ket

Kasmet Lietuvoje nustatoma šimtai tūkstančių įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Kai kuriais atvejais vairuotojai bando pasitelkti vieną gudrybę ir taip išsisukti nuo  gresiančios atsakomybės. Įvykdžius KET pažeidimą, pavyzdžiui, viršijus leistiną greitį, kai kuriais atvejais vairuotojai, nenorėdami prisiimti kaltės už padarytą pažeidimą, deklaruoja, kad neva KET nusižengimą įvykdė kitas asmuo, todėl jis yra baudžiamas be reikalo.

Iškritęs pirmasis sniegas, spustelėjęs šaltukas, atlydys ir lietus – artėjant žiemai, tokie oro sąlygų pokyčiai neturėtų stebinti vairuotojų, bet vis dėlto kai kuriems vairuotojams permainingi orai tampa nemalonia staigmena. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija primena vairuotojams, į ką reiktų atkreipti dėmesį sėdant prie automobilio vairo, kai oro sąlygos nuolat keičiasi.

Dalis klaipėdiečių vis dar vairuoja automobilius vasarinėmis padangomis. Tokius pažeidėjus jau gaudo policininkai, o sučiupti žmonės teisinasi, jog orai dar geri, tad nemato reikalo žiemines padangas trinti. Tačiau nei tokie, nei įvairiausi kiti pasiteisinimai klaipėdiečių nuo baudos neapsaugojo. Vis dar su vasarinėmis padangomis važinėjantiems klaipėdiečiams šis pirmadienis prasidėjo kaip niekad blogai.

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas, rašoma pranešime.

Kauno savivaldybė gatvėse vėl diegia naujoves – šį kartą įstrižinę perėją sankryžose. Pėstieji tokią perėją vertina palankiai, mat ir patogiau, ir greičiau kerta sankryžą. Savivaldybė tokias perėjas nusižiūrėjo iš užsienio šalių, bet susisiekimo ministerija, kaip ir dėl rombų Kauno gatvėse, taip ir dėl įstrižinių perėjų, turi pastabų. Neįprasta naujovė Kaune. Nuo šiol norintiems kirsti Maironio ir Donelaičio gatvių sankryžą nereikia daryti lanksto, pėstieji gali eiti įstrižai sankryžos.

Tūkstančiai vairuotojų kasmet nubaudžiami už tai, kad vairuodami automobilį naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos. Seime siūloma dar griežčiau apibrėžti, kada vairuotojas galėti naudotis telefonu ir nebūti už tai nubaustas.

Ar galima stovint prie šviesoforo naršyti telefone? Iki šiol atsakymas buvo aiškus: prie vairo – jokių mobiliųjų. Tačiau siūlomas naujas kelių eismo taisyklių pakeitimas kelia aistras. Vidaus reikalų ministerija siūlo tikslinti formuluotę – išbraukia draudimą telefonu naudotis įjungtu varikliu, tačiau papildo nauju sakiniu – laikyti rankose telefoną draudžiama transporto priemonei judant.

Rugsėjis sostinėje kelia galvos skausmą vairuotojams – keliai kemšasi kaip niekad. Taksi ir elektromobilių vairuotojai skaičiuoja, kad nebegali judėti dešimtimis gatvių, kurias anksčiau lengvai pravažiuodavo A juosta. Iš šių A juostų vienas po kito dingsta ženklai, anksčiau leisdavę čia judėti taksi ir elektriniam transportui. Savivaldybė atsako, kad A juostų žymenys perbraižomi atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių pakeitimus.

Klaipėdos policijos pareigūnai penktadienį Taikos prospekte ir Pilies gatvėje vykdė priemonę dviratininkų ir paspirtukininkų eismo saugumui užtikrinti. Per ją užfiksuoti penki Kelių eismo taisyklių pažeidimai, skelbia uostamiesčio policija. Apie 9 val. sustabdytam 71 metų vyrui nustatytas 1,8 prom. neblaivumas, trys elektrinių paspirtukų vairuotojai sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, nesulaukęs žalios spalvos sankryžą kirto ir vienas pėsčiasis.

