kauno klinikos

Kaunietei nepavyksta gauti gydytojų pagalbos, nes prisiskambinti į Kauno klinikas nepavyksta jau beveik metus laiko. Kauno klinikų Pacientų aptarnavimo centro vadovė aiškina, jog klientų srautai išaugę, o šiuo metu dirbama su naujai įdiegta sistema, todėl registracija gali užtrukti ilgiau, tačiau nuo šio mėnesio įvedama naujovė, kuri turėtų padėti lengviau užsiregistruoti pas norimą gydytoją.

Nepaisant vėl augančių COVID-19 skaičių, prieš gerus 2 metus Lietuvą ir pasaulį užklupusi pandemija po truputį slopsta ir nebeturėtų panardinti į karantininį sąstingį bei paralyžiuoti sveikatos sektoriaus. Bent taip mano Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius ir patikina, kad šiuo metu medikai dirba maksimaliai ir stengiasi sutrumpinti dėl buvusių ribojimų išilgėjusias eiles.

Beveik prieš metus staiga suprastėjo Kauno klinikų pacientės Veronikos sveikata. Vieną dieną jai tiesiog pradėjo bėgti iš nosies kraujas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti. „Nuvykau į ligoninę ir savijautai pagerėjus, sugrįžau namo. Po kurio laiko, kraujas vėl pradėjo bėgti ir tai kartojosi nuolat, bet stengiausi į jį nekreipti dėmesio. Maniau, kad taip turi būti“, – pasakoja moteris. Vėliau pacientei atsirado dusulys ir kūno tinimas, todėl ji, nieko nelaukdama, atvyko į Kauno klinikas.

28 metų Agnei vaikystėje dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimai, ateityje nulėmę blogėjančią inkstų veiklą. Dar ankstyvoje jaunystėje moteriai buvo diagnozuota lėtinė inkstų liga. „Visada žinojau, kad ateityje prireiks inksto transplantacijos, bet gyvenau su mintimi, kad ši diena dar labai toli“, – prisimena jauna moteris. Deja, inksto transplantacijos Agnei prireikė greičiau nei ji tikėjosi – jai buvo vos 26-eri.

Per metus Kauno klinikose spinduline terapija gydoma apie 2,5 tūkst. pacientų, o spindulinė terapija – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Gitana – Kauno klinikų pacientė, kuriai spindulinė terapija padėjo sustabdyti klastingą onkologinę ligą. Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją.

Šiuo metu Kauno klinikų Kraujo centre jaučiamas kritinis visų kraujo grupių trūkumas. Artėjant šventiniam savaitgaliui, norime pasirūpinti kraujo komponentų atsargomis, kad jų užtektų visiems esamiems ir galimiems pacientas.

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Atšilus orams, Jonas kartu su artimaisiais nusprendė išsikepti šašlykų ir taip pasidžiaugti artėjančia vasara. Tačiau niekas negalėjo įtarti, kad ramus pasisėdėjimas artimųjų rate baigsis Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikoje. „Prisimenu tiek, kad artimasis mane prajuokino tuo metu, kai burnoje turėjau mėsos gabalėlį, – prisimena Jonas. – Netikėtai įtraukiau šašlyką giliai į gerklę ir užspringau.

Viena sparčiausiai besivysčiusių medicinos sričių Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūra. Labiausiai džiugina neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, išgyvenamumo rodikliai. „Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22–23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 60,9 proc., tai 2017 m. 22–23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 70,6 proc.

Organų transplantacija – svarbus procesas, gelbstintis gyvybes ir gerinantis pacientų gyvenimo kokybę. COVID-19 pandemijos metu kilo iššūkis rasti būdą, kaip toliau saugiai ir sėkmingai vykdyti transplantacijos procesus. „Pandemijos metu visame pasaulyje organų transplantacijų procentinis skaičius krito, tačiau Lietuvoje – didėjo, o 2021 metai buvo ypač sėkmingi“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, Organų donorų programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis.

56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisimena Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė – moteriai nustatyta ūminė mieloleukemija. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas ir onkologas chemoterapeutas dr. Domas Vaitiekus teigia, kad daugumai šia liga sergančių pacientų nepakanka vien gydymo medikamentais ar kitų modernių gydymo būdų.

Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis galėtų sirgti klastinga ir reta širdies raumens liga – dilatacine kardiomiopatija (DKMP), diagnozuojama vienam vaikui iš 100 tūkstančių. „Jokių ligos požymių mūsų sūnelis neturėjo. Vieną dieną jis tiesiog garsiai suklykė ir nustojo kvėpuoti, – pasakojimą pradeda tėtis.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį, gegužės 12 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus donorystei. Tai jau 16 efektyvus organų donoras šiais metais Lietuvoje. Atlikus visus reikalingus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai yra tinkamos donoro kepenys ir vienas inkstas – tai šansą į gyvenimą suteiks dviems žmonėms.

