kariuomenė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gruodį 8–12 klasių moksleiviams organizuoja karo tebeniokojamos Ukrainos istorijos nuotolinių pamokų ciklą, pranešė ministerija. Paskaitos rengiamos bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus universiteto istorijos fakultetu.  Pamokų cikle, kurį ves doktorantai, bus pristatomi svarbiausi Ukrainos istorijos etapai – nuo Kyjivo Rusios susikūrimo iki pat šių dienų.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako iš JAV kolegos Marko Milley išgirdęs patikinimą, jog amerikiečių kariai Lietuvoje bus dislokuojami nuolatos. „Vienas svarbiausias generolo M. A. Milley išsakytas patikinimas yra, kad JAV kariai Lietuvoje bus dislokuojami nuolatos“, – trečiadienį kariuomenės išplatintame pranešime cituojamas generolas leitenantas V. Rupšys. JAV kariai Lietuvoje reguliariai rotuojami, tačiau Lietuvos politikai siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Kitais metais į tarptautinį NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje atvyks nauja Norvegijos karių rotacija, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Šiuos karius penktadienį aplankė šalyje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didžiuojuosi turėdamas galimybę asmeniškai padėkoti Norvegijos kariams, kurie saugojo, saugo ir saugos Lietuvą, o taip pat ir Norvegijos žmonėms už bendrystę.

Tarptautinėse operacijose įgyta patirtis stiprina Lietuvos saugumą, sveikindamas iš Malio grįžusius karius penktadienį Kaune sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dalyvaudami tarptautinėse operacijose mūsų kariai stiprina mūsų šalies saugumą. Lietuvos kariai operacijoje MINUSMA tarnauja Vokietijos kontingento sudėtyje, o visi puikiai suprantame, kad Vokietija mums yra ypatingos svarbos sąjungininkė“, – kariuomenės paskelbtame pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Berlyne vykusiame Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vokietijos atstovų susitikime sutarta dėl anksčiau įsteigtos dvišalės darbo grupės veiklos modelio, grafiko, tarpinių veiklos rezultatų aptarimo, bendrų pratybų ir karinės infrastruktūros pogrupių sudarymo specialistų lygmenyje, antradienį pranešė ministerija. Anot KAM, rudenį įkurtos darbo grupės tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų dislokuota daugiau Vokietijos karių.

Seimas supaprastino tvarką įrengti karinei infrastruktūrai, Lietuvai ruošiantis priimti daugiau NATO karių. Seimas šią savaitę priėmė Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais palengvintos krašto apsaugos tikslams reikalingų valstybinės žemės sklypų suformavimo, pertvarkymo, infrastruktūros plėtros procedūros. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad lengvatos leis trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą.

Lietuvoje šeštadienį pradedamos minimos 104-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kaip pranešė kariuomenė, per įvairiuose miestuose vyksiančius renginius vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija. Minėjimo renginiai šeštadienį prasidės mišiomis Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčioje Klaipėdoje.

Spalį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, bet Rusijos retorika išlieka priešiška, ketvirtadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 399 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, rugsėjį fiksuota 414 tokių atvejų. „Didžiausio Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio spalio mėnesį sulaukė su gynybos sektoriumi susijusios temos. Tai sudarė beveik 64 proc.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko antradienį pranešė, kad daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų po Rusijos paleistų raketų svarbiems infrastruktūroms objektams liko be elektros, rašo CNN. Teigiama, kad iš viso buvo suniokota 15 energetikos infrastruktūros objektų.  Skaičiuojama, kad Ukrainos oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 70 rusų kariuomenės paleistų raketų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos surengtų atakų skirtinguose šalies miestuose kreipėsi į gyventojus ir pasiuntė perspėjimą, kad Rusija, antradienio vakarą gali paleisti dar 20 raketų.  „Akivaizdu, ko siekia priešas [V. Putinas]. Jis nepasieks savo tikslo.  Todėl prašau jūsų: rūpinkitės savimi ir kurį laiką likite slėptuvėse. Žinau, kad po [Rusijos] suduotų smūgių elektros tiekimas nutrūko daugelyje miestų.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Ukrainą susigrąžinus Chersoną, pavadindamas tai „svarbia, reikšminga pergale“, tačiau teigė, kad žiemą kovos sulėtės, o karo baigtis „dar neaiški“. „Galiu tik pasidžiaugti Ukrainos žmonių drąsa, ryžtu ir pajėgumu“, – spaudos konferencijoje sakė J. Bidenas. „Manau, kad žiemos mėnesiais viskas šiek tiek sulėtės“, – teigė Jungtinių Valstijų lyderis.

