kgb

Aliaksandras Lukašenka paskyrė naują Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorių ir naują Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininką, ketvirtadienį pranešė šalies žiniasklaida. Vadovauti KGB paskirtas Ivanas Tertelis, iki šiol vadovavęs Valstybės kontrolės komitetui, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA ir platformos „Telegram“ kanalas „Pul pervogo“, susijęs su prezidentūros spaudos tarnyba.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pavedė Valstybės saugumo komitetui (KGB) išaiškinti gatvės protestų organizatorius ir dirbti visu pajėgumu. „Aliaksandras Lukašenka Valstybės saugumo komitetui pavedė išaiškinti riaušių gatvėse organizatorius, pažaboti  jų veiksmus ir atskleisti tų riaušių finansavimo šaltinius Baltarusijoje“,  – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA trečiadienį po komiteto posėdžio.

Visiems gerai žinoma tezė, kad sekso sovietmečiu nebuvo, seniausios pasaulyje profesijos atstovėms tuometinėje Lietuvoje greičiausiai išspausdavo ironišką šypseną lūpų kampučiuose. Deja, lygiai taip joms netrūko ir baimės už savo pasirinkimą, mat komunistai, priešingai nei tarpukariu, jas bausdavo pačiomis griežčiausiomis represinėmis priemonėmis.

SSRS valdžiai yra pavykę nuo visuomenės ir užsienio specialistų nuslėpti biologinio ginklo bandymus, virtusius siaubinga tragedija. 1979-ųjų juodligės epidemija Sverdlovske (dabartinis Jekaterinburgas) prasidėjo kaip žaibas iš dangaus: žmonės į ligonines plūdo su 40°C temperatūra, o medikai nesuprato, su kuo susidūrė. Tik po 17 metų paaiškėjo, kad mažiausiai 64 gyvybes nusinešusi tragedija buvo KGB darbas.

Lietuvos ypatingasis archyvas ketvirtadienį paviešino partizano Juozapo Streikaus-Strumbro ranka rašytą „paskutinį žodį“ sovietiniame teisme.  Kaip rašoma archyvo pranešime, nepasirašytas rankraštis saugomas J. Streikaus, Izidoriaus Streikaus ir Vlado Krasausko baudžiamoje byloje. J. Streikus buvo suimtas 1961 metų spalio 6 dieną, o kitų metų birželį nuteistas mirties bausme. Jis buvo sušaudytas 1962 metų rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus, rašoma pranešime spaudai. Birželio sukilimo dalyvis, partizanas, karys savanoris Juozapas Streikus-Stumbras gimė 1923 m., jo mirties metai – 1962-ieji.

Seime užgimė naujas projektas, kuriame politikai privalėtų skelbti, ar yra turėję ryšių su užsienio slaptosiomis tarnybomis, tarp jų ir KGB.  Tokią prievolė galiotų visiems kandidatams, siekiantiems Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario mandato ar prezidento posto. Po pateikimo Seimas pritarė pasiūlytam įstatymo projektui. Už balsavo 79 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 8 parlamentarai.

Nors dabar džiaugsmingai minime Baltijos kelio 30-metį, retas kuris turbūt žinome, kad apie visa tai tikrai žinojo ir atidžiai stebėjo KGB. Pasirodo, agentai ne tik iš šono akylai sekė, kas vyksta Baltijos šalyse, bet ir buvo infiltravę savus žmones į visus demokratinius išsilaisvinimo sąjūdžius. Kaip veikė KGB ir kas iš Sąjūdžio veikėjų dirbo Rusijai, kalbame su kaimynų režimą tyrinėjančiu Mariumi Laurinavičiumi.

Trečiadienį Vilniuje šalia Karaliaus Mindaugo paminklo reaguojant į nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“. „Kas kitas? Vincas Kudirka? Jonas Basanavičius? Karalius Mindaugas? Neliečiamos Vilniuje tik NKVD ir KGB žudikų „atminimo“ lentos.

Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.   1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti.

Minint Tarptautinę archyvų dieną bus galima pamatyti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaraciją ir aplankyti buvusius KGB darbuotojų kabinetus. Penktadienį buvusiame sovietų represinės struktūros pastate įsikūręs Ypatingasis archyvas rengia „Gyvo archyvo dieną“. Renginyje bus pristatyta Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos dokumentų kolekcija.

