kęstutis glaveckas

Europos Parlamento narė M. Starkevičiūtė supeikė valdančiųjų antikrizines priemones ir jas palygino su viešųjų ryšių akcija. Pasak politikės, ir biudžeto deficito, ir rinkos rizikingumo rodikliai Lietuvoje – normalūs, vertinant pagal dabartinę Europos finansinę situaciją. Tuo metu K. Glaveckas teigia, kad ekonominiai rodikliai gal ir būtų neblogi, jei ne sudėtingos sąlygos pasiskolinti. „Mažos šalys yra didelės krizės atsitiktinės aukos“, – teigia Margarita Starkevičiūtė.

Pernai iš bankų buvo atsiimta indėlių, didėjo atidėjimai blogoms paskoloms, prastėjo skolinimosi sąlygos, bankai sunkiau pritraukia lėšų. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto politikus Lietuvos bankui pavyko įtikinti, kad pavojaus varpai bankuose neskamba. Vakar Lietuvos banke už uždarų durų vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvažiuojamajame posėdyje buvo kalbama apie šalyje veikiančių bankų padėtį.

Pažadėjo seimūnai išsiaiškinti, kodėl visuomenė taip brangiai perka degalus, bet nė nesivargino aiškintis. Seimą visuomenė samdo tik dėl grožio. Sausio 10-ąją „Vakaro žinios“ klausė Seimo frakcijų atstovų, ką jie ruošiasi daryti dėl to, kad lietuviai už degalus moka gerokai brangiau net už tas šalis, kuriose didesnis degalų akcizas. Visi kaip vienas tada žadėjo per savaitę imtis veiksmų. Šiandien klausiame, ką nuveikė per 18 dienų.

Tik tuomet, kai Lietuva pagal degalų kainas pralenkė net 12 Europos Sąjungos šalių, sukruto ir politikai. Degalinių valdytojai ir „Mažeikų nafta“ atsidūrė po jų didinamuoju stiklu, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši ištirtų, ar nėra kartelinio susitarimo tarp dyzelinių degalų pardavėjų.  Iki šiol konkurencijos specialistai tikino „stebintys degalų rinką“, tačiau nieko įtartino nematę.

Tik tuomet, kai Lietuva pagal degalų kainas pralenkė net 12 Europos Sąjungos šalių, sukruto ir politikai. Degalinių valdytojai ir „Mažeikų nafta“ atsidūrė po jų didinamuoju stiklu, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši ištirtų, ar nėra kartelinio susitarimo tarp dyzelinių degalų pardavėjų. Iki šiol konkurencijos specialistai tikino „stebintys degalų rinką“, tačiau nieko įtartino nematę.

Šiandien Seime toliau vyko arši diskusija dėl parlamentarų atlyginimo susimažinimo. Po ilgų diskusijų ir skirtingą mažinimo procentą numatančių pasiūlymų Seimas galiausiai nusprendė 18 proc. susimažinti darbo užmokestį. Šiai iniciatyvai pritarė 113 parlamentarų, dar du Seimo nariai susilaikė. Mažesnius atlyginimus Seimo nariai gaus jau vasarį.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prof. Kęstutis Glaveckas pastebi, kad nei viena nauja išrinkta politinė dauguma ir Vyriausybė atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laikais nebuvo atsidūrusi tokioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kokioje dabar yra atsidūrusi naujoji dešiniųjų Vyriausybė. Pasaulinė finansinė krizė, peraugusi į pasaulinę ekonomikos recesiją, tiesiogiai paveikė ir Lietuvos ūkio situaciją.

Verslininkams – bene pirmos šiemet geros žinios iš Seimo. Parlamentarai nusprendė, kad įmonėms už automobilius nereikės mokėti net ir nuo balandžio mėnesio. Dėl to premjeras Andrius Kubilius šaukia valdančiosios koalicijos tarybos posėdį, kuriame lauks „pasiūlymų, kaip valstybės biudžetą papildyti 300 milijonų litų“. Prieš mokesčio įmonėms įvedimą pasisakė 59 Seimo nariai, už – 54, 14 susilaikė.

Būsimasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, kad jo vadovaujama institucija neleis piktnaudžiauti energetikos monopolijoms. Vakar Seimas pritarė sumanymui įsteigti 14-ą Energetikos ministeriją. Nors opozicija aktyviai balsavimo „prieš“, Seimas įsteigė Energetikos ministeriją ir priėmė tuziną įstatymų, susijusių su jos kūrimu, rašo „Lietuvos žinios“. Koalicijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Glaveckas pabrėžė, kad šios institucijos reikia užsispyrėlei „Leo LT“ sutramdyti.

