kauno klinikos

Pacientė Rima iki retos plautinės hipertenzijos (PH) formos – plaučių arterinės hipertenzijos (PAH) diagnozės buvo sveika moteris, neturinti jokių sveikatos problemų. Netrukus po antro vaikelio gimimo ji pradėjo justi pirmuosius ligos simptomus – dusulį po fizinio krūvio, krūtinės skausmą. Šie simptomai kasdien darėsi vis stipresni. „Pirminiai tyrimų rezultatai buvo geri. Mane gydytoja apibūdino kaip jauną, sveiką žmogų, – prisimena Rima.

50-ies metų pacientė Daiva gyveno įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste Alytuje. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau, kaip pati Daiva sako, dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, Daiva sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga.

Jauna mama Gabija, slaugiusi dukrą ligoninėje, pati pasijuto prastai. Grįžusi namo, ji nutarė profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsiaiškinti atsiradusio silpnumo priežastis. Šis apsilankymas moteriai tapo lemtingas. „Prieš kelis metus tulžies pūslėje turėjau akmenų, todėl gydytoja nusprendė atlikti echoskopiją, po kurios pasiūlė konsultacijai nuvykti pas chirurgą“, – prisimena Kauno klinikų pacientė. Atlikus sveikatos būklės tyrimus, Gabijai diagnozuota tulžies latakų akmenligė.

Viena iš dažniausių kvėpavimo takų infekcijų yra plaučių uždegimas, arba pneumonija. Iki pandemijos ši liga kasmet pražudydavo apie pusę tūkstančio Lietuvos gyventojų, o dažniausiai ją sukelia bakterija pneumokokas, taip pat atsakinga ir už kitas rimtas pasekmes sveikatai. Gydytojai teigia, kad pneumokokinės infekcijos pavojus išlieka ir pasibaigus šaltajam metų laikui, o jo pasekmių išvengti būtų galima pasiskiepijus.

Visuomenėje vyrauja mitas, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Tačiau Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė, Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra neteisingas. „Vaikai serga taip pat, kaip ir suaugusieji, kartais net ir sunkiau, – sako ji. – Pediatrija dažnai nėra prioritetinė sritis sveikatos sistemoje, todėl ypatingai svarbu kalbėti apie mažųjų pacientų saugą.

Ilgą laiką 78-erių metų Kauno klinikų pacientė Zonė kentė intensyvų maudžiantį skausmą krūtinės ir juosmens srityje. Ją labiausiai vargino skausmas tarp šonkaulių. „Išsigandau, kad ypatingai stiprus skausmas atsirado dėl kokios nors širdies ligos, nes pirmiausiai jį pajutau kairėje krūtinės pusėje. Vėliau pradėjo mausti ir dešinę pusę, todėl kreipiausi į gydytojus. Jie rekomendavo apsilankyti Skausmo gydymo poskyryje“, – prisimena pacientė.

Kovo pradžioje 10 dienų buvo sutrikusi Kauno klinikų informacinių sistemų veikla, tačiau trečiadienį gedimai pilnai pašalinti, skelbia naujienų portalas „15min“. Anot portalo, kovo 6-ąją Kauno klinikose dėl elektros įtampos šuolio sutrikdytos visos informacinės sistemos, kurių įstaigoje – apie 50. Ligoninės atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė nurodė, kad per kelias valandas atstatytos mažiausiai pažeistos svarbios sistemos, kitos sistemos atstatytos per keletą dienų.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą. Šio aparato pagalba visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija.

Kauno klinikų pacientė Gabrielė kartu su dukryte Viktorija, gimusia 27 nėštumo savaitę, visai neseniai sugrįžo į namus. Nėštumo laikotarpis Gabrielei buvo nelengvas. Sužinojus, kad moteris laukiasi dvynių, gydytojai nuolat sekė jos sveikatos būklę ir nėštumą, kad laiku nustatytų, ar nepasireiškė dvynių transfuzijos sindromas, pasireiškiantis apie 10–15 proc. identiškų dvynių nėštumų.

