kauno klinikos

Prokurorė eismo įvykį sukėlusį neblaivų gydytoją Ramūną Uniką siūlo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. „Buvo gynybos pateiktas prašymas taikyti laidavimą, buvo pateikti visi pagrindai, dėl kurių gali būti taikomas laidavimas. Priežasčių, dėl kurių negalėtų būti taikomas laidavimas, aš nemačiau“, – Eltai teigė Kauno apylinkės prokurorė Jolanta Petraitytė. „Taigi, prašiau trims metams skirti laidavimą, taikyti 3 tūkst.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose implantuotas pirmas nugaros smegenų stimuliatorius lėtinį skausmą patiriančiai pacientei. Valstybinė ligonių kasa nuo šiol per metus Kaune finansuos iki 50 tokių prietaisų. Šis prietaisas skirtas padėti pacientams, kuriuos vargina lėtinis nugaros ar galūnių skausmas. Pirmoji klinikų pacientė, kuriai implantuotas stimuliatorius, lėtinį nugaros ir kairės kojos skausmą, anot gydymo įstaigos, jautė dešimt metų.

Skaudus penktadienio rytas Kaune – partrenktas į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs vyras. Jis skubiai išvežtas į Kauno klinikas. „Ant Čiurlionio tilto avarija link geležinkelio stoties, ant žemės žmogus užklotas, darosi kamštis“, – pranešė „Kas vyksta Kaune“ grupės narys Tadas. Susisiekus su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinčiu pareigūnu, šis patvirtino, kad 6.53 val.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovę Skaidrą Valiukevičenę rezidentai kaltina mobingu, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Anot portalo, tokius kaltinimus buvę ir esami rezidentai pateikė po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie planus daugiau medikų suteikti teisę teikti estetinės medicinos paslaugas – leisti grožio injekcijas.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos (OVLK) vadovę Skaidrą Valiukevičienę rezidentai kaltina mobingu. Anot jų, profesorė ilgus metus šaiposi iš jų išvaizdos, menkina jų nuomonę, pavedinėja su rezidentų darbu nesusijusias užduotis, pranešė portalas „Delfi“. Kaip nurodoma portalo publikacijoje, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) informavus apie numatomą galimybę sudaryti sąlygas estetinės medicinos paslaugas teikti ir kitų specializacijų gydytojams, baigusiems specialų įvadinį kursą, ...

Mūsų balsas yra vienas iš pagrindinių komunikacijos būdų: juo perduodame informaciją, išreiškiame jausmus ir bendraujame vieni su kitais. Viena iš svarbiausių balso aparato dalių yra gerklos. Kai jų veikla sutrinka, gali prasidėti gerklų ligos. Siekiant išvengti ligų ir komplikacijų, svarbu kuo anksčiau nustatyti balso pakitimus.

Kepenų vėžys yra piktybinė kepenų liga, kuri dažniausiai nustatoma jau vėlyvose stadijose. Dėl to svarbu iš anksto būti pasiruošusiems ir atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus apie pakitusią kepenų veiklą. Apie kepenų vėžio simptomus papasakojo Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas Audrius Ivanauskas. Pokalbio metu gydytojas atskleidė, ką reikia daryti, kad kepenų vėžys būtų aptiktas ankstyvose stadijose.

Refliuksas, arba gastroezofaginio refliukso liga – sutrikimas, kuris dažnai sukelia daugelį nemalonių simptomų, tarp kurių ir dažną kosulį. Ši problema daugeliui gali pasireikšti ne tik skrandžio negalavimais, bet ir nuolatiniu kosuliu, kuris gali tapti kasdieninio gyvenimo kliūtimi.  Apie apgaulingą kosulį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.

Daug lietuvių yra užsikrėtę Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, tačiau apie tai gali nieko nežinoti. Ši klastinga infekcija gali nerodyti jokių ženklų, tačiau tyliai daryti savo juodą darbą – sukelti skrandžio opą, lėtinį gastritą ar net galiausiai vėžį.  Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas gydytojas gastroenterologas prof. habil. dr.

Varėnos rajone sutuoktinio prieš kelias savaites sumušta ir komos ištikta 32 metų moteris mirė Kauno klinikose. Apie tai trečiadienį pranešė portalas lrytas.lt. Skelbiama, kad policijos pareigūnai gruodžio 30-osios naktį atvyko į sutuoktinių sodybą ir rado moterį be sąmonės su gausiomis žaizdomis galvos srityje ir kitomis mušimo žymėmis. Vyrui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,68 promilės. Sulaikomas vyriškis priešinosi pareigūnams.

