kgb

Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. Protesto nota įteikta į URM iškviestam Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Jaroslavui Khmylui.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, įpareigojančių valstybės tarnautojus ar į valstybės tarnybą pretenduojančius asmenis pranešti, jeigu jie buvo slapti sovietų KGB bendradarbiai. Tokiai įstatymo pataisai parlamentarai šią savaitę pritarė po pateikimo. Už ją balsavo 46 Seimo nariai, penki buvo prieš, 24 susilaikė.

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seime pernai įstrigęs siūlymas paviešinti ir valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius, vėl sugrįžta į Seimo plenarinę salę.

Pilietybė komisija siūlys prezidentui Gitanui Nausėdai atimti Lietuvos pilietybę iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo. Tai penktadienį po komisijos posėdžio patvirtino jos pirmininkas Pranas Žukauskas.

Pilietybės komisija penktadienį planuoja svarstyti klausimą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, posėdyje planuoja dalyvauti ir teikti paaiškinimus J. Kudimovui atstovaujantis advokatas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo J. Kudimovui kreipėsi pernai rugpjūčio pabaigoje.

Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojai sulaikė atsargos karininką, kuris, kaip teigiama, dirbo Ukrainos specialiosioms tarnyboms. Kaip rašo portalas „eurointegration“, tai trečiadienį pranešė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi televizijos kanalu „Belarus 1“. Pasak Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, sulaikytasis – Nikolajus Voropajus, kilęs iš Ukrainos Sumų srities.

Seimas antradienį priėmė pluoštą Rinkimų kodekso pataisų, kuriais koreguojamos rinkimų procedūros, tarp didesnių pakeitimų – kandidatams reikės nurodyti ne tik esamą, bet ir buvusias partijas, įskaitant ir Komunistų partiją. Tačiau konservatorių inicijuotoms pataisoms, kurios išskirtų prievolę nurodyti buvus Komunistų partijos nariu, eitas pareigas, o tokia informacija būtų skelbiama rinkimų plakate, priimti neužteko balsų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, trečiadienį svarstęs  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario  Stasio  Tumėno iniciatyvą paviešinti ir valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius, sprendimo  nepriėmė. Komiteto nariai nutarė padaryti pertrauką šio klausimo svarstyme.

Nors Seimas įstatymu yra nustatęs buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos tvarką, o valstybė įsipareigojo įslaptinti 75 metams duomenis apie juos, ši tema iš politinės darbotvarkės neišnyko. Naują su liustracijos procesu susijusią iniciatyvą šį politinį sezoną teikia Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas.

Seimas rudens sesijoje vėl svarstys su liustracijos procesu susijusias naujas įstatymų pakeitimų iniciatyvas. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas įstatyme siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja.

Rusijos pateikiami kaltinimų JAV dėl biolaboratorijų Ukrainoje ir tariamo biologinio ginklo kūrimo ištakos siekia Sovietų Sąjungos manipuliacijų Šaltojo karo metais laikus. Kremlius nesukūrė nieko naujo – faktiškai identiški fiktyvus kaltinimai buvo skleidžiami ir prieš 70 metų, ir prieš 50 metų, ir jau po Sovietų Sąjungos griūties. Kremliaus propagandos mašina veikia pilnu pajėgumu, siekiant bent kažkaip pateisinti karinę agresiją prieš Ukrainą.

Seime sugrįžo iniciatyva išviešinti prisipažinusius bendradarbiavus su KGB. Idėjos autoriai sako, kad laikas pagaliau užversti šį tamsų mūsų istorijos puslapį. Oponentai atkerta – taip sulaužomas valstybės pažadas prisipažinusiems saugoti jų tapatybę. Beveik pusšimtis Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Visi projekto iniciatoriai – opozicijos atstovai.

Seime vėl registruota iniciatyva išslaptinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Tokių siūlymų būta ir praėjusios, ir užpraėjusios kadencijos parlamente. Dabar įstatymo pataisą registravo beveik pusšimtis parlamentarų iš opozicijos. Jie siūlo, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Dabar įstatymas prisipažinusiems agentams garantuoja 75 metų apsaugą nuo viešumo.

Buvęs KGB ir Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas Sergejus Žirnovas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, gavęs Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį, formaliai nustojo būti politine figūra.  Leidiniui UNIAN kalbėjęs S. Žirnovas sako, kad dabar Vakarai jį mato tik kaip įtariamą karo nusikaltėlį. Jis taip pat sakė, ar svarstomas vieno iš V. Putino dublerių oficialių laidotuvių variantas.  „Jei jis būtų protingas žmogus, jis tai padarytų.