Dėl savaitgalį įvykusio elektros tiekimo sutrikimo Kauno klinikose vis dar neveikia informacinės sistemos, informavo gydymo įstaiga. Įspėjama, kad dėl tokio incidento ligoninės procesai šią savaitę gali vykti lėčiau nei įprastai. Ligoninė atsiprašo pacientų dėl galimų nepatogumų ir ilgesnio laukimo laiko, prašome kantrybės bei supratimo. „Informacinių technologijų specialistai intensyviai dirba, stengdamiesi sistemas atkurti kaip įmanoma greičiau.

Karo neramumams purtant Ukrainą turbūt dažnas pagalvojo, kaip pačiam tektų išgyventi atsidūrus panašioje situacijoje. Specialistai primena, kad svarbu namuose ne tik turėti būtinųjų vaistų ir medicinos priemonių, bet ir žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai portalui tv3.lt sutikęs papasakoti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius pažymi, kad pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu kiek skiriasi, tačiau kartu galioja ir tie patys principai.

Medikai įspėja, kad situacija dėl kraujo donorų Kauno klinikose darosi grėsminga. Donorystės skaičiams kritus daugiau nei du kartus net kyla grėsmė stabdyti planines operacijas. Pabrėždama situacijos rimtumą Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė konstatavo, kad nors kraujo poreikis grįžo į senas vėžes, jo duodančiųjų skaičius kritiškai sumažėjo. „Šiandien norime kreiptis į visuomenę prašydami pagalbos. Kurie yra sveiki nelikite abejingi ir atvykite padovanoti kraujo.

Kauno klinikų medikai dalyvauja tarptautiniame klinikiniame „Dviejų etapų savaime išsiplečiančio (SI) aortos vožtuvo sistemos Vienna pirmasis žmonėms (angl. FIH) galimybių/pagrindimo“ tyrime. Šio tyrimo metu Kauno klinikose sėkmingai atlikta aortos vožtuvo implantacija per kateterį, neatvėrus krūtinės ląstos, panaudojant iš anksto visiškai sumontuotą aortos vožtuvą su sausų vožtuvo burių technologija.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktas naujas ir efektyvus sunkios žarnyno ligos – Krono ligos sukeltų išangės fistulių gydymas padaugintomis kamieninėmis riebalinio audinio ląstelėmis. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pažymi, kad pastaruoju metu kamieninių ląstelių terapija vis plačiau taikoma gydyti sunkias, kitais metodais nepagydomas, ligas.

Kauno klinikos skubiai praneša, kad kritiškai išseko kraujo atsargos.  Kauno klinikų Kraujo centre trūksta šių kraujo grupių: O+ ir O- (pirmos teigiamos ir pirmos neigiamos); A+ ir A- (antros teigiamos ir antros neigiamos); B+ ir B- (trečios teigiamos ir trečios neigiamos); Kraujo donorystė – itin svarbus, gyvybes gelbėjantis darbas.

Kauno klinikose šiemet atlikta 16 kepenų transplantacijų – daugiausiai tokių operacijų per metus iki šiol. Šią savaitę atlikta šešioliktoji kepenų transplantaciją, kuri pacientei, sergančiai reta kepenų liga, tapo vienintele viltimi pasveikti.  Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad tai – rekordinis kepenų transplantacijų skaičius per metus ligoninės istorijoje.

Neeilinis incidentas Kauno klinikose. Dėl užsiliepsnojusio šaldytuvo šiąnakt teko evakuoti visą pavojingiausią skyrių, kur gydomi sunkiai COVID-19 sergantys pacientai. Į kitus skyrius bei reanimaciją perkeltas 21 ligonis. Jie prisikvėpavo dūmų, o štai šalia gaisro buvęs prieš valandą nuo koronaviruso mirusio paciento kūnas apdegė. Ugniagesiai skyriuje dirbo su specialia kovine apranga ir kvėpavimo aparatais.

Kauno klinikose užsidegus šaldytuvui, ankstyvą pirmadienio rytą buvo evakuotas COVID-19 skyrius su 21 ligoniu. Kaip BNS sakė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, žmonės nenukentėjo, gaisras kilo patalpoje, kurioje nebuvo ligonių. „Niekas nenukentėjo, buvo sureaguota greitai, užsidegęs šaldytuvas buvo ne toje patalpoje, kurioje yra pacientai.

162 dienas trūkęs Kauno klinikų medikų darbas, kovojant už Čekijos respublikos piliečio gyvybę, neliko nepastebėtas – Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Vit Korselt įteikė Čekijos Respublikos Senato pirmininko Miloš Vystrčil padėką Kauno klinikoms ir jų medikams už atsidavusį darbą. Pacientas į Kauno klinikas pateko po įvykusios autoavarijos ir čia praleido beveik pusę metų.

Prieš šešerius metus apsilankymas gydymo įstaigoje 75 metų Augustinui tapo lemtingas – profilaktinio patikrinimo metu gydytoja pastebėjo pakitimus kepenyse. „Gyvenau įprastą gyvenimą ir neturėjau nusiskundimų sveikata, nejaučiau jokio skausmo, – pasakoja jis. – Radus pakitimus, pasitariau su gydytoja ir nieko nelaukdamas nuskubėjau į Kauno klinikas.“ Apsilankius Kauno klinikose, vyrui diagnozuotas kepenų vėžys.

Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto.

Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis – valstybinėms institucijoms pradėjus sisteminti cukrinio diabeto rodiklius, atsirado galimybė ne tik vertinti ligos mastą, bet ir analizuoti pokyčių priežastis ir pasekmes. Analizuodami sergamumo rodiklius, gydytojai daugiausiai dėmesio skyrė 2 tipo diabetui ir jo paplitimui.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

Jaunos nuo COVID-19 mirusios gimdyvės istorija sukrėtė ne vieną lietuvį. Evelina mirė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai pagimdė sveiką dukrytę. Pirmą kartą TV3 laidoje „Prieš srovę“ prabilo ir merginos artimieji, kurie atskleidė daugiau skaudžios nelaimės detalių.  Mirusios gimdyvės brolis Modestas pasakojo, kad mergina net neturėjo progos tinkamai susipažinti su savo dukra.

Trečiadienį, lapkričio 10 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Tai – gana retas atvejis Lietuvoje. Nuo 2016 metų, kai Lietuvoje imtas taikyti toks donorystės modelis, šis atvejis – vienuoliktas.  Kauno klinikose trečiadienį mirus vidutinio amžiaus vyrui, medikai kreipėsi į jo artimuosius, prašydami paaukoti organus donorystei.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta inovatyvi plaučių arterijų angioplastikos procedūra (BPA) pacientei, sergančiai lėtine tromboemboline plautine hipertenzija (LTPH). Pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, ši procedūra, reikalaujanti didelio meistriškumo, gali reikšmingai pagerinti pacientų, sergančių šia liga, savijautą ir sveikatos būklę.

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos. Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį.

Paskutinė spalio savaitė transplantacijos specialistams buvo išskirtinė. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje spalio 31 dieną registruotas donoras. Tai – jau ketvirtas organų donoras per savaitę. Mirusio vyro artimieji priėmė sunkų, bet labai svarbų sprendimą – jie sutiko, kad artimojo organai būtų paaukoti donorystei ir išgelbėtų sunkiai sergančius žmones.

Nors vaistų agentūros dalijasi džiugiomis žiniomis apie greitai į rinką galinčius patekti daug žadančius vaistus COVID-19 gydyti, specialistai ragina neturėti iliuzijų, kad atsiras stebuklinga tabletė nuo koronaviruso.

