klimatas

Daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Deklaracijoje, kurią patvirtino įvairios šalys nuo JAV iki Ganos ir Japonijos, sakoma, kad branduolinė energija vaidina svarbų vaidmenį siekiant tikslo tapti neutraliems klimato atžvilgiu.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad šie metai bus karščiausi iš visų kada nors užfiksuotų, ir pareikalavo imtis skubių veiksmų, kad būtų pažabotas pasaulinis atšilimas ir jo sukelta destrukcija. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) įspėjo, kad 2023-iaisiais buvo užfiksuota daugybė su klimatu susijusių rekordų. Ekstremalūs orai, agentūros teigimu, paliko nuniokojimo ir nevilties pėdsakus.

Berlyno teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vokietijos vyriausybė nesiėmė pakankamai veiksmingų priemonių savo pačios tikslams dėl klimato pasiekti susisiekimo ir statybų sektoriuose. Diena prieš tai, kai kancleris Olafas Scholzas turi išvykti į Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP28 Dubajuje, teisėjai nutartyje nurodė, kad Berlynas privalo priimti skubią programą taršai mažinti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino Dubajuje vyksiančiose svarbiose COP28 derybose numatyti „ryžtingus veiksmus dėl klimato kaitos“. JT vadovas paskelbė šį raginimą, kai tarptautinė organizacija naujoje ataskaitoje įspėjo, kad net jei šalys laikysis dabartinių įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Žemė gali atšilti gerokai daugiau, nei numatyta – galbūt iki 2,9 laipsnio Celsijaus dar šiame amžiuje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad kolegos iš Jungtinės Karalystės ir Ispanijos praneša apie precedento neturintį karščio rekordą. „Antradienį (lapkričio 14 d.) didelėje Pietų Ispanijos dalyje oras įkaito iki 30 ir net daugiau laipsnių. Štai, Coín miestelyje, oras įkaito net iki 33,2 °C karščio. Tokia oro temperatūra yra anomali net ir šiltojoje Pietų Europoje. Įprasta oro temperatūra dieną šiuo metų laiku yra apie 15–20 laipsnių.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius skelbia pasaulio orų apžvalgą ir ilgalaikę prognozę. Pasak klimatologo, dabar orai pilnai atitinka vėlyvo rudens – priešžiemio pavadinimą, nors dar prieš savaitę džiaugėmės vėlyvu auksiniu rudeniu. Potvynis Vakarų Lietuvoje – audrų Europoje padarinys Kitur orai buvo ekstremalesni – dalį Europos plovė galingos rudeninės audros.

Šių metų spalis buvo karščiausias per visą istoriją – 1,7 laipsnio Celsijaus šiltesnis už ikiindustrinį mėnesio vidurkį. Spalis yra penktas iš eilės mėnuo, tapęs šilčiausiu kada nors užfiksuotu per istoriją. Spalis buvo 0,4 laipsnio Celsijaus šiltesnis už ankstesnį 2019 m. mėnesio rekordą, skelbia „Associated Press News“. Žiūrint į ankstesnius skaičiavimus, tai yra daug.

Prancūzai nori uždrausti pigius skrydžių bilietus. Tikina, kad reikėtų nustatyti mažiausią bilieto kainą ir įvesti vadinamąsias grindis. O logika paprasta – jei bilietai bus brangesni, žmonės galbūt dažniau rinksis kitą keliavimo būdą, nes lėktuvai itin teršia gamtą. Tiesa, mūsų ministrai tam nepritaria ir tikina, kad be skrydžių lietuviai liktų visiškame Europos užkampyje.

Link Junginės Karalystės, o taip pat Prancūzijos artinasi galinga audra „Ciarian“, perspėja meteorologai. „The Independent“ skelbia, kad dėl numatomų itin blogų oro sąlygų Jungtinės Karalystės (JK) gyventojai jau susiduria su tam tikrais sunkumais – atšaukiamos arba atidedamos kelionės iki pat penktadienio.

