kgb

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ išplatino interviu su Baltarusijos saugumo komiteto atstovu, kuriame plėtojama neva sugauto Lietuvos šnipo istorija. Pasak Baltarusijos KGB atstovo, pilietis „F“ – į atsargą išėjęs Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karininkas, išvykęs nuolat gyventi į Vilnių ir Lietuvos karinės žvalgybos neva užverbuotas rinkti žinias apie Baltarusijos karines oro pajėgas ir priešlėktuvinę gynybą.

Panašu, kad skandalas dėl Baltarusijoje nusileidusio „pliušinių meškučių desanto“ netikėtai įgauna vis didesnes apimtis. Prie incidento, kurį beje daug kas vertina kaip išgalvotą, tyrimo jau prisidėjo ir Baltarusijos KGB. Agentai suėmė vieno iš Baltarusijos interneto puslapių redaktorių, kuris išdrįso paviešinti meškiukų nuotraukas, kurie neva buvo numesti iš švediško lėktuvo virš Baltarusijos teritorijos, praneša newsru.com.

Čia nereikėtų painioti su „šmugelio sąrašu“, nors skamba labai panašiai, nes anasai – visai padorus, išgelbėtų žydų nuo nacių teroro  sąrašas. Visuotinai žinomas, visame pasaulyje gerbiamas ir dažnokai minimas už būrelį išgelbėtų žydų  gyvybių. Gaila, kad mūsiškio Gurevičiaus daugiau kaip 14 000 lietuvių išgelbėtų žydų sąrašo taip niekas neviešina, negarsina ir negerbia.

Italų kino kūrėjas Maxì Dejoie (Maksi Dežoe) kartu su kompanija Indastria Film pradeda naują dokmentinio kino projektą apie buvusį KGB kalėjimą Vilniuje.  Šių metų rudens pradžioje Maxì Dejoie kartu su operatoriumi Federico Torres (Federiko Tores) atvyks į Lietuvą pradėti filmo parengiamųjų darbų. Pilnametražis dokumentinis filmas remsis tikromis žmonių istorijomis, kurie devintajame dešimtmetyje buvo kalinami ar tardomi KGB kalėjimo rūmuose.

„Foreign Policy“ pristato neišgalvotas septynių garsių KGB šnipų istorijas. Nuo 1954-ųjų, kai pasaulis išgirdo apie trimis raidėmis – KGB – užkoduotą Sovietų Sąjungos specialiąją tarnybą, jos šnipai su tikromis arba net ir išgalvotomis pasiklausymo įrangos platinimo ir jų bendrininkų  istorijomis tapo neišsemiamu šaltiniu įvairių knygų, filmų ir net komiksų kūrėjams.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune veikia  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“, skirta Rainių žudynių 70-osioms metinėms paminėti. Parodoje eksponuojamas žiauriai nukankintų žmonių sąrašas, kaltinimai, kuriais remianti buvo suimti, o vėliau ir nužudyti žmonės.

Baltarusijoje sulaikytas vyras, kuris bandė susprogdinti milicijos nuovadą, praneša Baltarusijos naujienų agentūra „BelaPAN“. Baltarusijos KGB praneša, kad vyras su kauke, ant kurios buvo užrašas arabų kalba, buvo sulaikytas gegužės 24 dieną numatytoje nusikaltimo vietoje. Vyras su savimi turėjo degaus skysčio ir paties pasigamintą sprogstamąjį užtaisą, kurio galingumas siekė 5 kg trotilo. Kur buvo suimtas nusikaltėlis, nepranešama. Tačiau „BelaPAN“ numano, kad tai įvyko Žliubino mieste.

„25 km nuo Vilniaus, 5 km po žeme – ir jūs SSRS“, – jau penktus metus lankytojai turi galimybę pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose, kur vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tai – vienas iš nedaugelio interaktyvių istorinių projektų. Istorikai nevienareikšmiai žiūri į tokias istorijos pamokas: vienų teigimu, jaunimui sunku suvokti istoriją be tokių realybės šou, kiti įsitikinę, kad iš tokių dalykų šou daryti nevalia.