Nors pandemijos pagreitis pastarosiomis dienomis ir sulėtėjęs, į ligonines plūstančių COVID-19 pacientų srautui galo nematyti. Štai Kauno regione į stacionarą paguldomų pacientų skaičius per savaitę vidutiniškai išaugo kone dešimčia, COVID-19 ligos neišvengė ir vaikai. Taip pat, augant įtampai prie ilgąjį savaitgalį, didinamas lovų rezervas. LSMU Kauno ligoninė dar prieš kelias dienas pranešė vėl turinti plėsti COVID-19 skyrius.

Kauno klinikose – tragiškas įvykis, trečiadienį ryte nuo COVID-19 mirė vos 23-erių gimdyvė. Kaip aiškėja, moteris pasiskiepijusi nebuvo, o pagrindine moters mirties priežastimi laikoma COVID-19 sukelta sunki plaučių pažaida. Gimusi mergytė – išnešiota ir sveika, ji koronavirusu neserga. Kaip reikšdamas užuojautą dėl įvykio informavo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Vakar Kauno klinikose mirė gimdyvė, kuri sirgo COVID-19 liga. Pranešta, kad vaikučiui kol kas viskas gerai. Jis gimė gyvas, sveikas, išnešiotas. Apie tai ketvirtadienio rytą žiniasklaidai pranešė pačios Kauno klinikos. Daugiau apie tai Kauno klinikos ketina papasakoti ketvirtadienį 11.30 val. tiesioginėje nuotolinėje spaudos konferencijoje. Spaudos konferencijoje į klausimus atsakys Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Savaitgalį „Girstučio“ baseine įvyko akistata su mirtimi. Po pirties į šaltą vandenį šokusiam vyrui sutriko sveikata, kurį laiką nelaimėlis gaivintas vietoje, o po to išvežtas į ligoninę. „Sekmadienį, apie 15.30 val., Kauno „Girstučio“ baseine įvyko nelaimė.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Nerijus, kurio krūtinėje plaka donoro širdis, džiaugiasi sparčiai augančia dukra ir gyvena įprastą gyvenimą. Prieš 13 metų vyrui Kauno klinikose atlikta širdies transplantacija, o po jos prabėgus trejiems metams, širdis transplantuota antrą kartą. Abi širdies transplantacijas vyrui atliko Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. „Kai sužinojau, kad man reikės širdies transplantacijos, nerimavau.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali arterijų litotripsijos procedūra. Ši inovatyvi procedūra suteikia galimybę minimaliai invaziniu būdu padidinti arterijų elastingumą ir sunaikinti jose esančias kalcio sankaupas, trukdančias kraujagyslių sienelėse implantuoti stentus. Iki šiol kalcio sankaupos kraujagyslėse buvo šalinamos operacijos metu, kai atliekamas atviras pjūvis.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap pirmą kartą kraujo paaukojo prieš dvylika metų. Per šį laikotarpį kraujo donore moteris buvo jau 51 kartą, o šiais metais jai suteiktas Garbės donoro vardas. Pirmąjį kartą Aušra paaukojo kraujo paskatinta draugės. „Ilgą laiką norėjau prisidėti prie šio kilnaus darbo, tačiau taip jam ir nepasiryždavau. Galiausiai draugė pasiūlė Kraujo centre apsilankyti kartu, – prisimena ji.

Septyniolikmetis Lukas gyveno aktyvų jaunuolio gyvenimą iki tol, kol pradėjo justi skausmą krūtinėje. Vaikinas skausmo, atsirandančio tik po treniruočių, per daug nesureikšmino. „Didelių nusiskundimų niekada neturėjau. Po fizinio krūvio jausdavau skausmą kairėje pusėje, bet jis praeidavo“, – pasakoja Lukas.

Minint Pasaulinę aortos dieną, Kauno klinikų specialistai Nacionaliniame Kauno dramos teatre kartu su Endovaskulinių specialistų asociacija surengė akciją, kurios metu kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti, ar neturi išsiplėtusios pilvo aortos. Renginio metu buvo patikrinti apie 250 žmonių. Šis tyrimas neskausmingas, atliekamas echoskopu ir trunka vos kelias minutes. Pasak Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo doc.

