kęstutis budrys

Nors didžiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje dėmesio sulaukė dėl Ukrainos narystės NATO klausimo, yra priimta daugybė mūsų šalį ir lietuvius konkrečiai paliesiančių klausimų – šalys narės sutarė dėl bendro komunikato, kuriame yra gerų žinių ir pačiam aljansui, ir Lietuvai bei Baltijos regionui. Lietuvos politikai sako, kad susitikimo rezultatai geri, o vienintelis kartėlis – tik dėl Ukrainos.

NATO viršūnių susitikimo metu fiksuota dešimtys įvairių informacinių ir kibernetinių atakų, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Patyrėme dešimtis, jei ne šimtus atakų viso viršūnių susitikimo ir prieš pat susitikimą metu, (...) beveik su visomis be išimties buvo susitvarkyta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Kęstutis Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Ukraina iš tarptautinės bendruomenės turi daug daugiau garantijų nei jų turėjo iki šią savaitę Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo.  „Jie (Ukraina – BNS) turi dabar tikrai daug daugiau (garantijų – BNS) negu turėjo iki Vilniaus. Aš matuočiau pagal tai.

Seimo opozicijai kritikuojant, kad penktadienį prasidėjus neramumams Rusijoje, Valstybės gynimo tarybos posėdis buvo surengtas tik sekmadienį, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad situacija buvo stebima, o posėdis įvyko laiku.  „Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad dėl samdinių grupuotės „Wagner“ maišto Rusijoje gali susvyruoti palaikymas tęsti karą Ukrainoje. Vis dėlto jis abejoja, kad maištas nuverstų Rusijoje diktatūrą. „Lietuvos nacionalinis interesas yra, kad šio proceso pasėkmėje Rusijos pusėje būtų peržiūrėtas sprendimas dėl agresijos Ukrainoje. Tuo mes suinteresuoti labiausiai“, – BNS šeštadienį sakė K. Budrys.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje. Kodėl Lietuvai svarbu, kad būtų pasirašyta NATO deklaracija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Jai sukomplektuoti gali prireikti iki 6 milijardų eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki 2030-ųjų tą padaryti yra įmanoma. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos įgyvendinimui privaloma kuo greičiau nuspręsti ir dėl visuotinio šaukimo.

Buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kurį Gitanas Nausėda teikia kaip kandidatą į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, prisistatė Seimui. Socialiniuose tinkluose įspudingus raumenis demonstruoti mėgstantis Pernavas parlamentarams žada, kad jam vadovaujant kova su korupcija taps greitesnė ir efektyvesnė. Tiesa, su tuo nesutinka policijos pareigūnų profsąjunga: aiškina, kad Pernavas buvo prastas policijos lyderis, todėl esą jis vadovauti neturėtų.

Paminklų partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui apliejimas dažais – neapykantos nusikaltimai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.   „Tai yra nusikaltimai skatinant neapykantą.

Lietuvoje šiuo metu nevyksta svarstymai, kuo būtų galima pakeisti Vokietijos brigadą, kol ši būtų dislokuota Lietuvoje, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.   Tai jis teigė reaguodamas į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pastabas interviu portalui „15min.lt“, kad neturint atsakymo, ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Lietuva greitesniam elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa techniškai yra pasiruošusi, todėl toliau sieks susitarti su Latvija ir Estija dėl jos ankstinimo, teigia prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Lietuvos gynybos pramonės plėtrą reikia pradėti pašalinant tam kliūtis, be to, jos reguliavimas nebeatitinka šiandienos aktualijų, todėl jau parengti ar dar bus rengiami teisės aktai, siūlanti keisti padėtį, sako valstybės institucijų atstovai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymas yra dešimčių metų senumo, reguliavęs savigynos ginklų apyvartą, tačiau neatitinka realijų, todėl sutarta, kad jis bus koreguojamas.

Lietuva, Latvija ir Estija reiškia griežtą protestą Kinijai. Trijų šalių užsienio reikalų ministerijos išsikvietė Kinijos ambasadų vadovus ant kilimėlio pasiaiškinti dėl Kinijos ambasadorius Prancūzijoje elgesio, kai jis savo pasisakymu sukėlė tarptautinį skandalą. Pareiškė, kad Lietuva ir kitos postsovietinės šalys neturi tarptautinio statuso, ir taip suabejojo valstybių nepriklausomybe.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, gauname gerų žinių apie patobulintus gynybos planus Baltijos šalims ir visam rytų flangui. Ar tos žinios realybėje nesubliūkš, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyr. patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Lietuvos ambasadorius NATO, Deivydas Matulionis, sako, kad Aljanso gynybos planai turėtų būti patvirtinti artimiausiu metu ir jie bus palankūs Lietuvai bei kitoms Rytinio flango šalims.