Gegužės 11-23 d. Lietuvoje vyks minėjimo renginiai, skirti Romo Kalantos aukos ir vykusio jaunimo pasipriešinimo 40-mečio sukakčiai atminti, pranešė Seimas. Minėjimo renginių programoje Kaune ir Vilniuje numatomos įvairios diskusijos, parodos, koncertai, poezijos skaitymai, kino filmų peržiūros, konferencijos. Vilniuje Genocido aukų muziejuje gegužės 12-13 d. vyks atvirų durų dienos.

Dokumentiniame buvusios KGB agentės Liudmilos Temnovos filme „Monroe Dostojevskio šalyje“, kuris pirmą kartą buvo parodytas Rusijoje praėjusių metų pabaigoje, o Vakaruose pasirodo tik dabar, tikinama, kad Merilyn Monroe bendravo su sovietų slaptosiomis tarnybomis ir ją siejo artimas ryšys su vienu darbuotojų, praneša Inopressa.ru. L. Temnovos tarimu, Merilyn Monroe bendravo su sovietų slaptosiomis tarnybomis.

Gardino srities Tusumancų kaime, kuris yra netoli Baltarusijos ir Lietuvos sienos, rasta sprogmenų ir detonatorių, praneša naujienų agentūra „Interfax-Zapad“. Juos negyvenamame name aptiko Baltarusijos KGB vietos valdybos darbuotojai. Pasak pareigūnų, ten taip pat rasta apie 100 šovinių bei „daiktų, kurie gali būti panaudoti savadarbiams sprogstamiesiems įtaisams gaminti“. Arsenalo savininkas nustatytas. Tai – kažkoks bedarbis iš Voronovo gyvenvietės.

Ant Baltarusijos nacionalinio banko banknotų daugėja užrašų, reikalaujančių išlaisvinti politinį kalinį N. Satkevičių. Šie užrašai negadina pinigų, todėl laisvai cirkuliuoja apyvartoje. Gazeta.ru korespondentui į rankas pateko du piniginiai ženklai su tokiais užrašais. Apie šią akciją Baltarusijoje kalbama vis garsiau, praneša gazeta.ru. Nikolajus Satkevičus buvo areštuotas 2010 metais, iškart po masinių demonstracijų  prieš  perrinktą A. Lukašenką.

Seimas po svarstymo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma tikslinti nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Už teisės akto pakeitimus balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų. Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Prieš 16 metų sovietų kariškių pamėgtais automatais ginkluoti samdyti žudikai nutildė tuomet šalyje garsaus koncerno „Agora“ prezidentą Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją. Teigiama, kad jis galėjo žinoti tamsiausius Kauno mafijos užkulisius.

Per antrąjį prezidento rinkimų ratą Pietų Osetijoje nugalėjo buvęs saugumo (KGB) vadovas Leonidas Tibilovas, praneša „RIA Novosti“, remdamasi preliminariais Pietų Osetijos centrinės rinkimų komisijos rezultatais. L. Tibilovas surinko 54,12 proc. balsų, tuo tarpu jo varžovą žmogaus teisių įgaliotinį Davidą Sanakojevą palaikė 42,65 proc. rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas sudarė 71,26 proc.

Baltarusijos KGB sutrukdė užsienio žvalgybai gauti „slaptos karinės informacijos“, susijusios ir su bendra Sąjunginės valstybės saugumo sistema. Kaip praneša „Interfax-Zapad“, tai pirmadienį pareiškė Baltarusijos KGB pirmininkas Vadimas Zaicevas. Detalių (kas konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis mėgino gauti šios informacijos) jis nepateikė. V. Zaicevas pažymėjo, kad kalbama apie „kaimyninės valstybės žvalgybą“, bet kokia konkrečiai šalis turima omenyje jis nepatikslino.

