keliai

Kai kuriems politikams, kelininkams bei Prezidentūrai siūlant 2024 metų valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų keliams Vyriausybė preliminariai sutarė kitąmet jiems skirti papildomai 157 mln. eurų. Papildomas finansavimas būtų skiriamas dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai ir  „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.  Dėl to sutarta pirmadienį vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime, BNS patvirtino Susisiekimo ministerija.

Seime politikai jau galanda ginklus prieš mūšį dėl kitų metų biudžeto. Ne vienas parlamentaras garsiai kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies keliams. Nors premjerė aiškina, kad prie kelių finansavimo gali pridėti papildomas kelias dešimtis milijonų, kritikai atšauna – nepakanka. „Paprasčiausias atsakymas būtų naudoti tą modelį, kuris mūsų valstybėje yra įstatymiškai sureguliuotas – surenkami akcizai, keliami akcizai. Jie pirmiausia yra skiriami keliams.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Plonas ir skaidrus ledo sluoksnis, susidarantis ant kelio dangos oro temperatūrai svyruojant apie 0°C, dažnai vadinamas „juoduoju ledu“ – dėl tamsios kelio dangos spalvos jis yra beveik nematomas ir todėl itin pavojingas, skelbia „Grinda“ ir ragina vairuotojus rinktis saugų greitį. Rudens pabaiga ir žiemos pradžia, kai oro temperatūra būna labai nepastovi, yra pavojingiausias metas, ypač anksti rytais arba vėlai vakarais.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LTG Infra“ užbaigė itin laukto Vievio geležinkelio tunelio automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems statybos bei aplinkinių kelių rekonstrukcijos darbus. Šio tunelio dėka automobilių kelias Maišiagala–Vievis tapo saugus aplinkiniams kaimų ir miestelių gyventojams. Nuo šiol geležinkelį naujuoju tuneliu galima kirsti greičiau, mažiau teršiama aplinka, nes eliminavus automobilių laukimą prie pervažos bus išskiriama mažiau išmetamųjų dujų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai ir didesniam neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė ieškos būdų keliams skirti daugiau lėšų – pasak jos, bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.

Rūdiškėse artimieji palaidojo Trakų rajone penktadienį paauglių pražudytą policijos pareigūną. Jis žuvo, kai į jo mašiną atsitrenkė dideliu greičiu ir nesilaikant kelių eismo taisyklių BMW lėkusi nepilnamečių kompanija. Po šios beprasmės mirties pasigirdo kritika, kad nelaimę bent jau iš dalies lėmė nustekenta šalies policija.

Grandioziniai kelio darbai Romainiuose gyventojus privertė klampoti molynais, o darbus atliekanti įmonė teigia, kad situacija kontroliuojama. Tokio tipo darbų kitaip atlikti neišeina, todėl gyventojams teks pakentėti. „Norėčiau pasidalinti savo patirtimi, nes jau mūsų gatvės gyventojai puolę į neviltį. Kaune, rekonstruojant Romainių gatvę, UAB „Fegda“, gavusi sklypo savininko esančio Romainių ir Romainiškių gatvių sankirtoje leidimą, pradėjo jame kaupti iškastą įvairų gruntą.

Politikai ir ekspertai unisonu kalba – Lietuvos kelių būklė tragiška. Bet vienybė baigiasi, kai pasisuka kalba apie pinigus. Premjerė sako, kad papildomai gali ištraukti tik kelias dešimtis milijonų, tačiau keliams būtina jau dabar skirti šimtus milijonų. Kitu atveju, ekonomisto teigimu, suma išaugs iki miljardinės ir taps nepakeliama valstybei. „Rimtų iššūkių Lietuvos ateičiai jau dabar kelia prastėjanti kelių būklė.

Neapgyvendintose miestų, miestelių bei kaimų teritorijose Seimas leido įteisinti siauresnes negu reikalaujama kelio juostas – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.    Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Kelių įstatymo pataisą: už balsavo 113 Seimo narių, o  susilaikė septyni.

Neapsikentę sunkvežimių keliamo triukšmo ir taršos, Kauno rajono Ramučių gyventojai nusprendė juos pamokyti. Jie tyčia savaitgalį gatvėje sustatė savus automobilius, tad ja važiuoti tapo sudėtinga. Žmonės nori ramybės ir saugumo, viliasi, kad sunkiasvorių mašinų eismas netoli jų namų bus ribojamas. Tačiau situacija gali pasikeisti tik jei automobilių kelių direkcija minėtą gatvę perduos rajono savivaldybei.