Latvijos Seimas galutiniu svarstymu priėmė įstatymo pataisas, numatančias, kad turi būti paskelbta ir papildoma su sovietiniu KGB bendradarbiavusių asmenų kartoteka, taip pat kiti dokumentai. Įstatymas įpareigoja skelbti ir iš statistinės KGB kartotekos pašalintas bei sunaikinti skirtas KGB agentų, rezidentų korteles, duomenis apie susitikimus ir konspiracinių butų savininkus, taip pat kitus KGB dokumentus ir netiesiogiai su KGB susijusius dokumentus.

Seimo valdyba įpareigojo Valstybės istorinės atminties komisiją įvertinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) veiklą, ar atsakingai išviešinti asmenys dėl bendradarbiavimo su sovietų saugumo tarnyba KGB. Tokį sprendimą Seimo valdyba priėmė trečiadienį po susitikimo su keliais signatarais ir centro vadove Birute Burauskaite.

Valstybės saugumo departamento (VSD) sukritikuotos pataisos dėl prisipažinusių KGB agentų viešinimo bus koreguojamos, tvirtina premjeras Saulius Skvernelis. „Šitas projektas tikrai yra tobulintinas ir bus tobulinamas. (Seimo narys Vytautas) Bakas yra užregistravęs labai logišką pataisą, kad būtų aiškiai apibrėžti žmonės, kurie šiuo metu dalyvauja aktyvioj politikoj – Seimo nariai, Vyriausybės nariai, merai, Europos Parlamento nariai.

Seimas uždegė žalią šviesą svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvą paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes. Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 34, devyni susilaikė. Tokį sprendimą palaikė dauguma „valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos, „tvarkiečių“ frakcijos narių, po kelis socialdemokratus ir socialdarbiečius. Prieš buvo daugiausia konservatoriai ir liberalai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) netikrina kandidatų anketų, ar jie teisingai nurodė savo ryšius su KGB, teigia Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis. Antradienį Seime jis pareiškė turintis oficialų VRK patvirtinimą šiuo klausimu. „Kandidatai į Seimą 2016 metais pagal punktą 9.1 (ar bendradarbiavo su užsienio specaliosiomis tarnybomis – BNS) tikrinti nebuvo“, – teigė Z. Jedinskis.

Artėjant Sąjūdžio 30-ečiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė KGB dokumentus apie Sąjūdį. Kaip pranešė centras, visuomenei pateikiami sovietų saugumo dokumentai atspindi Sąjūdžio gimimą 1988 metų birželio 3 dieną ir jo veiklą. Svarbiausia, pasak centro, yra tai, kad dokumentai parodo KGB požiūrį į šį politinį sambūrį bei Lietuvoje vykstančius procesus.

Prieš gerą pusmetį Seimui atmetus siūlymą paviešinti prisipažinusių KGB bendradarbių pavardes, parlamentaras Zbignevas Jedinskis vėl inicijuoja tokią įstatymo pataisą. Jis su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariais siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“. Dabar ši informacija yra įslaptinta 75 metams.

Kardinolas Vincentas Sladkevičius turėtų būti išbrauktas iš slaptų sovietų KGB agentų sąrašo, nes juo niekada nebuvo, teigia Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. „Lauksime, kad kardinolas V. Sladkevičius būtų išbrauktas iš KGB agentų sąrašo, nes KGB dokumentai aiškiai liudija, koks iš tikrųjų buvo mūsų kardinolas“, – dienraščiui „Kauno diena“ teigė S. Tamkevičius. „Manau, kad tarp kitų agentų, kurie tikrai padarė daug blogo, negalima kartu sudėti ir V. Sladkevičiaus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras baigė viešinti valstybei neprisipažinusių agentų sąrašą, kuriame atsidūrė ir kino legenda – aktorius Donatas Banionis. Pats tyrimų centras įspėja duomenis vertinti kritiškai, nes „nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas“. Sausio 5 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas.

Kino ir teatro legendos Donato Banionio darbą KGB sovietų okupacijos atskleidęs Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras baigė valstybei neprisipažinusių agentų sąrašo viešinimą. Centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė sako, kad internete informacija apie daugiau kaip 1600 agentų veiklą paskelbta, siekiant tautos apsivalymo ir norint užkirsti kelią spekuliacijoms. „Tai buvo paskutinė žurnalo porcija.