Padidinus kainas, beveik kiekviename mieste atsirado drąsuolių, kviečiančių streikuoti. KGB informavo Sovietų Sąjungos kompartijos Centro Komitetą, kad didžiojoje socializmo šalyje bręsta neramumai. Supykdė direktorius Rostovo srities mieste Novočerkaske, elektrovežių gamykloje, kai po kainų padidinimo dar buvo padidintos ir išdirbio normos, 1962 metų birželio 1 dieną apie 200 liejimo cecho darbininkų nutraukė darbą ir pareikalavo, kad sprendimas būtų peržiūrėtas.

Buvęs KGB užsienio žvalgybos vadas Leonidas Šebaršinas rastas negyvas. Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad jis tikriausiai nusižudė, skelbia „RIA Novosti“. Policija pranešė, kad penktadienį 77-erių buvęs žvalgybos vadovas buvo rastas savo bute Maskvoje su šautine žaizda. L. Šebaršinas vadovavo sovietų žvalgybai Indijoje ir Irane. Nuo 1988 iki 1991 metų jis buvo priešpaskutinis vadinamojo Pirmojo žvalgybos departamento direktorius.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos ypatingajam archyvui nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. sausio 27 d. perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų KGB dokumentų. Tarp perduotų dokumentų buvo ir KGB agentų registracijos žurnalas, kuriame – apie 1700 KGB agentų pavardžių ir visi juos identifikuojantys duomenys bei 62 agentų kortelės, dar išsamiau juos apibūdinančios. „Dabar jau galima paskelbti, kad VSD perdavė svarbius istorinius dokumentus.

Valstybės saugumo departamentui KGB dokumentus perdavus Lietuvos ypatingajam archyvui, bus paviešintas 1700 KGB agentų sąrašas. Perduotuose dokumentuose 1700 KGB agentų duomenys, praneša „Panorama“. 1991–1992 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) dalį KGB dokumentų laikė savo žinioje ir naudojo juos operatyviniam bei kontržvalgybiniam darbui.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo tinklalapyje greitai paskelbs didžiąją dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) Lietuvos ypatingajam archyvui perduotos medžiagos. VSD archyvui iki sausio 27 d perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų KGB dokumentų. Tarp perduotų dokumentų buvo ir KGB agentų registracijos žurnalas, kuriame - apie 1700 KGB agentų pavardžių ir visi juos identifikuojantys duomenys bei 62 agentų kortelės, dar išsamiau juos apibūdinančios.

1961 metais per visą Sovietų Sąjungą nusirito pasipriešinimo akcijų banga. Dažniausiai visa tai prasidėdavo kaip buitiniai susirėmimai su milicija ir peraugdavo į politinius neramumus. Antisovietiniai lapeliai Kaip pamenate, Krasnodare žmonės sujudo, kai milicija, jų manymu, neteisingai sulaikė savo nedidelę mantą pardavusį kareivį. Netyčia buvo nušautas dešimtokas. Po to minia jau įsiveržė į Komunistų partijos komiteto pastatą ir išvaikė jo darbuotojus.

Jeigu į paprastą ir aiškų klausimą – „kiek valandų?“ – jums oriai atsakys, kad laikrodžių taisykla už kampo, o jūsų batai nemadingi – ką pamanysite apie tokį atsakinėtoją? Arba asilas, arba išsidirbinėja. Nors,... gal ir labai gudrus? Panašiai reiktų manyti ir apie tarsi rimtus valstybės vyrus, etatinius politologijos ir teisės viešuosius giedorius bei vargonininkus. Ir kas blogiausia – ne pirmą kartą.

Balturijos KGB patvirtino informaciją, kad norvegų teroristas Andersas Behringas Breivikas buvo atvykęs į Minską 2005 metais, kur susitiko su moterimi, įvardyta kaip Nadežda Rutkovskaja. Tokią informaciją pateikė oficialus KGB interneto puslapis, praneša Lenta.ru. „A. Breivikas 2005 metų kovo 4 dieną atvyko į nacionalinį oro uostą „Minsk“ iš Vienos reisu „OS-687“ turistiniais tikslais.