Seimas vakar pritarė naujos Energetikos ministerijos (EM) steigimui. Už tai balsavo 77 Seimo nariai, „prieš“ buvo 42, susilaikė 1 parlamentaras. Siūlė alternatyvą Energetikos ministerija bus steigiama išskaidžius Ūkio ministeriją į dvi. Vyriausybė tvirtina, kad tam papildomų valstybės lėšų ir etatų neprireiks. Nauja institucija bus steigiama bendra tvarka, nenurodant konkrečios datos, o per nustatytą laiką įsigaliojus įstatymams.

Kitų metų biudžetą, kuris turėtų padėti šaliai įveikti finansų krizę ir ekonomikos nuosmukį, Seimas turėtų priimti kitą pirmadienį. Balsavimas dėl jo numatytas gruodžio 22 dieną: už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 14, o susilaikė 16 parlamentarai. 2009 metų biudžeto projektas ir beveik 60 jį lydinčių įstatymų pataisų Seimui pateikta antradienį – parlamentarai ketina posėdžiauti iki vėlyvo vakaro.

Vilniuje dirbanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pritaria Lietuvos Vyriausybės parengtam krizės įveikimo planui bei bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Lietuvos dujos“ valstybės valdomų akcijų pardavimui. Tai po susitikimo su TVF misijos vadove Catriona Purfield (Katriona Perfild) ir jos vadovaujama misija pirmadienį BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Nors naujoji Vyriausybė kalba, kad 2009 metų biudžetą reikia patvirtinti dar šiemet, procedūros yra smarkiai užsitęsusios ir jau dabar nusižengia Seimo statutui. Finansų ministras Algirdas Šemeta teigia, kad naujoji Vyriausybė 2009 metų biudžetą turi patvirtinti dar šiemet, todėl ji savo darbą ir pradės nuo valstybės ir nacionalinio biudžeto svarstymo. Šis klausimas įtrauktas pirmas į penkioliktosios ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės pirmojo posėdžio darbotvarkę.

Prezidentas Valdas Adamkus vakar pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino paskirtojo ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktos Vyriausybės sudėtį. Ir nors Vyriausybės planą Seimui žadama pateikti svarstyti šiandien, opozicija jau suskubo rengti alternatyvą valdančiosios daugumos siūlomam antikriziniam planui.

Krizė klaidžioja po Lietuvą, o įkandin krizės klaidžioja Krizės įveikimo planas. Nenutyla ir diskusijos apie tai, kas baisiau – minėtoji krizė ar minėtasis planas? Vyksta nuomonių kova su slankiojančia pirmyn atgal fronto linija. Finansų analitikas Gitanas Nausėda lyg ir buvo tas pateptasis, kuriam buvo suteikta teisė kartu su politikais prisidėti prie antikrizinių priemonių plano rengimo. Tačiau dabar jis įsitikinęs, kad šis planas sunkiai pakeliamas socialiai jautriems žmonėms ir verslui.

Seime - du šeiminiai duetai. Pirmąjį suformavo Tautos prisikėlimo partijos nariai Arūnas Valinskas ir Ingrida Valinskienė, antrąjį sudaro Liberalų sąjūdžio (LS) narys Kęstutis Glaveckas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė Rūta Rutkelytė. Ketvirtadienį Seime prisiekusi R.Rutkelytė „Respublikai“ prisipažino, kad kol kas pamiršta, jog Seime dirba ir jos vyras. Tuo tarpu K.Glaveckas ir A.Valinskas džiaugiasi, kad šalia yra mylimos moterys.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku šiandien išrinktas liberalas Vytautas Grubliauskas. Audito komiteto pirmininke išrinkta darbietė Loreta Graužinienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Donatas Jankauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Arvydas Anušauskas, Biudžeto ir finansų - liberalas Kęstutis Glaveckas. 10 komitetų pirmininkų iš 15 Seime buvo išrinkta trečiadienį.