Artėjant Vėlinėms, matyt, neretas dairomės į orų prognozes. Kokiu oru lankysime artimųjų kapus ir koks laukia lapkritis? Kalbame su klimatologu Arūnu Bukančiu.

„Daugelis pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Taip, šis reiškinys vyksta dėl sparčios klimato kaitos. Ne, tai Lietuvos nepaskandins. Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje „Facebook“ tinkle. Pasak jų, taip yra dėl vienos priežasties – Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai, todėl krantai turi marias laiko adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo.

Šiaurės Lietuvos gyventojai ketvirtadienį atsibudo kaip tikrą žiemą – storą sluoksnį sniego teko gramdyti nuo automobilių. Balta buvo visa žemė ir žalių lapų nė nenumetę medžiai. Socialiniuose tinkluose prasidėjo kone lenktynės – kur daugiau ir gražiau pasnigo. Pirmąjį sniegą savo kieme nufilmavo rokiškietė Monika. „Pradėjo snigti labai anksti ryte, buvo tikrai dar labai tamsu, pirmosios snaigės iškrito apie ketvirtą valandą ryto arba penktą“, – sako Rokiškio gyventoja Monika Gervė.

Liūtys tvindo ne tik Lietuvos gatves. Meksikoje užfiksuota, kaip dėl potvynių skęsta gatvės, meteorologai įspėja dėl stirpių bangų ir kone 100 kilometrų per valandą siekiančių vėjo gūsių. Sekmadienį Meksikos valstijoje Sinaloa buvo pranešta apie potvynį, kurį sukėlė į vakarinę Meksikos dalį atslinkusi atogrąžų audra Norma. Nacionalinio uraganų centro duomenimis, tikimasi, kad anksčiau buvusi uraganu, o dabar atogrąžų audra tapusi Norma, Meksikos krantą pasieks artimiausiomis valandomis.

Šiluma baigėsi – į Lietuvą sugrįžta šalti ir kritulių nestokojantys orai, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.  Anot sinoptikės, audringas ciklonas lėtai traukiasi į šiaurės rytus, bet savo galių nepraranda: bus dar vėjuota, vis vėsesni oro srautai iš šiaurės plūsta. Pirmadienį dar trumpai nulis, perkūnas dar bandys sudundėti.

Orų modelių skaičiavimai rood, kad šeštadienį Lietuvos sulauksime dar vieno šilumos rekordo: spalio 14-ąją, prognozuojama, sušils iki 22 laipsnių. Tiesa, šiluma pasidžiaugs ne viss Lietuva. Labiausiai termometrų stulpeliai turėtų kilti pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose.  Šviečiamojo pobūdžio puslapis orų tematika „Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, kad šeštadienį dalyje Lietuvoje bus neįprastai šilta.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis.  Gerokai pavėluotai, tačiau jau „įžengėme“ į auksinio rudens fenologinę fazę – tai masinio medžių (tiek plačialapių, tiek ir smulkialapių, išskyrus kai kurias gluosnių rūšis ir maumedžius) nusispalvinimo metas. Šio laikotarpio pradžia pavėlavo maždaug dvi savaites dėl labai šilto ir sauso rugsėjo mėnesio.

Rugsėjis toliau lepina šiluma. Praėjusią parą net ir naktį oro temperatūra nenukrito žemiau 15 laipsnių. Sinoptikai skelbia, kad panašių dienų turėsime ir artmiausiu metu, nors vis dažniau iškris kritulių Pirmadienio diena buvo ir vėl šilta, nors oras sušilo nevienodai. Pietuose oras įkaito iki 25–28, o šiaurėje – iki 19–24 laipsnių (žr. žemėlapyje). Vakare vietomis trumpai palijo. Užfiksuoti pavieniai žaibų išlydžiai.  Naktis buvo labai šilta.

