pristatyti net šešias naujienas. Pirmoji naujiena - tarptautinių bestselerių autorės Anne Rice knyga „Vilko dovana”. Autorė išgarsėjo parašiusi knygą „Interviu su vampyru”, pagal kurią prieš dvidešimt metų pristatytas tokio paties pavadinimo filmas. Knygoje „Vilko dovana” viskas pinasi į vieną begalinį norą išsiveržti iš žmogiško pavidalo.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai gali ne tik klausytis koncertų scenoje ar naktimis dideliame ekrane žiūrėti filmus. Porą savaičių čia veikia ir Maidano biblioteka. Maidano protestuotojas Romanas iš Čerkasų į Kijevą atvyko prasidėjus protestams –lapkričio pabaigoje. Prieš porą savaičių Ukrainos namuose atidarius bibliotekai, jis tapo nuolatiniu lankytoju. „Labai mėgstu skaityti, bet ne žurnalus, o knygas.

Regina MUSNECKIENĖ Iki šiol būstą nuomojusi 43 metų kelmiškės Ingridos Prosnikovienės šeima galės įsigyti namą. Dietologe Kelmės specialiojoje mokykloje dirbanti moteris, pirkdama „Alma littera“ leidyklos knygas ir dalyvaudama pagal tarptautinės leidybos ir tiesioginės rinkodaros kompanijos „Reader’s Digest“ modelį vykdomame projekte, laimėjo 100 tūkstančių litų didįjį „Didžiojo žaidimo“ prizą ir 20 tūkstančių litų lojalumo prizą. Davė ir drėbtelėjo „Nesitikėjau laimėti tokių pinigų.

Čia nerasite viso asortimento, kurį galima aptikti didžiuosiuose šalies knygynuose. Knygyno „Jauku“ pagrindinė dirigentė Oksana Borisova-Kuncienė orientuojasi į visiškai kitą skaitytojų, perkančių nevienadienę knygą, kurią po kurio laiko norės vėl perskaityti ar pavartyti, segmentą. Knygyno, esančio sostinės Žvėryno mikrorajone įkūrėja, nesikuklina ir drąsiai teigia, kad tai – išskirtinė vieta. Pasak jos, su kiekvienu klientu čia bendraujama, užmezgamas asmeninis kontaktas.

Vasario 20–23 dienomis į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ skaitytojus iš visos Lietuvos sukvies jubiliejinė XV-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šiemet laukiamiausias skaitytojų metų įvykis kvies kalbėti apie kiekvienam brangias knygas: klasikinę literatūrą, kultinius tekstus, laiko patikrintus kūrinius. Laiko patikrintos knygos kalba ne tik apie autorius, bet ir skaitytojus. Visa, kas buvo sukurta amžiams bėgant, šiandien perimama vis naujų kartų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje veikiančių lietuviškų Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklų bei Minsko sekmadieninės mokyklėlės mokiniais ir jų mokytojais. Tai kasmetinis šalies vadovės susitikimas su Baltarusijoje gyvenančiais lietuvių vaikais. Prezidentės teigimu, Baltarusijoje gyvenantys lietuviai išlaiko stiprų ryšį su Lietuva.

Norvegijos nacionalinė biblioteka pranešė kurianti savo fondų elektroninį archyvą, į kurį pateks skaitmeninė kiekvienos saugyklose esančios knygos kopija. Skelbiama, kad bus nuskenuoti ne tik šiuolaikiniai leidiniai, bet ir biliotekoje saugomos viduramžiais išleistos knygos bei rankraščiai. Bibliotekos specialistų vertinimais, jos fondų skaitmeninimo procesas truks nuo 20 iki 30 metų. Šis darbas buvo pradėtas 2006-aisiais.

Tikrai nereikia papildomai aiškinti apie skaitymo naudą - knygos turtina kalbą, padeda rišliau dėlioti mintis, plečia akiratį, auklėja ir šviečia. Kaip padėti vaikams išmokti skaityti ir pamėgti knygas šiame technologijų amžiuje? Skaitykite vaikams Susitarkite dėl kasdienio skaitymo valandėlės ir jos metu skaitykite savo vaikams - būtų idealu, jeigu atsigultumėte ar atsisėstumėte taip, kad vaikas taip pat matytų tekstą.

Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) kartu su Bilo ir Melindos Geitsų fondu (angl. Bill & Melinda Gates Foundation) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl naujo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimo Lietuvoje, kurį iš dalies finansuoja ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Jau gruodį prasidedantį projektą, kuris truks iki 2016 m. pabaigos, įgyvendins Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Dvejus metus iš eilės projekte „Augu skaitydamas“ kartu su seserimi dalyvaujančiai vilnietei Dovilei Kovaliūnaitei šiemet nusišypsojo sėkmė. Lapkričio 8 d. specialiai šiam projektui skirtoje LRT televizijos laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ji nurungė vienuolika uoliausių jaunųjų Lietuvos skaitytojų ir laimėjo kelionę į Hario Poterio pramogų parką Londone. Savo žiniomis iš perskaitytų knygų laidoje varžėsi dvylika 7-17 metų amžiaus vaikų, kurie per šią vasarą perskaitė daugiausiai knygų.

2014 m. prasidės nauja ES švietimui, jaunimui ir sportui skirta programa „Erasmus+“. Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, „Erasmus+“ atvers daugiau galimybių jaunimui pasisemti patirties kitose šalyse. Programos startas sutampa su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai.