knygos

22-asis tradicinis literatūrinis renginys – Knygų mugė 2021 metų vasario 25–28 dienomis neįvyks, ji nukeliama į gegužę. Kaip pranešė lrt, taip mugės organizatoriai nusprendė reaguodami į situaciją dėl koronaviruso epidemijos. Tačiau ir šis sprendimas nėra galutinis – Knygų mugės programą planuojama parengti kovo pabaigoje, o vasario pabaigoje, kada ji turėjo vykti, paaiškės, ar ji galės vykti ir vėliau.

Vaikų literatūros festivalį be grafikos dizainerės, rašytojos, iliustruotojos Kotrynos Zylės sunku įsivaizduoti. Jos galvoje verda begalybė idėjų, minčių, kurios anksčiau ar vėliau įgauna kūną. Naujausia Kotrynos idėja – Lietuvos ir Havajų bendrystės paieškos.

Biologo ekologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Lekevičiaus studentai sako, kad jis yra vienas iš tų dėstytojų, dėl kurių verta rinktis studijas universitete. Šmaikštus, žodžio kišenėje neieškantis profesorius gali ilgai ir daug kalbėti apie evoliucinę ir istorinę praeitį, apie šį laiką ir tai, kas mūsų laukia ateityje.

Bibliotekininkių persekiojimas – būtent taip kai kurie kalbininkai įvardija Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimą dešimtmečius tarp knygų dirbančias moteris siųsti laikyti lietuvių kalbos brandos egzamino, mokėti baudas, arba prieš pat pensiją netekti darbo.

Šiandieniniai trisdešimtmečiai gerai prisimena tuštumą, kuri aplankydavo po kiekvienos naujos J.K. Rowling knygos apie Harį Poterį. Gali būti, kad tą jausmą pamena ir gerokai vyresni, nes Hario Poterio gerbėjų klube amžius neegzistuoja. Šiais metais lietuviškam serijos leidimui sukanka lygiai dvidešimt metų. Leidykla „Alma littera“ jubiliejų paminėjo dar kartą šią seriją išleidusi ir papuošusi knygas naujais, moderniais viršeliais.

Mažas berniukas apvaliais akinių rėmeliais 1997-aisiais įžengęs į pasaulio vaikų širdis, jose ir pasiliko. Tais metais, birželio 26-ąją, Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusi J.K. Rowling knyga „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ pradėjo naują erą vaikų ir paauglių knygų pasaulyje.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Daugiau kaip 50 Lietuvos bibliotekų šią savaitę pradėjo spausdinti apsauginius skydus medikams, siekiant patenkinti augantį apsaugos priemonių poreikį šalyje plintant koronavirusui. „Prie kampanijos prisijungė 54 bibliotekos visoje Lietuvoje. Jos rūpinasi aplinkinėmis medicinos įstaigomis“, – BNS sakė projekto koordinatorius Donatas Kubilius iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Anot jo, bibliotekos darbą pradėjo šią savaitę, pirmuoju etapu numatoma atspausdinti 1500 skydelių.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pirmosios knygos konkursas, leidžiantis jame dalyvauti tik kūrėjams iki 35 metų, diskriminavo vyresnę rašytoją dėl amžiaus, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Leidyklos vadovas Saulius Repečka sako, kad po šio sprendimo ilgiau nei ketvirtį amžiaus gyvavusi, jauniems rašytojams iškilti leidusi iniciatyva gali būti sustabdyta.

Vilniaus knygų mugė šiemet pritraukė 72,9 tūkst. lankytojų, pirmadienį pranešė parodų ir kongresų centras „Litexpo“. „Vylėmės, kad pasieksime 70 tūkstančių ribą, bet kad ją perkopsime – tikrai nesitikėjome“, – pranešime cituojama „Litexpo“ parodų skyriaus vadovė Milda Gembickienė. Pasak jos, lankytojų gausą galėjo lemti Jaunųjų skaitytojų salės programa, nauja Kultūros centrų salė bei didesnė programa.

Penkios knygų leidyklos bylinėjasi su trimis asmenimis dėl autorinių teisių pažeidimų, kai šie į savo valdomus portalus įkėlė leidyklų išleistas knygas. Bylos duomenimis, „Alma littera“, „Baltų lankų“ leidyba, „Jotema“, „Tyto alba“ ir „Vaga“ teismo prašo pripažinti, kad trys asmenys per interneto portalus visosknygos.lt ir visosknygos.com 2011–2016 metais padarė daugybinius autorių teisių pažeidimus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus.