Savaitės viduryje dar mėgavęsi vasariška šiluma šiomis dienomis jau traukiame šiltesnius drabužius. Ar orai ir toliau vės, ar šiluma šį rudenį dar sugrįš, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Ar jau baigėsi šiluma ir toliau tik vės? Reikia pasakyti, kad tokiu laiku – rugsėjo viduryje – tokia temperatūra ir turėtų būti – dieną 18–20 laipsnių, o naktį apie 5, tai yra tipiška temperatūra.

Karščiams mušant rekordus, kai termometrai rodo daugiau trisdešimt šilumos, pokštauti ėmė ir augmenija – Vilniaus centre pražydo kaštonas, kai kur žiedais apsipylė ir obelys. Gamtininkai anomalija to vadinti neskuba, tačiau neslepia, jeigu karščiai nesitrauks, tokių vaizdų tik daugės. O karščiai, kaip sako klimatologai, traukiasi labai nenoriai, ir šis rugsėjis net žadamas vienu kitu laipsniu šiltesnis nei įprastai.

Iš ekspedicijos Arktyje sugrįžo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda. Ten esančią lagūną jie lanko bei tyrinėja jau seniai ir šį kartą mokslininkus šokiravo tai, ką jie išvydo. Pasirodo, per metus šalia stovyklos esantis ledynas sumažėjo 50 metrų, jam pasitraukus ėmė veržtis Šiltnamio efektą skatinančios gamtinės dujos. O sutikę vieną vietinę gyventoją, mokslininkai net į tualetą pradėjo vaikščioti su šautuvais.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir kliamtologijos katedros docentas Gitautas Stankūnavičius dalijasi išsamia orų apžvalga ir prognoze rugsėjo mėnesiui. Žvelgiant atgal į vasarą, klimatologas pažymi, kad ji buvo šiltesnė ir sausesnė už normą.  „Kalendorinė vasara baigėsi, tačiau orai lyg iš inercijos liko vasariški. Gal tik rytai pastebimai vėlyvesni, dažnai su pažemio rūku, kas vasarą pasitaikydavo rečiau.

Pernai metų rugsėjis – šalčiausias per visą XXI amžių. Koks laukia pirmasis rudens mėnuo šiemet? Sinoptikai pateikia naujausias prognozes.   Prognozėmis sinoptikai pasidalino „Orai ir klimatas“ feisbuko paskyroje:   „Pernai rugsėjis buvo šalčiausias per visą XXI amžių ir netgi labiau priminė spalį. Šiemet bent kol kas vasara neskuba atsisveikinti. Dalyje Europos prognozuojamos netgi karščio bangos, o pas mus tiesiog gražiai laikysis lietuviškos vasaros orai.

Prieš klimato kaitą kovojantys aktyvistai šokio pasirodymo metu įsiveržė ant scenos ir skambiomis skanduotėmis ragino keisti poziciją. Klimato aktyvistai sutrikdė šokio pasirodymą „Romeo ir Džiuljeta“ Londono „Sadler Wells“ teatre, skatindami nustoti bendradarbiauti su banku „Barclays“. Aktyvistai, pasivadinę „Fossil Free London“ (vert. „Londonas be iškastinio kuro“), tikino norintys užbaigti nešvarų naftos rėmimą.

Iš 92 šios vasaros dienų 52 buvo šiltesnės už atitinkamos dienos daugiametį vidurkį, pirmadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.  Pasak meteorologų, 22 šiltos dienos fiksuotos birželį, liepą – septynios, rugpjūtį – 23 dienos.  Taip pat teigiama, jog per vasarą stebėta 17 labai karštų dienų, kai paros vidutinė oro temperatūra siekė dvidešimt ar daugiau laipsnių Celsijaus.

Sinoptikai perspėja, netrukus sostinę užklups paskutinioji vasaros audra. Dar paryčiais audra slinko daugiausia pro vakarinę šalies pusę. Visoje Lietuvoje fiksuojamas smarkus lietus, perkūnijos ir vėjo sustiprėjimai. Virto medžiai ir ugniagesiai turėjo daug darbo. Sinoptikai ir tarnybos perspėja, kad stipriausia audra laukia vakare, o pavojingiausios orų sąlygos bus Rytų Lietuvoje.

Klimato aktyvistai šią vasarą suintensyvino savo kampaniją, nukreiptą prieš itin turtingų žmonių aplinkai kenksmingą gyvenimo būdą. Pastaruosius kelerius metus, planetai atšilus iki pavojingo lygio ir visame pasaulyje didėjant karščiams, potvyniams, audroms ir miškų gaisrams, suaktyvėjo kovos su klimato kaita veiksmai. Kai kurie protestuotojai pasitelkia vis radikalesnes priemones: blokuoja eismą, trikdo svarbius golfo ar teniso renginius ir net apipila garsius meno kūrinius dažais ar sriuba.

Sinoptikai praneša, kad šalyje dar sulauksime vasariškų audrų: liūčių, perkūnijų, stipresnių vėjo gūsių ir net krušos. Šiandien Lietuvoje vietomis trumpi lietūs, perkūnija. Aukščiausia temperatūra 22–27, pajūryje 19–21 laipsnis šilumos. Pirmadienį daugelyje rajonų trumpi lietūs su perkūnija, naktį vietomis lis smarkiai.

„Orai nuobodžiauti neleis“, – sako sinoptikas Naglis Šulija, mat netrukus sulauksime kritulių dozės – prapliups liūtys su perkūnija. Tiesa, vėsu nebus – dienomis oro temperatūra šils iki 23–30 laipsnių. Šiandien orus Lietuvoje lėmė žemo slėgio pakraštys, dėl to buvo debesuota, kai kur palijo. Artimiausią naktį vyraus nepastovus debesuotumas, kai kur palis, galima ir perkūnija. Dieną daug kur palis, dažniausiai neilgai, bet vietomis smarkiai ir su perkūnija. Galima ir kruša.

Rugpjūčio 24-oji – Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena. Nuo seno tikima, kad ši diena gali parodyti, kokie bus rudens orai. „Nuo seno rugpjūčio 24 d. žmonės išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Nuo šv.

Lietuvoje įsivyrauja maloniai šilti orai, o kai kuriuose rajonuose žemei išdžiūti neleis negausus lietus, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Šiandien Lietuvoje buvo gana šilti, debesuoti su pragiedruliais, lietuviškai vasarai būdingi orai. Šį vakarą debesys gana sparčiai tirps, nyks ir atsivers giedras dangus. Lietaus nenumatoma. Rytas bus saulėtas, o dieną kamuoliniai debesys dangų nusės vėl. Kur nors palis.

Sinoptikai praneša, kad karštis Lietuvoje vis dar laikysis, tačiau kai kur bus stipraus lietaus su perkūnija ir kruša. Šiandien vietomis numatomas trumpas lietus su perkūnija, kai kur lis smarkiai, galima kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 27–32 laipsniai karščio. Sekmadienį vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija.

Artimiausiomis dienomis sinoptikai Lietuvoje prognozuoja krušą, stiprų gūsingą vėją. Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, ketvirtadienio dieną vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija, kai kur lis smarkiai, kris kruša. Vėjas bus besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur galimi gūsiai iki 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 28–33 laipsniai, vakariniuose rajonuose – vietomis 24–27 laipsniai.

Patvirtintas naujas rugpjūčio 16 d. šilumos rekordas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. „Trečiadienį užfiksavome naują rugpjūčio 16-osios karščio rekordą. Alytuje, Birštone ir Kalvarijoje oras įkaito iki 34,2 °C. Ankstesnis 13 metų senumo rekordas (34,0 °C) priklausė Utenai (stebėtas 2010-08-16)“, – skelbia LHMT. Tarnybos specialsitai primena, kad trečiadienį dieną buvo sausa ir saulėta.

Karščiai iš Lietuvos nesitraukia. Sinoptikai praneša, kad ketvirtadienį aukščiausia temperatūra gali siekti 35 laipsnius. Vis dėlto savaitgalį orai ims keistis. Ketvirtadienį dangų padengs debesys, dažniausiai nestori, todėl diena bus šviesi, bet kur nors gali trumpai ir su perkūnija palyti. Praėjusi naktis buvo labai šilta – minimali temperatūra buvo tarp 15 laipsnių Skuode ir 22 laipsnių Kaišiadoryse.

Karščiai iš Lietuvos trauktis neketina. Sinoptikai ir artimiausiomis dienomis žada per 30 laipsnių, tad sveikatos specialistai perspėja, kad daliai žmonių gresia rimti sveikatos sutrikimai. Per karščius kviečiančiųjų greitąją padaugėja maždaug trečdaliu. Prasta savijauta skundžiasi ne tik vadinamieji širdininkai, bet ir sergantieji inkstų ar psichikos ligomis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 94-erių senjorė Valė apie 12 valandą dienos išsiruošia laistyti šiltnamio.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad į Lietuvą atslenka stichinė kaitra, kuri kai kuriems žmonėms gali būti pavojinga. „Geros žinios laukiantiems kaitresnių vasaros dienų, blogos – nemėgstantiems karščių.  Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1–2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ne mažesnė nei 30 °C. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai yra jau stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.

Sinoptikas Naglis Šulija praneša, kad artimiausiu metu į Lietuvą sugrįš karščiai. Tiesa, sausa bus ne visur – kai kur gali palyti ir nugriaudėti perkūnija. „Labai šiltų orų banga kyla nuo Juodosios jūros iki Baltijos, taip pat ir Lietuvos link“, – įspėja N. Šulija. Orus Lietuvoje dabar lemia ir rytoj lems aukšto slėgio sritis. Dėl jo įtakos artimiausią naktį dangus bus menkai debesuotas arba visai giedras, visgi kur nors gali praplaukti keli lietaus debesys, tada trumpai palis.

Pirmadienio naktį kai kur trumpai palis. Vietomis rūkas. Vėjas silpnas. Temperatūra 11–16, pajūryje iki 18 laipsnių šilumos.  Dieną lietaus nenumatoma. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra 23–28 laipsniai šilumos.    Antradienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Vėjas pietų, pietryčių, naktį 4–9 m/s, dieną 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 12–17, vietomis iki 19, dieną 26–31 laipsnis šilumos.

Užsienio žiniasklaida praneša, kad pastarosiomis dienomis Čilėje ir Šiaurės Argentinoje temperatūra pasiekė 10-20 laipsnių aukščiau vidutinės normos.  Šiuo metu Andų kalnuose esančiuose miestuose temperatūra siekia 38 laipsnius ir daugiau. Argentinos sostinėje Buenos Airėse temperatūra viršija 30 laipsnių. Rugpjūčio mėnesio pirmosios savaitės rekordas buvo viršytas daugiau nei 5 laipsniais.

Didžiojoje Europos dalyje orus lems aukšto slėgio sritis, žemas slėgis bus vakaruose ir pietryčiuose. Vakarinėje ir centrinėje žemyno dalyje vyraus saulėti orai, vandeningi debesys plaukia Maskvos link. Karščiausia bus pietinėje Ispanijos dalyje, kitur šiluma bus daug saikingesnė, o šiaurėje bus gaivu. Orus kelias dienas lėmęs ciklonas šiandien jau pasitrauks, slėgis bus nei aukštas, nei žemas. Dieną kai kur palis, kur nors ir smarkokai, su perkūnija.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pasidalijo naujausia orų apžvalga ir prognozėmis. Po tropinio karščio praėjusį savaitgalį vėl grįžo lietuviška vasara. Šios kelios karštos dienos per vasaros sezoną – tai nieko anomalaus, tropinės oro masės retkarčiais pasiekia net Suomijos pietinę dalį ar Baltosios jūros pietinę pakrantę Rusijoje.