KGB ir Komunistų partijos archyvuose yra dokumentai apie visus penkis atkurtos Lietuvos prezidentus, penktadienį paskelbė LNK Žinios. KGB stebėjo ir JAV gyvenusį Valdą Adamkų, jis tik dabar sužinojo, kad jį KGB stebėjo devintajame dešimtmetyje. „Ačiū labai, bus įdomu tikrai, tai yra pirmas kartas, kai aš girdžiu, kad iš viso toks dalykas vyko, nes aš asmeniškai neturėjau jokių įrodymų ar nujautimo, kad esu sekamas ar renkama medžiaga apie mane“, – susitikęs su LNK žurnalistu sakė V. Adamkus.

Pasirodžius dokumentams dėl galimų prezidento Gitano Nausėdos sąsajų su KGB, šalies vadovas kartoja nekalbėjęs su pareigūnais dėl stažuotės Vokietijoje ir tikina, kad slėpti neturi ko. „Šiandien sulaukiu naujų klausimų – dėl stažuotės Vokietijoje (lyg apie ją visi būtų sužinoję tik vakar), apie tarnybą armijoje. Atsakysiu. Nes slėpti neturiu ko.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pakartojo nekalbėjęs su KGB pareigūnais dėl stažuotės Vokietijoje sovietmečio pabaigoje bei paviešino dokumentus, susijusius su minėtomis studijomis užsienyje. „Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu“, – feisbuke rašė G. Nausėda.

Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose pasidalijo naujais klausimais prezidentui Gitanui Nausėdai. Anot A. Tapino, egzistuoja archyviniai dokumentai, nurodantys prezidento sąsajas su KGB. Apie tai A. Tapinas ketvirtadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentas Nausėda, kad ir netiesiogiai (ačiū kolegoms) atsakė į mano klausimus apie savo narystę komunistų partijoje.

Prezidentūrai aiškinant, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda dėl stažuotės Vokietijoje nebendravo su sovietinės KGB pareigūnais, istorikė Kristina Burinskaitė sako, kad tuometinėmis aplinkybėmis tai buvo įmanoma. Prezidento komunikacijos grupė antradienį BNS nurodė, kad G. Nausėda nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais. „1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad tarp Baltarusijos opozicijos atstovų Lietuvoje gali būti ir užverbuotų šios šalies KGB agentų. „Didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos specialiosioms tarnyboms“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas. Pasak jo, tai kelia didelę riziką pačiai Baltarusijos opozicijai.

Lietuvos žvalgyba mano, kad Lietuva artimoje perspektyvoje gali būti pasirinkta Baltarusijos diversinių žvalgybinių grupių taikiniu. Žvalgybos požiūriu, artima perspektyva yra laikotarpis nuo 6 mėnesių iki dvejų metų.  Tokios diversinės žvalgybinės grupės šiuo metu veikia Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje ir rengia įvairias provokacijas. Jų tikslas yra prasiskverbti į Ukrainos teritoriją, naikinti Vakarų tiekiamą ginkluotę, amuniciją, humanitarinę pagalbą.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kad į Ukrainą vykstantys ir paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams teikiantys Lietuvos piliečiai, ypač jei priartėja prie konflikto zonos, gali pakliūti į Rusijos žvalgybos rankas, patirti psichologinį ir fizinį smurtą. Apie tai užsimenama šiemetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Dėl nuslėptų buvusių ryšių su sovietiniu saugumu iš savivaldos rinkimų pašalintas politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas Algimantas Petras Žičkus teigia su saugumiečiais bendravęs tik kartą, po kelionės į  Švediją. Laikraščiui „Vakarų ekspresas“ pašalintas kandidatas tvirtino apie aštuoniasdešimtuosius praėjusio amžiaus metus vykęs į turistinę kelionę į Švediją ir po jos su kitais bendrakeleiviais KGB atstovams tik „pateikė savo įspūdžius“, parodė darytas fotografijas.

Šveicarų leidinys „SonntagsZeitung“ praneša apie Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo patriarcho Kirilo praeitį. Teigiama, kad Vladimiras Gundiajevas, geriau žinomas kaip Kirilas, buvo KGB šnipas. Publikacijoje remiamasi išslaptintais Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo veiklos archyvais, kurie rodo, kad Kirilas Ženevoje, Šveicarijoje, aštuntajame dešimtmetyje užsiiminėjo šnipinėjimo veikla – slapta dirbo KGB.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) gavo informaciją apie tris pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose pateikusius asmenis, kurie nenurodė slapta bendradarbiavę su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį kandidatus į merus ir savivaldybių tarybas registravo negavusi informacijos apie jų bendradarbiavimą su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. Rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė VRK nariams ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pripažino, jog tarp kandidatų yra buvusius ryšius su KGB nuslėpusių asmenų, tačiau atsisakė pateikti jų pavardes.