Centro dešinės keturių partijų koalicija ekonominės krizės sąlygomis ketina žengti link tam tikro mokesčių progresyvumo, nors progresinių mokesčių idėja labiau tinka opozicijoje naujajame Seime liksiantiems socialdemokratams.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Netrukus valdžią į savo rankas perimsiančios partijos kitų metų valstybės biudžeto projekte numatytą 3 mlrd. litų deficitą svarsto mažinti ir naikindamos mokesčių lengvatas, taikomas mėsai, būsto paskolų palūkanoms. Vakar finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pristatė kitų metų biudžeto projektą. Kadenciją baigiančios Vyriausybės sudarytame pagrindiniame šalies finansiniame dokumente į iždą numatoma surinkti daugiau kaip 25,5 mlrd. litų pajamų, išleisti - apie 28,2 mlrd. litų.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje vienmandatėse apygardose pergalę šventė centro-dešiniųjų partijų atstovai - konservatoriai, liberalai bei liberalcentristai. Vienintelė kairiųjų atstovė, kuriai pavyko nugalėti antrajame ture viename iš šių miestų - socialdemokratė, socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Vilniuje daugiausiai apygardų nugalėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai.

Jau tiksliai žinoma, kas užims pirmąsias 70 vietų Seime. Partijų sudarytus sąrašus gerokai pakoregavo rinkėjai, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėję konservatoriai dabar gali džiaugtis ne 17, kaip skelbta anksčiau, bet jau 18 laimėtų vietų Seime. Tuo pačiu vienu mandatu - iki 10 - sumažėjo socdemų kraitis. Tačiau šie jau yra gavę du mandatus vienmandatėse apygardose.

Sprendžiant dabartinę situaciją dėl „Sodros“ biudžeto problemų, kurias sukūrė Seimas, priėmęs populistinį sprendimą dėl pašalpų vaikus auginančioms šeimoms, iniciatyvą turėtų parodyti prezidentas Valdas Adamkus. „Namuose dabar gaisras kyla didesnis nei už mūsų sienų“, - tvirtina Seimo narys, ekonomistas Kęstutis Glaveckas apeliuodamas į šalies vadovo polinkį daugiau dėmesio skirti užsienio politikai.

Slapta Vyriausybės subrandintas planas padidinti dirbančių žmonių įmokas „Sodrai“, ekspertų teigimu, tik dar labiau paspartins infliacijos didėjimą ir vargu ar apsaugos pensininkus. Šiandien Vyriausybė teikia Seimui šokiruojančius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) 2009 metų biudžeto ir jo rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. Juose siūloma „Sodros“ įmokų tarifą dirbantiems asmenims didinti nuo 3 iki 4 procentų.

Rinkėjų valia į Seimą patekusių sutuoktinių porų etiniai ar psichologiniai skrupulai nekamuoja. Lapkričio viduryje pradėsiantį dirbti naująjį Seimą papuoš ne tik spalvingi ir netradiciniai politikai. Atrodo, kad parlamentą garsins ir šeiminės rangos metodas. Susumavus reitingavimo balsus ir paskelbus preliminarius daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašus, išryškėjo unikali iki šiol Seime neregėta tendencija - tautos išrinktaisiais tapo net kelios sutuoktinių poros.

Lietuvos liberalų sąjūdžio rinkimų sąrašo rinkėjų pirmumo balsai beveik nepakeitė. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikiamais duomenimis, pirmoje vietoje liko partijos lyderis Eligijus Masiulis (gavo 24 872 pirmumo balsus), antroje – Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius (21 020 balsų), trečioje – parlamentaras Petras Auštrevičius (18 554). Iš 6-os vietos į 4-ą pakilo Kęstutis Glaveckas (gavo 17 623 pirmumo balsus), iš 4-os į 5-ą nukrito parlamentarė Dalia Teišerskytė (14 58...

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Vakar paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos rodo, kad aukščiausius postus valstybėje užimantiems politikams, Seimo ir Vyriausybės nariams bei valdininkams pinigų netrūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmieji valstybės asmenys - prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas neturi nekilnojamojo turto, nors sąskaitose sukaupę nemenkas pinigų sumas. Tačiau net ir 100 tūkst. litų siekiančios santaupos neprilygsta jų sutuoktinių valdomoms lėšoms.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų fondui atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber pasirašys smulkiojo verslo finansavimo sutartį, kurios efektyvumu rimtai abejojama, rašo „Lietuvos žinios“. Mokytis, mokytis ir.

Daug sąmyšio sukėlusi Ekonominio saugumo stiprinimo programa gali jo sukelti dar daugiau. Mat, anot politikų, teiginio, kad skandinavų kapitalas kelia grėsmę šalies ekonominiam saugumui, išbraukti nė neketinama. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas „Respublikai“ teigė, esą Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną papiktinusi formuluotė dokumente veikiausiai išliks.