Kvėpavimo takų ligos ypač tampa aktualios šaltuoju metų laiku, kai aplink siaučia virusai, bakterijos, o ir peršalti yra visai nesudėtinga. Vis tik kartais net ir kosulys gali išduoti lėtinę ir nepagydomą ligą, kurią iki šiol nesirgote.

Vaiko pagrobimu Kaune įtariamas vyras buvo pristatytas į Kauno klinikas tam, kad būtų atlikti kraujo tyrimai, pranešė portalas „Delfi“. Kaip skelbė „Delfi“, įtariamais į gydymo įstaigą tyrimams nuvežtas po to, kai buvo sulaikytas. Kraujo tyrimai esą atlikti, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo vartojo alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas. Šį faktą patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Alerginis rinitas – dažna liga, kuria serga 10–20 proc. visos populiacijos žmonių. Šis susirgimas didina tokių ligų kaip astmos, nosies polipozės, sinusito išsivystymo riziką, taip pat yra susijęs su neigiama gyvenimo kokybe, miego ir dėmesio sutrikimais. „Įprasta manyti, kad alerginis rinitas – pavasario ir vasaros liga, tačiau tai nėra tiesa.

Šventinis laikotarpis neatsiejamas nuo sočiais patiekalais gausiai nukrautų stalų. Vis tik gydytojai ragina neprarasti budrumo – riebus be saiko vartojamas maistas, ypač jei dar nevengiama ir alkoholio, gali sukelti įvairias pilvo bėdas. Viena jų – kasos uždegimas – itin pavojinga būklė, galinti pasibaigti ir mirtimi.

Pirmadienio vakarą medikams teko gelbėti dvi drauges iš Šakių rajono. Paauglės buvo apsinuodijusios įtartinomis medžiagomis. Medikai įtarė narkotikus ar į elektroninių cigarečių skysčius pilamas įvairias psichotropines medžiagas. Pirmadienį dvi draugės iš Šakių rajono taip pavakarojo, kad joms prireikė medikų pagalbos. Į priėmimo skyrių 14-metės pateko dėl sutrikusios sveikatos. Buvo apsvaigusios, jautėsi blogai, nors sąmonės nebuvo praradusios.

Pastaraisiais metais sparčiai daugėja sergančiųjų kepenų ligomis ir tai tampa viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje. Dažniausios priežastys, sukeliančios lėtinį kepenų pažeidimą arba, kitaip sakant, – hepatitą, yra hepatito B ir hepatito C virusai, kuriuos iššaukia piktnaudžiavimas alkoholiu, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, autoimuninės ligos ir kitos retesnės priežastys.

Kauno klinikų Radiologijos klinikoje naujos gydymo galimybės pacientams, kuriems negalima atlikti sudėtingų kepenų naviko šalinimo operacijos. Čia pirmą kartą atlikta operacija – kepenų naviko radioembolizacija. Šios operacijos metu į naviką arterijomis įnešamos radioaktyvios darinį naikinančios dalelės. Pasak prof. Donato Vajausko, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovo, šios medžiagos sunaikina naviką ir padeda valdyti onkologinę ligą.

Trečiadienį Kauno klinikose mirė tevo pro langą išmestas 5 mėnesių kūdikis. Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas patvirtino, kad vaiko patirta trauma buvo itin sunki ir greičiausiai nesusijusi su išmetimu iš pirmo aukšto. Profesorius paaiškino, kokius kankinimus vaikas galėjo patirti. Tėvo pro langą išmestas kūdikis mirė lapkričio 22 d. 18 val. 30 min. Jis buvo patyręs sunkią galvos smegenų traumą.

Kauno klinikose šiandien užgeso dar viena nesuvokiamo smurto auka – nė pusmečio neturinčio kūdikio gyvybė. Šią akimirką išvien dalijamės skausmu su artimaisiais ir su bet kokios formos smurto netoleruojančiais visuomenės nariais, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.  „Tai dar viena blogio pergalė prieš žmogiškumą – beprasmiškai užgesusi bejėgio kūdikio gyvybė. Tikiu, kad teisėsauga atsakys į visus visuomenei kylančius klausimus, o kaltininkas sulauks pelnytos bausmės.