Viktoras Mulleris Ferreira buvo jaunas brazilas su įspūdingomis kvalifikacijomis ir didelėmis galimybėmis. Ką tik baigęs „Johns Hopkins School of Advanced International Studies“ Vašingtone – savotišką Amerikos nacionalinio saugumo elito inkubatorių – jis gavo praktikos pasiūlymą iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Hagoje. Tačiau balandžio mėnesį atvykęs į Amsterdamą, jis buvo greitai deportuotas atgal į Braziliją.

Baltarusijos KGB vadas Ivanas Tertelis šalies valstybinės televizijos „Belarus 1“ eteryje spalio 11-ąją paskelbė apie „Vakarų šalių keliamas grėsmes“, įskaitant ir „aptariamą galimybę panaudoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje“. Tiesa, apie tokį menamą pavojų net Baltarusijos jėgos struktūros informacijos neturi ir galvoja, kad tai yra pokštas, skelbiama „Zerkalo“ tyrime.

Lietuvoje veikiančios baltarusių organizacijos pasakoja, kad neseniai už šnipinėjimą sulaikytas Mantas Danielius iš pradžių gretinosi siūlydamas savo, kaip teisininko, pagalbą, tačiau vėliau pradėjo siekti ištraukti kuo daugiau informacijos, o paskui netgi ėmė atakuoti į Lietuvą nuo karo pabėgusias ukrainietes bei sukėlė įtarimą.

Spalio 7-ąją, praėjus jau daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasaulį vis dar šiurpina pranešimai apie kasdienius išpuolius ir masinių kapaviečių nuotraukos, o viso to kaltininkas Vladimiras Putinas tuo metu sutinka savo 70-ąjį jubiliejų. Portalas tv3.lt nupiešia Rusijos diktatoriaus V. Putino portretą – nuo pat jo gimimo iki dešimtis tūkstančių ar net daugiau ukrainiečių pražudžiusio karo Ukrainoje.

„Nelaimei, aš jį pažįstu“, – paklausta apie sulaikytą lietuvį Mantą Danielių sakė baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač. Teisininko išsilavinimą turintis M. Danielius prisistatė kaip galintis padėti baltarusių organizacijoms orientuotis Lietuvos teisinėje sistemoje, tačiau neilgai trukus pradėjo įtartinai elgtis, todėl apie jį buvo pranešta teisėsaugos institucijoms.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, lankydamasi Jungtinėse Valstijose, pagerbė komunistinių ir nacistinių režimų aukas. Pasak Seimo pirmininkės spaudos tarnybos, Vašingtono komunizmo aukų muziejuje pirmadienį vykusioje diskusijoje V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad ši vieta – ne tik paminklas nukentėjusiems nuo traumuojančio režimo ir nusikaltimų milijonams žmonių liudijimas, bet ir „priminimas, kad, deja, komunizmas vis dar egzistuoja, o jo ideologija atgimsta nauju pavidalu“. „Toldami...

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paskelbė išbraukęs iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą, taip pat – buvusį KGB darbuotoją, ilgametį „Rusijos geležinkelių“ vadovą, diplomatą Vladimirą Jakuniną. BNS pateikia sąrašą žmonių, iš kurių iki šiol buvo atimti valstybės apdovanojimai. Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

Nuo 2022 m. pavasario Rusijos visuomenę persmelkė nauja siaubinga jėga. Aktyvistai, protestavę prieš „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, labai greitai pakliuvo į kalėjimus.

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Vladimiro Putino auklėtoją mokyklos laikais į neviltį varė mokinys, kurį ji apibūdino kaip „suktą ir neorganizuotą“ vaiką, kuris „neabejotinai kėlė problemų“. Buvęs V. Putino klasės draugas sako, kad jis galėjo „stoti į kovą su bet kuo“ – ir nors jis nebuvo stipriausias iš klasės, jis visada vėlėsi į muštynes ir kovojo iki galo. Viktoras Borisenko 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje lankė mokyklą su dabartiniu Rusijos prezidentu Leningrado Dzeržinskio rajone, rašo mirror.co.uk.

Sergejus Čemezovas Rusijoje yra gerai žinomas, nes nuo 2007 m. gruodžio buvo ilgametis Valstybinės korporacijos „Rostech“ generalinis direktorius, kartu ir Putino režimo bendrininkas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Sergejus Čemezovas gimė 1952 m. rugpjūčio 20 d. Cheremchovo mieste, Irkutsko srityje.