Partijų rinkimų programose akis bado realybę akivaizdžiai pranokstantys pažadai ir iniciatyvos. Analitikams ir mokslininkams kai kurios idėjos primena primirštus komunistinius šūkius, jau nekalbant apie polinkį į populizmą, rašo „Lietuvos žinios“. Po gero mėnesio Seimą šturmuosiančios partijos žada per kelerius metus padaryti Lietuvą viena laimingiausių šalių pasaulyje, sukurti gausų pasiturinčių piliečių sluoksnį, per kelis dešimtmečius pagausinti tautą iki keturių milijonų.

Trečdalis šio kadenciją baigiančio Seimo narių - milijonieriai. Jų valdomas turtas ir grynieji - nuo vieno iki daugiau kaip šešiasdešimties milijonų litų. Bet kitos kadencijos Seime dalies turtuolių nebeliks. Ir ne dėl to, kad jie nebebus perrinkti. Jie laisva valia atsisako politinių ambicijų.

Stichinėms negandoms skirtus milijonus Gedimino Kirkilo kabinetas dalija su Vyriausybės rezervo fondo lėšų paskirtimi nesusijusiems dalykams, o neretai - ir premjero globojamiems pramoginiams renginiams, rašo šios dienos "Respublika". Likus mažiau nei trims mėnesiams iki naujojo Seimo rinkimų premjero G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė beveik ištuštino savo rezervo fondą. Iš ekstremalių situacijų padariniams likviduoti numatytų 40 mln.  litų įpusėjus metams liko kiek daugiau nei 7 mln.

 Prezidentui vetavus Socialinių išmokų indeksavimo įstatymą, Vyriausybė neatsisako planų paremti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus. „Mes šiomis sąlygomis bet kuriuo atveju turėsime priimti sprendimus, kaip paremti mažiausias pajamas gaunančius žmones - ar tai bus indeksavimo įstatymas, ar atskiri sprendimai kiekvieną kartą - kitas reikalas“, - Žinių radijui sakė premjeras Gediminas Kirkilas. Jis pats labai rėmė šį įstatymą.

Energetikos tema dominuoja Lietuvos viešajame diskurse. Kalbos liejasi upeliais, naujos iniciatyvos gimsta beveik kasdien, tačiau neapleidžia įspūdis, kad stovime vietoje. Klausantis diskusijų kartais atrodo, kad dėl kažkokių priežasčių nutylimi svarbūs dalykai, nors diskusijų vadeles rankose laiko energetikai, tai yra - specialistai. Vis dar svajojama apie pigią energiją Tačiau galbūt kažkas nutylima būtent todėl, kad diskusijose pasiduodama energetikų įtaigai.

Seimo sprendimas indeksuoti minimalųjį darbo užmokestį ir socialines išmokas sukėlė prieštaringas reakcijas. „Danske bank“ analitikės Violetos Klyvienės nuomone, indeksavimas tik dar labiau padidins infliaciją. K. Glavecko įsitikinimu, išmokų susiejimas su kylančiomis kainomis nebūtinai sukels dar didesnę infliaciją, tačiau vis tiek yra prastas sprendimas, nes socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms padės menkai.

Tuščių talpų skambėjimu prie vyriausybės susirinkusi grupelė „tvarkiečių“ ir vilniečių bandė atkreipti Vyriausybės ir jos vadovo G. Kirkilo dėmesį į nuolat augančias benzino ir dyzelino kainas. „Absoliučiu blogiu“ pavadinę „Mažeikių naftos“ monopoliją jie, be kita ko, ragino atsisakyti ribojimų prastesnės kokybės kurą įvežti iš rytų šalių. Anksčiau Seimo narys Kęstutis Glaveckas portalui „Balsas.

Prognozės, kad mažmeninės kuro kainos gali pasiekti ar net viršyti 5 litų už litrą ribą, kelia nerimą Lietuvos vežėjams, tačiau jie kol kas neketina pasekti prancūzų pavyzdžiu ir imtis drastiškų protesto akcijų. Šiandien vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas ir premjeras Gediminas Kirkilas sutarė susidariusią grėsmingą padėtį aptarti pirmadienį įvyksiančiame susitikime.

