kelininkai

Kelininkai sako, kad anaiptol ne sniegui valyti patiria daugiausia išlaidų. Kur kas daugiau jų reikia esant plikšalai, lijundrai. O šią žiemą tokių reiškinių netrūksta. Gąsdina nedidelė temperatūra Valstybės įmonės (VĮ) „Telšių regiono keliai“ vadovas Romualdas Kačerauskas sako, kad kelininkams pats prasčiausias skaičius termometro skalėje yra nulis su nedidele paklaida aukštyn ar žemyn. Būtent taip buvo pernai lapkritį, gruodį ir šiemet pirmąją sausio pusę.

Europos Sąjungos lėšomis šiais metais Lietuvos keliuose bus gerinamos eismo sąlygos ir sauga. Rekonstrukcijos darbai vyks pagrindinėje šalies magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, bus tiesiami keturi aplinkkeliai, diegiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda šių metų rudenį planuojama baigti vieną stambiausių automobilių kelių projektų - Jakų žiedinėje sankryžoje prie Klaipėdos statomas estakadas Palangos ir Kauno kryptimis.

Pirmadienio vakarą Lietuvoje eismo sąlygos sudėtingos, daug kur sninga, pusto pažeme, matomumas keliuose blogas, o Klaipėdos regione plikledis, pranešė Automobilių kelių direkcija. Vakarų Lietuvoje snyguriuoja, plikledis. Magistraliniai ir krašto keliai barstomi. Likusioje šalies dalyje sninga, pusto pažeme. Keliai padengti iki 3 cm šlapiu sniego sluoksniu, yra provėžų, keliai valomi, vietomis barstomi.

„Lietuvos kelių“ asociacija prognozuoja, kad šiemet sumažinus kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą darbo neteks beveik 1000 kelininkų. Susisiekimo ministerijos nuomone, darbų ir užsakymų kelininkams nepritrūks. Vos pradėję metus kelininkai baiminasi, kad nei darbų, nei jiems reikalingų pinigų visoms kelių tiesimo ir priežiūros įmonėms šiemet neužteks – dėl smarkiai apkarpyto finansavimo.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią naktį šalyje vietomis silpnas sniegas, kai kur rūkas, silpna lijundra. Bus keli laipsniai šalčio, ryte gali formuotis plikledis. Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr. 2249 Priekulė-Stragnai II nuo 0,70 iki 1,10 km vandens gylis siekia 35 cm; kelyje Nr. 4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 4,25 iki 5,30 km vandens gylis siekia nuo 20 iki 30 cm; kelyje Nr.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią naktį daug kur bus lijundra, šals. Dėl minusinės temperatūros galimai susidarys plikledis. Vakarinėje šalies dalyje magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos šlapios, drėgnos arba sausos. Šilutės rajone vietomis jau susidaręs plikledis, čia keliai barstomi, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Artėjant tikrai žiemai rajono seniūnijos baiminasi panašių problemų kaip praėjusiais metais – kad kelius greičiausiai ir vėl teks valyti skolon. Ruduo ir žiemos pradžia lepino palyginus gražiais orais – pirmosios snaigės pasirodė vos ne gruodžiui įpusėjus. Bet dabar valdininkai jau kiekvieną dieną su nerimu žvalgosi į dangų, vildamiesi, kad susivėlinusi žiema gal bent nepažers tokių staigmenų, kaip pernykštė ar užpernykštė.

Spustelėjęs didesnis šaltis pridaro bėdų vairuotojams ir kelininkams. Vakar Panevėžio rajone buvo užfiksuota bene didžiausia šį rudenį šalna, tad kai kur keliuose jau buvo slidu ir pavojinga. Tačiau kelininkams vakarykštė diena jau buvo ne pirmoji šį rudenį, kai teko barstyti slidžią dangą: Panevėžio regione ir pirmadienį vietomis kelias buvo apšarmojęs bei slidus. Pasak „Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus Rolando Žagaro, gamtinės sąlygos dabar gali bet kada pasikeisti.

Kai kuriose Skandinavijos šalyse vairuotojams jau teko prisiminti automobilio valdymo žiemos sąlygomis ypatumus, tą patį netrukus teks padaryti ir lietuvaičiams. Tas „netrukus“ visada yra sunkiai nuspėjamas. Tačiau kelininkai žada, kad artėjančiam sudėtingajam vairavimo sezonui jie visiškai pasirengę, ir nepritrūks nei technikos, nei pastangų.