Antradienį Vilniuje, Kareivių gatvės sankryžoje, įrengtas pirmasis Lietuvoje viešajam transportui skirtas šviesoforo signalas, rašoma pranešime spaudai. Vilnius KET atsiradusią naujovę pritaikė miesto gatvėse ir šviesoforo sekciją įrengė Kareivių g. 11 sankryžoje. Pažymima, kad sekcija nebus painiojama su pagrindiniais signalais, nes ji dega tik balta spalva juodame fone.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, rugpjūčio 15–21 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET). Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 522 greičio viršijimo atvejus, rašoma pranešime spaudai. Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas trečiadienį. Rugpjūčio 17 d. apie 10.15 val.

Tebesitęsiant atostogų metui ir dažnam lekiant prie jūros ar ežerų, Kelių eismo taisyklių pažeidėjus vis dažniau fiksuoja greičio matuokliai. Netrukus šių turėtų dar padaugėti, mat bus įdiegta daugiau sektorinių greičio matuoklių. Kur jie bus ir kokie pažeidimai dažniausiai nustatomi, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys. Netrukus Lietuvoje atsiras daugiau sektorinių greičio matuoklių.

Vairuotojams, mėgstantiems viršyti greitį, vis dažniau teks krapštyti piniginę ir mokėti baudas arba nuimti koją nuo akseleratoriaus pedalo. Mat Lietuvoje šiemet baigiami ir bus įjungti dar 100 naujų vidutinio greičio matuoklių. Kai kuriuos kelio ruožus jie matuos beveik ištisai. Tiesa, kad vairuotojai nelakstytų, automobilių kelių direkcija slepia kur ir kada nauji vidutiniai greičio matuokliai pradės fiksuoti jūsų greitį.

Dar viena naujiena vairuotojams. Jau po dvejų metų visi nauji Europoje parduodami automobiliai privalės patys reaguoti į greitį ribojančius ženklus keliuose ir patys lėtinti tempą jei vairuotojas bandys greitį viršyti. Mašinose turės būti išmanieji greičio ribotuvai. Taip biurokratai tikisi ženkliai sumažinti žūčių skaičių keliuose.

Policininkai vos spėja bausti kelių eismo taisyklių nesilaikančius dviratininkus ir paspirtukų vairuotojus. Per pirmąjį šių metų pusmetį tokių pažeidimų policija užfiksavo jau 3 tūkstančius – paspirtukininkai ir dviratininkai važiavo per raudoną, viršijo greitį, o net pusė visų atvejų – važiavo neblaivūs. Policininkai pašiurpę – sako, kad tiek paspirtukininkai, tiek dviratininkai, dažnai pramogos neskiria nuo dalyvavimo eisme. Kartu su pareigūnais pažeidėjus fiksavo ir TV3 Žinios.

Vilniuje per tris mėnesius dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų priverstinai nuvežtos 755 transporto priemonės, daugiausiai – dėl neleistino statymo neįgaliesiems skirtose vietose. Kaip antradienį informavo Vilniaus savivaldybė, nuo kovo vidurio sostinėje pradėjus taikyti naują tvarką, leidusią savivaldybėms be policijos įsikišimo nuvilkti automobilius, nutempta 480 neįgaliųjų vietose pastatytų transporto priemonių.

Šiemet dvigubai daugiau vairuotojų nei pernai laikinai prarado teisę vairuoti, nes vairuodami rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną ir nesinaudojo laisvų rankų įranga, antradienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba. Šiemet teisė vairuoti už naudojimąsi mobiliuoju telefonu Lietuvoje buvo atimta 102 asmenims. Pernai per tą patį laikotarpį, sausį-gegužę, 55 žmonės laikinai prarado vairuotojų pažymėjimus.  Lietuvos kelių policija per metus iš viso išaiškina daugiau nei 40 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektams, kuriais siūloma daugybė pakeitimų, susijusių su eismo saugumu. Projektams dar turės pritarti Seimas. Jam tai padarius, keisis dabar galiojantys saugaus eismo reikalavimai ir baudos už juos pažeidimus.

Kiekvienas vairuotojas jau turi dar kartą atnaujinti Kelių eismo taisyklių (KET) žinių bagažą, mat keliuose įsigalioja dalis naujų pakeitimų. Susisiekimo ministerija (SAM) primena, kad įsigaliojo naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvės su naujais jas žyminčiais kelio ženklais, sudaroma galimybė efektyviau organizuoti maršrutinio transporto eismą – išskiriamos A ir A+ eismo juostos, įteisinami atskiri šviesoforo signalai, skirti tik maršrutiniam transportui, ir kt.