Už litrą degalų gali tekti pakloti ir 5 Lt ar net daugiau – prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Naftos kainos galiu pasiekti dar baisesnius dydžius. Gali būti, kad už litrą mokėsime daugiau nei 5 Lt. Tačiau galbūt taip ir neatsitiks“, – svarstė G. Nausėda diskusijų laidoje "Savaitės atgarsiai", kurią veda Virginijus Savukynas.

Vakar į plenarinį posėdį susirinkę parlamentarai tylos minute pagerbė Kovo 11-osios Akto signataro, akademiko Eduardo Vilko atminimą. Apie skaudžią netektį kalbėta ir per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo signatarai: Seimo narys Kęstutis Glaveckas, buvęs premjeras, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys ir buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, rašo „Lietuvos žinios“. „E.Vilko netektis - visos mūsų visuomenės netektis.

Seime antradienį vykusioje spaudos konferencijoje tylos minute pagerbtas iš gyvenimo pasitraukusio ekonomisto, akademiko, signataro Eduardo Vilko atminimas. „Randam laiko kalbėti apie barnius, skandalus ir smulkmenas, o kada žmogus išeina į kitą pasaulį, mes nerandame tokios galimybės jį pagerbti. Ši konferencija yra simbolinė jam pagerbti - žmogui, draugui, signatarui“, - spaudos konferencijos tikslą apibūdino Seimo narys Kęstutis Glaveckas.

Klaipėdoje šeštadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio taryba patvirtintino 47 kandidatus į vienmandates Seimo rinkimų apygardas. Likę 24 kandidatai bus patvirtinti per kitą tarybos posėdį, kuris planuojamas rugpjūčio mėnesį, pranešė liberalsąjūdiečiai. Planuojama, kad partijos pirmininkas Eligijus Masiulis kandidatuos Klaipėdos Marių, buvęs partijos lyderis Petras Auštrevičius Vilniaus Senamiesčio apygardoje.

Seimas antrą kartą nesutiko imtis naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projekto ir vėl jį grąžino tobulinti Finansų ministerijai. Už tai, kad projektas būtų svarstomas Seime, balsavo 23 parlamentarai, prieš - 3, o susilaikė 30 Seimo narių. Jau kartą patobulintame variante turto arba verslo vertinimo įmonėms buvo siūloma apsidrausti metiniu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris negalėtų būti mažesnis kaip 300 tūkst. litų.

Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė konservatorių frakcijos nario Kęstučio Čilinsko siūlymui suformuoti specialią komisiją, kurioje būtų aptariami prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime įvardyti skauduliai. Balsuojant seimūnai norėjo nutarimo projektą apskritai atmesti, tačiau tam pritrūko kelių balsų ir K.Čilinsko siūlymas grąžintas tobulinti.

Vyriausybė pasistengė apkartinti mokytojų, streikais kovojusių dėl didesnių atlyginimų, džiaugsmą – užmokestis jiems bus padidintas Nacionalinio stadiono sąskaita. Ketvirtadienį nutarta 200 mln. Lt iš Privatizavimo fondo skirti algoms, o ne stadiono, kuriame 2009-aisiais turėjo koncertuoti Lietuvos dainų šventės dalyviai, vykti sporto varžybos, statyboms.

Parlamento opozicija nepatikėjo premjero Gedimino Kirkilo pristatytoje Vyriausybės ataskaitoje išvardintais pasiekimais ir užvertė jį klausimais bei kritika. Vieni seimūnai stebėjosi, kad ministrų kabinetas nesuvokia realios šalies padėties, kitiems užkliuvo tai, kad kaimyninėje Lenkijoje infliacija valdoma kur kas geriau nei Lietuvoje.

Referendumą dėl Ignalinos atominės jėgainės (IAE) darbo pratęsimo inicijavusios piliečių grupės lyderis, neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog parašai renkami pilnu tempu, o lengviausia tai daryti provincijoje. Didžiuosiuose miestuose esą pasirašo mažiau žmonių. Anot A. Akstinavičiaus, parašų rinkimui labai pakenkė Seime išreikštas nusistatymas paskelbti referendumą IAE darbo pratęsimo reikalu.

Lietuvos parlamentas ketvirtadienį pradėjo Lisabonos sutarties, kitaip dar vadinamos Europos Sąjungos (ES) reformų sutartimi, ratifikavimo procedūrą. Galutinai sutartis, kaip tikimasi, bus ratifikuota balandžio mėnesį ir taps Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Sutarčiai pritarė 103 parlamentarai, 4 Seimo nariai susilaikė ir tik vienas „tvarkietis“ Egidijus Klumbys balsavo prieš.