kęstutis budrys

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Kremliaus režimas, todėl Baltarusijos piliečiams reikėtų taikyti vienodas ribojamąsias priemones kaip ir rusams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“, – antradienį Seime pristatydamas Gitano Nausėdos veto teigė Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus apsispręs iki vasaros, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Procesas eina į pabaigą dėl kandidato. (...) Artimiausiu metu, kai prezidentas apsitars su politiniais lyderiais, tada ir pavardė bus paskelbta, ir procedūra pradėta pateikimo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas. „Sakykim, iki vasaros“, – pridūrė jis, paprašytas patikslinti, apie kokį laikotarpį kalbama.

Prezidentas Gitanas Nausėda galėtų vetuoti Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, jeigu Seimas, kaip siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), jose paliktų galimybę Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybes, o ribojimas galiotų tik Rusijos piliečiams, sako šalies vadovo  vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimas apie Baltarusijoje planuojamus dislokuoti branduolinius ginklus yra rimtas argumentas dėl pajėgumų Lietuvai prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą, vasarą vyksiantį Vilniuje, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijos pareiškimai apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje – eilinis Kremliaus šantažas ar išaugusi reali grėsmė? Kaip į tai sureaguos Vakarai? Ko reikia – naujų sankcijų ar dar daugiau paramos Ukrainai? Ką gali ir turi padaryti Lietuva artėjant NATO viršūnių susitikimui? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Prezidento vyriausiuoju patarėju, Nacionalinio saugumo grupės vadovu Kęstučiu Budriu ir Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Lietuvą ir NATO dar labiau suklusti verčia Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas apie planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai blogina situaciją mūsų regione, tačiau nederėtų imtis skubotų veiksmų.

Prezidentūra tikriausiai siekė tylaus ir ramaus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atleidimo iš pareigų, nes kaip tik pasibaigė šios už kovą su korupcija atsakingos institucijos vadovo kadencija. Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Rusija pažeistų tarptautinę sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), jeigu dislokuotų tokį ginklą Baltarusijoje. „Ekspertai, teisininkai nesutaria, ar tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas. Mano vertinimu, tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas iš Rusijos pusės“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys. Minima NPT sutartis pasirašyta 1968 metais, ją yra ratifikavusios 190 šalių.

Baltarusijos propogandistai grasina, kad Baltarusijoje dislokavus rusų taktinius branduolinius ginklus, kentės artimiausiai kaimynai – Vilnius paskęs, o Varšuva lydysis. Lietuvos gynybos ekspertai tokias Lukašenkos rėžimo žinutes laiko dar vienu bandymu įbauginti Vakarus, tačiau akcentuoja, kad visiškai ignoruoti Kremliaus gąsdinimų negalima.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Ką tai reiškia Lietuvai? Kaip į tai reaguos Lietuva? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su prezidento Gitano Nausėdos patarėju Kęstučiu Budriu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu liepą gali suaktyvėti Rusijos ir Baltarusijos kariniai veiksmai, tai bus galimybė partneriams atkreipti dėmesį į saugumo situaciją, sako prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys. Jis priminė, kad antrojoje šių metų pusėje Baltarusija ir Rusija numato vykdyti paankstintas pratybas „Zapad“, o pasirengimo darbai vyks jau iki tol.

Iš Lietuvos žvalgybos institucijų – perspėjimai apie galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Kasmetinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad į Lietuvą gali skverbtis diversinės grupuotės, o Lukašenkos režimas siunčia opozicionieriais apsimetusius kagėbistus, kurie Lietuvoje prašo prieglobsčio.

Kinų siūloma globalaus saugumo iniciatyva prieštarauja Lietuvos palaikomam žmogaus teisių gynimo modeliui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba aptarė galimybę formuoti Lietuvos kariuomenės diviziją. Prezidento vyriausiasis patarėjas gynybos klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos poreikį lemia NATO atsirandantis supratimas, kaip mes kariautume Lietuvos užpuolimo atveju.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Sutarimas su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje išlieka, tariamasi dėl jo įgyvendinimo, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek ties savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pasisakius apie galimą kariuomenės didinimą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys „Žinių radijo“ laidoje įvertino dabartinę saugumo situaciją Lietuvoje ir atskleidė, kaip atrodytų karas tarp NATO ir Rusijos.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau metus, tačiau Lietuvos valdžia vis dar gauna kritikos dėl lėto veikimo ir diskusijų dėl realių krašto gynybos stiprinimo veiksmų trūkumo. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad valstybės galva jau ne kartą ragino partijas susėsti ir priimti bendrus sprendimus, o viena didžiausių problemų išlieka skirtingai suvokiami laiko rėmai.