 Vilniuje, prie buvusio KGB pastato, kur pokaryje sovietų represinės struktūros kalino laisvės kovotojus, surengta pilietinė akcija partizanui Adolfui Ramanauskui - Vanagui palaikyti. Prie tvoros pritvirtintas plakatas su pasakojimu apie partizaną, netoliese žmonės dega atminimo žvakeles. Penktadienio vakarą tokių žvakelių buvo uždegta keli šimtai, jas dažniausiai dega jauno amžiaus žmonės. „Svarbu prisiminti Lietuvos partizanus.

Po daugelį metų trukusių diskusijų ir tarptautinės kritikos politikai, valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos iš principo sutarė pakeisti buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje įsikūrusio Genocido aukų muziejaus pavadinimą. Daugiausia sovietinio režimo nusikaltimus pristatančio muziejaus pavadinime neliks „genocido“ sąvokos – ateityje jis turėtų vadintis Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi. Toks siūlymas artimiausiu metu bus pateiktas Seimui.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) kitais metais planuoja baigti skelbti pavardes žmonių, užverbuotų sovietų KGB. „Šiemet tikrai nebus baigtas (sąrašo skelbimas – BNS), tačiau turbūt iki kitų metų birželio bus jau pabaiga. (...) Ši medžiaga yra specifinė – reikia turėti žmogų, kuris gali dirbti su slapta informacija, ir nėra taip paprasta pakeisti vieną kitu“, – BNS sakė LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atstovas kol kas nekomentuoja Vilniaus apygardos teismo sprendimo apklausti jį Sausio 13-osios byloje. „Akivaizdu, kad reakcijos galite laukti tuomet, kai ponas Gorbačiovas gaus dokumentus iš teismo. Spaudos pranešimus komentuoti... Na, pats suprantate“, – antradienį BNS sakė M.Gorbačiovo fondo Maskvoje ir jo asmeninis atstovas spaudai Vladimiras Poliakovas. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę nusprendė M.Gorbačiovą apklausti liudytoju.

  Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Rusijos kaltinimai Ukrainai dėl esą rengtų diversijų Kryme primena KGB metodus, kai auka nebūtai apkaltinama ieškant preteksto ją užpulti. Situaciją ministras ketvirtadienį telefonu aptarė su Ukrainos kolega Pavlu Klimkinu. „Tokie įvykiai neramina, nes toks modelis taikomas nebe pirmą kartą, kad yra apkaltinama provokacija, siekiant pagrįsti būsimą neva reakciją“, – BNS sakė L.Linkevičius.

Kruvinus įvykius 1991 metų sausio 13 - ąją galėjo sustabdyti tik tuometinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Vladimiras Kriučkovas, teigia paskutinysis Lietuvos KGB pirmininkas Anzelmas Armonas. Buvęs sovietų saugumo Lietuvoje vadovas liudydamas Sausio 13 - osios įvykių byloje teigė esąs visiškai įsitikinęs, kad visi veiksmai tą naktį buvo suderinti su M.Gorbačiovu.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė trečią pertrauką buvusio KGB darbuotojo 82 metų Iljos Vorobjovo byloje, kurioje jis kaltinamas genocidu, nes dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą. Teisėjų kolegija ketvirtadienį nusprendė palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinės sesijos nutarties kito buvusio sovietų saugumo pareigūno Stanislovo Drėlingo byloje.

Lietuva į viešai skelbiamą KGB „agentų sąrašą“ jau įtraukė tūkstantąją pavardę, o šiais metais žadama pateikti likusius penkis šimtus pavardžių. Per trejus metus su pertraukomis paskelbta informacija yra apie asmenis, užverbuotus, kaip manoma, per karą ir pokariu.

Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas įkūrė fondą, kuris padeda įtariamiesiems Sausio 13-osios žudynėmis, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mano žiniomis, tas fondas padeda KGB darbuotojams, kurie tuo metu tarnavo „Alfoje“. Dabar dar viena užduotis - padėti tiems kaltinamiesiems, finansiškai, turbūt apmokant gynėjų paslaugas ir visas kitas išlaidas“, - LNK žinioms sakė A.Paulauskas.

Paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio - Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė siekia, kad buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras, buvęs KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis būtų nuteistas genocido byloje, susijusioje su jos brolio žūtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išnagrinėjo moters kasacinį skundą dėl M.Misiukoniui palankių Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo verdiktų, kuriais kaltinamasis buvo išteisintas.