Naujosios gatvės antroji eilė, panaudojant Europos Sąjungos lėšas, buvo tiesiama siekiant pagerinti eismo saugumą vienoje judriausių Alytaus gatvių. Praėjusio antradienio popietę ja buvo leistas automobilių eismas. Tai sukėlė rūpesčių ir vairuotojams, ir policijos pareigūnams. Deja, automobilių avarijų nepavyko išvengti. Paleista skubotai Per nepilnas tris paras Naujojoje gatvėje užregistruoti 5 techniniai eismo įvykiai. Juose žmonės nenukentėjo.

Vos prieš kelias savaites po rekonstrukcijos atidarytą galbūt moderniausią šalyje kelio ruožą nuo Radviliškio Šiaulių link jau spėta suniokoti. Ilgapirščiai išlupo brangius į kelio dangą įmontuotus šviestuvus. Siaubiamas ne tik šis Šiaulių apskrities kelias. Nebeliko šviestuvų Eismo saugumui skirti šeši šviestuvai pavogti iš netoli Radviliškio esančio 50-ies metrų požeminio tunelio, ties sankryža į Tyrulius.

Nuo karščio kenčia ne tik žmonės, gyvūnai ar augalai, bet ir keliai. Plieskiant saulei, kelių danga lydosi tiek, kad pravažiavus sunkiasvorei technikai lieka provėžos. Tačiau kelininkai kol kas pavojaus dar neskuba skelbti. Tvyrant daugiau nei 30 laipsnių karščiui, keliai įkaista iki dar aukštesnės temperatūros. Tad kiekvienas važiuojantis automobilis, o ypač sunkiasvoriai vilkikai, kenkia dangai.

Pareigūnų teigimu, apsauginės tvoros ir kitos nuo laukinių žvėrių turinčios apsaugoti priemonės nepadeda vairuotojams išvengti susidūrimų su jais. Kelininkai tikina jų įrengę pakankamai ir kaltina pačius žmones, kad palieka sąlygas žvėrims patekti į kelią, praneša LTV naujienų tarnyba. Biržiečio automobilis po susidūrimo su briedžiu greitkelyje Vilnius–Panevėžys – sudaužytas. Vairuotojas nenukentėjo, o žvėris buvo užmuštas.

Susisiekimo ministerija šalies savivaldybėms iš rezervinio fondo atseikėjo beveik 38,5 milijono litų – gatvėms ir keliams tvarkyti. Duobėtoms Panevėžio gatvėms lopyti iš to rezervo neteko nė cento. Aukštaitijos sostinės pagrindinės gatvės asfaltuotos maždaug prieš du tris dešimtmečius. Skaičiuojama, jog norint tinkamai prižiūrėti miesto gatves, – kad jose po žiemos neatsivertų duobės ir panašiai, – kasmet reikėtų kone 15–20 milijonų litų.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliams skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt – ES fondų parama). Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Tačiau kelininkams darbo tikrai nestigs: tęsiamos ir bus pradėtos naujos kelių, viadukų, aplinkkelių, tiltų rekonstrukcijos ir statybos. Planuojama rekonstruoti 19 sankryžų. Dėmesio sulauks ne tik valstybinės reikšmės, bet ir rajoniniai keliai.

Kelininkai atsargiai vertina Susisiekimo ministerijos ketinimus centralizuoti regioninių kelių priežiūrą, jų turtą ir valdymą perduodant Automobilių kelių direkcijai. Ši iki rudens turi parengti siūlymus, kaip ūkiškiausiai tvarkyti visą kelių priežiūros sistemą, praneša LTV „Panorama“. Susisiekimo ministerija vėl judina prieš metus nemažą pasipriešinimą sukėlusią kelių priežiūros sistemos reformą.

Jau artimiausioje ateityje kelininkai nebegalės teisintis gatvių nevalantys dėl jiems trukdančių kelkraščiuose paliktų automobilių. Vyriausybę tuoj pasieks pasiūlymas, kad šiems trukdančios, nors paliktos leistinoje vietoje, mašinos būtų nutempiamos. Šiųmetė žiema parodė, kad kelininkai nepajėgūs tinkamai ir laiku susidoroti su miestų gatvių valymu. Tai jiems trūksta technikos, tai smėlio, tai trukdo kelkraščiuose palikti automobiliai.

Laikai, kai Lietuva didžiavosi, o jos svečiai stebėjosi puikiais mūsų keliais, – jau tik istorija. Šiandien vairuotojams tenka manevruoti tai tarp juos remontuojančių kelininkų, tai tarp čia pat išlendančio broko. Ir ne permainingos oro sąlygos –sniegas, ledas ir jį tirpdanti šiluma – dėl to kalti. Kelius, kasmet suryjančius milijardus litų, ardo jų tvarkytojų, atradusių aukso gyslą, godumas. Juo domisi teisėsaugos institucijos.