Nuo birželio 1 d. įsigalioja nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai. Atsiranda naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvės. Taip pat įvedami nauji šviesoforo signalai, kelio ženklai ir kelių ženklinimas. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausius KET pasikeitimus, kurie pradeda galioti nuo vasaros pradžios.

Jei dar nesuskubote pasimokyti naujų Kelių eismo taisyklių ir įsiminti ženklų, derėtų tai padaryti jau dabar. Nuo rytojaus, birželio 1 d., Vilniuje atsiranda dviračių gatvės, kuriose automobilių vairuotojai turės sumažinti greitį, o dviračių negalės aplenkti. Kiek vėliau bus diegiami ir dar nematyti maršrutiniam transportui skirti šviesoforai. Tiesa, dar antradienį vairuotojai nė neatpažįsta, kaip tokio šviesoforo ženklus reikėtų iššifruoti.

Seimo narė Jurgita Sejonienė pažeidė Kelių eismo taisykles – paliko automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje.  Apie tai Seimo narė pati pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  J. Sejonienė teigia, kad automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje paliko per neapdairumą. „Praeitą savaitę buvo nutemptas mano automobilis, kuris, pripažįstu, per neapdairumą buvo priparkuotas neįgaliesiems skirtoje vietoje.

Nuo birželio 1 d. Lietuvoje keliuose įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, todėl vairuotojai jau iš anksto yra supažindinami su laukiančiais naujais pokyčiais. Žinių radijo laidoje saugaus eismo ekspertas bei vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas įvertino, kurie KET pakeitimai, įsigaliosantys nuo birželio mėnesio, yra svaribiausi. Dalelė naujų KET pakeitimų įsigaliojo nuo sausio 1 d., apie tai jau kalbėjome.

Kitos savaitės viduryje įsigaliojantys Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčiai atveria daugiau reguliavimo galimybių savivaldybėms, tačiau bent didieji šalies miestai naudotis visomis naujovėmis neskuba. Nuo ateinančio trečiadienio Lietuvoje galės būti įrengiamos vadinamosios dviračių gatvės, maršrutiniam transportui skirti šviesoforai, elektrinių paspirtukų eismas ribojamas specialiu ženklu, įsigalios kiti pakeitimai.

Nuo birželio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai. Atsiranda naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvės. Taip pat įvedami nauji šviesoforo signalai, kelio ženklai ir kelių ženklinimas.

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad nuo birželio 1 d. miestų gatvėse gali atsirasti dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos. Jos žymimos raide „A“ arba simboliu „A+“. Taip siekiama sudaryti galimybę efektyviau organizuoti maršrutinio transporto eismą Lietuvoje, paskatinti gyventojus rinktis netaršų ekologišką transportą, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Kelių eismo taisyklių pažeidėjai Vilniaus gatvėse turėtų suklusti. Policija įsigijo naujus lazerinius greičio matuoklius, kurie greičio viršijimo pažeidimus gali fiksuoti netgi didesniu nei 2 kilometrų atstumu, be to, bus galima matyti ir tai, ar važiavote segėdami diržą, nesinaudojote telefonu. „Naujieji lazeriniai greičio matuokliai naudojami Vilniuje bei Vilniaus gatvėse, pareigūnai juos naudos kiekvieną dieną”, – portalui MadeinVilnius.

Vairuotojams staigmeną ruošia Susisiekimo ministerija – jau nuo birželio siūlo panaikinti žaliąjį mirksintį šviesoforo signalą. Esą jei sankryžose po žalios iškart užsidegtų geltona šviesa, dalyje sankryžų vairuotojai sutaupytų bent po keturias sekundes, o tai mažintų ir degalų sąnaudas. Tiesa, tokių idėjų nesupranta nei vairuotojai, nei vairavimo instruktoriai. Žalias signalas mirksi tam, kad perspėtų, jog tuoj reikės stabdyti.

Dešimtys pažeidėjų per kelias valandas ir pusantro tūkstančio nuo metų pradžios. Tokius skaičius vardina Klaipėdos kelių policininkai tikrinantys, kaip vairuotojai laikosi važiavimo viešajam transportui skirta „A“ juosta taisyklių. Juozas autobusus Klaipėdoje vairuoja jau 40 metų.