Klaipėdoje šeštadienį pro pirmo aukšto langą 5 mėnesių kūdikį išmetęs vyras prieš nusikaltimą skambino Bendrajam pagalbos centrui, tačiau jo pranešimas operatoriams buvo sunkiai suvokiamas. Vyriškis kalbėjo apie prievartaujamus vaikus ir reikalavo atsiųsti kariuomenę, fone girdėjosi merginos balsas, kad reikia greitosios pagalbos.

Šeštadienį Klaipėdoje tėvo pro langą išmestas 5 mėnesių kūdikis gydomas Kauno klinikose. Anot gydytojo, vaiko būklė – kritinė. Prokuratūros atstovė tvirtina, kad tėvas teisėsaugai žinomas, prieš tai buvo teistas ir už nužudymą. Gydytojas, laikinai einantis Klaipėdos Vaikų ligoninės reanimacijos skyriaus vedėjo pareigas Linas Mikelis spaudos konferencijoje teigė, kad kūdikis – sunkios būklės, tačiau jį pavyko šiek tiek stabilizuoti.

Radiologiniai tyrimai atliekami naudojant įvairių rūšių spindulius, kurių metu galima pamatyti žmogaus vidaus organus ir jų pakitimus, diagnozuoti ligas. Per metus Kauno klinikose atliekama apie pusę milijono įvairių radiologinių tyrimų ir šiuo metu tikriausiai nėra nei vienos ligos, kuriai diagnozuoti nebūtų pritaikomi tokie tyrimai. „Visa eiga medicinoje pasikeitė.

37-erių Gintarės planuose nėštumo nebuvo – dukra gimusi Cezario pjūvio operacijos metu dėl preeklampsijos, paskutinis nėštumas baigėsi vaisiaus žūtimi gimdoje 25-ąją savaitę dėl Rh izoimunizacijos sukeltų komplikacijų. Tai – imuninė reakcija, kai moters kraujyje gaminasi antikūnai prieš vaisiaus eritrocitus, jie, patekdami per placentą į vaisiaus kraujotaką, sukelia vaisiaus eritrocitų žūtį, o tai sukelia sunkią mažakraujystę. „Sužinojusi, kad laukiuosi, buvo daug baimių ir abejonių.

Smegenų navikai, dar žinomi kaip centrinės nervų sistemos navikai, – reta navikų forma, kurią gali būti sunku pastebėti, ji ilga laiką gali nesukelti akivaizdžių simptomų ar negalavimų. Albertas Šliaužys, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, sako, kad šiuo metu smegenų navikus galima išskirti į 12 grupių ir kiekviena grupė turi skirtingas augimo bei vystymosi tendencijas. Pasak gydytojo neurochirurgo, daugiau kaip 50 proc.

2020 m. prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija sukėlė suirutę medicinos įstaigose ir parodė silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas. Manoma, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti, todėl nuspręsta imtis esminių pokyčių. Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus.

Iš Vidaus reikalų ministerijos nuo kitų metų perimamą tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ Kauno klinikos planuoja paversti reabilitacijos įstaiga, į kurią galėtų vykti po traumų ar protezavimo sveikstantys pacientai. Lovų skaičius Druskininkuose esančioje įstaigoje galėtų padidėti kelis kartus, o naujos paslaugos papildyti šiuo metu teikiamą reabilitaciją širdies ir kraujagyslių ligų pacientams, teigia Klinikų atstovai.

Kauno klinikų pacientui Antanui dar 2019 metais profilaktinio sveikatos patikrinimo metu pastebėti padidėję kepenų fermentai. Dėl šios priežasties vyras konsultuotas gydytojų gastroenterologų, jam nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C su jau išsivysčiusia kepenų ciroze. „Nors pacientui virusinis hepatitas C išgydytas, tačiau virusas jau buvo padaręs savo juodą darbą ir sukėlęs kepenų cirozę, kurios fone išsivystė ir pirminis kepenų ląstelių vėžys“, – teigia doc.

Šių metų balandžio 28 dieną 64 metų kaunietė Danutė Ringienė gali švęsti savo antrąjį gimtadienį. Moteris, penkis su puse metų laukusi donoro, tą dieną gavo ypatingą dovaną – naują širdį. Širdies transplantacijos Danutei prireikė po to, kai staiga pradėjo vystytis širdies nepakankamumas. Dabar moteris jaučiasi stipresnė kaip niekad. „Atsibudusi po operacijos supratau, kad turiu toliau gyventi, stengtis, nes tai mano antras šansas. Turiu pateisinti gydytojų darbą.