Oras Lietuvoje pamažu šyla. Kai kur jau šeštadienį, o kitur – sekmadienį, plūstels net iki 31 laipsnio karščio banga. Tačiau klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad išsiilgę karščio džiaugsis neilgai. Pokalbis su klimatologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Matome, kad šiomis dienomis pradėjo šiltėti ir artimiausiomis dienomis sušils net iki 31 laipsnio. Ar dabar taip ir laikysis? Šitas šilumos įsiveržimas yra numatomas gana trumpas – šeštadienį, sekmadienį.

Karštos vasaros, sausros, svetimi, mūsų platumoms nematyti augalai ir gyvūnai, pasak klimatologo, profesoriaus Arūno Bukančio, yra klimato kaitos grimąsos, kurias matome jau šiandien. Deja, bet klimatas keičiasi labai sparčiai ir tai, kas prieš dešimt metų atrodė, kaip tolima prognozė, šiandien jau yra realybė. Pietų Europa dega, Pietryčių Azija skęsta, o Amazonės baseine be poilsio kertami miškai. Riedame į bedugnę, bet daugelis žmonių net ir tai neigia.

Ar žinote, nuo ko priklauso debesų spalvos? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai atskleidė, kas jas nulemia ir kaip atskirti, ką gali pažerti vienas kitas debesis. „Debesys – ore plūduriuojančios vandens garų kondensacijos produktų (vandens lašelių ir ledo kristalų) sankaupos. Kai tokia sankaupa susidaro ir/ar atslenka prie žemės paviršiaus ją vadiname rūku.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo naujausia ilgalaike orų prognoze. „Įsibėgėjo antra vasaros pusė, kuri, galbūt, bus geresnė už pirmąją.

Pasiilgusiems šilumos sinoptikai turi gerų žinių, mat jau šiandien Lietuvoje sušils iki 26 laipsnių šilumos. Tačiau sausa nebus – vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Pirmadienį daugelyje rajonų trumpi lietūs, dieną vietomis su perkūnija. Vėjas naktį pietinių krypčių, vidutinis, dieną pietų, pietvakarių, stiprokas, per perkūniją gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį 11–16, dieną 21–26 laipsniai šilumos. Antradienį daug kur trumpi lietūs, kai kur smarkūs. Vietomis perkūnija.

Europa ir Amerika – tiesiogine prasme verda nuo karščio, tačiau transatlantinis dėmesys sutelktas kitur. Ištisus mėnesius mokslininkai skambino pavojaus varpais dėl neįprastų sausumos ir vandenynų temperatūros pakilimų. Liepos pradžia buvo šilčiausia planetos savaitė istorijoje. Birželis taip pat nemaloniai nustebino. Tikėtina, kad stipraus El Ninjo atėjimas dar labiau padidins pasaulinę temperatūrą ir visame pasaulyje kils ekstremalūs orų reiškiniai, rašo Politico.

Po karščių įsivyrauja Lietuvos klimatui būdingi orai. Šį savaitgalį temperatūra nukris iki 20–23 laipsnių šilumos, o daugelyje rajonų vis palis. Tiesa, sekmadienį lietus turėtų trauktis. Orus Europoje lems daugiausia žemo slėgio sritys. Aukštesnio slėgio sričių beveik nebus. Saulėta bus daugiausia žemyno pietuose, didžiojoje Europos dalyje dangų pridengs įvairaus storio debesys. Labai karšta išlieka vietomis žemyno pietuose, palei Viduržemio jūrą.

Lietuvoje auga karštų dienų skaičius, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Prieš kelis dešimtmečius karštis buvo gana retas reiškinys, o dabar jo sulaukiame kasmet. Ko tikėtis toliau? LHMT specialistai primena, kad karščiu laikome pavojingą meteorologinį reiškinį, kai aukščiausia oro temperatūra dieną pasiekia ne mažiau nei 30 laipsnių.  Praeityje tokia temperatūra buvo retenybė.