Medikai kiekvieną dieną padeda žmonėms silpniausiomis jų gyvenimo akimirkomis – o tai daro jų darbą itin prasmingu ir sudėtingu. Medikams neretai tenka didelė atsakomybė ne tik gelbėti kito žmogaus gyvybę, bet taip pat pranešti artimiesiems ir apie žmogaus mirtį, jei vis dėlto gyvybės išsaugoti nepavyko.

Pacientė Rima iki retos plautinės hipertenzijos (PH) formos – plaučių arterinės hipertenzijos (PAH) diagnozės buvo sveika moteris, neturinti jokių sveikatos problemų. Netrukus po antro vaikelio gimimo ji pradėjo justi pirmuosius ligos simptomus – dusulį po fizinio krūvio, krūtinės skausmą. Šie simptomai kasdien darėsi vis stipresni. „Pirminiai tyrimų rezultatai buvo geri. Mane gydytoja apibūdino kaip jauną, sveiką žmogų, – prisimena Rima.

50-ies metų pacientė Daiva gyveno įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste Alytuje. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau, kaip pati Daiva sako, dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, Daiva sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga.

Jauna mama Gabija, slaugiusi dukrą ligoninėje, pati pasijuto prastai. Grįžusi namo, ji nutarė profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsiaiškinti atsiradusio silpnumo priežastis. Šis apsilankymas moteriai tapo lemtingas. „Prieš kelis metus tulžies pūslėje turėjau akmenų, todėl gydytoja nusprendė atlikti echoskopiją, po kurios pasiūlė konsultacijai nuvykti pas chirurgą“, – prisimena Kauno klinikų pacientė. Atlikus sveikatos būklės tyrimus, Gabijai diagnozuota tulžies latakų akmenligė.

Viena iš dažniausių kvėpavimo takų infekcijų yra plaučių uždegimas, arba pneumonija. Iki pandemijos ši liga kasmet pražudydavo apie pusę tūkstančio Lietuvos gyventojų, o dažniausiai ją sukelia bakterija pneumokokas, taip pat atsakinga ir už kitas rimtas pasekmes sveikatai. Gydytojai teigia, kad pneumokokinės infekcijos pavojus išlieka ir pasibaigus šaltajam metų laikui, o jo pasekmių išvengti būtų galima pasiskiepijus.

Visuomenėje vyrauja mitas, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Tačiau Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė, Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra neteisingas. „Vaikai serga taip pat, kaip ir suaugusieji, kartais net ir sunkiau, – sako ji. – Pediatrija dažnai nėra prioritetinė sritis sveikatos sistemoje, todėl ypatingai svarbu kalbėti apie mažųjų pacientų saugą.

Ilgą laiką 78-erių metų Kauno klinikų pacientė Zonė kentė intensyvų maudžiantį skausmą krūtinės ir juosmens srityje. Ją labiausiai vargino skausmas tarp šonkaulių. „Išsigandau, kad ypatingai stiprus skausmas atsirado dėl kokios nors širdies ligos, nes pirmiausiai jį pajutau kairėje krūtinės pusėje. Vėliau pradėjo mausti ir dešinę pusę, todėl kreipiausi į gydytojus. Jie rekomendavo apsilankyti Skausmo gydymo poskyryje“, – prisimena pacientė.

Kovo pradžioje 10 dienų buvo sutrikusi Kauno klinikų informacinių sistemų veikla, tačiau trečiadienį gedimai pilnai pašalinti, skelbia naujienų portalas „15min“. Anot portalo, kovo 6-ąją Kauno klinikose dėl elektros įtampos šuolio sutrikdytos visos informacinės sistemos, kurių įstaigoje – apie 50. Ligoninės atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė nurodė, kad per kelias valandas atstatytos mažiausiai pažeistos svarbios sistemos, kitos sistemos atstatytos per keletą dienų.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą. Šio aparato pagalba visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija.

Kauno klinikų pacientė Gabrielė kartu su dukryte Viktorija, gimusia 27 nėštumo savaitę, visai neseniai sugrįžo į namus. Nėštumo laikotarpis Gabrielei buvo nelengvas. Sužinojus, kad moteris laukiasi dvynių, gydytojai nuolat sekė jos sveikatos būklę ir nėštumą, kad laiku nustatytų, ar nepasireiškė dvynių transfuzijos sindromas, pasireiškiantis apie 10–15 proc. identiškų dvynių nėštumų.