Dar iki tapdamas prezidentu Gitanas Nausėda dažnai akcentuodavo meilę knygoms, pasakodavo apie savo retų knygų kolekciją. Net ir eidamas valstybės vadovo pareigas G. Nausėda neapleidžia savo pomėgio skaityti ir atvirai pasakoja apie tai, kokios knygos jį žavėjo jaunystėje, kokios šiuo metu guli prie jo lovos ir kokius kūrinius įveikti jam paprasčiausiai trūksta kantrybės.

Metų knygomis skaitytojai suaugusiųjų prozos kategorijoje išrinko Marijaus Gailiaus romaną „Oro“, o poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos eilėraščių knygą „Alyvmedžiai“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kasmet rengiamuose rinkimuose knygų vaikams kategorijoje nugalėjo Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“, knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės apysaka „Skiriama Rivai“. Už 2019-ųjų Metų knygas balsavo beveik 5000 daugiau skaitytojų nei pernai – iš viso 25...

Tūkstančiai lankytojų šiandien pradeda plūsti į 21-ąją knygų mugę. Organizatoriai džiaugiasi, kad lietuviai net ir nuolat brangstančias knygas skaito vis labiau ir toliau mielai renkasi vietinius autorius, kai kurių tiražus išpirkdami internetinėse parduotuvėse jiems dar net nepasirodžius lentynose. O štai kai kurie lankytojai labai stebisi organizatorių sprendimu pasikviesti į mugę vieno žiauriausių ir tūkstančius žmonių nužudžiusio garsaus narkotikų prekeivio Pablo Escobaro našlę.

Daug kam atrodo, kad knygos yra daugiau nei paprasta prekė. Tačiau ją išleisti arba pagaminti ir parduoti kainuoja tokius pačius pinigus. Palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje parduodamos knygos yra gana brangios. Kas lemia jų kainą ir koks skirtumas ką gaminti ar parduoti – knygas ar dešras? Diskusijoje apie tai – žinomas verslininkas Ignas Staškevičius.

Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad žmonių srautai nemažėja ir renginys kiekvienais metais pritraukia vis didesnę auditoriją. Kalbama, kad šių metų knygų mugėje dalyvaus ir didelis skaičius užsienio autorių. Apie didelio susidomėjimo sulaukusį renginį TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir viena iš renginio organizatorių Milda Gembickienė.

Dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio Jono Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.  Po savaitės prasidėsiančio literatūrai, muzikai ir kultūrinėms diskusijoms skirto renginio organizatoriai šiemet žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Popiežius emeritas Benediktas XVI paprašė pašalinti jo vardą iš kontroversiškai vertinamos naujos knygos, kurioje jis griežtai pasisako prieš galimybę vedusiems vyrams būti kunigais, autorių sąrašo, antradienį pranešė jo asmeninis sekretorius Georgas Gaensweinas.

Dar praeitų metų lapkričio mėnesį žinomas Lietuvos dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano ryžosi prabilti garsiai ir drąsiai prisipažino: „Taip, man vėžys“. Ketvirtadienį dienos šviesą išvydo autobiografinis jo romanas, pavadinimu – „Kodėl aš“, kuris lyg stiprus taškas užbaigia metus laiko trukusią, nežinomybės kupiną, dainininko ligos istoriją.

Ketvirtadienį Stanislavas Stavickis-Stano ryžosi netikėtam poelgiui – jis pristatė savo autobiografinį romaną, pavadinimu „Kodėl aš“. Prieš kurį laiką prisipažinęs, kad serga vėžiu, žinomas dainininkas Stanislovas Stavickis-Stano nutarė visą savo istoriją sutalpinti į autobiografinį romaną „Kodėl aš“. Dalis, už knygos pardavimą surinktų lėšų, bus skiriama pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA) vykdomiems edukaciniams vėžio prevencijos projektams įgyvendinti.

Ketvirtadienį Stanislavas Stavickis-Stano ryžosi netikėtam poelgiui – jis pristatė savo autobiografinį romaną, pavadinimu „Kodėl aš“. Prieš kurį laiką prisipažinęs, kad serga vėžiu, žinomas dainininkas Stanislovas Stavickis-Stano nutarė visą savo istoriją sutalpinti į autobiografinį romaną „Kodėl aš“. Dalis, už knygos pardavimą surinktų lėšų, bus skiriama pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA) vykdomiems edukaciniams vėžio prevencijos projektams įgyvendinti.