1988-1991 metais į atgimstančias Lietuvos kovas už Nepriklausomybę nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė kelininkai. Lygiai prieš dvidešimt metų – 1991-ųjų sausio 13-ąją – prie Seimo pradėjo dygti barikados. Iš jų ir iš žmonių gyvatvorės išdygusi siena okupantams, kaip vėliau paaiškėjo, buvo neįveikiama. Barikadų atsiradimas didelei daliai Nepriklausomybę atkūrusios tautos ir šiandien yra paslaptis, kuri kiek atskleista tik pastaraisiais metais.

Pernai Lietuvos  keliuose žuvo dar  mažiau eismo dalyvių  nei rekordiniais 2009–aisiais. Tokių metų nebūta nuo pat 1960–ųjų! Skaudžių nelaimių šalies keliuose sumažėjimui įtakos galėjo turėti ne tik tiesioginis įvairių institucijų darbas rūpinantis saugumu šalies keliuose, bet ir krizė, išvijusi dalį piktybinių pažeidėjų ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį.

09: 37 val. Pietiniuose ir rytiniuose rajonuose bei pajūryje protarpiais vietomis snyguriuoja. Rimsta vėjas. Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse vis dar pusto. Magistralinių ir krašto kelių dangos permainingos: jos yra padengtos šlapiu ar privažinėtu sniegu, vietomis provėžotos. Kai kur susidarė plikledis. Šie keliai valomi, ruožuose kur mažiau pusto ir barstomi. Važiavimo sąlygos yra žiemiškos.

Kylant sniego kalnams, kelininkai jau skelbė, kad Vilniuje išbarstyti du trečdaliai druskos, o šaltai žiemai besitęsiant net pradėta nuogąstauti, ar pakaks druskos atsargų. Tuo tarpu kalbinti specializuotų parduotuvių pardavėjai teigė, kad tie, kurie apsnigtus savo namų takus valosi patys, nei smėlio mišinių, nei kastuvų pritrūkti neturėtų.

Naktį ir penktadienio rytą daugelyje šalies vietų snyguriavo bei pažeme pustė. Pasak kelininkų, stiprokai snigo Lazdijų rajone. Rytą be kritulių buvo vakarinėje Lietuvos dalyje, tačiau Klaipėdos, Telšių ir Šiaulių apskrityse papustytose vietose yra sniego iki 10 cm, be to, vis dar yra sunkiau išvažiuojamų rajoninių kelių. Tokių rajoninių kelių yra ir Zarasų rajone. Kitur kelių būklė panaši, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Teoriškai sodininkai galėtų kelius perleisti vietos valdžiai, tačiau kaip tą padaryti praktiškai– neaišku. Klaudijaus Driskiaus ir Irmos Dubovičienės nuotraukos Vilniaus rajone įsikūrusių sodininkų bendrijų nariai laužo galvas, ką daryti su bendro naudojimo žeme ir keliais. Plotai, turintys valstybinės žemės statusą, tapo nepakeliama našta. Žemės naudotojai Sodininkai mėgėjai savo sklypus privatizavo, o bendro naudojimo žemė liko valstybės.

Penktadienio naktį Vakarų ir Šiaurės Lietuvos rajonuose pasnigo, daugiau – Žemaitijoje. Prisnigta nuo 0,5 iki 3 centimetrų. Kur daugiau pasnigta – keliai su provėžomis, o kur mažiau – padengti šlapio sniego koše, pranešė Automobilių kelių direkcija. Vakariniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose visi pagrindiniai keliai barstomi. Eismo sąlygos sudėtingos. Vidurio, Rytų bei Pietų Lietuvoje naktį pašalo, tiltai ir viadukai pasidarė slidūs.

Lietuvos automobilių keliai – 6,5 mlrd. Lt vertas valstybės turtas, nepamaitinami biudžeto lėšomis, beviltiškai nyksta. Kelininkai apskaičiavo, jog kelių priežiūrą finansuojant dabartinėmis apimtimis, šiemet suremontuotas vietinių kelių ruožas galės būti remontuojamas tik po 60-70 metų. „Toli praeityje galime palikti laikus, kai Lietuva garsėjo gerais keliais.

Dar spalio 29 d. 10-jame automagistralės Vilnius–Kaunas kilometre prie paminklinio akmens, skirto šio kelio 40-mečiui, buvo paminėtas šio svarbaus ir legendinio kelio jubiliejus. Kaip ir planuota, svarbiausiuoju šventės akcentu tapo kelininkai-veteranai, beveik prieš pusšimtį metų kloję pagrindinį šalies  kelią.