Lietuva stebisi austrų pozicija dėl M. Golovatovo paleidimo tyrimo. Mūsų šalis pasigenda Austrijos geranoriškumo tiriant, kodėl buvo leista išvykti Europos Sąjungos šalyse ieškomam M. Golovatovui. Kaip skelbia TV3, mūsų šalies atstovai stebisi Austrijos nenoru kuo greičiau ištirti, kodėl po sulaikymo oro uoste buvo paleistas Sausio 13-osios bylos įtariamasis KGB karininkas.

Devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Borisas Karpičkovas dirbo KGB agentu Rygoje, Latvijoje. Besibaigiant amžiui, jis dėl savo saugumo nusprendė pabėgti į Didžiąją Britaniją. Agentas sutiko susitikti su „The Guardian“ žurnalistu ir papasakoti savo istoriją, praneša „Inopressa“ KGB ir dvigubas agentas Autorius pasakoja, kad susitarė su KGB agentu B. Karpičkovu susitikti tobuloje vietoje – prie triumfo arkos Marble Arch Londono centre.

(Papildyta 17:47 val.) Žiniasklaidai paskelbus informaciją apie KGB rezervo karininkų sąrašą, jį paviešinęs interneto puslapis neatlaikė lankytojų srauto. Šiuo metu svetainė kgbveikla.lt yra laikinai nepasiekiama. --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paskelbė buvusių KGB rezervo karininkų sąrašą su 238 pavardėmis.

Baltarusijos valstybės saugumo komitetas KGB pernai išaiškino 23 užsienio žvalgybos agentus ar bendradarbius ir nutraukė jų veiklą, taip pat atskleidė 33 bandymus užverbuoti Baltarusijos piliečius. Informacija paskelbta, antradienį Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dalyvaujant Baltarusijos KGB kolegijos susirinkime, praneša šalies žiniasklaida.

Rusijos televizijos kanalas NTV parodė siužetą, skirtą norvegų teroristo Anderso Breiviko ryšiams su Baltarusija. Laidos „Programma Maksimum“ metu, eteryje pasirodžiusios vasario 4-os dienos vakare, aptarta versija, kad Breivikas buvo Baltarusijos KGB agentas. Siužetas buvo anonsuotas kaip „pasaulinė sensacija“. NTV interneto puslapyje reportažas pavadintas „Breiviką užverbavo gražuolė su antpečiais“, praneša portalas Lenta.ru.

Kiek atidžiau pažvelgę į Rusijos valdžios vertikalę, matome įspūdingą vaizdą. Svarbiausiuose daugelio sričių (tiek politinių, tiek karinių, tiek ekonominių) postuose – daugybė KGB atstovų, Sankt Peterbugo merijos darbuotojų bei jų giminaičių. Tačiau visus juos sieja vienas žmogus – Vladimiras Putinas.

Sužinojęs apie spekuliacijos mastus Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas įsiuto, apkaltino Vidaus reikalų ministeriją neveiklumu ir pasiūlė, kad valiutos spekuliantais užsiimtų KGB. Kaip partija nusprendė, taip ir buvo padaryta. Griežta konspiracija KGB antrajai valdybai buvo iškeltas uždavinys sustabdyti valiutos prekybą, o „spekuliantų karalius“ susodinti už grotų.

Artėjant sausio 13-ajai, Lietuva galėjo atversti naują bylos puslapį ir teisti buvusį KGB karininką, sausio 13-osios bylos įtariamąjį M. Golovatovą. Tačiau praėjusių metų liepą Austrijoje sulaikytas nusikaltimais žmoniškumui kaltinamas Rusijos pilietis netrukus buvo paleistas. Lietuvai iki šiol nepavysta iš austrų gauti atsakymų, kodėl taip atsitiko, nors Austrija ir yra pažadėjusi peržiūrėti savo teisinę sistemą.