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas, rašoma pranešime.

Penktadienį popiet naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ grupėje pasidalinta keliais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos keistenybės miesto keliuose. Kaip grupėje pasakoja kauniečiai, šiandien neįprastai besielgiančiųjų būta ir daugiau. „Kaunas penktadienio ritmu“, – degant raudonam šviesoforo signalui vienu metu tvirtu žingsniu žengiančias per perėją moteris užfiksavo kaunietis.

2024 metais keliams skyrus 217 mln. eurų daugiau nei numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte, tai kelių priežiūrą pakeistų iš esmės, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, kelių įmonės kitais metais būtų pajėgios atlikti 400–500 mln. eurų vertės užsakymų daugiau nei šiuo metu numatyta biudžete.  „Natūralu, tokia suma (217 mln. eurų – BNS) situaciją pakeistų iš esmės“, – ketvirtadienį „darbiečių“ frakcijoje sakė M. Skuodis.

Lietuviškų kelių degradavimo simbolis – kelias iš Vilniaus į Uteną – niekaip nesulaukia kapitalinio remonto. Vairuotojai metų metus priversti kratytis ir gadinti automobilius šiame kelyje, kurio danga vis labiau yra. Ištrupėjusių ir nelygių kelių šiuo metu pilna Lietuva. Kelių direkcijos vadovybei tokios duobės nereikšmingos, o šį kelią sutvarkyti žada, tačiau ne anksčiau nei po 2 metų, o gal ir dar vėliau.

Seime vis daugiau palaikymo sulaukia siūlymas 2024 metais keliams skirti 217 mln. eurų daugiau nei dabar numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte. Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitąmet  keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą: penki komiteto nariai iš 12-kos balsavo už, keturi valdantieji susilaikė.

Seimo Ekonomikos komitetui pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad  turėtų būti įvardyti šių lėšų šaltiniai.

Seimo Ekonomikos komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą.  „Pritarta bendru sutarimu, kitų nuomonių negirdžiu“, – posėdyje pranešė komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.    Komiteto sprendimą vertins Biudžeto ir finansų komitetas.

Itin prastos būklės tiltų ir viadukų remontui 2024 metais numatyta skirti suma – 47 mln. eurų – yra negalutinė, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.   „Mes pasiruošę skirti lėšų tiek, kiek rinka bus pajėgi už racionalią kainą įgyvendinti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete, svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, teigė M. Skuodis.  Pasak jo, tiltams ir viadukams lėšų reikia maksimaliai, nes jie negali palaukti.

Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako, kad dėl nepakankamo finansavimo gali tekti atsisakyti kai kurių pradėtų darbų, pavyzdžiui, dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.  Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete būtina ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams. Anot jo, Vyriausybės biudžeto projekte suplanuota suma jiems yra nepakankama. „Galimybių būtinai reikia ieškoti, nes iš to, kas planuojama, netenka tikėtis, kad galėsime skirti realiai daugiau lėšų kelių plėtrai ir modernizavimui“, – žurnalistams Kelmėje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Pastarąją savaitę per avarijas šalies keliuose žuvo šeši žmonės, tarp jų – kelkraščiu ėjęs 32 metų vyras, Ukrainos pilietis. Tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje pėsčiasis neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų, penktadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Iki šių metų pabaigos šalyje bus suremontuota daugiau nei 130 km valstybinės reikšmės kelių, penktadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šiemet LAKD planuoja baigti 82 km rajoninių ir daugiau kaip 32 km krašto kelių paprastąjį remontą. Dar apie 56 km kelių  planuojama suremontuoti kitų metų pradžioje. Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda šiemet planuojama užbaigti penkių ruožų, kurių bendras ilgis yra 14,35 km, remonto darbus.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimo Lietuvoje atidėjimą iki 2025 metų vidurio. Tai numatančią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą parengusi Susisiekimo ministerija aiškina, kad atidėti terminą būtina dėl teismuose užtrukusių ginčų, susijusių su sistemos kūrimu, pirkimu ir diegimu. Vyriausybei pritarus, pataisos bus teikiamos Seimui.