Atmetęs prezidento veto dėl vienodų sankcijų rusams ir baltarusiams Seimas silpnina tarptautinę Lietuvos poziciją sankcionuoti prieš Ukrainą veikiančius režimus, ketvirtadienį pareiškė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Atmesdamas prezidento siūlymus Seimas karo metu silpnina Lietuvos tarptautinę poziciją vertinti ir sankcionuoti karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančius režimus, – teigiama Prezidentūros BNS perduotame K. Budrio komentare.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Kremliaus režimas, todėl Baltarusijos piliečiams reikėtų taikyti vienodas ribojamąsias priemones kaip ir rusams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“, – antradienį Seime pristatydamas Gitano Nausėdos veto teigė Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus apsispręs iki vasaros, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Procesas eina į pabaigą dėl kandidato. (...) Artimiausiu metu, kai prezidentas apsitars su politiniais lyderiais, tada ir pavardė bus paskelbta, ir procedūra pradėta pateikimo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas. „Sakykim, iki vasaros“, – pridūrė jis, paprašytas patikslinti, apie kokį laikotarpį kalbama.

Prezidentas Gitanas Nausėda galėtų vetuoti Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, jeigu Seimas, kaip siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), jose paliktų galimybę Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybes, o ribojimas galiotų tik Rusijos piliečiams, sako šalies vadovo  vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimas apie Baltarusijoje planuojamus dislokuoti branduolinius ginklus yra rimtas argumentas dėl pajėgumų Lietuvai prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą, vasarą vyksiantį Vilniuje, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijos pareiškimai apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje – eilinis Kremliaus šantažas ar išaugusi reali grėsmė? Kaip į tai sureaguos Vakarai? Ko reikia – naujų sankcijų ar dar daugiau paramos Ukrainai? Ką gali ir turi padaryti Lietuva artėjant NATO viršūnių susitikimui? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Prezidento vyriausiuoju patarėju, Nacionalinio saugumo grupės vadovu Kęstučiu Budriu ir Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Lietuvą ir NATO dar labiau suklusti verčia Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas apie planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai blogina situaciją mūsų regione, tačiau nederėtų imtis skubotų veiksmų.

Prezidentūra tikriausiai siekė tylaus ir ramaus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atleidimo iš pareigų, nes kaip tik pasibaigė šios už kovą su korupcija atsakingos institucijos vadovo kadencija. Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Rusija pažeistų tarptautinę sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), jeigu dislokuotų tokį ginklą Baltarusijoje. „Ekspertai, teisininkai nesutaria, ar tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas. Mano vertinimu, tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas iš Rusijos pusės“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys. Minima NPT sutartis pasirašyta 1968 metais, ją yra ratifikavusios 190 šalių.

Baltarusijos propogandistai grasina, kad Baltarusijoje dislokavus rusų taktinius branduolinius ginklus, kentės artimiausiai kaimynai – Vilnius paskęs, o Varšuva lydysis. Lietuvos gynybos ekspertai tokias Lukašenkos rėžimo žinutes laiko dar vienu bandymu įbauginti Vakarus, tačiau akcentuoja, kad visiškai ignoruoti Kremliaus gąsdinimų negalima.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Ką tai reiškia Lietuvai? Kaip į tai reaguos Lietuva? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su prezidento Gitano Nausėdos patarėju Kęstučiu Budriu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu liepą gali suaktyvėti Rusijos ir Baltarusijos kariniai veiksmai, tai bus galimybė partneriams atkreipti dėmesį į saugumo situaciją, sako prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys. Jis priminė, kad antrojoje šių metų pusėje Baltarusija ir Rusija numato vykdyti paankstintas pratybas „Zapad“, o pasirengimo darbai vyks jau iki tol.

Iš Lietuvos žvalgybos institucijų – perspėjimai apie galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Kasmetinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad į Lietuvą gali skverbtis diversinės grupuotės, o Lukašenkos režimas siunčia opozicionieriais apsimetusius kagėbistus, kurie Lietuvoje prašo prieglobsčio.