Europos Sąjunga (ES) kartu su šalėmis narėmis Ukrainai skyrė 8 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą, siekiant sustabdyti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą karą, pirmadienį pranešė pranešė bloko užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, rašo CNN. Atsakinėdamas žurnalistams į klausimus spaudos konferencijos metu Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio, J. Borrellis tvirtino, kad ši ES parama sudaro apie 45 proc. JAV suteiktos sumos Kyjivui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį JAV lyderiui Joe Bidenui pasakė, kad jo šalis yra labai susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, nurodoma kinų užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Prezidentas Xi [Jinpingas] pabrėžė, kad Kinija yra itin susirūpinusi dėl dabartinės padėties Ukrainoje“, – sakoma Pekino pranešime, paskelbtame po daugiau kaip tris valandas trukusių vadovų derybų, surengtų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donecko regione prokremliški kovotojai pradėjo aršia kovą po to, kai Rusijos karinės pajėgos paliko Chersoną. Šalies vadovas tikina, kad šioje srityje užvirė tikras pragaras, rašo „SkyNews“.  V. Zelenskis pasakoja, kad rusų kariai, prieš atsitraukdami iš Chersono, sunaikino visą svarbiausią infrastruktūrą, todėl mieste sutriko vandens ir elektros tiekimas.

Britų menininkas Banksy penktadienį parodė savo naujausią atliktą darbą ant vieno iš Ukrainos gyvenamųjų pastatų, kurį subombardavo rusų kariuomenė. Anonimiškumą išlaikantis menininkas iš Bristolio, kurio kūryba parduodama už milijonus svarų sterlingų, savo piešinį ant subombarduoto pastato paviešino socialiniame tinkle „Instagram“. Paviešintoje fotografijoje vaizduojama gimnastė, stovinti ant rankų tarp nuolaužų Borodiankos mieste, kurį subombardavo Rusija, o vėliau okupavo.

Su pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ Algirdo batalionas pasiekė pilną operacinį pajėgumą, šeštadienį pranešė kariuomenė. „Šis pasiekimas reiškia, jog naują karinę techniką gavęs dalinys pilnai įsisavino ir yra visiškai pasirengęs atlikti reikiamas užduotis mūšio lauke“, – teigiama pranešime.

Rusijos Federacija pranešė apie ketinimą sukurti pirmą privačią ortodoksų karinę bendrovę, kurios pavadinimas būtų susietas su Rusijos stačiatikių bažnyčios pavadinimu, rašo UNIAN. Apie naujo bataliono sukūrimą pranešė Kronštato Šv. Mikalojaus karinio jūrų laivyno katedros bendruomenės atstovai.  Teigiama, kad batalionas bus pavadintas „Šv. Andriejaus kryžiumi“, o patys šauktiniai bus treniruojami ir vėliau išsiųsti į karą Ukrainoje.

Varšuvoje ketvirtadienį besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva su Lenkija dar neišnaudojo visų visų karinio bendradarbiavimo galimybių, ypač kalbant apie Suvalkų koridoriaus saugumą. „Tikrai dar visų bendradarbiavimo galimybių – bendradarbiavimo karine prasme, karinio mobilumo prasme – mes turbūt dar nesame išnaudoję.

Jungtinėms Valstijoms leidus Lietuvai už numanomą beveik pusės milijardo eurų sumą įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis, BNS apžvelgia dešimt didžiausių ginkluotės ir karinės technikos pirkinių per pastarąjį dešimtmetį. Įsigijimai pateikiami to meto kainomis. Kariuomenės pirkiniai pateikiami, remiantis viešais šaltiniais. HIMARS sistemos.