Dėl savaitgalį įvykusio elektros tiekimo sutrikimo Kauno klinikose vis dar neveikia informacinės sistemos, informavo gydymo įstaiga. Įspėjama, kad dėl tokio incidento ligoninės procesai šią savaitę gali vykti lėčiau nei įprastai. Ligoninė atsiprašo pacientų dėl galimų nepatogumų ir ilgesnio laukimo laiko, prašome kantrybės bei supratimo. „Informacinių technologijų specialistai intensyviai dirba, stengdamiesi sistemas atkurti kaip įmanoma greičiau.

Karo neramumams purtant Ukrainą turbūt dažnas pagalvojo, kaip pačiam tektų išgyventi atsidūrus panašioje situacijoje. Specialistai primena, kad svarbu namuose ne tik turėti būtinųjų vaistų ir medicinos priemonių, bet ir žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai portalui tv3.lt sutikęs papasakoti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius pažymi, kad pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu kiek skiriasi, tačiau kartu galioja ir tie patys principai.

Medikai įspėja, kad situacija dėl kraujo donorų Kauno klinikose darosi grėsminga. Donorystės skaičiams kritus daugiau nei du kartus net kyla grėsmė stabdyti planines operacijas. Pabrėždama situacijos rimtumą Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė konstatavo, kad nors kraujo poreikis grįžo į senas vėžes, jo duodančiųjų skaičius kritiškai sumažėjo. „Šiandien norime kreiptis į visuomenę prašydami pagalbos. Kurie yra sveiki nelikite abejingi ir atvykite padovanoti kraujo.

Kauno klinikų medikai dalyvauja tarptautiniame klinikiniame „Dviejų etapų savaime išsiplečiančio (SI) aortos vožtuvo sistemos Vienna pirmasis žmonėms (angl. FIH) galimybių/pagrindimo“ tyrime. Šio tyrimo metu Kauno klinikose sėkmingai atlikta aortos vožtuvo implantacija per kateterį, neatvėrus krūtinės ląstos, panaudojant iš anksto visiškai sumontuotą aortos vožtuvą su sausų vožtuvo burių technologija.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktas naujas ir efektyvus sunkios žarnyno ligos – Krono ligos sukeltų išangės fistulių gydymas padaugintomis kamieninėmis riebalinio audinio ląstelėmis. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pažymi, kad pastaruoju metu kamieninių ląstelių terapija vis plačiau taikoma gydyti sunkias, kitais metodais nepagydomas, ligas.

Kauno klinikos skubiai praneša, kad kritiškai išseko kraujo atsargos.  Kauno klinikų Kraujo centre trūksta šių kraujo grupių: O+ ir O- (pirmos teigiamos ir pirmos neigiamos); A+ ir A- (antros teigiamos ir antros neigiamos); B+ ir B- (trečios teigiamos ir trečios neigiamos); Kraujo donorystė – itin svarbus, gyvybes gelbėjantis darbas.

Kauno klinikose šiemet atlikta 16 kepenų transplantacijų – daugiausiai tokių operacijų per metus iki šiol. Šią savaitę atlikta šešioliktoji kepenų transplantaciją, kuri pacientei, sergančiai reta kepenų liga, tapo vienintele viltimi pasveikti.  Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad tai – rekordinis kepenų transplantacijų skaičius per metus ligoninės istorijoje.

Neeilinis incidentas Kauno klinikose. Dėl užsiliepsnojusio šaldytuvo šiąnakt teko evakuoti visą pavojingiausią skyrių, kur gydomi sunkiai COVID-19 sergantys pacientai. Į kitus skyrius bei reanimaciją perkeltas 21 ligonis. Jie prisikvėpavo dūmų, o štai šalia gaisro buvęs prieš valandą nuo koronaviruso mirusio paciento kūnas apdegė. Ugniagesiai skyriuje dirbo su specialia kovine apranga ir kvėpavimo aparatais.

Kauno klinikose užsidegus šaldytuvui, ankstyvą pirmadienio rytą buvo evakuotas COVID-19 skyrius su 21 ligoniu. Kaip BNS sakė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, žmonės nenukentėjo, gaisras kilo patalpoje, kurioje nebuvo ligonių. „Niekas nenukentėjo, buvo sureaguota greitai, užsidegęs šaldytuvas buvo ne toje patalpoje, kurioje yra pacientai.

162 dienas trūkęs Kauno klinikų medikų darbas, kovojant už Čekijos respublikos piliečio gyvybę, neliko nepastebėtas – Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Vit Korselt įteikė Čekijos Respublikos Senato pirmininko Miloš Vystrčil padėką Kauno klinikoms ir jų medikams už atsidavusį darbą. Pacientas į Kauno klinikas pateko po įvykusios autoavarijos ir čia praleido beveik pusę metų.