Praėjusiais metais pakeitus Kelių eismo taisykles (KET), dabar Susisiekimo ministerija planuoja keisti ir Kelių šviesoforų įrengimo taisykles. Kaip nurodo ministerija, registruotais pakeitimais siūloma plačiau aprašyti vadinamąjį saugos laiką, kai transporto priemonės atlaisvina sankryžos zoną, kai naudojamas draudžiamas šviesoforo signalas visomis kryptimis. Taip pat išsamiau aprašyti žalio mirksinčio signalo naudojimą.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ savo „Facebook“ paskyroje perspėjo vairuotojus dėl neįprastų popierinių pranešimų apie tariamus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Socialiniame tinkle buvo pasidalinta tokia nuotrauka: „Susisiekimo paslaugų“ atstovai rašė: „Nors balandžio 1-oji jau praėjo, bet „pokštininkų“ dar užsiliko. Norime nuraminti vilniečius ir miesto svečius – šie pranešimų lapeliai NĖRA oficialūs pranešimai, o tik ganėtinai aplinkai nedraugiškos šiukšlės.

Draudžiamose vietose automobilius palikę vilniečiai savo keturračio turto gali ir neberasti. Sostinės savivaldybė pradeda nutempinėti ne vietoje paliktas mašinas. O jas atgauti žmonės galės tik susimokėję baudą, transportavimo bei saugojimo aikštelės išlaidas. Vilniečiai tokią naujovę palaiko, tačiau vienbalsiai klausia – o kurgi įkišti automobilius, jei parkavimo vietų reikia ieškoti su žiburiu? „Golfuko“ vairuotojo ar vairuotojos laukia nelinksma diena.

Vyriausybei užkliuvo, ką Lietuvos vairuotojai veikia prie vairo. Jei Seimas priims naujas įstatymų pataisas, už valgymą, kavos gėrimą, dažymąsi ir net rūkymą vairuotas būtų baudžiamas bauda iki 90-ies eurų. Neatsakingiems vairuotojams naujovių valdžia paruošė dar daugiau. Vyriausybė nori didinti atsakomybę už techninės apžiūros neturėjimą, sveikatos nepasitikrinimą, chuliganišką vairavimą ar vairavimą girtam. Šiuo metu vairuojant kalbėti telefonu be laisvųjų rankų įrangos draudžiama.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam konsoliduotam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir jį lydinčių Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) bei Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų įstatymų projektų paketui, kuris apima Vidaus reikalų, Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijų ir kitų institucijų pateiktas iniciatyvas, siekiant tobulinti teisinį reguliavimą transporto priemonių eismo srityje.

Baudos dydis už greičio viršijimą turėtų būti nustatomas pagal žmogaus pajamas – tokią idėją siūlo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius. Anot jo, tai padėtų atgrasyti pažeidėjus nuo noro spustelti greičio pedalą. Visgi lietuviai tokį siūlymą vertina dvejopai. Tačiau ekspertai mano, kad tokiai idėjai Lietuva dar nepasiruošusi, o, anot teisininkų, ji prieštarautų Konstitucijai.

Nuo 2022 m. vasario 1 d. pradėjo veikti modernizuotas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Elektroninių paslaugų portalas, rašoma pranešime spaudai.

Nauji kelių eismo taisyklių draudimai vairuotojus jaudina menkai. Jau antras mėnuo, kai taisyklės draudžia palikti automobilius arčiau nei penki metrai nuo įvažiavimų į kiemus. Tačiau vaizdelis prie daugiabučių praktiškai nepasikeitė. Vieni gyventojai pyksta, kiti pateisina ne vietoje stovinčias mašinas, nes jų tiesiog nėra kur statyti. Kai kurie norėtų akylesnio pareigūnų žvilgsnio, visgi nei policija, nei viešosios tvarkos skyriai drausminti pažeidėjų kol kas nenusiteikę.

Žinomas lietuvių kompozitorius Stanislavas Stavickis-Stano dažnai socialiniame tinkle dalijasi savo patirtimi ar įvairia nuomone. Tiesa, šį kartą jis sukritikavo KET testuose esantį klausimą. Vyras „Alsket“ testuose pamatė klausimą, kuris sukėlė didelį pasipiktinimą.  „Į ką būtina atsižvelgti, kai per važiuojamąją dalį eina senyvo amžiaus žmonės?“ – klausiama teste.

Vidaus reikalų ministerija registravo patobulintus įstatymų projektus, kuriais gerokai griežtinama atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.  Didesnės baudos siūlomos už chuliganišką vairavimą, vairavimą apsvaigus, nesutvarkytus dokumentus ar pasibaigusią sveikatos apžiūrą.