Rugpjūčio 7-8. dienomis šalyje praūžusi vėtra stipriai pakoregavo ne tik specialiųjų tarnybų, bet ir įprastą kelininkų darbotvarkę. Preliminariais duomenimis padaryta žala siekia kone milijoną litų. Škvalas magistraliniuose, krašto ir rajoninių kelių ruožuose vertė medžius, lankstė ženklus, vartė tvoras. Labiausiai gamtos stichijos nuniokotame Kauno regione išversti 783 medžiai, apgadinti 9 skydai ir 15 kelio ženklų. Apytikrė žala siekia apie 400 tūkst. Lt.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Justino Argusto straipsnis „SODROS galas“.„Sodra“ ritasi į bedugnę, valdžia mąsto, ką daryti.

Kaimiečiai nepasitiki pakelių medžius geninčiais ar pjaunančiais kelininkais, baimindamiesi, kad jie nenupjautų ir sveikų medžių. Keliu Biržai - Rokiškis važiuojantys žmonės šios savaitės viduryje sunerimo pamatę, kad pavasario nebesulauks pakelės tuopos. Medžius į pusnis guldė kelininkų pjūklai. Biržiečiai teiravosi, kas nutiko, kad toli nuo važiuojamosios kelio dalies augančios tuopos pasmerktos mirčiai.

Šeštadienio naktį į bėdą Rokiškyje pateko 24 t durpių į Italiją gabenęs vilkikas. Į siauras miesto gatveles jį nukreipė navigacinė įranga. Ilgiau nei pusę paros Stoties ir Jūžintų g. sankirtoje įstrigusio vairuotojo pasigailėjo kelininkai, iš pakelės nelaimėlį vadavę tris valandas. Neišsiteko sankryžoje Ilga kelionė į Italiją Prienų gyventojui Vidui Babravičiui tapo dideliu išbandymu Rokiškio mieste.

Sniegas iš Klaipėdos pasitraukė į kitus Lietuvos regionus užleisdamas vietą šalčiui. Naktį pradėjusi kristi temperatūra, rytą pasiekė 10 laipsnių šalčio. Anot sinoptikų, šaltis Klaipėdoje turėtų laikytis iki savaitės pabaigos. Gali snyguriuoti. Pasikeitusios oro sąlygos lemia kitokias kelininkų darbo taisykles. Šąlant susidaro plikledis, todėl didžiausias dėmesys skiriamas tiltams, nuokalnėms ir įkalnėms.

Anot sinoptikų, sniego kiekis, iškritęs per vakarykštę parą Klaipėdoje, priartėjo prie pavojingos ribos, kuomet pravažiuoti keliais darosi neįmanoma. "Vakar nuo aštuntos valandos ryto iki aštuntos vakaro Klaipėdoje iškrito šeši centimetrai sniego. Trūko tik centimetro iki statistinės pavojingos ribos, kai keliais važiuoti neįmanoma. Kadangi vakar pustė ir pūtė gūsingas vėjas, vietomis septynių centimetrų norma buvo viršyta," – teigė sinoptikė Alva Nagelytė.

Dar pirmadienį po pietų prasidėjusi pūga pridarė rūpesčių ir kelininkams, ir vairuotojams. Sniegas sukėlė chaosą automagistralėje Vilnius – Klaipėda, kur susidūrė net 10 transporto priemonių. Tuomet Klaipėdos rajone su pertraukomis snigo visą pirmadienio naktį. Susidūrė 10 transporto priemonių Dėl sudėtingų eismo sąlygų ir slidžios kelio dangos pirmadienį apie 15 val. ant tilto per Miniją automagistralės pusėje Klaipėdos link susidūrė 10 transporto priemonių, dvi iš jų – vilkikai.

Vilniaus kelininkai teigia, kad jie visiškai pasiruošę sostinės gatvių valymo ir barstymo druska darbams. Sukaupta daugiau kaip 8 tūkst. tonų baltos techninės druskos, taip pat 19 tūkst. kubinių metrų smėlio-druskos mišinio. Kaip ir praėjusią, šią žiemą mieste dirbs 27 šlapios druskos barstytuvai Kuper-Waisser, 12 smėlio-druskos barstytuvų KDM. Praeitą žiemą sostinės gatvių barstymui buvo panaudota beveik 15 tūkst. t. druskos, daugiau kaip 12 tūkst. m3 smėlio-druskos mišinio.

Sinoptikams pranašaujant, kad visą šią savaitę Vakarų Lietuvoje karaliaus šaltis ir sniegas, uostamiesčio vairuotojams lieka tik apsišarvuoti kantrybe - vakar iškritęs pirmas "rimtas" sniegas parodė, jog gatvių valymo kokybė ir vėl tenkina tik komunalininkus bei miesto valdžią. Ar situacija pasikeistų paslaugą pradėjus teikti kitoms įmonėms, šią žiemą sužinoti jau nebepavyks - viešojo konkurso rezultatai buvo apskųsti teismui.