Karo ekspertas Aleksandras Kovalenka sako, kad Rusija susiduria su artilerijos trūkumu, todėl į karo frontą Ukrainoje pradėjo siųsti D-1 haubicas, kurios, UNIAN portalo teigimu, yra senesnės už patį diktatorių Vladimirą Putiną.  Teigiama, kad haubicos, kurias Rusija pradėjo siųsti į frontą, buvo pagamintos 1943–1949 metais. Karo ekspertas A. Kovalenka svarsto, kad šios artilerijos nusidėvėjimas turėtų būti itin didelis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiekvieną kartą po Pentagono paskelbiamo pranešimo apie suteikiamą karinę pagalbą Kyjivui įprastai telefonu kalbasi su JAV prezidentu Joe Bidenu. Tačiau vieno pokalbio metu J. Bidenas pratrūko.  Kaip rašo „NBC News“, remdamasi 4 asmenų, girdėjusių Ukrainos ir JAV lyderių pokalbį, teigė, kad skambutis, įvykęs birželio mėnesį, buvo kiek kitoks.  Po to, kai J. Bidenas telefonu pranešė V. Zelenskiui apie tai, kad JAV skirs 1 mlrd.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 600 rusų karius, o bendras nukautų okupantų skaičius pasiekė 75 440.  UNIAN skelbia, kad šis nukautų karių skaičius žymi naują psichologinę ribą.

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba teigia, kad Rusija susiduria su iššūkiu tinkamai paruošti 300 tūkst. mobilizuotų rusų, kadangi patyrę karininkai ir instruktoriai jau mirę, rašo „The Guardian“. JK žvalgybos duomenimis, po Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos mobilizuotus rusus pradėjus siųsti į karo frontą Ukrainoje, paaiškėjo, kad jie sukuria itin menką kovinį pajėgumą, kadangi Rusija susiduria su sunkumais – pašaukti asmenys nėra tinkamai paruošiami ...

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį teigė, kad jeigu Kremlius panaudos branduolinį ginklą, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir pačiai tautai tai turėtų pražūtingų pasekmių, rašo CNN. Šį pareiškimą A. Blinkenas išsakė G-7 viršūnių susitikimo metu. „Kartu su G-7 ir kitomis pasaulio valstybėmis stengiamės paaiškinti, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas prezidentui V. Putinui ir Rusijai atneštų katastrofinių pasekmių“, – kalbėjo jis.

Tarnybą Malyje pradėjo 12-asis pajėgų apsaugos būrys, suformuotas iš Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos karių. Po iškilmingos rikiuotės 8-osios rinktinės kariai karinėje bazėje iškėlė KASP vado įteiktą Lietuvos vėliavą. Anot kariuomenės pranešimo, šios rotacijos kariai Malyje kartu su Vokietijos karių kontingentu pakeitė šešių mėnesių tarnybą baigusius KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės (Kaunas) karius.

Trečiadienį Kauno mieste prasidės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jų metu kariai turės ginklus, naudos civilines transporto priemones, pranešė savivaldybė. Vykdomų užduočių metu nebus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės, imitaciniai šaudmenys ir ginklai, pranešė savivaldybė. Pratybos vyks iki lapkričio 4-osios vidurnakčio.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pranešė apie naują raketų ataką Zaporižioje. Teigiama, kad smūgiai buvo paleisti į itin didelės svarbos infrastruktūros objektus. Visgi kol kas nėra žinoma, į kur tiksliai buvo paleisti smūgiai Zaporižioje. Zaporižios regiono administracijos vadovas Aleksandras Starukas civilius įspėjo likti slėptuvėse, nes rusų okupantai gali surengti naujas atakas. Rusijos ir Ukrainos atstovai kaltina vieni kitą dėl įvykdytų atakų.

Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje pradžios iš viso buvo naukauta apie 70 tūkst. 250 rusų karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Skaičiuojama, kad vien per pastarąją parą buvo nukauta 550 rusų okupantų.  Iš viso nuo invazijos pradžios buvo sunaikinti 2 tūkst. 659 rusų tankai, 5 tūkst. 401 šarvuotoji technikos priemonė, 1 tūkst. 708 artilerijos sistemos, 252 kariniai sraigtasparniai ir daugelis kitos karinės technikos.

Ukrainos saugumo tarnybos atstovai Dnipropetrovsko srityje sulaikė vyrą, kuris sekė ir Rusijai perdavė informaciją, kur yra dislokuojamos raketų paleidimo sistemos HIMARS ir haubicos M777 pietinėje Ukrainos dalyje. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, rusų pakalikas, informavęs rusus, yra Ukrainos vietos gyventojas. Priduriama, kad šį asmenį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai.