Rusijos aktorius Stanislavas Sadalskis apkaltino Lietuvos režisierių Gytį Padegimą, jog šis studijų laikais KGB įdavė dėstytoją Igorį Diušeną. G.Padegimas tai vadina „šlykščia provokacija“. „Aš manau, kad tai yra kažkokia labai šlykšti, baisi provokacija, kadangi aš buvau Sąjūdžio narys visais laikais, mano pozicija ir dabar priešinga nei kolegos (Rimo) Tumino Ukrainos atveju, kadangi aš profesionaliai bendrauju su Rusijos menininkais, laikau save Čechovo ekspertu svarbiu, matyt kažkam reikia ap...

 Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisą, kuria siekiama apsaugoti asmenų, kurie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, interesus. Už teisės akto pakeitimą balsavo 80 Seimo narių, prieš – 12, susilaikė 17 parlamentarų.

Seimas kitą savaitę spręs, ką daryti su bendradarbiavusiųjų su KGB sąrašais – įslaptinti juos visiems laikams, kaip buvo pažadėta raginant prisipažinti, ar paviešinti tuos, kurie nuslėpė bendradarbiavę su slaptosiomis Sovietų Sąjungos tarnybomis, nors pastarųjų sąrašų tėra nuotrupos. „Tema vėl tapo karšta, kai ūmai paaiškėjo, kad baigiasi 15 metų terminas, kurį suteikė Valstybės paslapčių įstatymas.

Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį pritarė įstatymų pataisoms, kurios numato, kad informacija apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius būtų įslaptinta neribotam laikotarpiui.

Prisipažinusius buvusius slaptus sovietų saugumo bendradarbius rusai bandė susigrąžinti į įtakos zoną, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas. Jo teigimu, pagal Valstybės saugumo departamento darbuotojų liudijimus, su buvusiais KGB bendradarbiais bandyta susisiekti. „Liustracijos įstatyme yra pasakyta, kad yra pareiga ginti juos nuo šantažo, verbavimo ir kitokios įtakos.

Premjeras Algirdas Butkevičius politinei tarybai siūlo iš naujo svarstyti klausimą dėl asmenų, kurie anksčiau prisipažino bendradarbiavę su KGB, galimo paviešinimo. Vyriausybės vadovo teigimu, negalima laužyti anksčiau duoto pažado, kad prisipažinusieji nebus paviešinti. „Jeigu buvo duoti tokie žmonėms pažadai, jie tikrai negali būti sulaužyti“, - antradienį LRT radijui teigė A.Butkevičius.

Paviešinti žmones, kurie prisipažino bendradarbiavę su sovietų saugumu, būtų amoralu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto narė liberalė, buvusi Lietuvos gyventojų ir genocido tyrimų centro vadovė (LGGRTC) Dalia Kuodytė. Galimybę išslaptinti prisipažinusius slapta bendradarbiavus su sovietų saugumu svarstė valdančiųjų politinė taryba. Pasak D.Kuodytės, kviečiant bendradarbiavusius su KGB prisipažinti jiems buvo žadamas slaptumas, o sulaužyti šį pažadą būtų nusikaltimas.

Valdantieji svarsto, ar paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Galimybę skelbti 15 metų su žyma „slaptai“ saugotus sąrašus svarstė koalicijos politinė taryba. „Aptarėme su KGB dirbusių žmonių išslaptinimo klausimą, nes jau praėjo 15 metų, ar tai jau laikas būtų nebepratęsti to slaptumo, ir būtų galima atvirai leisti visuomenei susipažinti“, - po paskutinės politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Įsilaužėliai KGB veiklą viešinančioje interneto svetainėje paskelbė šmeižikišką informaciją, esą prezidentė Dalia Grybauskaitė dirbo KGB, pirmadienį pranešė svetainę administruojantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. D.Grybauskaitės duomenys ir pravardė „Magnolija“ pridėta prie KGB agentų sąrašo.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo Romualdo Lipskio sutuoktinė Galina Lipskaja teisme pripažino, kad sovietmečiu dirbo KGB. Ji sakė, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jos niekas neklausė apie buvusią tarnybą. Moteris taip pat yra valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotoja, ji dirba ūkio srityje. Ji teigė, kad apie Baltarusijos pilietį Sergejų Kurulenką nieko nežino, tikino, kad telefonu nekalbėjo. Už R.Lipskio moteris ištekėjo 1986 metais, paskui išsiskyrė, paskui vėl už jo ištekėjo.

Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas Sovietų Lietuvos saugumas (KGB) ne tik šnipinėjo, persekiojo kitaminčius, bet ir imitavo veiklą, prirašinėjo, rengė fiktyvias ataskaitas apie neva užverbuotus agentus, vogė operatyvines lėšas.   Sukčių lizdas Formaliai 1991 m. egzistenciją baigusio Lietuvos KGB padalinys, istorikų teigimu, ne tik aršiai kovojo su kitaminčiais, bet ir sukčiavo, imitavo darbą. Operatyvinės lėšos atostogoms ir konspiraciniai butai orgijoms buvo įprasta praktika.

Kai telefono ryšys ima trūkinėti, vyresni žmonės kartais juokais tarsteli: „Gal klausosi?“ Tačiau sovietinio režimo laikais nemažą gyvenimo dalį nugyvenusiems žmonėms tai teko patirti iš tikrųjų. Totalitarinis režimas taip nepasitikėjo savo šalies gyventojais, kad sekė juos ir su reikalu, kaip jie tai suprato, ir be jokio reikalo.

Rusija iš paskutiniųjų bando parodyti, kad yra stipri ir nepriklausoma valstybė. Kaip per savo absurdiškas kalbas mėgsta pabrėžti V. Putinas – „visada laiminti“. Tik jis pamiršta paminėti, ką Rusija yra laimėjusi. Be atsilikimo, deficito ir skurdo. Visi statistiniai duomenys Rusijai tokie nepalankūs, kad ne veltui buvo sukurta milžiniška sąmokslo teorija apie Ameriką, bandančią sužlugdyti Rusiją. Lyg yra ką žlugdyti: dujotiekio ir vandentiekio ten vis dar neturi trečdalis gyventojų.

 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pranešė mažiau nei per dvejus metus paskelbęs 620 buvusių KGB agentų duomenis. Specialioje interneto svetainėje kgbveikla.lt skelbiama informacija iš KGB agentų archyvinių bylų registracijos žurnalo. Iš viso minėtame žurnale yra duomenys apie 1669 asmenis, kurie 1940–1979 metais bendradarbiavo su represine sovietų valdžios institucija KGB.

Kaip rašo „Foreign Policy“, 20 metų po Sovietų Sąjungos griūties istorikams buvo tikra aukso kasykla. Aukso – dėl vertingų atradimų archyvuose ir memuaruose, kasykla – dėl didelio ir sunkaus darbo, siekiant juos atskleisti. Daugeliu atvejų istorikams pavyko pamatyti tik sovietų istorijos ledkalnio viršūnę. Vienas iš Sovietų Sąjungos istorijos tyrinėtojų Vladislavas Zubokas teigė, kad atkleisti faktai apie sovietų paslaptis yra tarsi matoma mėnulio pusė, tačiau tamsioji pusė vis dar išlieka.

Vienas iš šešių Darbo partijos kandidatų į žemės ūkio ministrus Seimo narys Ričardas Sargūnas buvo įrašytas į KGB rezervo sąrašus. Tai teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. „R. Sargūnas yra Anykščių rajono KGB rezervinės sudėties sąrašuose“, – BNS ketvirtadienį sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausioji specialistė Kristina Burinskaitė. R. Sargūnas BNS sakė į KGB rezervą buvęs įrašytas dėl tarnybos sovietinėje armijoje.

Šiandien Aukų gatvės ir Gedimino prospekto sankirtoje Vilniuje stūksančiame įspūdingame neoklasicistiniame pastate įsikūręs Genocido aukų muziejus. Nuo 1941 iki pat 1991-ųjų metų daugiau nei šimtmetį mininčiame pastate veikė NKGB (MGB, KGB) Lietuvos SSR padalinys ir vidaus kalėjimas, 1959 m. pavadintas tardymo izoliatoriumi.

Ar norėtumėte gyventi šalyje, kurioje balsavimas gali vykti tik vieną kartą – laimi „teisinga“ partija, ir daugiau rinkimai neberengiami, kad nelaimėtų partija, kuri „neteisinga“? Jei ne – galite būti laikomas priešu. Referendumus sugalvojo KGB? Pamatęs, kad viena leisgyvė partija, gaunanti dotaciją iš valstybės ir dėl to dar nemirusi, ketina rinkti parašus dar vienam referendumui, nusišypsojau ir pagalvojau, kad pasirašysiu. Nesvarbu, kad abejoju, ar tiesioginiai merų rinkimai nėra panacėja.