Kai koronaviruso užsikrėtimus skaičiuojame tūkstančiais per dieną, veiksmų imasi patys medikai. Kai kurios rajoninės ligoninės uždaro vidaus ligų skyrius ir vietoj įprastų ligonių guldo susirgusius koronavirusu. Tad Lietuvai gresia ne tik karantinas, bet ir situacija, kai šimtai žmonių nebegaus reikiamos gydytojų pagalbos dėl to, kad ligoninės bus užimtos COVID-19 pacientais. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kasdien pacientų kovą tarp gyvenimo ir mirties matantis gydytojas doc. dr. Tomas Tamošuitis sako prieš gerą pusmetį sunkiai galėjęs įsivaizduoti dabartinę situaciją. Anot jo, dar neseniai ypač medikai laukė COVID-19 vakcinos kaip išgelbėjimo, o dabar prasidėję prieštaravimai skiepams jam atrodo sunkiai paaiškinami. Nors COVID-19 atvejų augimas šalyje kiek stabilizavosi, gydymo įstaigos su nerimu stebi augančius pacientų, dėl koronaviruso patenkančius į ligonines, skaičius.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali procedūra – peptidų receptorių radionuklidinė terapija pacientui, kuriam diagnozuotas išplitęs neoperabilus neuroendokrininis navikas (NET) storojoje žarnoje. Ši nauja procedūra suteikia galimybę lengviau kontroliuoti tokią klastingą ligą kaip vėžys ir neleidžia jai progresuoti.  Pacientas Antanas – pirmasis Lietuvoje, kuriam atlikta ši procedūra.

Per penkias paras Kauno klinikose atliktos net aštuonios inkstų persodinimo operacijos, viena kepenų ir viena širdies transplantacija. Iš viso per mažiau nei savaitę Kauno klinikose atlikta 10 organų transplantacijų – tai išskirtinai didelis šių sudėtingų operacijų skaičius per tokį trumpą laiką. „Džiaugiamės, kad kaip rudeninis lietus pasipylė galimybės mūsų pacientams, laukusiems donorinių inkstų.

Kauno klinikų Kraujo centras praneša, kad šiuo metu kritiškai trūksta visų kraujo grupių. Klinikų atstovai visus norinčius ir galinčius paaukoti kraujo kviečia atvykti tai padaryti kuo greičiau.

Kauno klinikos atleido darbe neblaivų buvusį Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos mediką, antradienį pranešė LNK Žinios. „Girtumas buvo nustatytas priėmimo skyriuje, viskas užprotokoluota buvo. (...) (Kauno klinikos – BNS) priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, – reportaže teigė Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas Dainius Razukevičius.

Kauno klinikų pacientė Miglė ruošiasi vykti namo kartu su visai neseniai gimusiomis ir sparčiai augančiomis bei stiprėjančiomis dvynukėmis – Smilte ir Elze. Nėštumo laikotarpis tiek iš jos, tiek iš visos Miglės šeimos pareikalavo stiprybės, nes 27 nėštumo savaitę moteris susirgo lengva COVID-19 ligos forma. „Vieną dieną man pakilo temperatūra, jaučiau kvapą, skonį, todėl nieko blogo neįtariau, bet pasitarusi su vyru, nusprendžiau nuvykti į ligoninę“, – pasakoja dvynukių mama.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali ir gyvybę gelbstinti procedūra – suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas. Šios procedūros Kauno klinikų pacientei Vidai reikėjo po atliktos kepenų transplantacijos išsivysčius retai komplikacijai – kepenų vartų venos ir jos šakų ūmiai trombozei. Suformuotas perkutaninis šuntas apsaugojo pacientę nuo galimos kepenų retransplantacijos ateityje ir išsaugoti neseniai persodintą organą.

Klaidos, susijusios su vaistais, medicinoje yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Jos gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskirtos per mažos arba per didelės medikamento dozės, kelių vaistų tarpusavio sąveikos ar nepageidaujamos ir nenumatytos reakcijos. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad kartais klaidingus sprendimus nulemia neteisingi įsitikinimai.