Svetainėje kgbveikla.lt pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), šie dokumentai parodo sovietinį brutalumą ir melą.

Mįslingas nusikaltimas užfiksuotas Baltarusijoje. IT specialistas, 8-mečio vaiko tėvas kaltinamas nušovęs KGB pareigūną, kuomet į jo namus dėl „įtarimų ekstremistine veikla“ įsilaužė saugumiečiai. Apie žuvusį pareigūną rugsėjo 28-ąją pranešė pati Baltarusijos saugumo tarnyba. Skelbiama, kad „tikrinant adresus, kur galėjo gyventi su teroristine veikla siejami asmenys“, viename iš butų į pareigūnus tariamai buvo pradėta šaudyti. Teigiama, kad į KGB pareigūną šovė 31-erių Andrejus Zelceris.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas dėl tos valstybės griūties kaltina 1991 metų rugpjūčio pučo organizatorius ir Belovežo susitarimą pasirašiusius lyderius, ragina ginti demokratijos principus ir mano, kad tik žengdama demokratiniu keliu Rusija galės vystytis bei spręsti problemas. „Manau, kad tų dienų pamokos aktualios [ir] šiandien.

Politiko Aloyzo Sakalo gyvenimas – tarsi Lietuvos istorijos atspindys: gimė nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, mokykloje buvo apkaltintas antitarybine veika, ragavo lagerio, jam priskiriama 16 išradimų puslaidininkių fizikos srityje, bet nepriklausomybės pradžioje fiziką jis iškeitė į politiką. Toks buvo tas laikmetis – nepriklausomybės siekis anuomet į politiką pašaukė daugelio profesijų žmones.

Augant migrantų srautui per Baltarusijos sieną, Lietuvos žvalgyba mato didesnę riziką, kad į šalį gali patekti teroristų ir Aliaksandro Lukašenkos režimo užverbuotų žmonių, sako Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. „Suprantu, kad negalime visiems uždėti štampų, jokiu būdu nelaikome visų nusikaltėliais ar šnipais, bet ta rizika atsiranda su didesniu pabėgėlių srautu“, – interviu portalui 15min.lt sakė žvalgybos vadas.

Dėl rastų palaikų stabdomos Laisvės kovų muziejaus fondų saugyklų statybos Lazdijuose, čia netrukus bus atliekami archeologiniai tyrimai. „Pradėsime ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Veiksmus derinsime su archeologais, kad jie atkastų, ką rado“, – LRT televizijai sakė Lazdijų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis.

Baltarusijos valstybės saugumo komitetui (KGB) paskelbus, kad organizuota grupė rengėsi per ginkluotą maištą nušalinti prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, šis pareiškė, kad jo nušalinimui pritarė JAV vadovybė. „Iškelti užduotį nušalinti prezidentą... Niekas negalėjo nustatyti [tokios] užduoties, išskyrus aukščiausią politinę vadovybę. Tik jie“, – sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Ivanas Cercelis antradienį paskelbė apie planuojamus bandymus destabilizuoti padėtį šalyje per kovo 25–27 dienomis numatomas protesto akcijas ir pareiškė, kad valdžia imsis griežtų priemonių. „Tikrai žinome, kad [kovo] 25–27 dienomis bus bandoma destabilizuoti padėtį šalyje. Scenarijus rengiamas užsienyje, dalyvaujant asmenims, tam tikru laiku palikusiems mūsų teritoriją“, – per televiziją „Belarus 1“ pareiškė I. Cercelis.

Britų kontržvalgyba ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad išaiškintų sovietų šnipų tinklą šalyje. Gordono Lonsdale’o atveju teko netgi tikrinti agento intymias vietas, taip įrodant sudėtingą SSRS šnipinėjimo schemą. Šios ir kitos sovietinių agentų medžioklės Didžiojoje Britanijoje detalės paaiškėjo britams išslaptinus savo archyvus.

Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas (KGB) opozicijos kanalo „Nexta“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“ įkūrėjus Sciapaną Pucilą ir Ramaną Pratasevičių įtraukė į asmenų ir organizacijų, susijusių su teroristine veikla, sąrašus.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį Valstybės saugumo komiteto (KGB) izoliatoriuje susitiko su sulaikytais opozicijos atstovais, pranešė autoritariniam valstybės vadovui lojali žiniasklaida. „Jis ten puspenktos valandos kalbėjosi su minėtais atstovais, laikomais izoliatoriuje.