kęstutis budrys

Rusijai paskelbus mobilizaciją saugumo situacija Lietuvoje blogėja, nors grėsmės lygis nepakitęs. Vis dėlto Valstybės gynimo taryboje nuspręsta aktyvuoti neviešinamą Sienos priedangos planą. Kodėl to reikia ir kas keisis jį aktyvavus bei ką Lietuva darys su rusais, bėgančiais nuo mobilizacijos? Apie tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija yra akivaizdus Kremliaus pralaimėjimas, sako Lietuvos vadovo patarėjas. „Politine, strategine prasme mes jau čia galime vertinti daug plačiau (...). V. Putino prasme, V. Putino kaip lyderio, vadovaujančio visam režimui prasme, tai yra akivaizdus pralaimėjimas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kęstutis Budrys. „Jis prieš save turi tiktai blogus sprendimus arba šaliai, arba jam kaip lyderiui.

Vladimiro Putino paskelbtas sprendimas dėl dalinės mobilizacijos ir pasakytoje kalboje vis skambėję grasinimai Vakarams daug ką verčia svarstyti – ar karas neišsiplės į NATO rytinį flangą. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys ramina nerimaujančius ir pabrėžia, kad Rusijos sprendimas yra pirmiausia susijęs su situacija Ukrainoje, o ne kariniais veiksmais prieš Vakarus.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Baltarusijos pareigūnų veiksmai gadinant tvorą pasienyje yra provokacijos, balansuojančios ant labai pavojingos ribos. „Viena yra atvesti migrantus prie sienos ir stumtelti, kitas dalykas, kurį mes šiuo metu matome – fizinio barjero fizinis niokojimas“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėjas.

Prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio asociaciją. Anot prokurorų, Kremliaus propagandai dirbantys paleckininkai kenkia valstybei, propaguoja smurtą, karą, totalitarinį režimą. O kol tyrimas vyksta, Paleckio gerbėjai verbuoja naujus žmones tiesiog gatvėje, tiesa, nesėkmingai.

Po Estijos premjerės pareiškimo, kad Baltijos šalys gali būti „nušluotos nuo žemėlapio“, kol NATO atskubės į pagalbą, kilo nerimo banga. Politikai suskubo raminti – esą Vakarų žvalgybos veikia taip gerai, kad apie priešo kariuomenės judesius žinotume daug anksčiau, nei jis mus užpultų.  Ar iš tiesų taip yra, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Lietuvos piliečių verslo ryšius su Rusija reikėtų vertinti pagal jų turinį ir pasekmes, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Reikėtų žiūrėti į tų ryšių turinį, apie ką jie yra, kas yra vykdoma, kokio pobūdžio – ar prekyba, ar importas, ar eksportas, ar investicijos tiek Rusijos verslo Lietuvoje, tiek Lietuvos verslo Rusijoje – ir tada vertinti, kokias pasekmes tai mums sukuria“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Piliečių dalyvavimas prieš Lietuvą nukreiptoje veikloje turi sulaukti teisinio vertinimo, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, vertindamas keturių lietuvių vizitą į Maskvą. „Lūkestį kaip valstybė tokį turime.

Kovoti su trečiųjų šalių inicijuota neteisėta migracija Lietuva privalo turėti visas priemones, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Manyčiau, kad tuo atveju, kai (...) trečiųjų valstybių piliečių prievartinis stūmimas per mūsų valstybės sieną vyksta priešiškais tikslais, turime turėti visas priemones, taip pat ir tas, kurios taikomos dabar.

Vokietijos kancleriui paraginus naikinti ribojimus sankcionuotų krovinių pervežimui į Kaliningradą per Lietuvą, ginčas įsiliepsnojo nauja jėga. Lietuva vis dar laukia Europos Komisijos išaiškinimo, tačiau patyliukais užsimenama, kad jo gali ir nebūti.  Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ plačiau kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su Europos Komisija (EK) dėl to, kaip įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai vežant sankcionuojamas prekes Kaliningrado tranzitu. Apie tai po tarpinstitucinio pasitarimo pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Šis pasitarimas vyko EK atnaujinant gaires dėl sankcijų įgyvendinimo.

Nauji Maskvos grasinimai Lietuvai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova gąsdina, kad Rusijos atsakas į draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes bus ne diplomatinis, o praktinis. Lietuva nusileisti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neslepia, kad su Lietuva besiribojanti Kaliningrado sritis ir greta esantis Suvalkų koridorius – viena pažeidžiamiausių NATO vietų, apie kurios gynybos scenarijus bloko šalys yra pagalvojusios iš anksto.

Birželio pabaigoje įvyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptariama ir Lietuvai itin aktuali tema – rytinio flango stiprinimas. Vienas pagrindinių mūsų šalies tikslų – čia dislokuotus sąjungininkų batalionus paversti brigadomis. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai sustiprintų gynybinį potencialą, kas padėtų atgrasyti galimą priešą.

Jau daugiau nei tris savaites niekaip paimti Ukrainos negalintis Vladimiras Putinas išvis sužvėrėjo – raketomis ėmė žudyti ką tik gimusius kūdikius ir besilaukiančias mamas, tam, kad įvarytų baimę ukrainiečiams ir priverstų juos kapituliuoti. Kokių dar taktikų gali imtis Kremlius, aptarė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Pabėgėlių į Europos Sąjungos valstybes iš Rusijos dėl jos pradėto karo Ukrainoje gali daugėti, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Artimiausi treji metai bus kritiniai Lietuvos ir Europos saugumui, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Patarėjo teigimu, per šį laikotarpį svarbu padidinti gynybai skiriamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tačiau jis pabrėžė, jog sunkumų gali kilti apsirūpinant ginkluote, kurios dabar reikia visiems. „Artimiausi metai, kalbant apie tris procentus, yra artimiausi dveji-treji metai. Tai yra ta perspektyva, kurią mes galime realiai susiplanuoti.

Visą pasaulį sukrėtęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pulti Ukrainą ir pradėti karą vis dar nenustoja stebinti. Mes negalime būti minkšti, nes tada jis eis per visą programą teigė, Kęstutis Budrys. Prezidento vyriausiasis patarėjas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad dabar turime imtis rimčiausių veiksmų ir sankcijų.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar penkeriems metams paskyrė Kęstutį Budrį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoju. Valstybės vadovo dekrete nurodoma, kad K. Budrio antroji kadencija prasidės liepos 1-ąją. Jo kandidatūrą prezidentui pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis. K. Budrys karjerą žvalgybos tarnyboje pradėjo 2002 metais. Čia jis ėjo inspektoriaus, vyr. inspektoriaus, skyriaus viršininko ir valdybos viršininko pavaduotojo pareigas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės interesų deklaracija, neseniai pateikta etikos sergėtojams, atrodo gerokai kuklesnė nei jos vyriausiųjų patarėjų. Šie turi įvairaus turto, o valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys iškart po rinkimų įsigijo iki pusės milijono litų vertės butą. Informaciją apie galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus politikai ar valstybės tarnautojai privalo pateikti per mėnesį nuo dienos, kai pradėjo eiti pareigas.