Jau netrukus sukaks lygiai metai, kaip Ukrainoje Rusija pradėjo plataus masto karą. Jam prasidėjus ėmė kilti klausimai, ar panašiam pavojui pasirodžius prie mūsų durų Vakarai būtų vieningi ir turėtų pajėgumų mus apginti?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – interviu su prezidento Gitano Nausėdos patarėju Kęstučiu Budriu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva kalbasi su Lenkija dėl didesnių šios šalies įsipareigojimų viso regiono saugumui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Taip, Lenkijos pajėgų plėtra turėtų būti, ir mes kalbamės su jais, susieta su didesniais įsipareigojimais gynybai regione, nes iš čia ir atsiranda ta lyderystė, ir  mes pamatysime tų sprendimų ant žemės“, – „TV3“ televizijos laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė K. Budrys.

Žvalgybinių duomenų dėl galimo Rusijos puolimo nėra, bet pavojus yra realus, nes situacija gali pasikeisti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip ministras komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio pasisakymą, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiverždama į Baltijos šalis.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiveržiant į Baltijos šalis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Rusija nuosekliai ir metodiškai ruošėsi karui jau nuo 2012 metų, ir svarstymai, esą jos veiksmus galėjo išprovokuoti NATO rytinio flango stiprinimas, yra klaidingi, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo siūlomą šauktinių sistemos reformą, sakydamas, kad palaiko visuotinį šaukimą, o ne „pusiau skustą“ trūkumų taisymą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams Kęstutis Budrys. Girdime, kad prezidentas Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą, o ne dalinį, „pusiau skustą“ tam tikrų trūkumų taisymą.

Lietuva sieks, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų susitarta, kad Aljanso šalys gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Ukrainos karinei žvalgybai paskelbus, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš Astravo atominę elektrinę, kuri yra labai arti Lietuvos, mūsų šalies pareigūnai teigia tokios informacijos neturintys, bet panašaus pobūdžio pranešimus vertinantys rimtai.  „Lietuva šiuo metu neturi informacijos apie Baltarusijos teritorijoje rengiamas kažkurios pusės, ar tai būtų pačios Baltarusijos, o ypač, labiau tikėtina, Rusijos tarnybų, rengiamas provokacijas.

Nerimsta aistros dėl į Lietuvą įleistos prieštaringai vertinamos Rusijos žurnalistės Ksenijos Sobčiak. Pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad taip į Lietuvą gali patekti ir daugiau prieštaringai vertinamų dvigubas pilietybes turinčių Rusijos piliečių.  Kokią tai gali kelti mums grėsmę, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento patarėjas Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys.

Sprogimai prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių Baltijos jūros dugne yra ženklas apie grėsmę kitoms svarbioms komunikacijoms, sako prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys.  „Tai yra rimtas sutrikdymas iš visų komunikacijų saugumo, tai eskalacija visai kitoje erdvėje.

Lietuva ras būdų, kaip sustabdyti fizinio barjero gadinimą pasienyje su Baltarusija, sako prezidento patarėjas. Anot jo, tam gali būti panaudoti ir fiziniai būdai. „Žinia yra tokia – kad ieškome ir ieškosime būdų užkardyti, jeigu reikia, ir fiziškai tokią veiklą“, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Pirmadienį Valstybės gynimo (VGT) posėdyje nutarta, kad saugumo situacija regione yra blogėjanti, tačiau tiesioginių karinių grėsmių Lietuvai vertinimas yra nepasikeitęs. Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, VGT nevertina, kad Rusijos dalinė mobilizacija būtų susijusi su Lietuva.

Baltijos šalys ir Lenkija skelbia, kad nuo praėjusio pirmadienio rusai patekti į šalis negali. Tačiau skaičiai rodo ką kitą – Lietuvos pasieniečiams apgręžus 161 rusą, per savaitę į šalį pateko beveik 10 tūkst. Kodėl? Apie laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis diskutuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu Rustamu Liubajevu. Aiškindamas, kodėl į Lietuvą vos per savaitę pateko beveik 10 tūkstančių rusų piliečių.

Saugumo situacija regione blogėja, bet grėsmė, kad karui mobilizuojami rusai bandytų peržengti mūsų sienos liniją, nedidėja. Tą konstatuoja Valstybės gynimo taryba. Ją sušaukė prezidentas Gitanas Nausėda, kai Putinas paskelbė mobilizaciją. Vis tik didžioji dilema dabar – dėl paramos Ukrainai: ukrainiečiai prašo, kad Lietuva jiems duotų ne tik senų šarvuočių, bet ir naujų haubicų bei oro gynybos sistemų.