Prieš šešerius metus apsilankymas gydymo įstaigoje 75 metų Augustinui tapo lemtingas – profilaktinio patikrinimo metu gydytoja pastebėjo pakitimus kepenyse. „Gyvenau įprastą gyvenimą ir neturėjau nusiskundimų sveikata, nejaučiau jokio skausmo, – pasakoja jis. – Radus pakitimus, pasitariau su gydytoja ir nieko nelaukdamas nuskubėjau į Kauno klinikas.“ Apsilankius Kauno klinikose, vyrui diagnozuotas kepenų vėžys.

Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto.

Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis – valstybinėms institucijoms pradėjus sisteminti cukrinio diabeto rodiklius, atsirado galimybė ne tik vertinti ligos mastą, bet ir analizuoti pokyčių priežastis ir pasekmes. Analizuodami sergamumo rodiklius, gydytojai daugiausiai dėmesio skyrė 2 tipo diabetui ir jo paplitimui.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

Jaunos nuo COVID-19 mirusios gimdyvės istorija sukrėtė ne vieną lietuvį. Evelina mirė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai pagimdė sveiką dukrytę. Pirmą kartą TV3 laidoje „Prieš srovę“ prabilo ir merginos artimieji, kurie atskleidė daugiau skaudžios nelaimės detalių.  Mirusios gimdyvės brolis Modestas pasakojo, kad mergina net neturėjo progos tinkamai susipažinti su savo dukra.

Trečiadienį, lapkričio 10 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Tai – gana retas atvejis Lietuvoje. Nuo 2016 metų, kai Lietuvoje imtas taikyti toks donorystės modelis, šis atvejis – vienuoliktas.  Kauno klinikose trečiadienį mirus vidutinio amžiaus vyrui, medikai kreipėsi į jo artimuosius, prašydami paaukoti organus donorystei.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta inovatyvi plaučių arterijų angioplastikos procedūra (BPA) pacientei, sergančiai lėtine tromboemboline plautine hipertenzija (LTPH). Pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, ši procedūra, reikalaujanti didelio meistriškumo, gali reikšmingai pagerinti pacientų, sergančių šia liga, savijautą ir sveikatos būklę.

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos. Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį.

Paskutinė spalio savaitė transplantacijos specialistams buvo išskirtinė. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje spalio 31 dieną registruotas donoras. Tai – jau ketvirtas organų donoras per savaitę. Mirusio vyro artimieji priėmė sunkų, bet labai svarbų sprendimą – jie sutiko, kad artimojo organai būtų paaukoti donorystei ir išgelbėtų sunkiai sergančius žmones.

Nors vaistų agentūros dalijasi džiugiomis žiniomis apie greitai į rinką galinčius patekti daug žadančius vaistus COVID-19 gydyti, specialistai ragina neturėti iliuzijų, kad atsiras stebuklinga tabletė nuo koronaviruso.

Nors pandemijos pagreitis pastarosiomis dienomis ir sulėtėjęs, į ligonines plūstančių COVID-19 pacientų srautui galo nematyti. Štai Kauno regione į stacionarą paguldomų pacientų skaičius per savaitę vidutiniškai išaugo kone dešimčia, COVID-19 ligos neišvengė ir vaikai. Taip pat, augant įtampai prie ilgąjį savaitgalį, didinamas lovų rezervas. LSMU Kauno ligoninė dar prieš kelias dienas pranešė vėl turinti plėsti COVID-19 skyrius.

Kauno klinikose – tragiškas įvykis, trečiadienį ryte nuo COVID-19 mirė vos 23-erių gimdyvė. Kaip aiškėja, moteris pasiskiepijusi nebuvo, o pagrindine moters mirties priežastimi laikoma COVID-19 sukelta sunki plaučių pažaida. Gimusi mergytė – išnešiota ir sveika, ji koronavirusu neserga. Kaip reikšdamas užuojautą dėl įvykio informavo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Vakar Kauno klinikose mirė gimdyvė, kuri sirgo COVID-19 liga. Pranešta, kad vaikučiui kol kas viskas gerai. Jis gimė gyvas, sveikas, išnešiotas. Apie tai ketvirtadienio rytą žiniasklaidai pranešė pačios Kauno klinikos. Daugiau apie tai Kauno klinikos ketina papasakoti ketvirtadienį 11.30 val. tiesioginėje nuotolinėje spaudos konferencijoje. Spaudos konferencijoje į klausimus atsakys Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.