Kinų siūloma globalaus saugumo iniciatyva prieštarauja Lietuvos palaikomam žmogaus teisių gynimo modeliui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba aptarė galimybę formuoti Lietuvos kariuomenės diviziją. Prezidento vyriausiasis patarėjas gynybos klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos poreikį lemia NATO atsirandantis supratimas, kaip mes kariautume Lietuvos užpuolimo atveju.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Sutarimas su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje išlieka, tariamasi dėl jo įgyvendinimo, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek ties savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pasisakius apie galimą kariuomenės didinimą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys „Žinių radijo“ laidoje įvertino dabartinę saugumo situaciją Lietuvoje ir atskleidė, kaip atrodytų karas tarp NATO ir Rusijos.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau metus, tačiau Lietuvos valdžia vis dar gauna kritikos dėl lėto veikimo ir diskusijų dėl realių krašto gynybos stiprinimo veiksmų trūkumo. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad valstybės galva jau ne kartą ragino partijas susėsti ir priimti bendrus sprendimus, o viena didžiausių problemų išlieka skirtingai suvokiami laiko rėmai.

Jau netrukus sukaks lygiai metai, kaip Ukrainoje Rusija pradėjo plataus masto karą. Jam prasidėjus ėmė kilti klausimai, ar panašiam pavojui pasirodžius prie mūsų durų Vakarai būtų vieningi ir turėtų pajėgumų mus apginti?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – interviu su prezidento Gitano Nausėdos patarėju Kęstučiu Budriu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva kalbasi su Lenkija dėl didesnių šios šalies įsipareigojimų viso regiono saugumui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Taip, Lenkijos pajėgų plėtra turėtų būti, ir mes kalbamės su jais, susieta su didesniais įsipareigojimais gynybai regione, nes iš čia ir atsiranda ta lyderystė, ir  mes pamatysime tų sprendimų ant žemės“, – „TV3“ televizijos laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė K. Budrys.

Žvalgybinių duomenų dėl galimo Rusijos puolimo nėra, bet pavojus yra realus, nes situacija gali pasikeisti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip ministras komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio pasisakymą, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiverždama į Baltijos šalis.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiveržiant į Baltijos šalis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Rusija nuosekliai ir metodiškai ruošėsi karui jau nuo 2012 metų, ir svarstymai, esą jos veiksmus galėjo išprovokuoti NATO rytinio flango stiprinimas, yra klaidingi, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo siūlomą šauktinių sistemos reformą, sakydamas, kad palaiko visuotinį šaukimą, o ne „pusiau skustą“ trūkumų taisymą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams Kęstutis Budrys. Girdime, kad prezidentas Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą, o ne dalinį, „pusiau skustą“ tam tikrų trūkumų taisymą.

Lietuva sieks, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų susitarta, kad Aljanso šalys gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Ukrainos karinei žvalgybai paskelbus, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš Astravo atominę elektrinę, kuri yra labai arti Lietuvos, mūsų šalies pareigūnai teigia tokios informacijos neturintys, bet panašaus pobūdžio pranešimus vertinantys rimtai.  „Lietuva šiuo metu neturi informacijos apie Baltarusijos teritorijoje rengiamas kažkurios pusės, ar tai būtų pačios Baltarusijos, o ypač, labiau tikėtina, Rusijos tarnybų, rengiamas provokacijas.

Nerimsta aistros dėl į Lietuvą įleistos prieštaringai vertinamos Rusijos žurnalistės Ksenijos Sobčiak. Pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad taip į Lietuvą gali patekti ir daugiau prieštaringai vertinamų dvigubas pilietybes turinčių Rusijos piliečių.  Kokią tai gali kelti mums grėsmę, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento patarėjas Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys.

Sprogimai prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių Baltijos jūros dugne yra ženklas apie grėsmę kitoms svarbioms komunikacijoms, sako prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys.  „Tai yra rimtas sutrikdymas iš visų komunikacijų saugumo, tai eskalacija visai kitoje erdvėje.

Lietuva ras būdų, kaip sustabdyti fizinio barjero gadinimą pasienyje su Baltarusija, sako prezidento patarėjas. Anot jo, tam gali būti panaudoti ir fiziniai būdai. „Žinia yra tokia – kad ieškome ir ieškosime būdų užkardyti, jeigu reikia, ir fiziškai tokią veiklą“, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Pirmadienį Valstybės gynimo (VGT) posėdyje nutarta, kad saugumo situacija regione yra blogėjanti, tačiau tiesioginių karinių grėsmių Lietuvai vertinimas yra nepasikeitęs. Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, VGT nevertina, kad Rusijos dalinė mobilizacija būtų susijusi su Lietuva.

Baltijos šalys ir Lenkija skelbia, kad nuo praėjusio pirmadienio rusai patekti į šalis negali. Tačiau skaičiai rodo ką kitą – Lietuvos pasieniečiams apgręžus 161 rusą, per savaitę į šalį pateko beveik 10 tūkst. Kodėl? Apie laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis diskutuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu Rustamu Liubajevu. Aiškindamas, kodėl į Lietuvą vos per savaitę pateko beveik 10 tūkstančių rusų piliečių.