Keliuose ir gatvėse neretai galima išvysti vieni kitiems ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksinčių, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojančių vairuotojų. Tai tarsi neoficiali vairuotojų kalba, kuria siekiama perspėti apie pavojingą situaciją kelyje, užleisti kelią ar už tai padėkoti. Visgi, draudikų teigimu, svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui.

Greičio mėgėjų skaičius Lietuvos keliuose padidėjo. Iš 1,5 mln. tautiečių, turinčių vairuotojų pažymėjimus, pernai akceleratoriaus pedalą ir greitį viršijo beveik du trečdaliai, arba beveik 1 mln.

Nuo Naujųjų įsigaliojo Kelių eismo taisyklių draudimas mašinoms stovėti arčiau nei penki metrai nuo įvažiavimų į teritorijas. Ir tai – tikras galvos skausmas vairuotojams. Jie sako, kad automobilių kiemuose ir gatvėse tiek daug, kad jų tiesiog nėra kur statyti. Susisiekimo ministerijos inicijuotą 5 metrų taisyklę kritikuoja ir sostinės savivaldybė – esą naujoji tvarka perteklinė. O ministerija atšauna, kad viskas dėl saugumo. Aiškinomės, ar vairuotojus dėl pažeidimų pareigūnai jau baudžia.

Nuo šeštadienio įsigalioja draudimai statyti automobilius prie išvažiavimų iš kiemų, krauti elektromobilius neribotą laiką, įvedami ir kiti Kelių eismo taisyklių pakeitimai. Nuo sausio 1-osios automobiliams bus draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos. Draudimas bus taikomas tik toje kelio pusėje, kurioje yra įvažiavimas, tačiau ne priešais jį.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami susipažinti su būsimais pokyčiais, kokia tvarka nuo kitų metų reikės praleisti specialiąsias transporto priemones ir jas lydintį transportą. Naujoji tvarka leis policijos, greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ar kitų specialiųjų transporto priemonių vairuotojams nelaimės vietą pasiekti greičiau ir taip prisidėti prie gyvybių išsaugojimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ruošiantis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams nuo sausio 1 d., Susisiekimo ministerija vairuotojus iš anksto susipažindina su būsima pirmumo tvarka apsisukant šviesoforais reguliuojamose sankryžose. Nuo Naujųjų metų įsigaliosiantys pakeitimai įtvirtins aiškią pirmumo tvarką, padės išvengti avarinių situacijų, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami iš anksto susipažinti su aiškiau reglamentuota tvarka dėl įvažiavimo į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą ir išvažiavimo iš jos. Tikimasi, kad tai padės išvengti galimų avarinių situacijų. Ilgą laiką vykstant diskusijoms dėl eismo tvarkos važiuojant bendromis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, tikslinami KET reikalavimai ir aiškiau apibrėžiama, kokiose situacijose ir kas turi pirmumą kelyje.

Dažnai pėstieji per perėjas žengia nudelbę akis į telefonus ir net neapsidairo. Atėjus žiemai ir greičiau temstant, dėl tokių neatidžių ir visai ne į kelią susikoncentravusių pėsčiųjų pyksta vairuotojai, o policija dar nesibaigus metams fiksuoja maždaug pusketvirto tūkstančio pėsčiųjų pažeidimų – dvigubai daugiau nei pernai.

Nuo sausio – permainos vairuotojams ir dar didesnis galvos skausmas, kur palikti automobilį. Grįžta Kelių eismo taisyklių draudimas mašinoms stovėti arčiau nei 5 metrai nuo įvažiavimų į teritorijas. Tai reiškia – ir į visus daugiabučių kiemus. To esą reikia, kad stovinčios mašinos netrukdytų matomumui. Pokyčiais džiaugiasi ir didžiuliais automobiliais į gaisrus skubantys ugniagesiai, ir dalis gyventojų.

Lietuvos keliuose – vis dar nesaugu, o apie tai kalbama nuolat. Kasmet autoįvykiuose žmonės žūsta ar lieka sunkiai sužaloti. Vairavimo, elgesio kelyje įpročiai sunkiai kinta ne tik naudojant įvairias prevencines priemones, siekiant skatinti saugumą kelyje, bet ir skiriant baudas už tam tikrus kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Spalio pabaigoje Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kraupus epizodas.