Rugpjūčio mėnesį Kauno klinikose pirmą kartą pacientui atlikta nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacija. Ši transplantacija Lietuvoje yra atliekama itin retai ir yra unikali, nes jos metu persodinamas inkstas iš gyvo organų donoro, kurio kraujo grupė neatitinka recipiento kraujo grupės. Dėl šios priežasties recipientui prieš atliekant transplantaciją iš kraujo pašalinti antikūnai prieš donoro kraujo grupės antigenus.

Rugsėjis – onkologinėmis ligomis sergančių vaikų mėnuo. Visame pasaulyje vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, skaičius išlieka stabilus, tačiau prieš keliasdešimt metų stebėtas sergamumo piktybinėmis ligomis šuolis, daugiausiai siejamas su pagerėjusia vaikų onkologinių ligų diagnostika. „Panašias tendencijas stebime ir Lietuvoje. Kasmet Kauno klinikose apie 20 vaikų išgirsta onkologinės ligos diagnozę, o aktyvus gydymas skiriamas iki 40 pacientų, – sako doc.

Kauno klinikų vadovo konkurse dalyvavus vieninteliam ligšioliniam jų vadovui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada toliau siekti didesnio konkursų prieinamumo ir žinomumo. „Tai, kad konkurse Kauno klinikų direktoriaus pareigoms užimti dalyvavo vienas kandidatas, priimame kaip paskatą toliau siekti didesnio konkursų žinomumo ir prieinamumo, – BNS perduotame komentare sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus konkursą laimėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kuris iki šiol laikinai ėjo Klinikų generalinio direktoriaus pareigas. Laimėjęs viešą konkursą penkerių metų kadencijai vadovo pareigas pradės eiti nuo šių metų rugsėjo 12 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Turbūt sunkiai pavyks surasti žmogų, kuris niekada nesiskundė skrandžio skausmu ar kitu negalavimu. Nors neretai tai gali būti netinkamos gyvensenos pasekmė, gydytojai pabrėžia ne mažiau svarbų emocinės būklės vaidmenį ligoms vystytis. Vis tik juos liūdina tai, kad kai kurie užklupus negalavimams kenčia iki paskutiniųjų. Deja, ne vien iš baimės ar nenoro gydytis – kitiems dėl socialinių aplinkybių sunku prieiti iki gydytojų.

Dešimtys įvairaus amžiaus pacientų lūžusiais šonkauliais, skruostikauliais, žandikauliais, rankų kaulais, išnarintais pečiais, pabirusiais dantimis. Gydytojai konstatuoja, kad paspirtukininkų traumos jau tapo skubios pagalbos skyriaus kasdienybe.

Per medaus mėnesį Balyje sunkiai sužalotas lietuvis Mindaugas Bernotas pargabentas į Kauno klinikas tolimesniam gydymui. Šia žinia socialinaime tinkle pasidalino jo tėtis. „Šiandien, rugpjūčio 14 dieną, praėjus nepilnam mėnesiui nuo nelaimės, mano sūnus Mindaugas pagaliau grįžo į Lietuvą! Negaliu sakyti namo, nes po beveik parą trukusios kelionės iš oro uosto jis buvo nuvežtas tiesiai į Kauno klinikas.

Kauno klinikose iki 2025-ųjų planuojama pastatyti naują infekcinių ligų korpusą, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Naujasis korpusas bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai bei tie, kurie serga retomis užkrečiamosiomis ligomis.

Vaivai dar ankstyvoje vaikystėje diagnozuotas įgimtas, labai retas susirgimas, kuris paveikia inkstų funkciją. „Vaikystėje mano sveikata daugiausiai rūpinosi mama, aš tik žinojau, kad kas kelis mėnesius reikia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Supratome, kad tyrimai blogės ir ateityje reikės inkstų transplantacijos. Šiam įvykiui turėjome pasiruošti daugiau nei 10 metų“, – gydymo pradžią prisimena moteris.

Neretai Lietuvos gydytojai skundžiasi uždirbantys per mažus atlyginimus, dėl to esantys priversti dirbti per kelis darbus, emigruoti ar keisti profesiją. Panašu, kad valstybinių gydymo įstaigų vadovams problemų dėl pinigų kyla mažiau. Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) kasmet skelbia metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašus. Juose – ir gydymo įstaigų vadovų deklaruoti pinigai, nekilnojamasis turtas, automobiliai.