Lietuviai yra emocingi ir nemėgsta, kai yra judinamas jų tikėjimas „dievukais“, o ir nostalgija sovietiniams kūriniams, herojams ir laikams niekur nedingsta, sako mokslininkė, filosofė Nerija Putinaitė išleidusi naują knygą „Skambantis molis, dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija“.  Mokslininkė savo knygoje kalba apie tai, kad dainų šventės, Rumšiškės ir Justino Marcinkevičiaus kūryba niekada nebuvo ir nėra tai, kuo mes juos laikome.

Vos prasidėję Metų knygos rinkimai, regis, įgauna skandalo atspalvį. Į geriausių šių metų prozos knygų penketuką nepateko nauja Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro imperatorė“, tai reiškia, kad skaitytojai negalės balsuoti už šią knygą, ji negalės pretenduoti tapti geriausia Metų knyga.  Knygų penketuką Metų knygos rinkimams atrinko penkių ekspertų komisija, kurios atstovai žiniasklaidai yra pareiškę, kad K. Sabaliauskaitės knygos šiame sąraše nėra, nes laukiama antros romano dalies.

Vaivos Budraitytės gyvenime siaučia nauji permainų vėjai. Astrologė neslepia emocijų, mat pagaliau moters gerbėjai gali įsigyti jos išleistą knygą „Gyvenimą keičiantys patarimai“. Knygoje yra sudėta autorės asmeninė smalsumą žadinanti patirtis ir rekomendacijos, kaip rasti raktą į tikrą laimę. Vaiva, Jūs – viena populiariausių šalies astrologių ir būrėjų.

„Obuolio“ knygas leidusiai įmonei „Media Incognito“ teisme liepos pabaigoje iškelta bankroto byla, skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Media Incognito“ direktorius Paulius Virbickas portalui teigė „Obuolio“ prekės ženklą dar praėjusiais metais perleidęs kitai įmonei, tačiau neatskleidė kokiai. Anot 15min.lt, dabar šį ženklą pagal sutartį naudoja įmonė „Lectio divina“, jos administruojamame kitame projekte – to paties P. Virbicko pavardė.

Sekmadienį po ilgos ir sunkios ligos Vilniuje mirė spaustuvininkas, leidėjas bei mecenatas 71 metų Petras Kalibatas, pranešė artimieji. Iš Anykščių rajono kilęs P. Kalibatas Rusijoje, tuometiniame Leningrade, dabartiniame Sankt Peterburge, studijuodamas neakivaizdžiai įgijo inžinieriaus geologo specialybę. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, jis ėmėsi knygų leidybos verslo.

Kauno bibliotekininkai ir vėl stebina skaitytojus. Nuo šiol žmonėms, kuriems sunku judėti dėl negalios ar amžiaus, ar negalintiems laikinai vaikščioti dėl patirtos traumos – bibliotekininkai knygas atneš tiesiai į namus. Kaunietė Kristina dabar dienas leidžia namuose. Dėl patirtos traumos jau sunku judėti – moteris susilaužiusi koją, tad vaikšto tik su ramentais.

Ilgametis žurnalistas ir TV laidų vedėjas, rašytojas Algimantas Čekuolis, neleidžia sau nugrimzti į senatvę ar ilgus apmąstymus apie gyvenimo prasmę. 87-uosius metus skaičiuojantis garsus vyras sako, kad yra būdų patraukti senatvę šalin ir gerai jaustis net tada, kai įkopi į devintą dešimtį. Kūryba neleidžia mirti  Algimantas neslepia – kiekvieną dieną jis pradeda rašydamas knygas. Tik jos, pasak žurnalisto, jam padeda gyventi ir nepasiduoti senatvei.

Vakarų Ukrainoje esančios Lvovo srities taryba trečiadienį pritarė siūlymui uždrausti regione visas knygas, dainas ir filmus rusų kalba. Įstatymų leidėjai nubalsavo, kad būtų „įvestas moratoriumas viešam turinio rusų kalba transliavimui ir naudojimui“, kol Rusija išves visas savo pajėgas iš Ukrainos. Kol kas nedetalizuojama, kaip bus įgyvendinamas toks draudimas. Maskva 2014-aisiais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti prorusiškus separatistus šalies rytuose.

Nors dauguma vaikų galvoja, kad vasara yra puikus metas atsikvėpti nuo mokslų ir knygų pasaulio, vis dėlto tėvai, dažniausiai, taip nemano. Net ir tada, kai už lango šviečia saulė, suaugę nori, kad vaikai bent trumpai paskaitytų knygas.  Sulaukėme skaitytojos laiško, kuri išreiškė nerimą dėl savo vaiko, kuris nenori vasarą skaityti knygų iš privalomojo kūrinių sąrašo.