Seimui siūloma įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją atlikti plačią valstybinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstrukcijos projektų sąnaudų bei naudos analizę, o jos rezultatus viešinti.  Pakeitimais siūloma atlikus analizę Kelių direkcijai pasirinkti geriausią projekto įgyvendinimo galimybę. Vyriausybė nustatytų atvejus, kada tokios analizės būtų privalomos.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad didesnis kelių finansavimas reikštų „skylių“ atidengimą kitose valstybei svarbiose srityse. Pasak jos, tokių asociacijų kaip „Lietuvos keliai“ vadovai prašydami didesnio finansavimo, nepasiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti kelių infrastruktūrą. „Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kiekvienais metais.

Verslo ir savivaldybių atstovams valdžią raginant didinti finansavimą keliams susiekimo ministras Marius Skuodis teigia neabejojantis, jog kitais metais jis bus didesnis.  „Neturiu jokių abejonių, kad tiek premjerė, tiek finansų ministrė padarys viską, kas atsižvelgiant į aplinkybes ir biudžeto galimybes yra įmanoma, kad tas finansavimas būtų kažkiek didesnis“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė M. Skuodis.

Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai.   Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

Norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln.

Kelininkams nespėjant taisyti tragiškų ir vis blogėjančių Lietuvos kelių, susisiekimo ministras Marius Skuodis mėgina teisintis, kad keliams tiesti ir remontuoti valdantieji skiria per mažai pinigų iš biudžeto. Tačiau akis jau bado naujausias pavyzdys prie Palangos – ten stambi statybos ir kelių tiesimo kompanija nesugebėjo kokybiškai nutiesti vos 4 kilometrų asfalto. O paaiškėjus brokui dargi siūlėsi jį užlopyti.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako besitikintis, kad naujas politinis sezonas nestabdys investicijų į kelių infrastruktūrą. Tai jis ir kiti verslo atstovai penktadienį aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. „Mūsų pagrindinis lūkestis, kad politinis, rinkiminis sezonas nesustabdytų pasiryžimo investuoti į kelių infrastruktūrą.

Artėjant naujiems mokslo metams vilniečiai rūpinasi dėl eismo sąlygų – nusimato dideli kamščiai. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) instruktorius Rytis Rutkauskas teigia, kad miestas tikrai bus užkimštas pirmomis rugsėjo savaitėmis. Vilniaus gyventojams instruktorius pataria išvažiuoti iš namų pusvalandžiu anksčiau.

Vasarą ne vienas gyventojas traukia prie ežerų, bet kartais maudynių išsiilgę lietuviai susiduria su remonto maldaujančia infrastruktūra. Gyventojai dalinasi, kad prie vienų populiariausių šalies ežerų gyventojus pasitinka „apkramtyti“ keliai, kurie ne tik, kad grožiu neblizga, bet ir kelia pavojų vairuotojų sveikatai. Į naujienų portalo tv3.lt kreipėsi skaitytojas Žilvinas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Jau greitai Lietuvos keliai pasipildys dar naujesniais greičio matuokliais. Tačiau kai kurie vairuotojai pasipiktinę ir įtaria, kad greitis matuojamas ir baudos skiriamos esą galbūt norint pasipinigauti.

Miestų, miestelių bei kaimų teritorijose, kurios nėra apgyvendintos, siūloma leisti įteisinti kelio juostas siauresnes negu reikalaujama – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė beveik magistralinio kelio Vilnius-Utena dviejų kilometrų ilgio ruožo per Utenos miestą rekonstrukcijos rangovo konkursą. Jei viešieji pirkimai vyks sėkmingai, sutartis dėl kelio nuo 93,7 iki 95,6 kilometro turėtų būti pasirašyta dar šių metų pabaigoje ir pradėti paruošiamieji darbai, pranešė direkcija.

Nors bendras žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius pirmąjį šių metų pusmetį išaugo per 40 procentų, perpus mažiau nei pernai žūčių fiksuota dėl neblaivių vairuotojų kaltės, antradienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT). Anot policijos, šiemet per pirmąjį pusmetį iki liepos 1 dienos įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o pernai per tą patį laikotarpį – 101 (2019-aisiais – 128). Dėl to šiemet žuvo keturi žmonės, kai pernai mirė devyni, sužeistųjų skaičius siekia 85, o...

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį lankysis Ignalinoje ir Visagine, kur aptars rajonų kelių būklę. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, su Ignalinos rajono meru Laimučiu Ragaišiu ir Visagino meru Erlandu Galaguzu bei savivaldybių administracijų atstovais ministras aptars finansavimo bei kitus susisiekimo klausimus, taip pat apžiūrės probleminius kelių ruožus. Be to, Visagine ketinama aptarti susisiekimo traukiniais su Daugpiliu Latvijoje atkūrimo galimybes.