Kauno klinikų pacientė Rūta šia klastinga ir reta onkologine liga – osteosarkoma, susirgo būdama 22-ejų metų. Prieš devynerius metu mergina pajuto stiprų skausmą alkūnės srityje. Po kurio laiko lūžus alkūnės sąnariui, ji atvyko į Kauno klinikas. „Atlikus rentgenologinius tyrimus alkūnės vietoje pastebėtas auglys ir diagnozuota didelio piktybiškumo osteosarkoma, išplitusi į minkštuosius audinius, – pasakoja Rūta.

Kauno klinikų pacientas Jurijus padėjo mamai sode, pjovė žolę su žoliapjove, kai pajuto stiprų skausmą krūtinėje. Kadangi vyras neseniai pietavo, nesuprato, kad tai – pirmieji ligos simptomai. „Pagalvojau, kad man sustojo skrandis, jutau spaudimą „duobutėje“, skaudėjo už krūtinkaulio, – prisimena jis. – Vėliau pakilo kraujo spaudimas, pradėjo pykinti. Pasitarėme su mama ir nusprendėme vykti į ligoninę, kuri buvo netoli jos namų.

Kaunietė Roberta Liubinskaitė gegužės 24-ąją palaidojo vos prieš mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusią savo mamą Nijolę. Mamos netekusi dukra dėl to kaltina medikus – išleista iš ligoninės mama namuose mirė vos po kelių dienų. „Ji buvo mano geriausia draugė, bet netekome jos dėl Kauno medikų aplaidumo ir nekompetencijos“, – drąsiai tvirtina Roberta ir dalijasi itin jautria ir tragiška savo mamos ligos istorija.

Melanoma – viena agresyviausių odos vėžio formų, susiformuojanti iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų. Birželio 16-ąją dieną Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre gydytojai dermatovenerologai ir gydytojai rezidentai atliko nemokamą odos darinių patikrą ir švietė visuomenę, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio. Per tris valandas trukusią akciją ištirti daugiau nei 300 žmonių, dviem iš jų diagnozuota melanoma, šešiems – nemelanominės odos karcinomos.

Jau ir patys medikai neslepia – situacija dėl milžiniško slaugytojų trūkumo sveikatos sektoriuje darosi sudėtinga. Dėl to net tenka atšaukti operacijas, auga darbo krūvis, didėja įtampa tarp medikų ir pacientų. Įspėjama, kad viso to kaina gali būti labai skaudi – kentės tiek pacientų priežiūros kokybė, tiek patys medikai. „Gydytojo paskirtas gydymas nevyksta taip sklandžiai, jei nėra, kas pacientą prižiūri, moko, padeda.

74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė doc. Valdonė Misevičienė pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje.

Gegužės 27-ąją minint Tarptautinę Skubiosios medicinos dieną šiemet daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui skubiojoje pagalboje. Kalbamės su Audriu Kukulskiu, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoju, apie darbą skubiojoje medicinoje ir saugios darbo aplinkos svarbą. Kodėl pasirinkote dirbti Skubios pagalbos skyriuje? Darbas Skubios pagalbos skyriuje yra daugiadisciplinis.

Kauno klinikas parvežtas Ukrainoje sužeistas lietuvis karys, jo būklė stabili. „Minėtas žmogus yra Kauno klinikose, jo būklė stabili, – BNS ketvirtadienį sakė klinikų atstovė Ieva Tamulytė. – Pacientas nenori skelbti daugiau informacijos apie savo sveikatos būklę.“ Pirmasis apie sužeistą karį pranešė LRT naujienų portalas. LRT žiniomis, tai vienas iš dviejų balandį netoli Bachmuto sužeistų lietuvių, kovojančių Ukrainos kariuomenės užsieniečių legione.

Kauno klinikose praėjusią savaitę registruotas donoras, jo organai paaukoti penkiems žmonėms, trečiadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Atlikus visus reikiamus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojamos donoro kepenys, inkstai bei ragenos. Kauno klinikose atliktos inkstų transplantacijos, taip pat Audinių bankui perduotos donorinės ragenos. Donoro kepenys transplantuotos Santaros klinikose laukusiam recipientui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) lėšomis finansuojamame projekte „IMPACT-AML“. Šiuo klinikiniu tyrimu siekiama įvertinti standartinius gydymo metodus pacientams, sergantiems sunkiai gydomu onkologinių ligų recidyvu arba gydymui atsparia ūmine mieloleukemija ir surasti naujus veiksmingus gydymo metodus tokioms ligoms gydyti.