Ko gero, ne kartą bibliotekoje teko ieškoti reikiamos knygos ir nerasti, nors ji kuo ramiausiai guli kitoje bibliotekoje artimiausiame mieste. Toks skaitytojų nusivylimas – jau praeitis.

„Man patinka sužinoti naujų dalykų”, - sako per metus iki 90 knygų perskaitantis „Humoro klubo” komikas, visuomenės veikėjas Paulius Ambrazevičius. Ko gero, dauguma sutiks, kad skaityti knygas – verta. Tačiau to vis dar nesiima nemaža dalis šalies vyrų, todėl klausiame: ar tikrai knyga = išmintis? Ilgamečio humoristo, protų kovų vedėjo ir knygų autoriaus Pauliaus Ambrazevičiaus nuomone, skaityti vyrams verta, visų pirma, dėl mylimų moterų.

Elektroninių knygų populiarumas vis auga – prognozuojama, jog šiemet jos sudarys apie ketvirtį visų pasaulyje parduodamų knygų. Smagu – saugome medžius, o ir planšetė su keliais šimtais kūrinių nevargina savo svoriu. Vis gi, užsukę į knygyną, visuomet susimokame už naują, ar net gi seną knygą, o internete ieškome nemokamų grobių. Dažnai – nelegalių.

 Žinomam Lietuvos politikui Artūrui Paulauskui knygos – ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir hobis, praplečiantis požiūrį į tai, kas vyksta pasaulio skirtingose kultūrose, visuomenėse. Apsilankę laikinai Lietuvos prezidento pareigas ėjusio politiko asmeninėje bibliotekoje, rastumėte daugybę knygų – pradedant teisine, istorine, politine-filosofine, baigiant grožine ir vaikų literatūra.

Ar žinote, koks lietuviškas filmas ar daina yra labiausiai vagiama interneto piratų? Pasirodo, jog piratavimo mada Lietuvoje nė kiek neslūgsta. Tautiečiai masiškai nelegaliai siunčiasi ir muziką, ir filmus. Šia yda pasaulyje mus lenkia tik baltarusiai. Kūrėjų teisių gynėjai skaičiuoja, kad vien pernai dainas ir filmus vogę tautiečiai valstybei pridarė  žalos daugiau nei už du milijardus eurų, tad tokiems vagišiams gaudyti prašoma atskiros institucijos.

Šiuolaikiniai tėvai, negalėdami praleisti daugiau laiko su vaikais, dažnai jaučiasi jiems skolingi, todėl lepina ar net nuolaidžiauja. Tuo tarpu vaikai, gaudami mažai dėmesio, jį kompensuoti bando įbedę nosis į išmaniuosius įrenginius. Socialinių mokslų daktarė, edukologė Ramunė Burškaitienė įsitikinusi, kad tai trukdo vystytis tvirtiems tarpusavio santykiams.

 Šis pastatas pastatytas 1800 metais ir be jokių šeimininkų stovi jau gerą šimtmetį. Jaunuolis Stivenas fiksuoja apleistas vietas ir siūlo jums pažiūrėti, kaip atrodo kadaise gana populiari vintažinių knygų parduotuvė. Keisčiausia tai, kad vaizdus lydi gana mįslingi komentarai, kuriuose teigiama, kad nuotraukose užfiksuota moteris – vis ta pati. Ar gali būti, kad ši moteris buvo šios parduotuvėlės šeimininkė, kurios mirtį gaubia paslaptis.

Vėžio diagnozę išgirdę pacientai nuo šiol gydomi ne tik medikamentais, bet ir knygomis. Skaitinius, pakliuvusius į Nacionalinį vėžio institutą, suaukojo visi Lietuvos žmonės. Akcijos rengėjai stebisi, mat knygų į ligoninę atkeliavo lygiai tiek, kiek per metus užregistruojama naujų vėžio atvejų – aštuoniolika tūkstančių. Vadinasi, kiekvienam naujam pacientui po knygą. Atsidūrę ligoninėje prisipažįsta, kad jiems knyga dažniausiai vienintelis būdas nukreipti savo mintis nuo baisios ligos.