Ukrainos žvalgybos perimtas rusų karių pokalbis atskleidė, kokioje apgailėtinoje situacijoje šiuo metu atsidūrė rusų karinis dalinys. Rusų karys, kalbėdamas su artimaisiais, teigė, kad jų kariniam daliniui nepavyko pabėgti iš fronto linijos, kariuomenės vadai alkoholikai, o dėl vandens trūkumo jiems reikia gerti iš balų.  „Susimovėm, trumpai tariant, susimovėm. Prieš tankus naudojame kulkosvaidžius. Tai yra bepotybė. Vadai girti, jie iškart bėga, su jais nėra jokio ryšio ir tiek.

Tarnybos kariuomenėje vengusiam Utenos rajono gyventojui policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Spalio 18 dieną Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra gavo Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo. Utenos apskrities policija BNS informavo, kad penktadienį policija pradėjo  ikiteisminį tyrimą dėl 22 metų jaunuolio veiksmų.

Kinija kelia „svarbiausią“ iššūkį Jungtinėms Valstijoms, tačiau Rusija irgi sudaro „rimtų grėsmių“, teigiama ketvirtadienį paskelbtame kariuomenės strateginiame dokumente. Rusijai kalbant apie galimybę kare Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą, Pentagonas taip pat aiškiai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ketina savo branduoliniu arsenalu atgrasyti „visų formų strategines atakas“, įskaitant konvencinius ginklus.

Mobilizacijos vaizdai iš Rusijos kelia ir juoką dėl apgailėtinos padėties kariuomenėje, kurią Kremliaus propagandistai mėgo vadinti antra stipriausia pasaulyje. Surūdiję automatai, prašymai reikalinga ekipuote pasirūpinti patiems mobilizuojamiems ir net girtų vyrų vaizdai pakeliui į frontą jau apskriejo pasaulį.

Rašidas yra vienas iš šimtų tūkstančių Tadžikistano piliečių, kurie pastaraisiais metais įgijo antrą – Rusijos – pilietybę. Kaip ir dauguma kovoti tinkamo amžiaus dvigubą pilietybę turinčių vyrų, Rusijai tęsiant savo invaziją Ukrainoje ir paskelbus apie mobilizaciją, jis susidūrė su dilema. Rašidas gali arba likti Rusijoje ir rizikuoti būti išsiųstas kovoti į Ukrainą, arba grįžti į savo gimtąjį Tadžikistaną, kur jo laukia slegiantis skurdas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Ukraina trečiadienį po šią savaitę įvykdytų rusų atakų, per kurias buvo naudojami vadinamieji dronai kamikadzės, pranešė, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų. „Nuo rugsėjo 13 dienos, kai Ukrainos teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas Irano gamybos dronas kamikadzė „Shahed-136“,.. oro pajėgos ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai sunaikino 223 tokio tipo bepiločius orlaivius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Spalio 18 d. 11.05 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą iš laivo, plaukiančio iš Klaipėdos uosto link Estijos. Tanklaivio „Uikku“ (Suomija) variklių skyriuje įvyko nelaimingas atsitikimas – įgulos narys chemiškai apsidegino akis, tad reikalinga skubi evakuacija į ligoninę, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.  Gelbėjimo operacijai nedelsiant buvo aktyvuotas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 iš KOP Paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą teigė, kad Rusija neturi šansų laimėti karo, o diktatorius pasiekė asmeninį „laimėjimą“ – pirmadienį po surengtų atakų Kyjive pražudė dar vieną nėščia moterį.  Pasak V. Zelenskio, po Rusijos įvykdytų atakų visą dieną miesto teritorijose valomi griuvėsiai, o tarp žuvusių asmenų ir šeima – vyras bei moteris, kuri 6 mėnesius buvo nėščia.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pirmadienį teigė, kad Kyjivo saugumo pajėgoms pavyko numušti 36 iš 42 dronų, su kuriais Rusija paleido raketas, rašo CNN. „Tai tik parodo, kad atakos nepasiekė savo pirminio tikslo. Manau, kad tikslas buvo pranokti praeitą pirmadienį paleistus raketų smūgius. Tačiau taip šiandien neįvyko“, – teigė jis.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka karo Ukrainoje metu kruopščiai bandė išlaikyti pusiausvyrą. Vasario 24 d. Baltarusijos teritorijoje dislokuoti Rusijos kariai kirto šalies sieną ir įsiveržė į Ukrainą. Šia šalimi buvo pasinaudota kaip placdarmu planuojant didžiausią invaziją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, rašo „The Guardian“. Bet Baltarusijos lyderis tiesiogiai prie karo neprisijungė ir savo karių į kovą neišsiuntė.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda vienos didžiausių tarptautinių karinių pratybų Lietuvoje „Geležinis vilkas 2022-II“, pranešė kariuomenė. Dvi savaites Generolo Silvestro Žukausko poligone Švenčionių rajone ir jo apylinkėse treniruosis kariai iš Lietuvos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir Australijos.

Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija yra nepajėgi gaminti amunicijos tokiu tempu, koks yra poreikis karo fronte. Teigiama, kad ateityje tai apsunkins galimybę Kremliui suduoti naujus smūgius skirtingiems taikiniams, rašo UNIAN. Pirmadienį, spalio 10 d., Rusija į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 80 raketų, tačiau šalies agresorės gynybos pramonė nespėja gaminti amunicijos, todėl Kremliaus karinės atsargos mažėja, o tai gali užkirsti kelia ateityje pasiekti karinius tikslus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto. „Donecko ir Luhansko regionuose išlieka labai sudėtinga padėtis, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi. – Sudėtingiausia padėtis, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra prie Bachmuto. Mes vis dar laikomės savo pozicijų.

Norvegija šeštadienį pranešė sulaikiusi droną ir foto įrangą turėjusį Rusijos pilietį, kuris buvo pastebėtas daręs tolimoje šiaurėje esančio oro uosto nuotraukas. Tai jau antras toks sulaikymas per vieną savaitę. Tokios priemonės buvo imtasi tuo metu, kai Norvegija yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.

Krašto apsaugos ministras, sveikindamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrėjus ir dėkodamas už jų indėlį, kviečia juos tapti „kariuomenės ambasadoriais“. Šeštadienį Krašto apsaugos ministerijoje vykstant karių, kūrusių Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, konferencijai „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 30“, ministras pabrėžė, kad jų indėlis leido per trisdešimtmetį šiai sistemai išaugti į „tvirtą ir patikimą instituciją“, turinčią didelį pasitikėjimą visuomenėje.

Kokias karo Ukrainoje pamokas gali išmokti Lietuva? Ukrainiečiai ragina lietuvius ruošti visuomenę kovai, kad nebūtume užklupti netikėtai. O visuomenės pasipriešinimas gali būti lemiamas veiksnys tiek ir atgrasant, tiek ir atremiant okupantą. Ukrainiečių savanoriai dalinasi patarimais, ką ir kaip reikėtų daryti lietuviams. Kad ir kaip elgtis su įsiveržusiais girtais rusais. Sugriauti namai ir net ištisi miestai lieka po rusų okupantų, kai jie įsiveržia į kitą šalį.

Internete pasklido pokalbio įrašas, kaip rusų karys, judantis Chersono kryptimi, atsiliepia apie kariuomenės darbą. Vyras grubiai keikiasi ir peikia chaosą rusų gretose. Pasirodo, rusų kariai net nesupranta, į ką šaudo – neretai pataiko į savus. Pokalbio įrašu iš priešo stovyklos „Telegram“ paskyroje dalinasi ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė lrt radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsako į penkis dažniausiai užduodamus klausimus apie tarnybą ir primena, kad atlikti konstitucinę pareigą visada paprasčiau ir lanksčiau pasirinkus tarnybą savo noru, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tokiu atveju net 15–30 proc. didėja išmokos, galima pasirinkti tarnybos vietą ir tarnauti kariuomenėje kartu su artimiausiais draugais ar bendraklasiais.

Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje ir šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka rizikuos dar labiau nuteikti visuomenę prieš save, jei pamėgins liepti pajėgoms tai daryti, ketvirtadienį pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusijos kariuomenė dabar dalyvautų šiame kare, ypač dabar, kai visas pasaulis yra susivienijęs su ukrainiečiais“, – pareiškė ji žurnalistams Briuselyje.