Ukrainos feministinio judėjimo „Femen“ aktyvistės, kurios Minske po protesto akcijos buvo pagrobtos Baltarusijos KGB, papasakojo apie tai, kokius pasityčiojimus ir smurtą joms teko patirti. Naktį iš antradienio į trečiadienį Inna Ševčenko, Oksana Šačko ir Aleksandra Namčinova, lydimos Ukrainos konsulo Nikolajaus Kancero, sugrįžo į gimtinę. Kas konkrečiai pagrobė feministes ir iš jų pasityčiojo kol kas nėra žinoma. Merginos teigia, kad jas suėmę žmonės prisistatė policijos pareigūnais.

Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis teismas Maskvos „gastronomo Nr. 1“ direktorių Jurijų Sokolovą už kyšininkavimą nuteisė aukščiausiąja tuo metu mirties bausme. Jo neišgelbėjo nei įtakingi paties aukščiausio lygio vadai. Elito parduotuvė Pirmojoje šio pasakojimo dalyje jau rašėme, kad Leonido Brežnevo laikais Maskvoje buvo atidarytas „gastronomas nr. 1“, o jo direktoriumi tapo Jurijus Sokolovas.

Libano šiitų grupuotė „Hezbollah“ sėkmingai susekė ir sulaikė savo gretose buvusius JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) informantus, teigia dabartiniai ir buvę CŽV pareigūnai. Irano kontržvalgybos pareigūnams taip pat pavyko nustatyti bent kelių įtariamų CŽV informantų tapatybes. Keli buvę JAV pareigūnai sakė, kad informantai yra vietos samdiniai, o ne JAV piliečiai. Jie buvo susekti dėl prastai atliktų žvalgybos operacijų.

Banko „Snoras“ valdybos pirmininko Raimondo Baranausko ir savininko, prieštaringai vertinamo Rusijos milijonieriaus Vladimiro Antonovo, tamsių finansų verslo pasaulyje – vėl neramios dienos. Jie paslaptingai pasitraukė iš Lietuvos. Įtarimai neišsisklaidė Nors A. Antonovas yra įtakingas verslininkas, tačiau legalaus verslo pasaulyje neturėjo tokio autoriteto, kad dėl jo visi būtų viską pamiršę ir šaudydami, sprogdindami užplūstų Maskvą.

Sigito Čiapo žmogžudystė tais laikais mafijos sostine žurnalistų pramintame Kaune sukėlė dar nebūtą rezonansą – tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų įvykdytų nužudymų. Apie tai rašoma netrukus pasirodysiančioje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Labai gerai prisimenu S. Čiapo nužudymą. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau jo vardą.

Kai jau buvo paskelbtas tekstas, kuriame teko garbė priminti jūsų žygdarbius, prisiminiau, ko dar jūs nenorite prisiminti. Arba bijote – bet motyvai nėra svarbūs. Svarbesnis yra dar vienas cinizmo įrodymas iš jūsų paties teksto. Jame, kaip tamstai ir būdinga, demonstruojate rafinuotą cinizmą, pagriebdamas velionio Vytauto Pociūno lavoną ir naudodamas jį, kaip vėzdą politiniams oponentams mušti. Arba savo sutręšusiam autoritetui paramstyti.

Praėjus penkeriems metams po buvusio Rusijos saugumo darbuotojo Aleksandro Litvinenkos mirties, pasaulis taip ir nesužinojo, kas iš tiesų kaltas dėl šios garsios žmogžudystės. Prieš penkerius metus pasaulį sudrebino baisi žinia.

Nuo kitų metų atstatyti dalį sumažintų pensijų siūlanti vyriausybė tuo pačiu kėsinosi nebeįtraukti į pensijų apskaičiavimą sovietmečio pajamų ir atsisakė sumanymo tik dėl prezidentūros nepritarimo. Opozicija vadina tokį sumanymą netrukus į pensiją išeiti besiruošiančiųjų apiplėšimu. Pagrindinis argumentas – valdininkams nebereiktų vargti knisantis archyvuose. Jei siūlymui pritars Seimas, pakeista pensijų formulė būtų taikoma tik naujiems pensininkams.

Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys nauja žurnalisto Dailiaus Dargio knyga – pirma išsami šalies mafijos studija „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Pateikiame ištrauką iš knygos. Painiava dėl vardo Kaip teigė KBG užkulisius gerai žinantis šaltinis, saugumo darbuotojams devintojo dešimtmečio pradžioje buvo pavykę infiltruoti patikimus informatorius į garsiausias šalies kriminalines šeimas, tarp jų – ir į Kauno Daktarų grupuotę.

Sovietinė Lietuvos istorija neįsivaizduojama be tų, kurie priešinosi šiai sistemai. Vienas iš jų – Sigitas Tamkevičius, leidęs ir redagavęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kartu su kitais kunigais įsteigęs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Už tai buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo.

Pirmasis apsakymas apie Mikę Pūkuotuką (angl. Vinnie-the-Pooh) pirmą kartą buvo išspausdintas prieš 1925 metų Kalėdas, o jau 1926 m. spalio 16 d. išleista knyga „Mikė Pūkuotukas“. AlanasAlexanderis Milne‘as, sukūręs ir paleidęs į margą pasaulį „dorąjį meškiuką“, neįtarė, kokias neįtikėtinas transformacijas jam bus lemta patirti. Knygos herojai ne sykį buvo įtraukti į įvairių intelektualinių pašmaikštavimų peripetijas: taip Mikės Pūkuotuko lūpomis buvo dėstomos dao tiesos (B. Hoff.

Gyventojai raginami grąžinti neteisėtai laikomus su KGB veikla Lietuvoje susijusius dokumentus. Grąžinę tokius dokumentus pagal pusmetį galiojantį laikinąjį įstatymą išvengs administracinės ir baudžiamosios atsakomybės – galimos baudos iki 2 tūkst.

Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumentų išslaptinimas įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skirta pinigų. Gegužę paskelbtas šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų likimus sulaužiusio SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų viešinimas užbuksavo. Politikai nesutaria, ar reikėtų skelbti viską, ar vis dėlto daryti kruopščią dokumentų atranką.

Baltarusijos specialiosios tarnybos įtaria, kad Dmitrijus Konovalovas, susprogdinęs Minsko metro, galėjo susipažinti su Norvegijos žudiku 2005 metais. Tokias išvadas Baltarusijos specialiosios tarnybos pasidarė po to, kaip pasirodė informacija apie tai, kad A. B. Breivikas 2005 metais lankėsi Minske. KGB tikrina, ar nėra ryšio tarp teroro išpuolio Baltarusijoje ir žvėriškomis skerdynėmis Norvegijoje.

Įvykiai Austrijoje dėl įtariamojo Sausio 13–osios byloje Michailo Golovatovo sulaikymo įrodė, jog Lietuvoje teisinė sistema nėra tobula. Lietuvos generalinės prokuratūros duomenimis, pernai išduotas 291 Europos arešto orderis (EAO), tačiau tenkinta tik 138. Panaši padėtis ir ankstesniais metais: 2009 m. – išduota 211, tenkinta – 108; 2008 m. –  atitinkamai 248 ir 119;   2007 m. – 225 ir 117;   2006 m. – 388 ir 62;  2005 m. – 433 ir 68. Visi EAO, anot Generalinės...

Lietuvos politikų nuomonės dėl to ar reikalauti Austrijos atsiprašyti už Sausio 13-osios byloje įtariamo Michailo Golovatovo paleidimą – skiriasi. Jei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pareiškė, kad atsiprašymas „turėtų sekti“, tai prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliau išdėstė kitokią poziciją. „Aš norėčiau formuluoti visai kitaip - ne apie atsiprašymus eina kalba.

Prieš savaitę Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) jaunimo organizacija pradėjo akciją, kurios metu piliečiai savo pasipiktinimą Austrijos veiksmais galėjo išreikšti sunešdami tualetinio popieriaus ritinėlius. Šiandien sostinės Europos aikštėje buvo statoma siena, simboliniu pavadinimu Schikane Mauer (Patyčių siena – liet.