Rusijai paskelbus mobilizaciją saugumo situacija Lietuvoje blogėja, nors grėsmės lygis nepakitęs. Vis dėlto Valstybės gynimo taryboje nuspręsta aktyvuoti neviešinamą Sienos priedangos planą. Kodėl to reikia ir kas keisis jį aktyvavus bei ką Lietuva darys su rusais, bėgančiais nuo mobilizacijos? Apie tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija yra akivaizdus Kremliaus pralaimėjimas, sako Lietuvos vadovo patarėjas. „Politine, strategine prasme mes jau čia galime vertinti daug plačiau (...). V. Putino prasme, V. Putino kaip lyderio, vadovaujančio visam režimui prasme, tai yra akivaizdus pralaimėjimas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kęstutis Budrys. „Jis prieš save turi tiktai blogus sprendimus arba šaliai, arba jam kaip lyderiui.

Vladimiro Putino paskelbtas sprendimas dėl dalinės mobilizacijos ir pasakytoje kalboje vis skambėję grasinimai Vakarams daug ką verčia svarstyti – ar karas neišsiplės į NATO rytinį flangą. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys ramina nerimaujančius ir pabrėžia, kad Rusijos sprendimas yra pirmiausia susijęs su situacija Ukrainoje, o ne kariniais veiksmais prieš Vakarus.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Baltarusijos pareigūnų veiksmai gadinant tvorą pasienyje yra provokacijos, balansuojančios ant labai pavojingos ribos. „Viena yra atvesti migrantus prie sienos ir stumtelti, kitas dalykas, kurį mes šiuo metu matome – fizinio barjero fizinis niokojimas“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėjas.

Prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio asociaciją. Anot prokurorų, Kremliaus propagandai dirbantys paleckininkai kenkia valstybei, propaguoja smurtą, karą, totalitarinį režimą. O kol tyrimas vyksta, Paleckio gerbėjai verbuoja naujus žmones tiesiog gatvėje, tiesa, nesėkmingai.

Po Estijos premjerės pareiškimo, kad Baltijos šalys gali būti „nušluotos nuo žemėlapio“, kol NATO atskubės į pagalbą, kilo nerimo banga. Politikai suskubo raminti – esą Vakarų žvalgybos veikia taip gerai, kad apie priešo kariuomenės judesius žinotume daug anksčiau, nei jis mus užpultų.  Ar iš tiesų taip yra, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Lietuvos piliečių verslo ryšius su Rusija reikėtų vertinti pagal jų turinį ir pasekmes, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Reikėtų žiūrėti į tų ryšių turinį, apie ką jie yra, kas yra vykdoma, kokio pobūdžio – ar prekyba, ar importas, ar eksportas, ar investicijos tiek Rusijos verslo Lietuvoje, tiek Lietuvos verslo Rusijoje – ir tada vertinti, kokias pasekmes tai mums sukuria“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Piliečių dalyvavimas prieš Lietuvą nukreiptoje veikloje turi sulaukti teisinio vertinimo, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, vertindamas keturių lietuvių vizitą į Maskvą. „Lūkestį kaip valstybė tokį turime.

Kovoti su trečiųjų šalių inicijuota neteisėta migracija Lietuva privalo turėti visas priemones, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Manyčiau, kad tuo atveju, kai (...) trečiųjų valstybių piliečių prievartinis stūmimas per mūsų valstybės sieną vyksta priešiškais tikslais, turime turėti visas priemones, taip pat ir tas, kurios taikomos dabar.

Vokietijos kancleriui paraginus naikinti ribojimus sankcionuotų krovinių pervežimui į Kaliningradą per Lietuvą, ginčas įsiliepsnojo nauja jėga. Lietuva vis dar laukia Europos Komisijos išaiškinimo, tačiau patyliukais užsimenama, kad jo gali ir nebūti.  Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ plačiau kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su Europos Komisija (EK) dėl to, kaip įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai vežant sankcionuojamas prekes Kaliningrado tranzitu. Apie tai po tarpinstitucinio pasitarimo pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Šis pasitarimas vyko EK atnaujinant gaires dėl sankcijų įgyvendinimo.

Nauji Maskvos grasinimai Lietuvai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova gąsdina, kad Rusijos atsakas į draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes bus ne diplomatinis, o praktinis. Lietuva nusileisti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neslepia, kad su Lietuva besiribojanti Kaliningrado sritis ir greta esantis Suvalkų koridorius – viena pažeidžiamiausių NATO vietų, apie kurios gynybos scenarijus bloko šalys yra pagalvojusios iš anksto.