Nuo kitų metų didės mokesčiai už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą – maksimalus metinis tarifas sieks beveik 3,1 tūkst. eurų, arba 4 kartus daugiau nei dabar. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Susisiekimo ministerijos parengtais pakeitimais numatoma, jog autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausys nuo jų kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio.

Nuo kitų metų siūloma didinti mokesčius už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą – maksimalus metinis tarifas gali siekti beveik 3,1 tūkst. eurų, arba 4 kartus daugiau nei dabar. Susisiekimo ministerijos ruošiami pakeitimai numato, jog autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausytų nuo jų kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad kelių priežiūros finansavimas kitais metais nemažės.   Pasak jos, susisiekimo sektoriui iš bankų solidarumo įnašo gavus lėšų finansuoti dalį dvigubos – civilinė ir karinės – paskirties projektų, nemažai Kelių priežiūros ir plėtros programoje sutaupytų vidinių resursų būtų galima nukreipti kelių priežiūrai. Ministrės teigimu, įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo garantuoja, kad šiemet bus gauta apie 120 mln.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį lankysis Pasvalio rajone, kur apžiūrės probleminius kelių ruožus, su savivaldybės vadovais aptars šio rajono kelių būklę ir priežiūrą. Ministras taip pat planuoja apsilankyti bendrovės „Kelių priežiūra“ Pasvalio kelių tarnyboje, pranešė Susisiekimo ministerija.

Valstybinius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ 2022 metais dirbo nuostolingai – jos nuostolis per metus didėjo 18 proc. ir siekė 3,9 mln. eurų (2021 metais – 3,3 mln. eurų).  Bendrovės valdybos pirmininkas Vygantas Sliesoraitis Registrų centrui pateiktame metiniame pranešime teigia, kad finansinius rezultatus labiausiai veikia oro sąlygos, infliacija ir prastėjantys keliai.

Lietuvos automobilių kelių priežiūrai kitais metais reikėtų apie 800 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad papildomų pajamų pavyks gauti iš didesnių mokesčių vilkikams, laikinojo bankų solidarumo įnašo bei akcizų.  „Esame nusimatę poreikį, tikimės, kad bus bendras biudžetas didesnis nei šiemet. 540 mln. eurų nepakanka tai būklei pasiekti, kurios mes norime.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Lietuvoje siūloma tiesti naujus kelius, už kurių naudojimą mokėtų visų automobilių savininkai – tokį siūlymą rengia ir politinį palaikymą jam žada Seimo Ekonomikos komitetas. „Mes turime išdrįsti tuos kelius (apmokestinti – BNS). (...) To irgi nebijokime, nes kitaip mes nepajusime rezultatų, nes kaimyninės šalys tai daro ir daro aktyviai, tai to norėtųsi“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Kazys Starkevičius.

Seimas leido įteisinti siaurus kelius miestuose ir gyvenvietėse – jie liktų dabartinio pločio, jeigu nėra galimybės jų praplatinti. Be to, nestandartinių kelių savininkai ar valdytojai nuo liepos galės įteisinti šalia esančius žemės sklypus – dabar to negalima padaryti, nebent per teismą.    Už tokias Kelių įstatymo pataisas antradienį balsavo 115 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė.

Didžiulės duobės, prakirsti ratai ir sugadinta važiuoklė. Naujienų portalui tv3.lt Ernestas teigė, kad nuolat tenka važiuoti šiuo keliu ir tvarkyti automobilį. Vyras klausė, kodėl niekas netvarko. „Viename iš didžiausių pramonės rajonų, Kirtimų gatvėje, turime labai prastos būklės kelio atkarpą. Niekas jos netvarko, o mums, paprastiems darbuotojams, jau tapo beveik nebeįmanoma atvažiuoti į darbą. Pabodo keisti ratus, remontuoti automobilio važiuoklę“, – skundėsi skaitytojas Ernestas.

Skaudžios eismo nelaimės rodo, kad dalis vairuotojų nepasveria rizikos, kylančios dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Komentuodamas pastarosiomis dienomis kelias gyvybes nusinešusius eismo įvykius, jis pabrėžė, kad didžiąją dalį vairuotojų nuo pažeidimų atgraso bausmių neišvengiamumas diegiant vis daugiau automatizuotų greičio kontrolės priemonių.