Kovo 2 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko leidėjų, pedagogų, tėvų, moksleivių atstovų pasitarimas, kurio metu diskutuota dėl vadovėlių leidybos tvarkos atnaujinimo. Susitikimo metu aptartos priemonės, kaip gerinti vadovėlių kokybę ir kokios permainos būtinos juos rengiant ir vertinant. Tai ypač svarbu atnaujinant ugdymo turinį: mokymo priemonės turi jį atitikti, turi būti užtikrinta jų įvairovė ir kokybė. „Mokytojai dabar gali rinktis iš gausybės ugdymo priemonių, mokymo šaltinių.

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį prasideda keturias dienas vyksianti Vilniaus knygų mugė. Atidarydama mugę prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad šiemet renginys ypatingas, nes vyksta minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Atkreipdama dėmesį į šiemetinės mugės šūkį „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ ji pabrėžė, kad Lietuva šiuo renginiu sulaukia rimto tarptautinio dėmesio.

Literatūros mokslininkų išrinktame kūrybiškiausių praėjusių metų knygų dvyliktuke – net du komiksai ir dvi elektroninės knygos. Didžiulė ir leidėjų įvairovė – ryškiau pasižymėjo nebent Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš kurios pernai išleistų lietuvių autorių kūrinių į sąrašą pateko trys. Į akis taip pat krinta, kad daugumą pozicijų dvyliktuke užėmė jaunesnės kartos autoriai, kai vyresnieji kūrybiškumu nenustebino.

Sutikite, daugelis moterų mėgsta namus papuošti ne itin reikalingais, tačiau dailiais interjero aksesuarais. Gana dažnai tai būna iš kelionių parsivežti mieli suvenyrai, gautos dovanos.  Vis dėlto yra daiktų, kurių jūsų namuose neturėtų būti. Fengšui tyrinėjantys specialistai įsitikinę, kad kai kurie, iš pažiūros, niekuo dėti daiktai, gali prišaukti didžiules nelaimes ar net tragedijas namuose.  Perskaitykite sąrašą ir tučtuojau šiuos daiktus iš sąrašo meskite lauk.

Pirmadienį iškilmėmis Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje prasidės 17-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šiemet ji atsigręžia į lankytoją, tardama jam: „#tuesibiblioteka“. Pirmadienį Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apdovanos geriausius praėjusių metų šalies bibliotekininkus. Geriausių bibliotekininkų vardai bibliotekų specialistams suteikiami už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius laimėjimus per praėjusius metus.

Po ilgos pertraukos Lietuvoje pasirodo knygos su pasaulyje pripažinto lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbais. Šioje knygų mugėje bus pristatyta S. Eidrigevičiaus parašyta ir iliustruota poema „Giedančio gaidžio galva“ bei dvi jo iliustruotos knygos – Zbigniewo Batko „Atgalios“ (už šios knygos iliustracijas 1986 m. S. Eidrigevičius Barselonoje apdovanotas Premio Catalonya) bei vieno garsiausio XX a. lenkų poeto Tadeuszo Różewicziaus rinktinė.

Vienas didžiausių regione kultūros renginių – Vilniaus knygų mugė – yra kasmet laukiama, ji skatina Lietuvą ieškoti bendrų istorinių vardiklių su kitomis valstybėmis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tai, ko gero, pati gražiausia ir didžiausia šventė visiems – nuo mažiausio iki vyriausio.

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, prasideda iki sekmadienio truksiantis vienas svarbiausių šalies kultūros renginių – tarptautinė knygų mugė. Šiųmetinėje mugėje laukiama svečių iš 15 užsienio šalių, pagrindinis akcentas bus žmonės, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinantys Lietuvą. Tradiciškai per 60 tūkst.

Šiųmetinėje knygų mugėje laukiama svečių iš 15 užsienio šalių, pagrindinis akcentas bus žmonės, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinantys Lietuvą. Tradiciškai per 60 tūkst. lankytojų sulaukiantis didžiausias literatūrai, muzikai, kultūros diskusijoms skirtas renginys vyks 18-ą kartą, šįkart su šūkiu „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Parodų rūmuose „Litexpo“ rengiamoje mugėje laukiama per 300 dalyvių, suplanuota 400 kultūrinių renginių.

Tokia tvarka piktinasi knygas antram gyvenimui prikeliantys ir jas parduodantys prekybininkai. Jie sako, kad utilizuojami ir itin vertingi leidiniai, tad bibliotekos taip pinigus leidžia vėjais. Tačiau bibliotekos atkerta – verslininkai tesiekia naudos už valstybės pinigus. Štai taip pasenusios knygos utilizuojamos užsienyje. Ši literatūra jau surūšiuota ir į popieriaus smulkintuvus pakliūva tik tos knygos, kurių niekam nereikia.